me te rejat nga ekonomia
3 posters
Faqja 2 e 3
Faqja 2 e 3 • 1, 2, 3
Re: me te rejat nga ekonomia
Hani i Elezit, konfiskohet 1 kilogram ari
Oficeret doganorė nė Han tė Elezit, kanė konfiskuar afro 1 kilogram ari gjatė njė tentim kontrabandimi.
Nė
pikė kalimin kufitar Hani i Elezit, Oficeret Doganor kanė parandaluar
sasi tė konsiderushme tė arit gjatė njė tentim kontrabandimi.
Automjeti i markės Hundai me targa te Shkupit ėshtė ndalur nga
oficeret doganor per nje kontroll rutinore. Pasi eshte pyetur se mos
kishte diqka per tė deklaruar, personi ne fjalė, ėshtė pergjegjur qe
nuk ka asgje.
Me pas oficeret filluan kontroll me detale tė automjetit dhe
udhetarit, ku ne pallton e tij zbuluan se kishte tė fshehur sasi tė
arit, thuhet nė njė komunikatė. Sasia e arit te zbuluar ishte afro 1
kilogram.
E tėrė sasia e zbuluar [sht[ konfiskuar, ndėrsa rasti do ti nenshtrohet procedures se kundervajtjės doganore
Oficeret doganorė nė Han tė Elezit, kanė konfiskuar afro 1 kilogram ari gjatė njė tentim kontrabandimi.
Nė
pikė kalimin kufitar Hani i Elezit, Oficeret Doganor kanė parandaluar
sasi tė konsiderushme tė arit gjatė njė tentim kontrabandimi.
Automjeti i markės Hundai me targa te Shkupit ėshtė ndalur nga
oficeret doganor per nje kontroll rutinore. Pasi eshte pyetur se mos
kishte diqka per tė deklaruar, personi ne fjalė, ėshtė pergjegjur qe
nuk ka asgje.
Me pas oficeret filluan kontroll me detale tė automjetit dhe
udhetarit, ku ne pallton e tij zbuluan se kishte tė fshehur sasi tė
arit, thuhet nė njė komunikatė. Sasia e arit te zbuluar ishte afro 1
kilogram.
E tėrė sasia e zbuluar [sht[ konfiskuar, ndėrsa rasti do ti nenshtrohet procedures se kundervajtjės doganore
*lissa*- Mik/e i Forumit
- Numri i postimeve : 7230
Location : n'PrishtTinė (*)
Registration date : 26/09/2009
Re: me te rejat nga ekonomia
Ben Bernanke rizgjedhet kryetar i Bankės qendrore amerikane
Senati
amerikan mbrėmė vonė e rizgjodhi Ben Bernanken nė funksionin kryetar i
Drejtorisė pėr rezerva federale (Fed), e cila nė SHBA e ka rolin e
bankės qendrore.
Pėr rizgjedhjen e Bernankes edhe tė njė
mandati katėrvjeēar votuan 70 senatorė, ndėrsa 36 ishin kundėr. Mandati
i tanishėm i Bernankes skadon tė dielėn.
Bernanke si njeriu i partė i Fed-it u zgjodh nė vitin 2006 me
propozim tė presidentit tė atėhershėm amerikan, republikani Xhorxh
Bush. Rizgjedhja e tij vjen me propozim tė presidentit aktual tė
SHBA-sė, demokratit Barak Obama.
Kundėrshtarėt e rizgjedhjes sė Bernankes, gjatė debatit nė Senat e
akuzuan se nuk e ka paraparė krizėn globale ekonomike, edhe pse sipas
tyre, kanė ekzistuar rreziqe pėr kėtė, ndėrsa ėshtė kritikuar edhe se e
ka mbėshtetur planin pėr shpėtim tė sistemit bankar amerikan nė llogari
tė "amerikanėve tė thjeshtė tė rrezikuar nga recesioni".
Deri mė tani Senati asnjėherė nuk ka refuzuar kandidaturė pėr shef
tė Fed-it tė dorėzuar nga presidenti, por Bernanke ėshtė rizgjedhur nė
funksionin me shumicė mė tė vogėl nė histori. Pėr mandatin e tij tė
parė nė vitin 2006, ai ėshtė zgjedhur me vetėm njė votė kundėr.
Bernanke ka lindur nė vitin 1953. Ka diplomuar nė ekonomi nė
Universitetin "Harvard", ndėrsa ka doktoruar nė vitin 1979 nė
Institutin teknologjik tė Masaēusetsit. Pas doktorimit ka punuar si
profesor nė universitetet "Stenford", "Njujork" dhe "Prinston".
Nė vitin 2002 bėhet anėtar i Kėshillit tė guvernatorėve tė Fed-it,
ndėrsa nė vitin 2005 ėshtė zgjedhur pėr kryesues tė Kėshillit tė
kėshilltarėve ekonomikė tė presidentit Bush. Prej vitit 2006 ėshtė
njeriu i parė i Fed-it.
Senati
amerikan mbrėmė vonė e rizgjodhi Ben Bernanken nė funksionin kryetar i
Drejtorisė pėr rezerva federale (Fed), e cila nė SHBA e ka rolin e
bankės qendrore.
Pėr rizgjedhjen e Bernankes edhe tė njė
mandati katėrvjeēar votuan 70 senatorė, ndėrsa 36 ishin kundėr. Mandati
i tanishėm i Bernankes skadon tė dielėn.
Bernanke si njeriu i partė i Fed-it u zgjodh nė vitin 2006 me
propozim tė presidentit tė atėhershėm amerikan, republikani Xhorxh
Bush. Rizgjedhja e tij vjen me propozim tė presidentit aktual tė
SHBA-sė, demokratit Barak Obama.
Kundėrshtarėt e rizgjedhjes sė Bernankes, gjatė debatit nė Senat e
akuzuan se nuk e ka paraparė krizėn globale ekonomike, edhe pse sipas
tyre, kanė ekzistuar rreziqe pėr kėtė, ndėrsa ėshtė kritikuar edhe se e
ka mbėshtetur planin pėr shpėtim tė sistemit bankar amerikan nė llogari
tė "amerikanėve tė thjeshtė tė rrezikuar nga recesioni".
Deri mė tani Senati asnjėherė nuk ka refuzuar kandidaturė pėr shef
tė Fed-it tė dorėzuar nga presidenti, por Bernanke ėshtė rizgjedhur nė
funksionin me shumicė mė tė vogėl nė histori. Pėr mandatin e tij tė
parė nė vitin 2006, ai ėshtė zgjedhur me vetėm njė votė kundėr.
Bernanke ka lindur nė vitin 1953. Ka diplomuar nė ekonomi nė
Universitetin "Harvard", ndėrsa ka doktoruar nė vitin 1979 nė
Institutin teknologjik tė Masaēusetsit. Pas doktorimit ka punuar si
profesor nė universitetet "Stenford", "Njujork" dhe "Prinston".
Nė vitin 2002 bėhet anėtar i Kėshillit tė guvernatorėve tė Fed-it,
ndėrsa nė vitin 2005 ėshtė zgjedhur pėr kryesues tė Kėshillit tė
kėshilltarėve ekonomikė tė presidentit Bush. Prej vitit 2006 ėshtė
njeriu i parė i Fed-it.
*lissa*- Mik/e i Forumit
- Numri i postimeve : 7230
Location : n'PrishtTinė (*)
Registration date : 26/09/2009
Re: me te rejat nga ekonomia
BQK, Kosova ka pas 4 % rritje ekonomike
Kosova
gjatė vitit 2009 ka pasur njė rritje ekonomike prej 4 pėr qind. Mirėpo
gjatė kėtij viti, sipas tė dhėnave tė BQK-sė, sektori privat ka pasur
njė kontribut tė limituar nė rritje dhe se kėsaj rritje i ka kontribuar
sektori publik. Ai ka treguar se po ashtu, ka pasur jo stabilitet nė
ēmime dhe deflacion si rezultat i ēmimeve tė importit dhe rėnies sė
kėrkesės sė brendshme dhe tė jashtme.
Guvernator i BQK-sė Hashim Rexhep ka thėnė se roli i BQK
ka arritur qė tė kontribuojė fuqishėm nė ruajtjen e stabilitetit
financiar nė vend, duke marrė veprime tė cilat do tė ndikonin qė
efektet e krizės tė jenė sa mė pak tė reflektueshme nė vend.
"Konsideroj se edhe viti 2010 do tė ketė rritje ekonomike minimale
sa rritja e vitit paraprak. Jemi optimist se nė vitin 2010 do tė kemi
investime tė drejtpėrdrejta mė tė larta dhe do tė kemi njė trend tė
rritjes sė qėndrueshme ekonomike, ka deklaruar Rexhepi.
Ndėrsa si faktorėt kryesor tė ekonomisė sipas Rexhepit bankat
vazhdojnė tė dominojnė nė sektorin financiar tė Kosovės me rreth 80%.
Ai ka theksuar se ka pasur edhe rritje vjetore tė kredive, edhe
pėrkundėr interesit ende tė madh tė bankave.
Ndėsra sa i pėrket marrjes sė kredisė pėr autostradėn Vermicė-
Merdare guvernatori Rexhepi ka thėnė se qeveria e Kosovės duhet tė jetė
e kujdesshme tė mos ngarkohet me borxhe jashtė limiteve tė caktuara me
ligj.
Gjatė kėtij viti ka pasur edhe zvogėlim tė deficitit nė llogarinė
rrjedhėse , ku deri nė nėntor tė vitit 2009, ka pasur njė rėnie tė
importeve prej 1.5 pėr qind, rėnie tė eksporteve prej 18 pėr qind dhe
renie tė remitancave prej 8 pėr qind.
"Sipas tė dhėnave tė BQK-sė, gjatė vitit 2009, ka pasur rėnie tė
investimeve direkte prej 22 pėr qind, ndėrsa nė gjysmėn e dytė tė kėtij
viti ka pasur zhvillime pozitive sa i pėrket investimeve direkte. Ka
pasur po ashtu rėnie tė normave tė interesit nė kredi dhe rritje tė
depozitave. Kriza ekonomike ka ndikuar nė rėnien nė fitimit tė bankave
dhe se kreditė tregtare kanė pasur njė rritje prej 40 pėr qind. Rritja
e tė hyrave gjatė vitit 2009 kanė qenė 26 pėr qind, nd]rsa shpenzimet
janė rritur per 31 pėr qind, ka pohuar Toēi.
Bankat sipas tij vazhdojnė tė dominojnė sektorin financiar me 80 pėr
qind, performanca e investimeve tė fondeve pensionale gjatė kėtij viti
ėshtė pėrmirėsuar, ndėrsa institucionet mikrofinanciare kanė rritur
pjesėmarrjen e tyre nė tregun e kredisė.
Nga tė dhėnat e BQK-sė del se bankat gjatė kėtij viti i ka
karakterizuar kreditimi i cili nė sektorin bankar ka vazhduar tė rritet
9 pėr qind, rritje e ngadalėsuar e kredive pėr ndėrmarrjet si dhe ka
pasur rritje tė depozitave me 21 pėr qind. Bankat gjat]ė kėtij viti
kanė vazhduar tė jenė profitabile, mirėpo me njė profit mė tė vogėl
krahasuar me vitin 2008, ka pohuar Toēi. Asetet e BQ K-sė gjatė vitit
2009 kanė qenė 1.2 miliard euro.
Kosova
gjatė vitit 2009 ka pasur njė rritje ekonomike prej 4 pėr qind. Mirėpo
gjatė kėtij viti, sipas tė dhėnave tė BQK-sė, sektori privat ka pasur
njė kontribut tė limituar nė rritje dhe se kėsaj rritje i ka kontribuar
sektori publik. Ai ka treguar se po ashtu, ka pasur jo stabilitet nė
ēmime dhe deflacion si rezultat i ēmimeve tė importit dhe rėnies sė
kėrkesės sė brendshme dhe tė jashtme.
Guvernator i BQK-sė Hashim Rexhep ka thėnė se roli i BQK
ka arritur qė tė kontribuojė fuqishėm nė ruajtjen e stabilitetit
financiar nė vend, duke marrė veprime tė cilat do tė ndikonin qė
efektet e krizės tė jenė sa mė pak tė reflektueshme nė vend.
"Konsideroj se edhe viti 2010 do tė ketė rritje ekonomike minimale
sa rritja e vitit paraprak. Jemi optimist se nė vitin 2010 do tė kemi
investime tė drejtpėrdrejta mė tė larta dhe do tė kemi njė trend tė
rritjes sė qėndrueshme ekonomike, ka deklaruar Rexhepi.
Ndėrsa si faktorėt kryesor tė ekonomisė sipas Rexhepit bankat
vazhdojnė tė dominojnė nė sektorin financiar tė Kosovės me rreth 80%.
Ai ka theksuar se ka pasur edhe rritje vjetore tė kredive, edhe
pėrkundėr interesit ende tė madh tė bankave.
Ndėsra sa i pėrket marrjes sė kredisė pėr autostradėn Vermicė-
Merdare guvernatori Rexhepi ka thėnė se qeveria e Kosovės duhet tė jetė
e kujdesshme tė mos ngarkohet me borxhe jashtė limiteve tė caktuara me
ligj.
Gjatė kėtij viti ka pasur edhe zvogėlim tė deficitit nė llogarinė
rrjedhėse , ku deri nė nėntor tė vitit 2009, ka pasur njė rėnie tė
importeve prej 1.5 pėr qind, rėnie tė eksporteve prej 18 pėr qind dhe
renie tė remitancave prej 8 pėr qind.
"Sipas tė dhėnave tė BQK-sė, gjatė vitit 2009, ka pasur rėnie tė
investimeve direkte prej 22 pėr qind, ndėrsa nė gjysmėn e dytė tė kėtij
viti ka pasur zhvillime pozitive sa i pėrket investimeve direkte. Ka
pasur po ashtu rėnie tė normave tė interesit nė kredi dhe rritje tė
depozitave. Kriza ekonomike ka ndikuar nė rėnien nė fitimit tė bankave
dhe se kreditė tregtare kanė pasur njė rritje prej 40 pėr qind. Rritja
e tė hyrave gjatė vitit 2009 kanė qenė 26 pėr qind, nd]rsa shpenzimet
janė rritur per 31 pėr qind, ka pohuar Toēi.
Bankat sipas tij vazhdojnė tė dominojnė sektorin financiar me 80 pėr
qind, performanca e investimeve tė fondeve pensionale gjatė kėtij viti
ėshtė pėrmirėsuar, ndėrsa institucionet mikrofinanciare kanė rritur
pjesėmarrjen e tyre nė tregun e kredisė.
Nga tė dhėnat e BQK-sė del se bankat gjatė kėtij viti i ka
karakterizuar kreditimi i cili nė sektorin bankar ka vazhduar tė rritet
9 pėr qind, rritje e ngadalėsuar e kredive pėr ndėrmarrjet si dhe ka
pasur rritje tė depozitave me 21 pėr qind. Bankat gjat]ė kėtij viti
kanė vazhduar tė jenė profitabile, mirėpo me njė profit mė tė vogėl
krahasuar me vitin 2008, ka pohuar Toēi. Asetet e BQ K-sė gjatė vitit
2009 kanė qenė 1.2 miliard euro.
*lissa*- Mik/e i Forumit
- Numri i postimeve : 7230
Location : n'PrishtTinė (*)
Registration date : 26/09/2009
Re: me te rejat nga ekonomia
Gjermania hapė kontot e 1500 personave qė kanė fshehur tatime nė Zvicėr
Shumė persona nga Gjermania qė i kanė ikur tatimeve duke hapur konto nė
Zvicėr duket tė kenė frikė nga mundėsia e hapjes sė procedurės penale
para gjykatave.
Njė informator i ka ofruar autoriteteve gjermane tė
financave tė dhėnat pėr 1.500 persona qė nuk i kanė paraqitur tatimet,
njofton gazeta "Frankfurter Allgemeine Zeitung".
Si kundėrshpėrblim ai ka kėrkuar 2,5 milionė euro, por vlerėsohet se
tė dhėnat qė ai posedon do t'i sillnin arkės sė shtetit rreth 100
milionė euro, shkruan gazeta. Ministri i Financave Wolfgang Schäuble
tani duhe tė vendosė nėse do tė futet nė kėtė lloj tregtie.
Ministria deri tani ka refuzuar tė deklarohet. Merret vesh se
informatori i ka dėrguar si dėshmi autoriteteve financiare tė dhėnat
pėr pesė persona. Vlerėsohet se vetėm nga kėto tė dhėna, shteti do tė
pėrfitonte rreth njė milionė euro.
Shumė persona nga Gjermania qė i kanė ikur tatimeve duke hapur konto nė
Zvicėr duket tė kenė frikė nga mundėsia e hapjes sė procedurės penale
para gjykatave.
Njė informator i ka ofruar autoriteteve gjermane tė
financave tė dhėnat pėr 1.500 persona qė nuk i kanė paraqitur tatimet,
njofton gazeta "Frankfurter Allgemeine Zeitung".
Si kundėrshpėrblim ai ka kėrkuar 2,5 milionė euro, por vlerėsohet se
tė dhėnat qė ai posedon do t'i sillnin arkės sė shtetit rreth 100
milionė euro, shkruan gazeta. Ministri i Financave Wolfgang Schäuble
tani duhe tė vendosė nėse do tė futet nė kėtė lloj tregtie.
Ministria deri tani ka refuzuar tė deklarohet. Merret vesh se
informatori i ka dėrguar si dėshmi autoriteteve financiare tė dhėnat
pėr pesė persona. Vlerėsohet se vetėm nga kėto tė dhėna, shteti do tė
pėrfitonte rreth njė milionė euro.
*lissa*- Mik/e i Forumit
- Numri i postimeve : 7230
Location : n'PrishtTinė (*)
Registration date : 26/09/2009
Re: me te rejat nga ekonomia
Papunėsia nė evrozonėn arriti 10 pėr qind
Papunėsia
nė evrozonėn nė dhjetor tė vitit 2009 arriti 10 pėr qind. Sipas tė
dhėnave tė agjencisė statistikore evropiane Eurostat nė fund tė vitit
tė kaluar, gjatė festave 87 mijė njerėz mbetėn pa punė, ndėrsa vetėm
gjatė nėntorit janė dhėnė 102 mijė pushime nga puna.
Goditje mė tė rėnda nga recesioni pėsuan Greqia dhe
Spanja tė cilat ende gjenden nė krizė tė thellė, por ekspertėt
parashikojnė se tė gjitha 16 vendet e evrozonės duhet tė brengosen nga
rritja e papunėsisė.
Sipas zyrės sė statistikave europiane, Eurostat nė Bruksel, nė
muajin dhjetor nė 27 vendet anėtare tė BE-sė ishin rreth 23 milionė gra
dhe burra pa punė. Kjo do tė thotė 4,6 milionė mė shumė se para njė
viti.
Kuota e papunėsisė ka arritur nė 9,6 pėr qind, mė e larta qysh prej
fillimit tė funksionimit tė zyrės sė statistikave nė vitin 2000. Kuotėn
mė tė lartė tė papunėsisė e ka Letonia me gati 23 pėr qind. Gjermania
ndodhet nė kuotėn 7,5 pėr qind, si mesatare ndėr vendet e BE-sė.
Papunėsia
nė evrozonėn nė dhjetor tė vitit 2009 arriti 10 pėr qind. Sipas tė
dhėnave tė agjencisė statistikore evropiane Eurostat nė fund tė vitit
tė kaluar, gjatė festave 87 mijė njerėz mbetėn pa punė, ndėrsa vetėm
gjatė nėntorit janė dhėnė 102 mijė pushime nga puna.
Goditje mė tė rėnda nga recesioni pėsuan Greqia dhe
Spanja tė cilat ende gjenden nė krizė tė thellė, por ekspertėt
parashikojnė se tė gjitha 16 vendet e evrozonės duhet tė brengosen nga
rritja e papunėsisė.
Sipas zyrės sė statistikave europiane, Eurostat nė Bruksel, nė
muajin dhjetor nė 27 vendet anėtare tė BE-sė ishin rreth 23 milionė gra
dhe burra pa punė. Kjo do tė thotė 4,6 milionė mė shumė se para njė
viti.
Kuota e papunėsisė ka arritur nė 9,6 pėr qind, mė e larta qysh prej
fillimit tė funksionimit tė zyrės sė statistikave nė vitin 2000. Kuotėn
mė tė lartė tė papunėsisė e ka Letonia me gati 23 pėr qind. Gjermania
ndodhet nė kuotėn 7,5 pėr qind, si mesatare ndėr vendet e BE-sė.
*lissa*- Mik/e i Forumit
- Numri i postimeve : 7230
Location : n'PrishtTinė (*)
Registration date : 26/09/2009
Re: me te rejat nga ekonomia
AKP, strategji pėr 20 pėrqindėshit
Dje, nė
selinė e Agjencisė Kosovare tė Privatizimit (AKP), Bordi i Drejtorėve
tė Agjencisė mbajti takimin e 18 tė radhės ku edhe aprovoi strategjinė
mbi pėrshpejtimin e shpėrndarjes sė parakohshme tė shumės sė 20% ndaj
punėtorėve.
Bordi i Agjencisė Kosovare tė Privatizimit gjatė
kėsaj mbledhje aprovoi Biznes Planin pėr vitin 2010, nė tė cilin pėrveē
privatizimeve tė ndėrmarrjeve shoqėrore qė parashikohen gjatė kėti
viti, duke pėrfshirė edhe disa prej ndėrmarrjeve mė tė mėdha nė
portofolin e AKP-sė, janė tė planifikuara edhe shitjet pėrmes procesit
tė likuidimit, si dhe veprimet konkrete nė fushat e tjera tė veprimit
tė AKP-sė, duke pėrfshirė dhe aprovimin e valės sė 42 tė privatizimit.
Gjithashtu Bordi i Drejtorėve tė AKP-sė, diskutoi dhe aprovoi
strategjinė mbi pėrshpejtimin e shpėrndarjes sė parakohshme tė shumės
sė 20% ndaj punėtorėve tė pranueshėm tė ndėrmarrjeve shoqėrore ku janė
aprovuar mė herėt listat finale nga Bordi i Drejtorėve tė ndėrmarrjeve
tė caktuara dhe tė cilat janė nė pritje tė shqyrtimit dhe vendimit
pėrfundimtar nga Oda e Veēante e Gjykatės Supreme tė Kosovės pėr muaj
tė tėrė.
Njė vendim i tillė ėshtė mundėsuar duke ju falėnderuar edhe
pėrkrahjes dhe zotimit material nga ana e Qeverisė sė Republikės sė
Kosovės, si dhe pėrkrahjes sė institucioneve tjera relevante nė Kosovė
nė lidhje me kėtė ēėshtje. Veprimet e para konkrete nė kėtė drejtim
priten tė realizohen brenda tremujorit tė parė tė kėtij viti.
Dje, nė
selinė e Agjencisė Kosovare tė Privatizimit (AKP), Bordi i Drejtorėve
tė Agjencisė mbajti takimin e 18 tė radhės ku edhe aprovoi strategjinė
mbi pėrshpejtimin e shpėrndarjes sė parakohshme tė shumės sė 20% ndaj
punėtorėve.
Bordi i Agjencisė Kosovare tė Privatizimit gjatė
kėsaj mbledhje aprovoi Biznes Planin pėr vitin 2010, nė tė cilin pėrveē
privatizimeve tė ndėrmarrjeve shoqėrore qė parashikohen gjatė kėti
viti, duke pėrfshirė edhe disa prej ndėrmarrjeve mė tė mėdha nė
portofolin e AKP-sė, janė tė planifikuara edhe shitjet pėrmes procesit
tė likuidimit, si dhe veprimet konkrete nė fushat e tjera tė veprimit
tė AKP-sė, duke pėrfshirė dhe aprovimin e valės sė 42 tė privatizimit.
Gjithashtu Bordi i Drejtorėve tė AKP-sė, diskutoi dhe aprovoi
strategjinė mbi pėrshpejtimin e shpėrndarjes sė parakohshme tė shumės
sė 20% ndaj punėtorėve tė pranueshėm tė ndėrmarrjeve shoqėrore ku janė
aprovuar mė herėt listat finale nga Bordi i Drejtorėve tė ndėrmarrjeve
tė caktuara dhe tė cilat janė nė pritje tė shqyrtimit dhe vendimit
pėrfundimtar nga Oda e Veēante e Gjykatės Supreme tė Kosovės pėr muaj
tė tėrė.
Njė vendim i tillė ėshtė mundėsuar duke ju falėnderuar edhe
pėrkrahjes dhe zotimit material nga ana e Qeverisė sė Republikės sė
Kosovės, si dhe pėrkrahjes sė institucioneve tjera relevante nė Kosovė
nė lidhje me kėtė ēėshtje. Veprimet e para konkrete nė kėtė drejtim
priten tė realizohen brenda tremujorit tė parė tė kėtij viti.
*lissa*- Mik/e i Forumit
- Numri i postimeve : 7230
Location : n'PrishtTinė (*)
Registration date : 26/09/2009
Re: me te rejat nga ekonomia
Koncesioni i Aeroportit, jepen mendime tė ndryshme
Analistė
tė ēėshtjeve ekonomike, dhėnien me koncesion tė Aeroportit Ndėrkombėtar
tė Prishtinės e vlerėsojnė si njė proces pozitiv pėr zhvillimin
ekonomik tė vendit. Megjithatė, ekspertėt nė lėmin e koncesioneve thonė
se dhėnia nė koncesion e kompanive publike, mund tė jetė edhe zgjidhje
e ngutshme e autoriteteve kosovare.
Ekspertė tė ēėshtjeve ekonomike japin mendime tė ndryshme pėr dhėnien nė koncesion tė Aeroportit Ndėrkombėtar tė Prishtinės.
Investimet deri nė 100 milionė euro, tė paralajmėruara nga Qeveria e
Kosovės, qė investitorėt do tė bėjnė nė kėtė kompani publike, sipas
ekspertėve, do tė jenė investime, tė cilat do tė ndihmojnė nė
zhvillimin e kompanisė.
Por, gjithsesi, sipas tyre, investimi i vetė Qeverisė sė Kosovės nė
kėtė kompani, do tė ishte mėnyra mė e mirė dhe mė fitimprurėse.
Ekrem Rexha, ekspert i ēėshtjeve ekonomike nė fushėn e koncesioneve jep mė shumė hollėsi.
Problematike ėshtė se kėto kontrata janė tė tipit ndėrkombėtare dhe janė pėr periudha shumė mė tė gjata, 20 apo mė shumė vjet.
Mund tė krijohen pastaj rrethana krejt tjera dhe mund tė shohim se
kemi bėrė zgjidhje tė ngutshme, ose tė keqe, pėr ekonominė e Kosovės.
Prandaj, duhet tė llogariten tė gjithė faktorėt edhe faktorin kohor
edhe veprimtarinė qė japim me koncesion pėr krijimin e njė akti tė
tillė, thotė Rexha.
Ai sugjeron Qeverinė e Kosovės se dhėnia me koncesion e gjigantėve
publikė tė shikohet nė periudha afatgjate, pasi qė ndonjėherė kėto
forma mund tė interpretohen si interesa tė momentit, por qė mund tė
kenė pasoja nė tė ardhmen.
Kosova mund tė ketė zhvillim pėrmes formave tė dhėnies me koncesion, por gjithsesi duhet tė bėhet studim prej rastit nė rast.
Nė veēanti, duhet tė bėhen studime tė veēanta pėr veprimtaritė
profitabile, ose tė interesit kombėtar, siē janė: aeroporti,
hekurudhat, telekomunikacioni dhe sistemi elektro-energjetik, thekson
Rexha.
Dhėnia me koncesion e Aeroportit Ndėrkombėtar tė Prishtinės nga
autoritetet kosovare ėshtė vlerėsuar si njė veprim, i cili do tė
ndihmojė zhvillimin ekonomik tė vendit.
Ata deklarojnė se kėto investime qė pritet tė bėhen nga
investitorėt, parashikojnė shėrbime tė pėrmirėsuara, infrastrukturė tė
zgjeruar dhe gjenerim tė burimeve shtesė pėr Qeverinė.
Njė vlerėsim tė njėjtė japin edhe disa nga analistėt e ēėshtjeve ekonomike nė Prishtinė.
Alban Zogaj nga Instituti Riinvest thekson se dhėnia me koncesion
e Aeroportit Ndėrkombėtar tė Prishtinės, do tė ofronte shėrbime publike
mė cilėsore, ngritje tė performancės, si dhe investime tė mėdha.
Ne e pėrkrahim kėtė formė tė zhvillimit tė njė partneriteti
publiko-privat, kur njė kompani publike i jepet me koncesion pėr njė
kohė tė caktuar njė investitori privat, i cili e zhvillon, nė kėtė rast
aeroportin e Prishtinės.
Dhe, pas njė kohe tė caktuar, qė nė kėtė rast ėshtė 20 vjet,
kthehet prapė nė pronė publike, mirėpo me investime tė shtuara dhe me
njė vlerė tė shtuar tė projektit. Ky projekt ėshtė i mirė dhe qytetarėt
e Kosovės do tė fitojnė nė disa fusha, thekson Zogaj.
Ai vlerėson se futja e kapitalit dhe menaxhimit privat nė punėt dhe
shėrbimet publike mund ti lehtėsojė kufizimet fiskale dhe tė rrisė
efikasitetin, duke u kujdesur nė tė njėjtėn kohė pėr infrastrukturėn
dhe shėrbimet e reja.
Jemi tė interesuar qė shėrbimet e aeroportit ti marrim me ēmime tė
lira dhe me shėrbime mė cilėsore, ky ėshtė interesi nga ana e
konsumatorit. Gjithashtu, ne do tė kemi pėrfitime qė investitorėt do tė
bėjnė nė aeroport nė zgjerimin e pistave.
Nė anėn tjetėr, do tė kemi pėrfitime edhe nga taksat dhe nga format
tjera tė zhvillimit tė bizneseve pėrreth aeroportit, shprehet Zogaj.
Koncesioni paraqet formė tė bashkimit tė kapitalit privat dhe tė
shtetit. Kur shteti ka vėshtirėsi ekonomike nė zhvillimin e njė sektori
apo shėrbimi tė caktuar, nė atė rast paraqet shprehje tė interesit
publik pėr investime tė pėrbashkėta.
Nė kėtė rast, shteti e ofron pronėn, kurse kapitali privat ofron mjetet financiare dhe menaxhmentin.
Ndryshe, Aeroporti Ndėrkombėtar i Prishtinės e ka pėrmbyllur vitin
2009 me rreth 11 milionė euro fitim, ndėrkohė qė deri nė fund tė vitit,
nėpėr ANP, kanė kaluar mbi 1.2 milion udhėtarė komercialė.
Analistė
tė ēėshtjeve ekonomike, dhėnien me koncesion tė Aeroportit Ndėrkombėtar
tė Prishtinės e vlerėsojnė si njė proces pozitiv pėr zhvillimin
ekonomik tė vendit. Megjithatė, ekspertėt nė lėmin e koncesioneve thonė
se dhėnia nė koncesion e kompanive publike, mund tė jetė edhe zgjidhje
e ngutshme e autoriteteve kosovare.
Ekspertė tė ēėshtjeve ekonomike japin mendime tė ndryshme pėr dhėnien nė koncesion tė Aeroportit Ndėrkombėtar tė Prishtinės.
Investimet deri nė 100 milionė euro, tė paralajmėruara nga Qeveria e
Kosovės, qė investitorėt do tė bėjnė nė kėtė kompani publike, sipas
ekspertėve, do tė jenė investime, tė cilat do tė ndihmojnė nė
zhvillimin e kompanisė.
Por, gjithsesi, sipas tyre, investimi i vetė Qeverisė sė Kosovės nė
kėtė kompani, do tė ishte mėnyra mė e mirė dhe mė fitimprurėse.
Ekrem Rexha, ekspert i ēėshtjeve ekonomike nė fushėn e koncesioneve jep mė shumė hollėsi.
Problematike ėshtė se kėto kontrata janė tė tipit ndėrkombėtare dhe janė pėr periudha shumė mė tė gjata, 20 apo mė shumė vjet.
Mund tė krijohen pastaj rrethana krejt tjera dhe mund tė shohim se
kemi bėrė zgjidhje tė ngutshme, ose tė keqe, pėr ekonominė e Kosovės.
Prandaj, duhet tė llogariten tė gjithė faktorėt edhe faktorin kohor
edhe veprimtarinė qė japim me koncesion pėr krijimin e njė akti tė
tillė, thotė Rexha.
Ai sugjeron Qeverinė e Kosovės se dhėnia me koncesion e gjigantėve
publikė tė shikohet nė periudha afatgjate, pasi qė ndonjėherė kėto
forma mund tė interpretohen si interesa tė momentit, por qė mund tė
kenė pasoja nė tė ardhmen.
Kosova mund tė ketė zhvillim pėrmes formave tė dhėnies me koncesion, por gjithsesi duhet tė bėhet studim prej rastit nė rast.
Nė veēanti, duhet tė bėhen studime tė veēanta pėr veprimtaritė
profitabile, ose tė interesit kombėtar, siē janė: aeroporti,
hekurudhat, telekomunikacioni dhe sistemi elektro-energjetik, thekson
Rexha.
Dhėnia me koncesion e Aeroportit Ndėrkombėtar tė Prishtinės nga
autoritetet kosovare ėshtė vlerėsuar si njė veprim, i cili do tė
ndihmojė zhvillimin ekonomik tė vendit.
Ata deklarojnė se kėto investime qė pritet tė bėhen nga
investitorėt, parashikojnė shėrbime tė pėrmirėsuara, infrastrukturė tė
zgjeruar dhe gjenerim tė burimeve shtesė pėr Qeverinė.
Njė vlerėsim tė njėjtė japin edhe disa nga analistėt e ēėshtjeve ekonomike nė Prishtinė.
Alban Zogaj nga Instituti Riinvest thekson se dhėnia me koncesion
e Aeroportit Ndėrkombėtar tė Prishtinės, do tė ofronte shėrbime publike
mė cilėsore, ngritje tė performancės, si dhe investime tė mėdha.
Ne e pėrkrahim kėtė formė tė zhvillimit tė njė partneriteti
publiko-privat, kur njė kompani publike i jepet me koncesion pėr njė
kohė tė caktuar njė investitori privat, i cili e zhvillon, nė kėtė rast
aeroportin e Prishtinės.
Dhe, pas njė kohe tė caktuar, qė nė kėtė rast ėshtė 20 vjet,
kthehet prapė nė pronė publike, mirėpo me investime tė shtuara dhe me
njė vlerė tė shtuar tė projektit. Ky projekt ėshtė i mirė dhe qytetarėt
e Kosovės do tė fitojnė nė disa fusha, thekson Zogaj.
Ai vlerėson se futja e kapitalit dhe menaxhimit privat nė punėt dhe
shėrbimet publike mund ti lehtėsojė kufizimet fiskale dhe tė rrisė
efikasitetin, duke u kujdesur nė tė njėjtėn kohė pėr infrastrukturėn
dhe shėrbimet e reja.
Jemi tė interesuar qė shėrbimet e aeroportit ti marrim me ēmime tė
lira dhe me shėrbime mė cilėsore, ky ėshtė interesi nga ana e
konsumatorit. Gjithashtu, ne do tė kemi pėrfitime qė investitorėt do tė
bėjnė nė aeroport nė zgjerimin e pistave.
Nė anėn tjetėr, do tė kemi pėrfitime edhe nga taksat dhe nga format
tjera tė zhvillimit tė bizneseve pėrreth aeroportit, shprehet Zogaj.
Koncesioni paraqet formė tė bashkimit tė kapitalit privat dhe tė
shtetit. Kur shteti ka vėshtirėsi ekonomike nė zhvillimin e njė sektori
apo shėrbimi tė caktuar, nė atė rast paraqet shprehje tė interesit
publik pėr investime tė pėrbashkėta.
Nė kėtė rast, shteti e ofron pronėn, kurse kapitali privat ofron mjetet financiare dhe menaxhmentin.
Ndryshe, Aeroporti Ndėrkombėtar i Prishtinės e ka pėrmbyllur vitin
2009 me rreth 11 milionė euro fitim, ndėrkohė qė deri nė fund tė vitit,
nėpėr ANP, kanė kaluar mbi 1.2 milion udhėtarė komercialė.
*lissa*- Mik/e i Forumit
- Numri i postimeve : 7230
Location : n'PrishtTinė (*)
Registration date : 26/09/2009
Re: me te rejat nga ekonomia
Nafta zbret nėn kuotėn e 73 USD/fuēi
Nė tregjet
financiare ndėrkombėtare, ēmimi i naftės ka pėsuar rėnie. Gjatė ditės
sė djeshme, ari i zi ėshtė kuotuar me 72.8 dollarė pėr fuēi, duke
shėnuar njė rėnie prej 1.1 pėr qind kundrejt njė dite mė parė.
Nė tregjet
financiare ndėrkombėtare, ēmimi i naftės ka pėsuar rėnie. Gjatė ditės
sė djeshme, ari i zi ėshtė kuotuar me 72.8 dollarė pėr fuēi, duke
shėnuar njė rėnie prej 1.1 pėr qind kundrejt njė dite mė parė.
*lissa*- Mik/e i Forumit
- Numri i postimeve : 7230
Location : n'PrishtTinė (*)
Registration date : 26/09/2009
Re: me te rejat nga ekonomia
Ekonomia amerikane, 5.7 % rritje
Ekonomia amerikane u rrit me ritmin mė tė shpejtė prej gjashtė vjetėsh nė muajt e fundit tė vitit 2009.
Raporti
i Departamentit tė Tregėtisė thotė se prodhimi i brendshėm bruto u rrit
me njė pėrqindje vjetore 5.7 pėr qind nė tremujorin e katėrt.
Kjo shifėr ėshtė dy herė mė e lartė sesa rritja e tremujorit tė
mėparshėm dhe me njė ritėm mė tė shpejtė sesa kishin parashikuar
ekspertėt.
Ekonomia amerikane u rrit me ritmin mė tė shpejtė prej gjashtė vjetėsh nė muajt e fundit tė vitit 2009.
Raporti
i Departamentit tė Tregėtisė thotė se prodhimi i brendshėm bruto u rrit
me njė pėrqindje vjetore 5.7 pėr qind nė tremujorin e katėrt.
Kjo shifėr ėshtė dy herė mė e lartė sesa rritja e tremujorit tė
mėparshėm dhe me njė ritėm mė tė shpejtė sesa kishin parashikuar
ekspertėt.
*lissa*- Mik/e i Forumit
- Numri i postimeve : 7230
Location : n'PrishtTinė (*)
Registration date : 26/09/2009
Re: me te rejat nga ekonomia
KESH mbyll tenderin pėr shitjen e energjisė
Korporata
Energjetike Shqiptare, KESH, ka mbyllur tenderin pėr shitjen e 200
milion kilovatorė energji gjatė muajit shkurt. Drejtori i korporatės
Muharrem Stojku tha se ashtu si edhe gjatė janarit blerėsit kryesorė
janė shpallur kompanitė EGL, EFT dhe Rudnap. Ne e kemi zhvilluar
tenderin para dy ditėsh dhe kanė dalė fituesit qė janė pėrsėri dy
kompani zvicerane dhe njė serbe. Sasisa qė do shesim pėr kėtė muaj
ėshtė afėrsisht 202 milionė kilovat/orė gjatė gjithė muajit ose me njė
mesatare ditore 7.2 milionė kilovat/orė nė ditė. Ēmimi ėshtė afėrsisht
45-50 euro pėr njė mega tha Stojku.
KESH po pėrfiton rreth 10 milion euro nė muaj nga shitjet
e energjisė. Gjatė janarit janė shitur 10 milion kilovatorė energji nė
ditė. E gjitha kjo po mundėsohet nga situata e kėnaqshme hidrike, e
cila e shfaq treguesin pozitiv nė hidrocentralin e Fierzės.
Nivelet janė normale. Nė Fierzė jemi nė 287.6 metra. Me eksportet
qė po bėjmė mendojmė qė deri nė fund tė muajit tė ulemi me 1 metėr, pra
tė shkohet nė afėrsisht nė 286.5 metėr dhe nė fund tė muajit shkurt
mendojmė tė shkojmė nė 284- 285 metėr sepse marsi parashikohet pėrsėri
me shira tha Stojku.
Aktualisht KESH prodhon 26 milion kilovatorė nė ditė. Diferenca me
eksportin, rreth 16 milion kilovatorė nė ditė i shitet OSSH e cila
furnizon tregun e brendshėm
Korporata
Energjetike Shqiptare, KESH, ka mbyllur tenderin pėr shitjen e 200
milion kilovatorė energji gjatė muajit shkurt. Drejtori i korporatės
Muharrem Stojku tha se ashtu si edhe gjatė janarit blerėsit kryesorė
janė shpallur kompanitė EGL, EFT dhe Rudnap. Ne e kemi zhvilluar
tenderin para dy ditėsh dhe kanė dalė fituesit qė janė pėrsėri dy
kompani zvicerane dhe njė serbe. Sasisa qė do shesim pėr kėtė muaj
ėshtė afėrsisht 202 milionė kilovat/orė gjatė gjithė muajit ose me njė
mesatare ditore 7.2 milionė kilovat/orė nė ditė. Ēmimi ėshtė afėrsisht
45-50 euro pėr njė mega tha Stojku.
KESH po pėrfiton rreth 10 milion euro nė muaj nga shitjet
e energjisė. Gjatė janarit janė shitur 10 milion kilovatorė energji nė
ditė. E gjitha kjo po mundėsohet nga situata e kėnaqshme hidrike, e
cila e shfaq treguesin pozitiv nė hidrocentralin e Fierzės.
Nivelet janė normale. Nė Fierzė jemi nė 287.6 metra. Me eksportet
qė po bėjmė mendojmė qė deri nė fund tė muajit tė ulemi me 1 metėr, pra
tė shkohet nė afėrsisht nė 286.5 metėr dhe nė fund tė muajit shkurt
mendojmė tė shkojmė nė 284- 285 metėr sepse marsi parashikohet pėrsėri
me shira tha Stojku.
Aktualisht KESH prodhon 26 milion kilovatorė nė ditė. Diferenca me
eksportin, rreth 16 milion kilovatorė nė ditė i shitet OSSH e cila
furnizon tregun e brendshėm
*lissa*- Mik/e i Forumit
- Numri i postimeve : 7230
Location : n'PrishtTinė (*)
Registration date : 26/09/2009
Re: me te rejat nga ekonomia
Davos, fillon njė erė e re ekonomike
Nė
forumin ekonomik botėror nė Davos qė pėrfundon sot dalin nė pah dukuri
tė reja. Bankierėt rezistojnė ndaj planeve pėr rregullimin e sistemeve
bankare dhe vendet nė zhvillim fitojnė njė peshė tjetėr. Nė fakt qe si
gjithmonė. Forumi ekonomik nė malet e Zvicrės tėrhoqi sėrish shumė
kryetarė shtetesh e qeverish dhe qindra menaxherė drejtues.
Ata
diskutuan nė shumė organizime, panele dhe grupime, nga shumė pritje dhe
festa lidhėn kontakte dhe iniciuan biznese. U gjet sėrish edhe njė moto
sublime. Sepse kjo i takon forumit ekonomik botėror: Pėr ta rimenduar,
ristrukturuar dhe rinovuar botėn. Jo mė shumė dhe jo mė pak u kishte
diktuar themeluesi i forumit Klaus Schwab tė afro 2500 pjesėmarrėsve
nga e gjithė bota pėrmes pajisjeve tė pėrkthimit nė kufjet e tyre tė
dėgjimit.
Dhe megjithatė diēka ishte ndryshe nė vitin e dytė pas krizės
dramatike financiare dhe ekonomike. Nė vitin 2010 nė Davos erdhėn pėr
shembull shumė mė tepėrbankierė menaxhues fondesh se sa nė vitin 2009.
Nė dukje tė tėrhequr dhe thuajse me modesti ata kėrkuan pas kulisave tė
shtrenjta tė hotelit luksoz aleatė nė luftė kundėr planeve tė Barak
Obamės pėr reforma.
Ata i rezistojnė ndarjes sė urdhėruar nga shteti tė shėrbimeve
bankare pėr klientė dhe investimeve. Politika nuk do t'ia dijė pėr
kėtė. Nė mungesė tė presidentit tė SHBA-sė rolin e predikuesit tė
moralit e mori presidenti i Francės Nicolas Sarkozy. Ai qortoi me fjalė
tė qarta.
Kjo ėshtė e re nė Davos nė krahasim me vitet e mėparshme. Gjithashtu
e pazakontė pėr forumin ekonomik botėror: Tė ashtuquajturat vende nė
zhvillim marrin gjithnjė e mė shumė ndikim dhe u kushtohet vėmendje nė
Davos. Ata janė fituesit e krizės. Gjermanėt kanė luajtur njė rol
sekondar. Dhe sidomos pas refuzimit tė pjesėmarrjes nga ministri i
Jashtėm dhe zėvendėskancelari, Guido Westerwelle, pak para takimit. Por
edhe vitet e kaluara ka qenė shpesh kėshtu.
Nė
forumin ekonomik botėror nė Davos qė pėrfundon sot dalin nė pah dukuri
tė reja. Bankierėt rezistojnė ndaj planeve pėr rregullimin e sistemeve
bankare dhe vendet nė zhvillim fitojnė njė peshė tjetėr. Nė fakt qe si
gjithmonė. Forumi ekonomik nė malet e Zvicrės tėrhoqi sėrish shumė
kryetarė shtetesh e qeverish dhe qindra menaxherė drejtues.
Ata
diskutuan nė shumė organizime, panele dhe grupime, nga shumė pritje dhe
festa lidhėn kontakte dhe iniciuan biznese. U gjet sėrish edhe njė moto
sublime. Sepse kjo i takon forumit ekonomik botėror: Pėr ta rimenduar,
ristrukturuar dhe rinovuar botėn. Jo mė shumė dhe jo mė pak u kishte
diktuar themeluesi i forumit Klaus Schwab tė afro 2500 pjesėmarrėsve
nga e gjithė bota pėrmes pajisjeve tė pėrkthimit nė kufjet e tyre tė
dėgjimit.
Dhe megjithatė diēka ishte ndryshe nė vitin e dytė pas krizės
dramatike financiare dhe ekonomike. Nė vitin 2010 nė Davos erdhėn pėr
shembull shumė mė tepėrbankierė menaxhues fondesh se sa nė vitin 2009.
Nė dukje tė tėrhequr dhe thuajse me modesti ata kėrkuan pas kulisave tė
shtrenjta tė hotelit luksoz aleatė nė luftė kundėr planeve tė Barak
Obamės pėr reforma.
Ata i rezistojnė ndarjes sė urdhėruar nga shteti tė shėrbimeve
bankare pėr klientė dhe investimeve. Politika nuk do t'ia dijė pėr
kėtė. Nė mungesė tė presidentit tė SHBA-sė rolin e predikuesit tė
moralit e mori presidenti i Francės Nicolas Sarkozy. Ai qortoi me fjalė
tė qarta.
Kjo ėshtė e re nė Davos nė krahasim me vitet e mėparshme. Gjithashtu
e pazakontė pėr forumin ekonomik botėror: Tė ashtuquajturat vende nė
zhvillim marrin gjithnjė e mė shumė ndikim dhe u kushtohet vėmendje nė
Davos. Ata janė fituesit e krizės. Gjermanėt kanė luajtur njė rol
sekondar. Dhe sidomos pas refuzimit tė pjesėmarrjes nga ministri i
Jashtėm dhe zėvendėskancelari, Guido Westerwelle, pak para takimit. Por
edhe vitet e kaluara ka qenė shpesh kėshtu.
*lissa*- Mik/e i Forumit
- Numri i postimeve : 7230
Location : n'PrishtTinė (*)
Registration date : 26/09/2009
Re: me te rejat nga ekonomia
Hashim Thaēi: Ekonomia,Prioritet i vitit 2010
Ndėr projektet mė tė rėndėsishme qė do tė definojnė vitin 2010 janė fillimi i ndėrtimit tė autostradės Vėrmicė - Prizren - Prishtinė - Merdare, zgjerimi dhe rehabilitimi i rrugėve magjistrale, koncesionimi i Aeroportit Ndėrkombėtar tė Prishtinės, futja e kapitalit privat nė PTK, fillimi i punimeve pėr termocentralin Kosova e Re, aftėsimi i minierės sė re tė Sibofcit, themelimi i Universitetit tė Prizrenit, kompjuterizimi i tė gjitha shkollave nė vend, investimi i fuqishėm nė sektorin e shėndetėsisė si dhe subvencionimi substancial nė sektorin e bujqėsisė, ka thėnė nė njė intervistė pėr gazetėn Eko biznesi kryeministri i Kosovės, Thaēi.
Eko Biznesi: Cilat i konsideroni zhvillimet kryesore nė fushėn e ekonomisė qė nga koha e shpalljes sė pavarėsisė?
Thaēi: Mendoj se zhvillimet kryesore ekonomike qė nga koha e shpalljes sė pavarėsisė kanė qenė anėtarėsimi i Republikės sė Kosovės nė Fondin Monetar Ndėrkombėtar dhe Bankėn Botėrore, reforma nė sistemin tatimor, organizimi i konferencės sė donatorėve, rritja e projekteve kapitale dhe rritja e kapaciteteve pėr ekzekutimin e tyre, si dhe zgjerimi dhe stabiliteti i sektorit bankar. Janė kėto zhvillimet, tė cilat kanė rezultuar me rritje pozitive ekonomike pėr vendin tonė edhe pėrkundėr krizės botėrore. Rėndėsia e anėtarėsimit nė institucionet financiare ndėrkombėtare nuk qėndron vetėm nė pėrfitimet nga qasja jonė nė burimet e financimit, por ka tė bėjė me sinjalet stabilizuese qė pėrēohen nga tė qenit anėtar i kėtyre organizatave. Njė tjetėr zhvillim i rėndėsishėm ka tė bėjė me punėn intensive qė ėshtė bėrė nė reformimin e sistemit tatimor tė Kosovės. Normat e reja tė aprovuara janė efektive qė nga janari i vitit 2009. Kjo reformė ka bėrė shkurtimin e tatimit nė fitim tė korporatave nga 20 pėr qind nė 10 pėr qind, qė paraqet pėrgjysmim tė obligimit tatimor, pėrderisa tatimi nė tė ardhurat personale tė individėve dhe tė bizneseve janė ulur sipas shkallės progresive nga 0 pėr qind, 4 pėr qind, 10 pėr qind dhe 20 pėr qind, sa kanė qenė mė herėt, nė 0 pėr qind, 4 pėr qind, 8 pėr qind dhe10 pėr qind. Pakoja e reformave fiskale reflekton premtimin e mbajtur tė Qeverisė sė Kosovės pėr tė krijuar njė ambient tė pėrshtatshėm pėr biznes nė Republikėn e Kosovės. Kjo reformė e ka bėrė Kosovėn vendin mė atraktiv sa i pėrket tatimeve krahasuar me tė gjitha vendet e rajonit. Pėrgatitja e Kornizės Afatmesme tė Shpenzimeve si dokument i cili identifikon prioritet strategjike tė Kosovės dhe nevojat sektoriale pėr asistencė financiare, rezultoi nė pėrkushtimin e mė shumė se 1.2 miliard eurove nga ana e donatorėve nė konferencėn e mbajtur mė korrik tė vitit 2008. Tashmė janė nė proces shumė projekte tė financuara nga e fondet e zotuara nė kėtė konferencė. Qė nga shpallja e pavarėsisė, ne kemi ngritur investimet kapitale nė mėnyrė tė dukshme, dhe ēka ėshtė po ashtu e rėndėsishme, ėshtė rritur edhe aftėsia e ekzekutimit tė projekteve kapitale, gjė qė ka shėrbyer si shtytės i zhvillimit ekonomik. Sektori bankar ėshtė zhvilluar, numri i kredive ėshtė rritur, nuk kemi pasur shifra brengosėse tė kredive tė kėqija, dhe nė pėrgjithėsi ky sektor ka qenė shumė stabil nė kėtė periudhė. Tė gjitha kėto zhvillime kanė bėrė qė, pėrkundėr krizės sė ashpėr ekonomike botėrore, ekonomia kosovare tė vazhdojė tė rritet me normė pozitive, ndėr rritjet mė tė mėdha nė Evropė.
Eko Biznesi: Kriza globale si duket nuk e ka prekur nė masė tė madhe ekonominė kosovare. Megjithatė efektet e saj po shihen nė fushėn e investimeve tė jashtme direkte dhe nė rėnien e dėrgesave tė diasporės. Ēka po bėn qeveria pėr tė sanuar kėtė gjendje?
Thaēi: Ėshtė e vėrtetė qė kėtė vit ekonomia botėrore ėshtė pėrballur me krizėn mė tė rėndė ekonomike nė disa dekada, por fatmirėsisht, Kosova nė masė tė madhe nuk ka qenė e ndikuar nga kjo krizė. Gjatė vitit 2009, Qeveria qė unė udhėheq, me anė tė rishikimit tė buxhetit, ka rritur shpenzimet kapitale pėr tė kompensuar rėnien e investimeve tė jashtme. Qeveria, po ashtu, ka mbajtur dhe vazhdon tė mbajė njė rezervė prej 200 milion eurosh, qė ka shėrbyer si masė sigurie nė rast mungese likuiditeti, dhe ka rritur kredibilitetin rreth aftėsisė sonė si institucione qeverisėse pėr tė pėrmbushur obligimet. Nė bashkėpunim me Bankėn Qendrore ėshtė themeluar edhe komiteti i pėrbashkėt, me qėllim tė monitorimit mė tė thukėt tė performancės sė sektorit bankar nė intervale tė rregullta. Nė tė njėjtėn kohė edhe thithja e granteve tė premtuara nė konferencėn e donatorėve ka rezultuar nė rritjen e nivelit tė likuiditetit tė injektuar. Ndėrkaq, sa i pėrket remitancave, ende nuk dihet se sa do tė jetė niveli i rėnies pėrfundimtare, ndonėse indikatorėt e tanishėm flasin pėr rėnie shumė mė tė lehtė sesa ėshtė pritur. Nga ana tjetėr, ne tanimė e dimė saktė nivelin e investimeve publike tė parapara me buxhetin pėr vitin 2010, tė cilat janė nė vlerė prej 400.5 milion euro, si dhe shpenzimet pėr kategoritė tjera buxhetore, tė cilat, tė gjitha sė bashku, ndikojnė nė rritjen dhe mbajtjen e njė niveli tė lartė investimesh tė pėrgjithshme. Tash kur edhe nga tė gjitha institucionet e rėndėsishme financiare ndėrkombėtare ėshtė duke u vlerėsuar qė recesioni ekonomik botėror ėshtė nė pėrfundim e sipėr, ne jemi optimist pėr rritjen e nivelit tė investimeve tė huaja gjatė vitit tė ardhshėm, nė veēanti duke marrė parasysh disa projekte tė mėdha infrastrukturore tė cilat pritet tė fillojnė gjatė vitit tė ardhshėm. Po ashtu, nė bazė tė analizave mbi trendin e ēmimeve nė tregun ndėrkombėtar arrijmė tė krijojmė njė vlerėsim tė pėrafėrt mbi nivelin e eksporteve, importeve, si dhe mbi nivelin e konsumit, tė cilat nė tėrėsi krijojnė bazėn solide pėr tė vlerėsuar rritjen ekonomike. Ne tashmė kemi sinjale pozitive pėr rritjen e ēmimit tė metaleve nė tregun botėror, gjė qė prek nė mėnyrė tė drejtpėrdrejtė nivelin e eksporteve nė Kosovė, duke marrė parasysh se metalet zėnė vend tė rėndėsishėm nė strukturėn e mallrave tė eksportuara.
Eko Biznesi: Kishte pritje tė mėdha se pas zgjidhjes sė statusit nė Kosovė do tė vijnė investitorė tė shumtė, megjithatė numri i tyre nuk ėshtė i kėnaqshėm. Pse po ndodh kjo?
Thaēi: Interesimi i investitorėve pėr tė qenė tė pranishėm nė Kosovė ėshtė ende shumė i lartė. Mirėpo, periudha pas pavarėsisė ka rastisur me krizėn financiare globale, qė ka shkaktuar shtyrjen e disa investimeve pėr njė kohė tė caktuar. Lajmet e fundit pėr rimėkėmbjen ekonomike janė inkurajuese dhe, pėr shembull, interesimi i lartė pėr marrjen e Aeroportit Ndėrkombėtar tė Prishtinės me koncesion nga konzorciumet e investitorėve tė huaj ėshtė tregues i mirė i kėtij interesimi. Ajo qė vlen tė theksohet ėshtė se asnjė investitor i huaj i cili ka qenė prezent nė Kosovė, nuk e ka lėshuar vendin tonė, por pėrkundrazi, kanė vazhduar me investimet dhe bizneset e tyre. Kur kihet parasysh se Kosova tani ėshtė jashtėzakonisht konkurruese nė rajon pėr sa i pėrket politikave tatimore dhe mbėshtetjes sė bizneseve, ne presim qė vitin e ardhshėm tė ketė rritje substanciale tė investimeve tė huaja direkte.
Eko Biznesi: Njė nga arsyet e investitorėve qė hezitojnė tė investojnė nė Kosovė ėshtė klima e pafavorshme politike, mungesa e njė sistemi efikas tė drejtėsisė dhe mungesa e furnizimit tė rregullt me rrymė. Ēka po bėnė qeveria pėr t'i ndryshuar kėto gjėra?
Thaēi: Ne kemi krijuar njė klimė shumė tė favorshme dhe shumė konkurrente pėr investitorėt e huaj. Vlen tė pėrmendet se me qėllim tė joshjes sė investitorėve tė huaj dhe, me qėllim tė pėrmirėsimit tė ambientit pėr biznes, kemi bėrė reformimin e sistemit tatimor dhe tani kemi taksat mė tė ulėta nė Evropė. Furnizimin me energji elektrike e kemi pėrmirėsuar dukshėm. Jemi duke investuar fuqishėm nė ngritjen e kualitetit nė arsim, nė mėnyrė qė tė kemi njė shoqėri tė kualifikuar qė i pėrgjigjet kushteve bashkėkohore tė tregut tė punės. E kemi pėrmirėsuar dhe plotėsuar jashtėzakonisht shumė infrastrukturėn ligjore. Vlen tė pėrmendet ligji pėr Partneritetin Publiko - Privat i cili i jep mundėsi shumė tė mėdha investitorėve tė huaj pėr tė investuar nė projekte tė mėdha publike nė Kosovė, si nė energji, transport, bujqėsi dhe nė tė gjithė sektorėt e tjerė relevantė. Ndėrkohė qė, edhe pse ka hapėsirė pėr tė kėrkuar punė mė tė mirė nė segmentin e drejtėsisė, ka pasur njė progres dhe ne vazhdojmė tė punojmė ngushtė edhe me partnerėt tanė ndėrkombėtarė, e nė veēanti me EULEX-in, nė drejtim tė reformimit dhe avancimit tė kėtij sistemi.
Eko Biznesi: Vitin e kaluar kemi pasur njė suficit relativisht nė buxhetin e Kosovės, i cili ėshtė lexuar nė mėnyra tė ndryshme nga ekspertėt dhe nga MEF-i. Sa do tė jetė suficiti i buxhetit pėr kėtė vit?
Thaēi: Ėshtė e vėrtete qė bilanci bankar i akumuluar nė fund tė vitit 2008, ėshtė interpretuar nė mėnyra tė ndryshme. Nga vlera e akumuluar nė bilancin bankar duhet pasur parasysh qė shuma prej 200 milionė euro, duke u bazuar nė rekomandimet e FMN-sė, ėshtė ndarė si rezervė buxhetore qe shėrben si mbrojtje ndaj tronditjeve tė mundshme ekonomike. Fatmirėsisht kjo rezervė nuk u shfrytėzua gjatė vitit 2009 pasi qė ekonomia jonė nuk tregoi shenja tė theksuara tė ndikimit nga kriza ekonomike globale, siē mund tė pritej nė fillimin e kėtij viti. Natyrisht se klasifikimi i kėsaj ndarjeje nė kategorinė e shpenzimeve tė pėrgjithshme buxhetore ėshtė shumė praktik, sepse i jep mundėsinė Qeverisė qė tė vlerėsojė riskun nė baza vjetore, dhe eventualisht, kur ky risk zvogėlohet, tė rialokojė kėtė rezervė drejt projekteve zhvillimore. Prandaj, vlerėsimi i kėsaj rezerve buxhetore si pjesė e suficitit buxhetor ėshtė krejt i gabuar. Dihet se deficiti apo suficiti buxhetor paraqet diferencėn nė mes tė tė hyrave tė rregullta buxhetore dhe shpenzimeve tė rregullta buxhetore, duke i shtuar kėtu servisimin e interesit tė borxhit dhe huat pėr ndėrmarrjet publike. Mirėpo, nė kėtė rast duhet pėrmendur se vlerės sė tė hyrave buxhetore gjatė vitit 2009 i shtohet edhe vlera e tė hyrave tė njėhershme nga dividenta e PTK-sė nė vlerė prej 200 milion euro, ndėrsa qė ne sivjet jemi dėshmitarė tė pėrmirėsimit tė shkallės sė ekzekutimit tė shpenzimeve tė planifikuara pėr vitin 2009, nė veēanti tė shpenzimeve kapitale. Gjithashtu, gjatė kėtij viti ėshtė kryer edhe pagesa e servisimit tė borxhit, si dhe brenda pak ditėsh pritet qė tė kryhet edhe pagesa pėr anėtarėsim nė FMN. Tė gjitha kėto do tė bėjnė qė viti 2009 tė jetė njė vit i balancuar nga aspekti fiskal i tij. Andaj unė jam shumė optimist qė viti 2009, nuk do tė pėrcillet me suficit tė theksuar. Megjithatė, mė duhet tė theksoj edhe njė herė qė njė pjesė e bilancit bankar do tė bartet edhe nė vitin 2010. Kėtu kam parasysh rezervėn buxhetore prej 200 milion, e cila do tė vazhdojė tė mbesė si rezervė edhe gjatė vitit 2010; shumėn e tė hyrave vetjake tė komunave si dhe tė tė hyrave vetjake nga organizatat qendrore buxhetore, tė cilat kanė tė nėnshkruara marrėveshje mirėkuptimi me MEF. Kėto tė fundit do tė jenė pjesė e bilancit tė mbetur meqė nuk mund tė planifikohen gjatė hartimit tė buxhetit tė vitit 2010, pasi qė janė tė hyra qė shpenzohen pėr qėllime te caktuara nga vet organizatat buxhetore.
Eko Biznesi: Punėsimi i tė rinjve konsiderohet njė nga sfidat kryesore tė shoqėrisė kosovare. Ēka po bėnė qeveria nė kėtė drejtim?
Thaēi: Niveli i lartė i papunėsisė, veēanėrisht tek grupmoshat e reja, vazhdon tė mbetet njė prej sfidave kryesore tė ekonomisė sonė dhe ulja e kėtij niveli po ashtu vazhdon tė jetė ndėr pėrkushtimet kryesore tė Qeverisė. Ēdo vit, tregut tė punės nė Kosovė i shtohet njė numėr i konsiderueshėm i tė rinjve dhe e vetmja rrugė pėr ulje progresive tė papunėsisė ėshtė sigurimi i rritjes sė vazhdueshme ekonomike.
Nė kėtė drejtimi, orientimi i qeverisė sė Kosovės drejt investimeve kapitale, si dhe aprovimi i legjislacionit tė nevojshėm, krijojnė kushte pėr pėrfshirjen e sektorit privat nė investime tė pėrbashkėta me sektorin publik, pėr realizimin e projekteve madhore nė infrastrukture. Po ashtu, gjatė kėtij viti, Qeveria e Republikės sė Kosovės sė bashku mė ekspertė nga Banka Botėrore, ka punuar ngushtė nė identifikimin e projekteve pėr sigurim tė punėsimit tė qėndrueshėm, tė cilat do tė implementohen nga buxheti i Kosovės dhe nga mjetet e zotuara nga Banka Botėrore. Pėr kėtė qėllim, si qeveri kemi ndarė rreth 8 milion euro, ndėrsa Banka Botėrore vitin e ardhshėm pritet tė ndajė 20 milion euro. Kėto projekte, parashohin aktivitete konkrete qė do tė implementohen nga ministritė pėrkatėse dhe qė pėr qėllim kanė uljen e papunėsisė. Njė tjetėr hap i rėndėsishėm nė kėtė drejtim, ėshtė edhe nėnshkrimi i marrėveshjeve bilaterale me disa prej shteteve tė zhvilluara evropiane, qė kanė tė bėjė me punėsimin sezonal tė tė rinjve tanė nė kėto shtete. Kėto marrėveshje janė nė fazė fillestare, dhe nė tė ardhmen do tė zgjerojmė bashkėpunimin nė kėtė fushė, si nė aspekt tė numrit tė shteteve, ashtu edhe pėr sa i pėrket numrit tė personave tė cilėve do tu sigurohet punėsimi. Mendojmė, qė nė kohėn kur popullsia e shumicės sė vendeve evropiane ėshtė duke u plakur, fuqia e re punėtore e Kosovės, ėshtė njė pėrparėsi e cila mund dhe duhet tė shfrytėzohet.
Eko Biznesi: Qeveria dhe Ministria e Transportit nuk ju pėrmbajtėn zotimit pėr fillimin e ndėrtimit tė autostradės gjatė vitit 2009. Pse ndodhi kjo?
Thaēi: Ndonėse fillimi i punimeve pėr ndėrtimin e autostradės sė Kosovės ėshtė prolonguar, Qeveria e Kosovės ka vazhduar paralelisht me njė varg procedurash tė cilat llogariten si punė pėrgatitore pėr fillimin e punimeve, siē janė procedurat e shpronėsimit tė tė gjitha parcelave nė tė trembėdhjetė zonat kadastrale, ku kalon autostrada. Ligji i ri pėr shpronėsimin e pronave nė Kosovė, i nxjerrė nga Parlamenti ė Kosovės nė Maj tė vitit 2009, parasheh procedura tė qarta tė shpronėsimit tė cilat Qeveria e Kosovės ėshtė zotuar ti respektojė, ndonėse ato mund tė kushtojnė nė aspektin kohor. Tani jemi nė fazėn kur do tė shpallen vendimet preliminare tė shpronėsimit pėr segmentin e parė tė autostradės, Vėrmicė - Prizren, ndėrkaq nė tremujorin e parė tė vitit 2010 do tė fillojmė me shpalljen e vendimeve preliminare pėr tė gjitha pronat qė do tė shpronėsohen dhe bashkė me to, do tė pėrcaktohen edhe shumat pėr kompensim. Nė anėn tjetėr, tashmė janė pranuar ofertat e kompanive dhe konsorciumeve tė para-kualifikuara pėr ndėrtimin e autostradės dhe ato i janė nėnshtruar njė vlerėsimi rigoroz, siē e meriton njė projekt madhor si ky. Kur kemi parasysh kėto qė u thanė mė lartė, del se fillimi i punimeve mund tė pritet qė nė javėt e para tė vitit 2010.
Eko Biznesi: Edhe zgjedhja e investitorit pėr ndėrtimin e kapaciteteve tė reja energjetike, si duket ėshtė kthyer nė fazėn fillestare. Cilat janė planet e reja pėr inkurajimin e investimeve nė energjetikė?
Thaēi: Nuk mund tė thuhet se ėshtė kthyer nė fazėn fillestare, meqė shumė punė janė bėrė nė kėtė drejtim. Me vendimet e fundit pėr rikonfigurimin e projektit madhor pėr ndėrtimin e kapaciteteve tė reja energjetike, ne kemi adresuar drejt disa ēėshtje qė kanė tė bėjnė me zgjerimin e bazės sė investitorėve potencialė, si dhe me krijimin e mundėsive qė ky projekt tė zhvillohet nė disa faza, varėsisht prej nevojave dhe kėrkesave energjetike imediate dhe tė sė ardhmes. Ky proces po zhvillohet nė bashkėpunim dhe koordinim tė ngushtė me partnerėt tanė ndėrkombėtarė, si USAID, Banka Botėrore, FMN, etj. dhe unė jam optimist se ri-konfigurimi pėr tė cilin ka vendosur Komiteti Drejtues i projektit do tė ndikojė pozitivisht pėr inicimin mė tė shpejtė tė ndėrtimit tė termocentralit tė ri.
Eko Biznesi: Cilat janė projektet kryesore kapitale qė Qeveria e Kosovės planifikon t'i realizojė gjatė vitit 2010?
Thaēi: Buxheti pėr vitin 2010 respekton prioritete e deklaruara nga Qeveria qė janė. Nga organizatat buxhetore ka pasur shumė kėrkesa, mirėpo ne u kemi dhėnė pėrparėsi projekteve qė ndihmojnė nė rritjen dhe qėndrueshmėrinė ekonomike, siē janė infrastruktura, arsimi, shėndetėsia, bujqėsia, zhvillimi i sektorit privat dhe fusha tė tjera qė ndikojnė nė krijimin e njė ambienti tė volitshėm pėr tėrheqjen e investimeve te brendshme dhe tė jashtme. Planifikimi pėr vitin 2010 pėr shpenzime kapitale kap shumėn prej 400.5 milion apo 35% tė shpenzimeve primare. Ndėr projektet mė tė rėndėsishme qė do tė definojnė vitin 2010 janė fillimi i ndėrtimit tė autostradės Vėrmicė - Prizren - Prishtinė - Merdar, zgjerimi dhe rehabilitimi i rrugėve magjistrale, koncesionimi i Aeroportit Ndėrkombėtar tė Prishtinės, futja e kapitalit privat nė PTK, fillimi i punimeve pėr termocentralin Kosova e Re, aftėsimi i minierės sė re tė Sibofcit, themelimi i Universitetit tė Prizrenit, kompjuterizimi i tė gjitha shkollave nė vend, investimi i fuqishėm nė sektorin e shėndetėsisė si dhe subvencionimi substancial nė sektorin e bujqėsisė.
Ndėr projektet mė tė rėndėsishme qė do tė definojnė vitin 2010 janė fillimi i ndėrtimit tė autostradės Vėrmicė - Prizren - Prishtinė - Merdare, zgjerimi dhe rehabilitimi i rrugėve magjistrale, koncesionimi i Aeroportit Ndėrkombėtar tė Prishtinės, futja e kapitalit privat nė PTK, fillimi i punimeve pėr termocentralin Kosova e Re, aftėsimi i minierės sė re tė Sibofcit, themelimi i Universitetit tė Prizrenit, kompjuterizimi i tė gjitha shkollave nė vend, investimi i fuqishėm nė sektorin e shėndetėsisė si dhe subvencionimi substancial nė sektorin e bujqėsisė, ka thėnė nė njė intervistė pėr gazetėn Eko biznesi kryeministri i Kosovės, Thaēi.
Eko Biznesi: Cilat i konsideroni zhvillimet kryesore nė fushėn e ekonomisė qė nga koha e shpalljes sė pavarėsisė?
Thaēi: Mendoj se zhvillimet kryesore ekonomike qė nga koha e shpalljes sė pavarėsisė kanė qenė anėtarėsimi i Republikės sė Kosovės nė Fondin Monetar Ndėrkombėtar dhe Bankėn Botėrore, reforma nė sistemin tatimor, organizimi i konferencės sė donatorėve, rritja e projekteve kapitale dhe rritja e kapaciteteve pėr ekzekutimin e tyre, si dhe zgjerimi dhe stabiliteti i sektorit bankar. Janė kėto zhvillimet, tė cilat kanė rezultuar me rritje pozitive ekonomike pėr vendin tonė edhe pėrkundėr krizės botėrore. Rėndėsia e anėtarėsimit nė institucionet financiare ndėrkombėtare nuk qėndron vetėm nė pėrfitimet nga qasja jonė nė burimet e financimit, por ka tė bėjė me sinjalet stabilizuese qė pėrēohen nga tė qenit anėtar i kėtyre organizatave. Njė tjetėr zhvillim i rėndėsishėm ka tė bėjė me punėn intensive qė ėshtė bėrė nė reformimin e sistemit tatimor tė Kosovės. Normat e reja tė aprovuara janė efektive qė nga janari i vitit 2009. Kjo reformė ka bėrė shkurtimin e tatimit nė fitim tė korporatave nga 20 pėr qind nė 10 pėr qind, qė paraqet pėrgjysmim tė obligimit tatimor, pėrderisa tatimi nė tė ardhurat personale tė individėve dhe tė bizneseve janė ulur sipas shkallės progresive nga 0 pėr qind, 4 pėr qind, 10 pėr qind dhe 20 pėr qind, sa kanė qenė mė herėt, nė 0 pėr qind, 4 pėr qind, 8 pėr qind dhe10 pėr qind. Pakoja e reformave fiskale reflekton premtimin e mbajtur tė Qeverisė sė Kosovės pėr tė krijuar njė ambient tė pėrshtatshėm pėr biznes nė Republikėn e Kosovės. Kjo reformė e ka bėrė Kosovėn vendin mė atraktiv sa i pėrket tatimeve krahasuar me tė gjitha vendet e rajonit. Pėrgatitja e Kornizės Afatmesme tė Shpenzimeve si dokument i cili identifikon prioritet strategjike tė Kosovės dhe nevojat sektoriale pėr asistencė financiare, rezultoi nė pėrkushtimin e mė shumė se 1.2 miliard eurove nga ana e donatorėve nė konferencėn e mbajtur mė korrik tė vitit 2008. Tashmė janė nė proces shumė projekte tė financuara nga e fondet e zotuara nė kėtė konferencė. Qė nga shpallja e pavarėsisė, ne kemi ngritur investimet kapitale nė mėnyrė tė dukshme, dhe ēka ėshtė po ashtu e rėndėsishme, ėshtė rritur edhe aftėsia e ekzekutimit tė projekteve kapitale, gjė qė ka shėrbyer si shtytės i zhvillimit ekonomik. Sektori bankar ėshtė zhvilluar, numri i kredive ėshtė rritur, nuk kemi pasur shifra brengosėse tė kredive tė kėqija, dhe nė pėrgjithėsi ky sektor ka qenė shumė stabil nė kėtė periudhė. Tė gjitha kėto zhvillime kanė bėrė qė, pėrkundėr krizės sė ashpėr ekonomike botėrore, ekonomia kosovare tė vazhdojė tė rritet me normė pozitive, ndėr rritjet mė tė mėdha nė Evropė.
Eko Biznesi: Kriza globale si duket nuk e ka prekur nė masė tė madhe ekonominė kosovare. Megjithatė efektet e saj po shihen nė fushėn e investimeve tė jashtme direkte dhe nė rėnien e dėrgesave tė diasporės. Ēka po bėn qeveria pėr tė sanuar kėtė gjendje?
Thaēi: Ėshtė e vėrtetė qė kėtė vit ekonomia botėrore ėshtė pėrballur me krizėn mė tė rėndė ekonomike nė disa dekada, por fatmirėsisht, Kosova nė masė tė madhe nuk ka qenė e ndikuar nga kjo krizė. Gjatė vitit 2009, Qeveria qė unė udhėheq, me anė tė rishikimit tė buxhetit, ka rritur shpenzimet kapitale pėr tė kompensuar rėnien e investimeve tė jashtme. Qeveria, po ashtu, ka mbajtur dhe vazhdon tė mbajė njė rezervė prej 200 milion eurosh, qė ka shėrbyer si masė sigurie nė rast mungese likuiditeti, dhe ka rritur kredibilitetin rreth aftėsisė sonė si institucione qeverisėse pėr tė pėrmbushur obligimet. Nė bashkėpunim me Bankėn Qendrore ėshtė themeluar edhe komiteti i pėrbashkėt, me qėllim tė monitorimit mė tė thukėt tė performancės sė sektorit bankar nė intervale tė rregullta. Nė tė njėjtėn kohė edhe thithja e granteve tė premtuara nė konferencėn e donatorėve ka rezultuar nė rritjen e nivelit tė likuiditetit tė injektuar. Ndėrkaq, sa i pėrket remitancave, ende nuk dihet se sa do tė jetė niveli i rėnies pėrfundimtare, ndonėse indikatorėt e tanishėm flasin pėr rėnie shumė mė tė lehtė sesa ėshtė pritur. Nga ana tjetėr, ne tanimė e dimė saktė nivelin e investimeve publike tė parapara me buxhetin pėr vitin 2010, tė cilat janė nė vlerė prej 400.5 milion euro, si dhe shpenzimet pėr kategoritė tjera buxhetore, tė cilat, tė gjitha sė bashku, ndikojnė nė rritjen dhe mbajtjen e njė niveli tė lartė investimesh tė pėrgjithshme. Tash kur edhe nga tė gjitha institucionet e rėndėsishme financiare ndėrkombėtare ėshtė duke u vlerėsuar qė recesioni ekonomik botėror ėshtė nė pėrfundim e sipėr, ne jemi optimist pėr rritjen e nivelit tė investimeve tė huaja gjatė vitit tė ardhshėm, nė veēanti duke marrė parasysh disa projekte tė mėdha infrastrukturore tė cilat pritet tė fillojnė gjatė vitit tė ardhshėm. Po ashtu, nė bazė tė analizave mbi trendin e ēmimeve nė tregun ndėrkombėtar arrijmė tė krijojmė njė vlerėsim tė pėrafėrt mbi nivelin e eksporteve, importeve, si dhe mbi nivelin e konsumit, tė cilat nė tėrėsi krijojnė bazėn solide pėr tė vlerėsuar rritjen ekonomike. Ne tashmė kemi sinjale pozitive pėr rritjen e ēmimit tė metaleve nė tregun botėror, gjė qė prek nė mėnyrė tė drejtpėrdrejtė nivelin e eksporteve nė Kosovė, duke marrė parasysh se metalet zėnė vend tė rėndėsishėm nė strukturėn e mallrave tė eksportuara.
Eko Biznesi: Kishte pritje tė mėdha se pas zgjidhjes sė statusit nė Kosovė do tė vijnė investitorė tė shumtė, megjithatė numri i tyre nuk ėshtė i kėnaqshėm. Pse po ndodh kjo?
Thaēi: Interesimi i investitorėve pėr tė qenė tė pranishėm nė Kosovė ėshtė ende shumė i lartė. Mirėpo, periudha pas pavarėsisė ka rastisur me krizėn financiare globale, qė ka shkaktuar shtyrjen e disa investimeve pėr njė kohė tė caktuar. Lajmet e fundit pėr rimėkėmbjen ekonomike janė inkurajuese dhe, pėr shembull, interesimi i lartė pėr marrjen e Aeroportit Ndėrkombėtar tė Prishtinės me koncesion nga konzorciumet e investitorėve tė huaj ėshtė tregues i mirė i kėtij interesimi. Ajo qė vlen tė theksohet ėshtė se asnjė investitor i huaj i cili ka qenė prezent nė Kosovė, nuk e ka lėshuar vendin tonė, por pėrkundrazi, kanė vazhduar me investimet dhe bizneset e tyre. Kur kihet parasysh se Kosova tani ėshtė jashtėzakonisht konkurruese nė rajon pėr sa i pėrket politikave tatimore dhe mbėshtetjes sė bizneseve, ne presim qė vitin e ardhshėm tė ketė rritje substanciale tė investimeve tė huaja direkte.
Eko Biznesi: Njė nga arsyet e investitorėve qė hezitojnė tė investojnė nė Kosovė ėshtė klima e pafavorshme politike, mungesa e njė sistemi efikas tė drejtėsisė dhe mungesa e furnizimit tė rregullt me rrymė. Ēka po bėnė qeveria pėr t'i ndryshuar kėto gjėra?
Thaēi: Ne kemi krijuar njė klimė shumė tė favorshme dhe shumė konkurrente pėr investitorėt e huaj. Vlen tė pėrmendet se me qėllim tė joshjes sė investitorėve tė huaj dhe, me qėllim tė pėrmirėsimit tė ambientit pėr biznes, kemi bėrė reformimin e sistemit tatimor dhe tani kemi taksat mė tė ulėta nė Evropė. Furnizimin me energji elektrike e kemi pėrmirėsuar dukshėm. Jemi duke investuar fuqishėm nė ngritjen e kualitetit nė arsim, nė mėnyrė qė tė kemi njė shoqėri tė kualifikuar qė i pėrgjigjet kushteve bashkėkohore tė tregut tė punės. E kemi pėrmirėsuar dhe plotėsuar jashtėzakonisht shumė infrastrukturėn ligjore. Vlen tė pėrmendet ligji pėr Partneritetin Publiko - Privat i cili i jep mundėsi shumė tė mėdha investitorėve tė huaj pėr tė investuar nė projekte tė mėdha publike nė Kosovė, si nė energji, transport, bujqėsi dhe nė tė gjithė sektorėt e tjerė relevantė. Ndėrkohė qė, edhe pse ka hapėsirė pėr tė kėrkuar punė mė tė mirė nė segmentin e drejtėsisė, ka pasur njė progres dhe ne vazhdojmė tė punojmė ngushtė edhe me partnerėt tanė ndėrkombėtarė, e nė veēanti me EULEX-in, nė drejtim tė reformimit dhe avancimit tė kėtij sistemi.
Eko Biznesi: Vitin e kaluar kemi pasur njė suficit relativisht nė buxhetin e Kosovės, i cili ėshtė lexuar nė mėnyra tė ndryshme nga ekspertėt dhe nga MEF-i. Sa do tė jetė suficiti i buxhetit pėr kėtė vit?
Thaēi: Ėshtė e vėrtete qė bilanci bankar i akumuluar nė fund tė vitit 2008, ėshtė interpretuar nė mėnyra tė ndryshme. Nga vlera e akumuluar nė bilancin bankar duhet pasur parasysh qė shuma prej 200 milionė euro, duke u bazuar nė rekomandimet e FMN-sė, ėshtė ndarė si rezervė buxhetore qe shėrben si mbrojtje ndaj tronditjeve tė mundshme ekonomike. Fatmirėsisht kjo rezervė nuk u shfrytėzua gjatė vitit 2009 pasi qė ekonomia jonė nuk tregoi shenja tė theksuara tė ndikimit nga kriza ekonomike globale, siē mund tė pritej nė fillimin e kėtij viti. Natyrisht se klasifikimi i kėsaj ndarjeje nė kategorinė e shpenzimeve tė pėrgjithshme buxhetore ėshtė shumė praktik, sepse i jep mundėsinė Qeverisė qė tė vlerėsojė riskun nė baza vjetore, dhe eventualisht, kur ky risk zvogėlohet, tė rialokojė kėtė rezervė drejt projekteve zhvillimore. Prandaj, vlerėsimi i kėsaj rezerve buxhetore si pjesė e suficitit buxhetor ėshtė krejt i gabuar. Dihet se deficiti apo suficiti buxhetor paraqet diferencėn nė mes tė tė hyrave tė rregullta buxhetore dhe shpenzimeve tė rregullta buxhetore, duke i shtuar kėtu servisimin e interesit tė borxhit dhe huat pėr ndėrmarrjet publike. Mirėpo, nė kėtė rast duhet pėrmendur se vlerės sė tė hyrave buxhetore gjatė vitit 2009 i shtohet edhe vlera e tė hyrave tė njėhershme nga dividenta e PTK-sė nė vlerė prej 200 milion euro, ndėrsa qė ne sivjet jemi dėshmitarė tė pėrmirėsimit tė shkallės sė ekzekutimit tė shpenzimeve tė planifikuara pėr vitin 2009, nė veēanti tė shpenzimeve kapitale. Gjithashtu, gjatė kėtij viti ėshtė kryer edhe pagesa e servisimit tė borxhit, si dhe brenda pak ditėsh pritet qė tė kryhet edhe pagesa pėr anėtarėsim nė FMN. Tė gjitha kėto do tė bėjnė qė viti 2009 tė jetė njė vit i balancuar nga aspekti fiskal i tij. Andaj unė jam shumė optimist qė viti 2009, nuk do tė pėrcillet me suficit tė theksuar. Megjithatė, mė duhet tė theksoj edhe njė herė qė njė pjesė e bilancit bankar do tė bartet edhe nė vitin 2010. Kėtu kam parasysh rezervėn buxhetore prej 200 milion, e cila do tė vazhdojė tė mbesė si rezervė edhe gjatė vitit 2010; shumėn e tė hyrave vetjake tė komunave si dhe tė tė hyrave vetjake nga organizatat qendrore buxhetore, tė cilat kanė tė nėnshkruara marrėveshje mirėkuptimi me MEF. Kėto tė fundit do tė jenė pjesė e bilancit tė mbetur meqė nuk mund tė planifikohen gjatė hartimit tė buxhetit tė vitit 2010, pasi qė janė tė hyra qė shpenzohen pėr qėllime te caktuara nga vet organizatat buxhetore.
Eko Biznesi: Punėsimi i tė rinjve konsiderohet njė nga sfidat kryesore tė shoqėrisė kosovare. Ēka po bėnė qeveria nė kėtė drejtim?
Thaēi: Niveli i lartė i papunėsisė, veēanėrisht tek grupmoshat e reja, vazhdon tė mbetet njė prej sfidave kryesore tė ekonomisė sonė dhe ulja e kėtij niveli po ashtu vazhdon tė jetė ndėr pėrkushtimet kryesore tė Qeverisė. Ēdo vit, tregut tė punės nė Kosovė i shtohet njė numėr i konsiderueshėm i tė rinjve dhe e vetmja rrugė pėr ulje progresive tė papunėsisė ėshtė sigurimi i rritjes sė vazhdueshme ekonomike.
Nė kėtė drejtimi, orientimi i qeverisė sė Kosovės drejt investimeve kapitale, si dhe aprovimi i legjislacionit tė nevojshėm, krijojnė kushte pėr pėrfshirjen e sektorit privat nė investime tė pėrbashkėta me sektorin publik, pėr realizimin e projekteve madhore nė infrastrukture. Po ashtu, gjatė kėtij viti, Qeveria e Republikės sė Kosovės sė bashku mė ekspertė nga Banka Botėrore, ka punuar ngushtė nė identifikimin e projekteve pėr sigurim tė punėsimit tė qėndrueshėm, tė cilat do tė implementohen nga buxheti i Kosovės dhe nga mjetet e zotuara nga Banka Botėrore. Pėr kėtė qėllim, si qeveri kemi ndarė rreth 8 milion euro, ndėrsa Banka Botėrore vitin e ardhshėm pritet tė ndajė 20 milion euro. Kėto projekte, parashohin aktivitete konkrete qė do tė implementohen nga ministritė pėrkatėse dhe qė pėr qėllim kanė uljen e papunėsisė. Njė tjetėr hap i rėndėsishėm nė kėtė drejtim, ėshtė edhe nėnshkrimi i marrėveshjeve bilaterale me disa prej shteteve tė zhvilluara evropiane, qė kanė tė bėjė me punėsimin sezonal tė tė rinjve tanė nė kėto shtete. Kėto marrėveshje janė nė fazė fillestare, dhe nė tė ardhmen do tė zgjerojmė bashkėpunimin nė kėtė fushė, si nė aspekt tė numrit tė shteteve, ashtu edhe pėr sa i pėrket numrit tė personave tė cilėve do tu sigurohet punėsimi. Mendojmė, qė nė kohėn kur popullsia e shumicės sė vendeve evropiane ėshtė duke u plakur, fuqia e re punėtore e Kosovės, ėshtė njė pėrparėsi e cila mund dhe duhet tė shfrytėzohet.
Eko Biznesi: Qeveria dhe Ministria e Transportit nuk ju pėrmbajtėn zotimit pėr fillimin e ndėrtimit tė autostradės gjatė vitit 2009. Pse ndodhi kjo?
Thaēi: Ndonėse fillimi i punimeve pėr ndėrtimin e autostradės sė Kosovės ėshtė prolonguar, Qeveria e Kosovės ka vazhduar paralelisht me njė varg procedurash tė cilat llogariten si punė pėrgatitore pėr fillimin e punimeve, siē janė procedurat e shpronėsimit tė tė gjitha parcelave nė tė trembėdhjetė zonat kadastrale, ku kalon autostrada. Ligji i ri pėr shpronėsimin e pronave nė Kosovė, i nxjerrė nga Parlamenti ė Kosovės nė Maj tė vitit 2009, parasheh procedura tė qarta tė shpronėsimit tė cilat Qeveria e Kosovės ėshtė zotuar ti respektojė, ndonėse ato mund tė kushtojnė nė aspektin kohor. Tani jemi nė fazėn kur do tė shpallen vendimet preliminare tė shpronėsimit pėr segmentin e parė tė autostradės, Vėrmicė - Prizren, ndėrkaq nė tremujorin e parė tė vitit 2010 do tė fillojmė me shpalljen e vendimeve preliminare pėr tė gjitha pronat qė do tė shpronėsohen dhe bashkė me to, do tė pėrcaktohen edhe shumat pėr kompensim. Nė anėn tjetėr, tashmė janė pranuar ofertat e kompanive dhe konsorciumeve tė para-kualifikuara pėr ndėrtimin e autostradės dhe ato i janė nėnshtruar njė vlerėsimi rigoroz, siē e meriton njė projekt madhor si ky. Kur kemi parasysh kėto qė u thanė mė lartė, del se fillimi i punimeve mund tė pritet qė nė javėt e para tė vitit 2010.
Eko Biznesi: Edhe zgjedhja e investitorit pėr ndėrtimin e kapaciteteve tė reja energjetike, si duket ėshtė kthyer nė fazėn fillestare. Cilat janė planet e reja pėr inkurajimin e investimeve nė energjetikė?
Thaēi: Nuk mund tė thuhet se ėshtė kthyer nė fazėn fillestare, meqė shumė punė janė bėrė nė kėtė drejtim. Me vendimet e fundit pėr rikonfigurimin e projektit madhor pėr ndėrtimin e kapaciteteve tė reja energjetike, ne kemi adresuar drejt disa ēėshtje qė kanė tė bėjnė me zgjerimin e bazės sė investitorėve potencialė, si dhe me krijimin e mundėsive qė ky projekt tė zhvillohet nė disa faza, varėsisht prej nevojave dhe kėrkesave energjetike imediate dhe tė sė ardhmes. Ky proces po zhvillohet nė bashkėpunim dhe koordinim tė ngushtė me partnerėt tanė ndėrkombėtarė, si USAID, Banka Botėrore, FMN, etj. dhe unė jam optimist se ri-konfigurimi pėr tė cilin ka vendosur Komiteti Drejtues i projektit do tė ndikojė pozitivisht pėr inicimin mė tė shpejtė tė ndėrtimit tė termocentralit tė ri.
Eko Biznesi: Cilat janė projektet kryesore kapitale qė Qeveria e Kosovės planifikon t'i realizojė gjatė vitit 2010?
Thaēi: Buxheti pėr vitin 2010 respekton prioritete e deklaruara nga Qeveria qė janė. Nga organizatat buxhetore ka pasur shumė kėrkesa, mirėpo ne u kemi dhėnė pėrparėsi projekteve qė ndihmojnė nė rritjen dhe qėndrueshmėrinė ekonomike, siē janė infrastruktura, arsimi, shėndetėsia, bujqėsia, zhvillimi i sektorit privat dhe fusha tė tjera qė ndikojnė nė krijimin e njė ambienti tė volitshėm pėr tėrheqjen e investimeve te brendshme dhe tė jashtme. Planifikimi pėr vitin 2010 pėr shpenzime kapitale kap shumėn prej 400.5 milion apo 35% tė shpenzimeve primare. Ndėr projektet mė tė rėndėsishme qė do tė definojnė vitin 2010 janė fillimi i ndėrtimit tė autostradės Vėrmicė - Prizren - Prishtinė - Merdar, zgjerimi dhe rehabilitimi i rrugėve magjistrale, koncesionimi i Aeroportit Ndėrkombėtar tė Prishtinės, futja e kapitalit privat nė PTK, fillimi i punimeve pėr termocentralin Kosova e Re, aftėsimi i minierės sė re tė Sibofcit, themelimi i Universitetit tė Prizrenit, kompjuterizimi i tė gjitha shkollave nė vend, investimi i fuqishėm nė sektorin e shėndetėsisė si dhe subvencionimi substancial nė sektorin e bujqėsisė.
fisniki- Mik/e i Forumit
- Numri i postimeve : 4025
Location : n'KoMoRaN
Registration date : 12/10/2009
Re: me te rejat nga ekonomia
BE " Kthen Fytyrėn" nga ekonomia dhe varfėria.
Mesazhet e para nė kėtė fillim viti, nga Bashkimi Evropian, megjithė funksionet dhe qėllimet shumėdimensionale tė kėtij bashkimi, fokusohen kryesisht nė drejtim tė ekonomisė, pasojave tė krizės ekonomike globale dhe sidomos nė luftėn kundėr varfėrisė. Kjo duket jo vetėm nė shpalljen e luftės kundėr varfėrisė, si objektivin e saj madhor pėr vitin 2010 por edhe nė faktin se nga zyra e Presidentit tė BE-sė, Herman Van Rompuy, u dha njoftimi se njė samit i jashtėzakonshėm pėr ekonominė do tė mbledh kryetarėt e shteteve tė BE-sė, mė 11 shkurt tė kėtij viti. Ne kemi nevojė pėr mė tepėr rritje ekonomike, qė tė financojmė modelin tonė sociale dhe tė ruajmė stilin tonė evropian tė jetesės - ishte njė nga deklaratat e ditės sė parė tė punės nė kėtė vit tė Presidentit tė sapozgjedhur tė BE-sė.
Me sa duket efektet e krizės ekonomike globale do tė jenė tė pranishme edhe gjatė vitit 2010. Megjithė fillimin e kthesės (pas krizės globale) jo vetėm nė ekonominė amerikane, por edhe nė ekonomitė mė tė forta tė BE-sė, pasojat ekonomike, sociale dhe tė papunėsisė e varfėrisė, do tė jenė tė pranishme, ku mė shumė e ku mė pak, pėrgjithėsisht nė tė gjithė vendet e BE-sė. Jo vetėm kaq, por nė vendet anėtare tė reja dhe ato kandidate, me sa duket, gjatė kėtij viti pasojat dhe efektet e kėsaj krize do tė jenė mė prezente. Prandaj nė kėtė Samit pritet tė fillojnė diskutimet jo vetėm pėr pėrballimin e efekteve tė tanishme tė krizės aktuale globale,(siē ėshtė vepruar deri tani, ku ka funksionuar njė aleancė globale pėr pėrballimin e krizės globale), por edhe pėr pėrgatitjen e njė plani 10-tė vjeēar tė zhvillimit ekonomike social tė BE-sė. Me sa duket, kjo situatė dhe shumė faktorė tė tjerė kanė bėrė qė:
BASHKIMI EVROPIAN - RIKTHIM NĖ TRAKTATIN E MASTRIHTIT.
Gati 30 vjet mė parė, Bashkimi Evropian, me Traktatin e Mastrihtit hodhi themelet e modelit tė zhvillimit ekonomik tė vendeve anėtare tė saj. Ky traktat paraqiti dhe orientoi pesė drejtimet e mėdha tė zhvillimit tė politikave ekonomike tė BE-sė, (tashmė tė mirėnjohura nga tė gjithė) ku pėrfshiheshin:
nEkonomia e shėndoshė, qė nėnkupton njė stabilitet nė kushtet e inflacionit e tė dizekuilibrave tė ekonomisė evropiane.
n Ekonomi e hapur, qė ishte jetėsore pėr Bashkėsinė, sidomos pėr tė ardhmen nė luftėn pėr konkurrencėn.
nEkonomi e decentralizuar, sepse ekonomia e tregut ėshtė njė ekonomi e decentralizuar.
n Ekonomi competitive dhe
n Ekonomi Solidare.
Zhvillimet shumėvjeēare tė vendeve tė BE-sė, proceset integruese dhe zgjerimi i unionit, sidomos pas rėnies sė murit tė Berlinit dhe shembjes sė komunizmit, zhvillimet e sotme globale dhe kriza ekonomike e financiare globale e dy tre viteve tė fundit, e gėrshetuar kjo me krizėn e produkteve ushqimore dhe atė tė naftės, ngrohja globale dhe ēėshtjet e energjisė, rritja e popullsisė sė globit dhe shtimi i problemeve sociale edhe nė vendet e BE-sė, i papunėsisė, rikonfigurimi i tregut tė punės, problemit e edukimit etj, nuk mund tė mos rikonsideroheshin nga Shtabi Drejtues i BE-sė dhe Presidenti i saj i ri i porsazgjedhur. Janė kėta faktorė dhe shumė tė tjerė qė nė samitin e shkurtit 2010, plani i ri 10-vjeēar i zhvillimit ekonomik e social tė vendeve tė BE-sė tė rikthehet nė principet dhe kriteret e Mastrihtit, por me njė kėndvėshtrim tė ri, tė njė pėrvoje gati 30vjeēare zhvillimi, tė problemeve qė kriza globale nxori nė pah dhe tė perspektives sė ardhshme tė zhvillimeve politike, ekonomike e sociale tė BE-sė dhe tė atyre globale.
Kjo dėshmohet edhe nga buxheti i vitit 2010 i BE-sė, i cili fokusohet nė prioritete qė garantojnė pėrballimin e efekteve tė krizės globale dhe orientohen nė mbėshtetjen e politikave tė zhvillimit, qė garantojnė njė rigjallėrim ekonomik dhe njė jetė mė tė mirė evropiane. Rritja ekonomike dhe hapja e vendeve tė punės do tė jetė nė sytė e Buxhetit tė BE-sė pėr vitin 2010-tė. Ndėrkaq, 45 % ose 64 bilionė euro, nga 141 bilionė euro tė fondeve tė BE-sė do tė fokusohen pėr edukim, kėrkim shkencor dhe inovacione. Mbėshtetja pėr projektet energjetike, tė ambientit tė zhvillimit tė agroindustrisė, projektet ndėrkufitare dhe ndihma ndaj vendeve me pak tė zhvilluara do tė mbeten gjithashtu prioritet.
LUFTA KUNDĖR VARFĖRISĖ-PRIORITET I BE-sė NĖ 2010
Dhjetė vjet mė parė liderėt evropianė premtuan qė do tu jepnin fund varfėrisė nė BE deri nė vitin 2010, por ky objektiv duket i paarritshėm, megjithėse situata nuk ėshtė e pashpresė. Kthimi nė njė vėshtrim tė ri i kritereve tė Mastrihtit ,sidomos nxjerrja nė pah e njė nga kritereve mė tė rėndėsishme, atij tė Solidaritetit, e ka bėrė Bashkimin Evropian, tė shpallė luftėn kundėr varfėrisė, si objektivin kryesor tė viti 2010.
Padyshim qė zhvillimet dhe zgjerimet e Bashkimit Evropian dhe kriza ekonomike e financiare globale, duke ndikuar nė ndryshimet nė tregun e punės, nė rritjen e papunėsisė(nė tetor 2009 arriti nė 9.3 %, nė 27 vende tė BE), pėrfshirja e mė shumė kulturave e mentaliteteve, kanė ēuar nė shumė ndryshime qė kanė ndikuar nė modelin e jetesės evropiane. Sipas tė dhėnave tė EUROSTAT, mė shumė se 15 % e popullsisė jetojnė nėn deri nė nivelin e varfėrisė.(ose 80 milionė e popullsisė evropiane) Gjithashtu. 1 nė 10 evropian jeton nė njė shtėpi ku askush nuk punon. Pėr 8% tė evropianėve, tė kesh njė punė, nuk ėshtė e mjaftueshme pėr tė dalė nga varfėria.
Kėsisoj, njė rol tė rėndėsishėm ka marrė studimi i pėrcaktimit tė treguesve ekonomikė qė pėrcaktojnė mė saktė zhvillimin ekonomik tė njė vendi(indikatorėt e rritjes), pėrmes rimodelimit tė njė matėsi tė ri. Debati se ēfarė lloji rritje ekonomike ėshtė e dėshirueshme nga ana sociale dhe e qėndrueshme pėr ambientin qė na rrethon nė botėn e post krizės, e sidomos nė BE, ėshtė ndezur tashmė dhe pritet tė jetė mė nė fokus gjatė vitit 2010, pse jo dhe nė Samitin e 11 Shkurtit.
Kjo sepse, kriza aktuale dhe pasojat e saj dhe zhvillimet sociale nė vendet evropiane por edhe nė shkallė globale, kanė bėrė qė shumė ekonomistė tė denoncojnė GDP si njė mirazh, qė injoron vlerat sociale tė njė aktiviteti, prandaj po kėrkohet pėr njė tjetėr matės (etalon), por secila prej tyre mund tė ketė pengesat dhe kufizimet e saj. Sipas tyre, rreth botės matėsit standardė tė performancės ekonomike papritur po prodhojnė rezultata tė tmerrshme. Ndoshta ėshtė koha pėr ti ndryshuar ato. Shumė ekspertė bien dakord qė matėsi i zakonshėm i pėrdorur GDP, ėshtė njė matės jo perfekt i aktivitetit ekonomik. Por ka vetėm njė dyshim, sepse asnjė nuk ka shpikur njė matės mė tė mirė. Pikėrisht, pėr kėtė, siē dihet tashmė, njė komision i pėrbėrė prej 24 anėtarėsh tė cilėt janė ekonomist premtues dhe me nė zė, tė drejtuar nga Joseph Stigliz dhe Amartya Sen, tė dy fitues tė ēmimit Nobel,po tentojnė rreth pėrmirėsimit tė mėnyrave tė llogarimbajtjes sė ekonomisė. Qėllimi ėshtė qė, tė dhėnat ekonomike tė bėhen mė tė kuptueshme dhe mė tė plota pėr publikun dhe mė tė pėrshtatshme pėr politikbėrėsit kur flasin duke pasur parasysh faktorė tė tillė si: Degradimin ambiental dhe Cilėsinė e jetės(mirėqėnie apo varfėri). Nė ndryshimin e mėnyrės sesi mė anėn e disa treguesve tė rinj mund tė llogaritet aktiviteti ekonomik, shpresohet qė mund tė bėhet e mundur tė ndikohet nė ndryshimin e prioriteteve politike dhe tė ndėrtohet njė shoqėri mė e lumtur nga pikėpamja sociale.
Por, kthimi i fytyrės sė Evropės nga solidariteti social dhe lufta kundėr varfėrisė, si objektiv kryesor i vitit 2010, nuk ėshtė vetėm njė ēėshtje e teorisė dhe e treguesve matės tė zhvillimit ekonomik dhe nivelit tė jetesės. Mė tepėr se kaq, ai ėshtė njė program masash konkrete, pjesė e njė plani afatgjatė, qė Samiti i 11 Shkurtit, pritet tė fillojė tė diskutojė.
SHQIPĖRIA-INTEGRIMI-EKONOMIA DHE VARFĖRIA.
Viti ekonomik e social qė lamė pas ishte njė vit i vėshtirė. Nė njė vit po tė vėshtirė porsa jemi futur. Kriza ekonomike e financiare globale, me sa duket, do tė vazhdojė tė ndikojė... Ndėrkaq, etja evropiane e Shqipėrisė nuk shteret dhe Ajo po vrapon nė plotėsimin e pyetėsorit pėr tė fituar statusin e vendit kandidat pėr nė BE.
Por, objektivat themelor tė BE-sė pėr vitin 2010, pėr kthim tė fytyrės nga zhvillimet ekonomike dhe lufta ndaj varfėrisė, duhet tė jenė njė mesazh kujtese pėr pėrballjen me shumė sfida:
Sė pari, zgjidhjen e krizės politike nė vend, si parakusht pėr vazhdimin e reformave tė gjithanshme integruese dhe zhvilluese.
Sė dyti, vazhdimin e politikave qė garantojnė njė zhvillim tė qėndrueshėm ekonomik dhe ruajtjen e stabilitetit makroekonomik (kontrollin mbi treguesit kryesor tė rritjes ekonomike, deficitit buxhetor, inflacionit, borxhit)etj.
Sė treti, paraqitjen e njė vizioni tė zhvillimit ekonomik e social tė ri tė vendit(tashmė kanė kaluar 20 vjet tranzicion) nė kėndvėshtrimin e perspektivės sė zhvillimit ekonomik e social tė ri tė BE-sė.
Sė katėrti, njė menaxhim eficente tė financave publike, me filozofi ekonomike larg popullizmit dhe motiveve vetėm politike.
Sė pesti, vazhdimin e rritjes sė vigjilencės nė sistemin bankar, tė forcimit tė rregullave tė mbikėqyrjes sė rritjes sė rolit tė kėtij sistemi nė kreditimin e ekonomisė dhe tė frenimit tė rritjes sė kredive tė kėqija, sigurimit tė likujditeteve si dhe tė ruajtjes sė qėndrueshmėrisė sė monedhės sonė kombėtare, lekut, qė vazhdon tė zhvlerėsohet.
Sė gjashti, thellimi i ristrukturimit tė ekonomisė duke ripėrcaktuar prioritetet e zhvillimit(duke u nisur nga pėrvoja 20-vjeēare ,nga zhvillimet dhe pasojat e krizės globale dhe shkalla e integrimit tė ekonomisė shqiptare)
Sė shtati, rishikimi dhe fillimi i njė reforme radikale nė sistemin e sigurimeve shoqėrore dhe asaj shėndetėsore, sidomos nė konseguencėn pėr zbatimin e saj dhe njėhersh vazhdimin e reformave tė nisura nė fushėn e edukimit, zhvillimeve teknologjike dhe inovatore, pėr tė arritur standardet qė kėrkon integrimi nė BE.
Sė teti, realizimi sa mė i shpejtė i reformės territoriale, si njė instrument i rėndėsishėm pėr zhvillimet urbane dhe funksionimin e financave dhe buxheteve lokale.
Sė nėnti, reflektim maksimal ndaj fenomeneve tė ekonomisė sė gjelbėr, ngrohjes globale dhe sidomos menaxhimin efektiv tė situatės energjetike nė vend, duke mbėshtetur projekte me ndikim real nė kėtė fushė.
Sė dhjeti, mė nė fund, por qė ėshtė njė sfidė shumė e rėndėsishme, mbetet lufta kundėr varfėrisė, pėrmes projekteve dhe programeve konkrete tė zhvillimit dhe veēanėrisht tė punėsimit, tė kujdesit social, dhe tė mbrojtjes dhe kompensimit tė konsumatorit..
* * *
Kthimi i fytyrės evropiane nga ekonomia dhe lufta kundėr varfėrisė, pėr vitin 2010 ėshtė njė mesazh domethėnės jo vetėm pėr vendet anėtare tė BĖ-sė, por pėr tė gjithė vendet e kontinentit tonė, pėrfshi dhe vendet e rajonit dhe tė Shqipėrisė. Ky mesazh mbart me vete faktin se kriza ekonomike financiare globale do tė vazhdojė edhe gjatė vitit 2010 dhe se pėr zhvillimet ekonomike e sociale tė 10 viteve tė ardhshme, kėrkohet njė vizion i ri, njė reflektim. Shqipėria duhet tė jetė pjesė e kėsaj filozofie tė re zhvillimi dhe tė jetės evropiane.
Mesazhet e para nė kėtė fillim viti, nga Bashkimi Evropian, megjithė funksionet dhe qėllimet shumėdimensionale tė kėtij bashkimi, fokusohen kryesisht nė drejtim tė ekonomisė, pasojave tė krizės ekonomike globale dhe sidomos nė luftėn kundėr varfėrisė. Kjo duket jo vetėm nė shpalljen e luftės kundėr varfėrisė, si objektivin e saj madhor pėr vitin 2010 por edhe nė faktin se nga zyra e Presidentit tė BE-sė, Herman Van Rompuy, u dha njoftimi se njė samit i jashtėzakonshėm pėr ekonominė do tė mbledh kryetarėt e shteteve tė BE-sė, mė 11 shkurt tė kėtij viti. Ne kemi nevojė pėr mė tepėr rritje ekonomike, qė tė financojmė modelin tonė sociale dhe tė ruajmė stilin tonė evropian tė jetesės - ishte njė nga deklaratat e ditės sė parė tė punės nė kėtė vit tė Presidentit tė sapozgjedhur tė BE-sė.
Me sa duket efektet e krizės ekonomike globale do tė jenė tė pranishme edhe gjatė vitit 2010. Megjithė fillimin e kthesės (pas krizės globale) jo vetėm nė ekonominė amerikane, por edhe nė ekonomitė mė tė forta tė BE-sė, pasojat ekonomike, sociale dhe tė papunėsisė e varfėrisė, do tė jenė tė pranishme, ku mė shumė e ku mė pak, pėrgjithėsisht nė tė gjithė vendet e BE-sė. Jo vetėm kaq, por nė vendet anėtare tė reja dhe ato kandidate, me sa duket, gjatė kėtij viti pasojat dhe efektet e kėsaj krize do tė jenė mė prezente. Prandaj nė kėtė Samit pritet tė fillojnė diskutimet jo vetėm pėr pėrballimin e efekteve tė tanishme tė krizės aktuale globale,(siē ėshtė vepruar deri tani, ku ka funksionuar njė aleancė globale pėr pėrballimin e krizės globale), por edhe pėr pėrgatitjen e njė plani 10-tė vjeēar tė zhvillimit ekonomike social tė BE-sė. Me sa duket, kjo situatė dhe shumė faktorė tė tjerė kanė bėrė qė:
BASHKIMI EVROPIAN - RIKTHIM NĖ TRAKTATIN E MASTRIHTIT.
Gati 30 vjet mė parė, Bashkimi Evropian, me Traktatin e Mastrihtit hodhi themelet e modelit tė zhvillimit ekonomik tė vendeve anėtare tė saj. Ky traktat paraqiti dhe orientoi pesė drejtimet e mėdha tė zhvillimit tė politikave ekonomike tė BE-sė, (tashmė tė mirėnjohura nga tė gjithė) ku pėrfshiheshin:
nEkonomia e shėndoshė, qė nėnkupton njė stabilitet nė kushtet e inflacionit e tė dizekuilibrave tė ekonomisė evropiane.
n Ekonomi e hapur, qė ishte jetėsore pėr Bashkėsinė, sidomos pėr tė ardhmen nė luftėn pėr konkurrencėn.
nEkonomi e decentralizuar, sepse ekonomia e tregut ėshtė njė ekonomi e decentralizuar.
n Ekonomi competitive dhe
n Ekonomi Solidare.
Zhvillimet shumėvjeēare tė vendeve tė BE-sė, proceset integruese dhe zgjerimi i unionit, sidomos pas rėnies sė murit tė Berlinit dhe shembjes sė komunizmit, zhvillimet e sotme globale dhe kriza ekonomike e financiare globale e dy tre viteve tė fundit, e gėrshetuar kjo me krizėn e produkteve ushqimore dhe atė tė naftės, ngrohja globale dhe ēėshtjet e energjisė, rritja e popullsisė sė globit dhe shtimi i problemeve sociale edhe nė vendet e BE-sė, i papunėsisė, rikonfigurimi i tregut tė punės, problemit e edukimit etj, nuk mund tė mos rikonsideroheshin nga Shtabi Drejtues i BE-sė dhe Presidenti i saj i ri i porsazgjedhur. Janė kėta faktorė dhe shumė tė tjerė qė nė samitin e shkurtit 2010, plani i ri 10-vjeēar i zhvillimit ekonomik e social tė vendeve tė BE-sė tė rikthehet nė principet dhe kriteret e Mastrihtit, por me njė kėndvėshtrim tė ri, tė njė pėrvoje gati 30vjeēare zhvillimi, tė problemeve qė kriza globale nxori nė pah dhe tė perspektives sė ardhshme tė zhvillimeve politike, ekonomike e sociale tė BE-sė dhe tė atyre globale.
Kjo dėshmohet edhe nga buxheti i vitit 2010 i BE-sė, i cili fokusohet nė prioritete qė garantojnė pėrballimin e efekteve tė krizės globale dhe orientohen nė mbėshtetjen e politikave tė zhvillimit, qė garantojnė njė rigjallėrim ekonomik dhe njė jetė mė tė mirė evropiane. Rritja ekonomike dhe hapja e vendeve tė punės do tė jetė nė sytė e Buxhetit tė BE-sė pėr vitin 2010-tė. Ndėrkaq, 45 % ose 64 bilionė euro, nga 141 bilionė euro tė fondeve tė BE-sė do tė fokusohen pėr edukim, kėrkim shkencor dhe inovacione. Mbėshtetja pėr projektet energjetike, tė ambientit tė zhvillimit tė agroindustrisė, projektet ndėrkufitare dhe ndihma ndaj vendeve me pak tė zhvilluara do tė mbeten gjithashtu prioritet.
LUFTA KUNDĖR VARFĖRISĖ-PRIORITET I BE-sė NĖ 2010
Dhjetė vjet mė parė liderėt evropianė premtuan qė do tu jepnin fund varfėrisė nė BE deri nė vitin 2010, por ky objektiv duket i paarritshėm, megjithėse situata nuk ėshtė e pashpresė. Kthimi nė njė vėshtrim tė ri i kritereve tė Mastrihtit ,sidomos nxjerrja nė pah e njė nga kritereve mė tė rėndėsishme, atij tė Solidaritetit, e ka bėrė Bashkimin Evropian, tė shpallė luftėn kundėr varfėrisė, si objektivin kryesor tė viti 2010.
Padyshim qė zhvillimet dhe zgjerimet e Bashkimit Evropian dhe kriza ekonomike e financiare globale, duke ndikuar nė ndryshimet nė tregun e punės, nė rritjen e papunėsisė(nė tetor 2009 arriti nė 9.3 %, nė 27 vende tė BE), pėrfshirja e mė shumė kulturave e mentaliteteve, kanė ēuar nė shumė ndryshime qė kanė ndikuar nė modelin e jetesės evropiane. Sipas tė dhėnave tė EUROSTAT, mė shumė se 15 % e popullsisė jetojnė nėn deri nė nivelin e varfėrisė.(ose 80 milionė e popullsisė evropiane) Gjithashtu. 1 nė 10 evropian jeton nė njė shtėpi ku askush nuk punon. Pėr 8% tė evropianėve, tė kesh njė punė, nuk ėshtė e mjaftueshme pėr tė dalė nga varfėria.
Kėsisoj, njė rol tė rėndėsishėm ka marrė studimi i pėrcaktimit tė treguesve ekonomikė qė pėrcaktojnė mė saktė zhvillimin ekonomik tė njė vendi(indikatorėt e rritjes), pėrmes rimodelimit tė njė matėsi tė ri. Debati se ēfarė lloji rritje ekonomike ėshtė e dėshirueshme nga ana sociale dhe e qėndrueshme pėr ambientin qė na rrethon nė botėn e post krizės, e sidomos nė BE, ėshtė ndezur tashmė dhe pritet tė jetė mė nė fokus gjatė vitit 2010, pse jo dhe nė Samitin e 11 Shkurtit.
Kjo sepse, kriza aktuale dhe pasojat e saj dhe zhvillimet sociale nė vendet evropiane por edhe nė shkallė globale, kanė bėrė qė shumė ekonomistė tė denoncojnė GDP si njė mirazh, qė injoron vlerat sociale tė njė aktiviteti, prandaj po kėrkohet pėr njė tjetėr matės (etalon), por secila prej tyre mund tė ketė pengesat dhe kufizimet e saj. Sipas tyre, rreth botės matėsit standardė tė performancės ekonomike papritur po prodhojnė rezultata tė tmerrshme. Ndoshta ėshtė koha pėr ti ndryshuar ato. Shumė ekspertė bien dakord qė matėsi i zakonshėm i pėrdorur GDP, ėshtė njė matės jo perfekt i aktivitetit ekonomik. Por ka vetėm njė dyshim, sepse asnjė nuk ka shpikur njė matės mė tė mirė. Pikėrisht, pėr kėtė, siē dihet tashmė, njė komision i pėrbėrė prej 24 anėtarėsh tė cilėt janė ekonomist premtues dhe me nė zė, tė drejtuar nga Joseph Stigliz dhe Amartya Sen, tė dy fitues tė ēmimit Nobel,po tentojnė rreth pėrmirėsimit tė mėnyrave tė llogarimbajtjes sė ekonomisė. Qėllimi ėshtė qė, tė dhėnat ekonomike tė bėhen mė tė kuptueshme dhe mė tė plota pėr publikun dhe mė tė pėrshtatshme pėr politikbėrėsit kur flasin duke pasur parasysh faktorė tė tillė si: Degradimin ambiental dhe Cilėsinė e jetės(mirėqėnie apo varfėri). Nė ndryshimin e mėnyrės sesi mė anėn e disa treguesve tė rinj mund tė llogaritet aktiviteti ekonomik, shpresohet qė mund tė bėhet e mundur tė ndikohet nė ndryshimin e prioriteteve politike dhe tė ndėrtohet njė shoqėri mė e lumtur nga pikėpamja sociale.
Por, kthimi i fytyrės sė Evropės nga solidariteti social dhe lufta kundėr varfėrisė, si objektiv kryesor i vitit 2010, nuk ėshtė vetėm njė ēėshtje e teorisė dhe e treguesve matės tė zhvillimit ekonomik dhe nivelit tė jetesės. Mė tepėr se kaq, ai ėshtė njė program masash konkrete, pjesė e njė plani afatgjatė, qė Samiti i 11 Shkurtit, pritet tė fillojė tė diskutojė.
SHQIPĖRIA-INTEGRIMI-EKONOMIA DHE VARFĖRIA.
Viti ekonomik e social qė lamė pas ishte njė vit i vėshtirė. Nė njė vit po tė vėshtirė porsa jemi futur. Kriza ekonomike e financiare globale, me sa duket, do tė vazhdojė tė ndikojė... Ndėrkaq, etja evropiane e Shqipėrisė nuk shteret dhe Ajo po vrapon nė plotėsimin e pyetėsorit pėr tė fituar statusin e vendit kandidat pėr nė BE.
Por, objektivat themelor tė BE-sė pėr vitin 2010, pėr kthim tė fytyrės nga zhvillimet ekonomike dhe lufta ndaj varfėrisė, duhet tė jenė njė mesazh kujtese pėr pėrballjen me shumė sfida:
Sė pari, zgjidhjen e krizės politike nė vend, si parakusht pėr vazhdimin e reformave tė gjithanshme integruese dhe zhvilluese.
Sė dyti, vazhdimin e politikave qė garantojnė njė zhvillim tė qėndrueshėm ekonomik dhe ruajtjen e stabilitetit makroekonomik (kontrollin mbi treguesit kryesor tė rritjes ekonomike, deficitit buxhetor, inflacionit, borxhit)etj.
Sė treti, paraqitjen e njė vizioni tė zhvillimit ekonomik e social tė ri tė vendit(tashmė kanė kaluar 20 vjet tranzicion) nė kėndvėshtrimin e perspektivės sė zhvillimit ekonomik e social tė ri tė BE-sė.
Sė katėrti, njė menaxhim eficente tė financave publike, me filozofi ekonomike larg popullizmit dhe motiveve vetėm politike.
Sė pesti, vazhdimin e rritjes sė vigjilencės nė sistemin bankar, tė forcimit tė rregullave tė mbikėqyrjes sė rritjes sė rolit tė kėtij sistemi nė kreditimin e ekonomisė dhe tė frenimit tė rritjes sė kredive tė kėqija, sigurimit tė likujditeteve si dhe tė ruajtjes sė qėndrueshmėrisė sė monedhės sonė kombėtare, lekut, qė vazhdon tė zhvlerėsohet.
Sė gjashti, thellimi i ristrukturimit tė ekonomisė duke ripėrcaktuar prioritetet e zhvillimit(duke u nisur nga pėrvoja 20-vjeēare ,nga zhvillimet dhe pasojat e krizės globale dhe shkalla e integrimit tė ekonomisė shqiptare)
Sė shtati, rishikimi dhe fillimi i njė reforme radikale nė sistemin e sigurimeve shoqėrore dhe asaj shėndetėsore, sidomos nė konseguencėn pėr zbatimin e saj dhe njėhersh vazhdimin e reformave tė nisura nė fushėn e edukimit, zhvillimeve teknologjike dhe inovatore, pėr tė arritur standardet qė kėrkon integrimi nė BE.
Sė teti, realizimi sa mė i shpejtė i reformės territoriale, si njė instrument i rėndėsishėm pėr zhvillimet urbane dhe funksionimin e financave dhe buxheteve lokale.
Sė nėnti, reflektim maksimal ndaj fenomeneve tė ekonomisė sė gjelbėr, ngrohjes globale dhe sidomos menaxhimin efektiv tė situatės energjetike nė vend, duke mbėshtetur projekte me ndikim real nė kėtė fushė.
Sė dhjeti, mė nė fund, por qė ėshtė njė sfidė shumė e rėndėsishme, mbetet lufta kundėr varfėrisė, pėrmes projekteve dhe programeve konkrete tė zhvillimit dhe veēanėrisht tė punėsimit, tė kujdesit social, dhe tė mbrojtjes dhe kompensimit tė konsumatorit..
* * *
Kthimi i fytyrės evropiane nga ekonomia dhe lufta kundėr varfėrisė, pėr vitin 2010 ėshtė njė mesazh domethėnės jo vetėm pėr vendet anėtare tė BĖ-sė, por pėr tė gjithė vendet e kontinentit tonė, pėrfshi dhe vendet e rajonit dhe tė Shqipėrisė. Ky mesazh mbart me vete faktin se kriza ekonomike financiare globale do tė vazhdojė edhe gjatė vitit 2010 dhe se pėr zhvillimet ekonomike e sociale tė 10 viteve tė ardhshme, kėrkohet njė vizion i ri, njė reflektim. Shqipėria duhet tė jetė pjesė e kėsaj filozofie tė re zhvillimi dhe tė jetės evropiane.
fisniki- Mik/e i Forumit
- Numri i postimeve : 4025
Location : n'KoMoRaN
Registration date : 12/10/2009
Re: me te rejat nga ekonomia
Termokos, kritika KEK pėr ndaljen e rrymės
Ndėrprerjet e paparalajmėruara tė rrymės nga ana e KEK, po i
shkaktojnė NQ Termokos dėme teknike, sidomos nė pjesėt elektronike,
pajisjet ndihmėse, pompa dhe flakėrues si dhe goditje hidraulike nė
tubacion, kanė thėnė zyrtarėt e kėsaj ndėrmarrje.
Kėsisoj,
vetėm gjatė 24 orėshit tė kaluar, nga problemet e shkaktuara prej
ndėprerjeve tė rrymės elektrike, sipas shėnimeve tė Departamentit tė
Prodhimit, nė ora 16:15 ka pasur luhatje tė tensionit elektrik, ku si
pasojė kaldajat kanė dalė prej prodhimit; nė ora 16:50 deri 17:15
poashtu ndėrprerje totale tė rrymės elektrike si dhe nė ora 17:50 sėrish
luhatje tė tensionit elektrike, thuhet nė njoftimin e leshuar nga zyra
pėr media e Termokosit.
Zyrtarėt e ngrohtorės sė kryeqytetit, kanė thėn se e njejta vlen edhe
pėr pajisjet tė cilat e bartin energjinė deri te konsumatori, pra gypat
e ngrohjes qendrore, nė tė cilėn shkaktohen goditje hidraulike, e qė
pėrcillen me defekte nė sistem dhe mungesė tė furnizimit me ngrohje, pėr
lagje tė caktuara tė qytetit.
Tė gjitha kėto dėme, ndikojnė pos problemeve me konsumatorė, edhe nė
probleme tjera teknike, me kosto tė lartė financiare, tė cilat duhet tė
riparohen pėrmes servisimit jashtė Kosovės, kanė pohuara zyrtarėt e
Termokosit.
Ndėrprerjet e paparalajmėruara tė rrymės nga ana e KEK, po i
shkaktojnė NQ Termokos dėme teknike, sidomos nė pjesėt elektronike,
pajisjet ndihmėse, pompa dhe flakėrues si dhe goditje hidraulike nė
tubacion, kanė thėnė zyrtarėt e kėsaj ndėrmarrje.
Kėsisoj,
vetėm gjatė 24 orėshit tė kaluar, nga problemet e shkaktuara prej
ndėprerjeve tė rrymės elektrike, sipas shėnimeve tė Departamentit tė
Prodhimit, nė ora 16:15 ka pasur luhatje tė tensionit elektrik, ku si
pasojė kaldajat kanė dalė prej prodhimit; nė ora 16:50 deri 17:15
poashtu ndėrprerje totale tė rrymės elektrike si dhe nė ora 17:50 sėrish
luhatje tė tensionit elektrike, thuhet nė njoftimin e leshuar nga zyra
pėr media e Termokosit.
Zyrtarėt e ngrohtorės sė kryeqytetit, kanė thėn se e njejta vlen edhe
pėr pajisjet tė cilat e bartin energjinė deri te konsumatori, pra gypat
e ngrohjes qendrore, nė tė cilėn shkaktohen goditje hidraulike, e qė
pėrcillen me defekte nė sistem dhe mungesė tė furnizimit me ngrohje, pėr
lagje tė caktuara tė qytetit.
Tė gjitha kėto dėme, ndikojnė pos problemeve me konsumatorė, edhe nė
probleme tjera teknike, me kosto tė lartė financiare, tė cilat duhet tė
riparohen pėrmes servisimit jashtė Kosovės, kanė pohuara zyrtarėt e
Termokosit.
*lissa*- Mik/e i Forumit
- Numri i postimeve : 7230
Location : n'PrishtTinė (*)
Registration date : 26/09/2009
Re: me te rejat nga ekonomia
Euro zhvlerohet mbi 10 %
Gjatė javėve tė fundit euroja ka humbur 10% tė vlerės sė
saj. Udhėheqėsit e Bashkimit Evropian, nė takimin e sė enjtes nė
Bruksel, premtuan masa tė bashkėrenduara pėr tė ndihmuar Greqinė, por
pa saktėsuar hapa konkrete financiare.
Euroja ka shėnuar
rėnie mėngjesin e sotėm nė tregun financiar aziatik. Rėnja vjen nė kohėn
kur ekonomia e Greqisė ka ngritur pikėpyetje serioze mbi monedhėn e
pėrbashkėt evropiane.
Gjatė javėve tė fundit euroja ka humbur 10% tė vlerės sė
saj. Udhėheqėsit e Bashkimit Evropian, nė takimin e sė enjtes nė
Bruksel, premtuan masa tė bashkėrenduara pėr tė ndihmuar Greqinė, por
pa saktėsuar hapa konkrete financiare.
Euroja ka shėnuar
rėnie mėngjesin e sotėm nė tregun financiar aziatik. Rėnja vjen nė kohėn
kur ekonomia e Greqisė ka ngritur pikėpyetje serioze mbi monedhėn e
pėrbashkėt evropiane.
*lissa*- Mik/e i Forumit
- Numri i postimeve : 7230
Location : n'PrishtTinė (*)
Registration date : 26/09/2009
Re: me te rejat nga ekonomia
Punėtorėt shėndetėsor presin qeverinė deri mė 1 mars
Mantelbardhėt kanė vendosur qė tė presin deri mė 1 mars qė
tė shohin se a do tė pėrmbushen kėrkesat e tyre nga ana e qeverisė. Nėse
jo, paralajmėrohen greva radikale....
Premtimi dhe
garantimi i Kryeministrit tė vendit se do tė ketė 30 pėr qind ngritje tė
pagave pėr punėtorėt shėndetėsorė, si dhe 44 euro rritje nė pagat e
punėtorėve qė nga 1 janari i vitit 2010, nuk ka bindur mantelbardhėt,
ata nė njė konferencė pėr shtyp njoftuan opinionin se do tė presin deri
mė 1 mars qė tė shohin nėse qeveria do ta mbajė premtimin.
Kryeministrit ka premtuar se nė 6-mujorin e dytė mund tė ketė
rishikim tjetėr tė pagave tė punėtorėve shėndetėsorė thonė sindikalistėt
e shėndetėsisė, ndėrsa sot nė mbledhjen e Qeverisė u tha se ende nuk ka
marrėveshje por se po zhvillojnė dialog social me sindikalistėt e
shėndetėsisė.
Mantelbardhėt kanė vendosur qė tė presin deri mė 1 mars qė
tė shohin se a do tė pėrmbushen kėrkesat e tyre nga ana e qeverisė. Nėse
jo, paralajmėrohen greva radikale....
Premtimi dhe
garantimi i Kryeministrit tė vendit se do tė ketė 30 pėr qind ngritje tė
pagave pėr punėtorėt shėndetėsorė, si dhe 44 euro rritje nė pagat e
punėtorėve qė nga 1 janari i vitit 2010, nuk ka bindur mantelbardhėt,
ata nė njė konferencė pėr shtyp njoftuan opinionin se do tė presin deri
mė 1 mars qė tė shohin nėse qeveria do ta mbajė premtimin.
Kryeministrit ka premtuar se nė 6-mujorin e dytė mund tė ketė
rishikim tjetėr tė pagave tė punėtorėve shėndetėsorė thonė sindikalistėt
e shėndetėsisė, ndėrsa sot nė mbledhjen e Qeverisė u tha se ende nuk ka
marrėveshje por se po zhvillojnė dialog social me sindikalistėt e
shėndetėsisė.
*lissa*- Mik/e i Forumit
- Numri i postimeve : 7230
Location : n'PrishtTinė (*)
Registration date : 26/09/2009
Re: me te rejat nga ekonomia
PTK promotor i luftimit tė varfėrisė nė Kosovė
PTK ka dhėnė donacion nė emėr tė projektit Kuzhina
Popullore tė menaxhuar nga Ministri i Ministrisė sė Punės dhe
Mirėqenies Sociale nė vlerė prej 45 mijė euro. Synimi i kėtij projekti
ėshtė qė ti ofrohet njė shujtė e ngrohtė pėr individė apo familje me
nevojė gjatė 365 ditėve tė vitit, saktėsisht 1000 shujta nė ditė nė pesė
qendrat mė tė mėdha tė Kosovės, si nė Prishtinė, Pejė, Ferizaj, Gjilan
dhe Mitrovicė.
Ministri i Ministrisė sė Punės dhe Mirėqenies
Sociale z. Nenad Rashiq dhe Kryeshefi Ekzekutiv i PTK-sė, Shyqyri Haxha
kanė nėnshkruar njė marrėveshje mirėkuptimi, qė ka tė bėjė me
mbėshtetjen financiare tė PTK pėr MPMS nė realizimin e projektit pėr
kuzhinat popullore.
MPMS planifikon qė tė hap disa kuzhina popullore nė qytete tė
Kosovės, ku do tė mund tė ushqehen kategoritė mė tė rėnda sociale,
ndėrsa do tė realizohet me mbėshtetjen financiare nga buxheti i Kosovės
dhe nga donatorė tė ndryshėm, pėrfshirė edhe PTK-nė.
Ministri Nenad Rashiq potencoi faktin se PTK me nė krye Kryeshefin
Ekzekutiv dr. Shyqyri Haxhėn gjatė vitit qė lamė pas ka kontribuar
jashtėzakonisht nė uljen e papunėsisė, integrimin e minoriteteve dhe
zbutjen e shkallės sė varfėrisė, qėllime kėto edhe tė Qeverisė sė
Republikės sė Kosovės, por edhe tė OKB-sė pėr realizimin e objektivave
tė mijėvjeēarit qė ėshtė ulja e varfėrisė.
Njeriu qė ka ndihmuar dhe po ndihmon nė zbutjen dhe luftimin e
varfėrisė nė Kosovė pa dyshim ėshtė Shyqyri Haxha, i cili ėshtė shembull
mė i mirė sesi ndihmohen kategoritė e rėnda sociale, qoftė duke
financuar projekte tė ndryshme, por edhe duke punėsuar njerėz nga kėto
kategori, theksoi ministri Nenad Rashaq duke thėnė se PTK aktualisht
mbetet promotori mė i fuqishėm i luftimit tė varfėrisė nė Kosovė.
Nga ana e tij, Kryeshefi Ekzekutiv i PTK-sė ka bėrė tė ditur se ka
kontribuar nė mėnyra tė ndryshme nė formė tė donacioneve pėr tu dalė nė
ndihmė gjithė atyre qė janė tė rėnduar nga gjendja e rėndė ekonomike
dhe sociale.
PTK do tė vazhdojė tė jetė lider jo vetėm nė ofrimin e shėrbimeve
cilėsore pėr qytetarėt tė Kosovės, por do tė jetė dorė e zgjatur pėr tė
gjitha ato kategori sociale qė u duhet nė vazhdimėsi pėrkrahja dhe
ndihma, ka deklaruar dr. Shyqyri Haxha.
Sipas tij, pėrveē kėsaj ndihme materiale, PTK ka paraparė edhe njė
formė tjetėr shtesė duke ofruar si donacion krijimin dhe shfrytėzimin e
njė numri telefonik 09000 500 500, me tarifė me vlerė tė shtuar prej
0.50 euro pėr projektin e Kuzhinės Popullore tė quajtur Njė thirrje
njė shujtė.
PTK-ja ka krijuar vende tė punės dhe integrimin e komuniteteve nė
perputhje edhe me strategjinė e Qeverisė sė Republikės sė Kosovės dhe
integrimin e tė gjitha rajoneve si me shėrbime tė PTK-sė, ashtu edhe
pėrfshirjen e komuniteteve nė struktura tė PTK-sė nė veēanti nė pjesėt e
banuara me pakica si: Graēanicė, Shtėrpcė, Brezovicė, etj
Gjithashtu, PTK ka ndėrmarrė aktivitete tė shumta tė natyrės sociale
duke ndihmuar dhe asistuar financiarisht nė ndihmėn prej 10 mijė euro
pėr banorėt e pėrmbytur nė Shqipėri, ndėrtimin e shtėpive shtesė pėr
kategoritė e rrezikuara sociale, etj. PTK do tė vazhdojė tė financojė
dhe ndihmojė kurdo dhe kudo qė ka mundėsi, natyrisht duke pasur nė
konsideratė autorizimet ligjore dhe mundėsitė financiare
PTK ka dhėnė donacion nė emėr tė projektit Kuzhina
Popullore tė menaxhuar nga Ministri i Ministrisė sė Punės dhe
Mirėqenies Sociale nė vlerė prej 45 mijė euro. Synimi i kėtij projekti
ėshtė qė ti ofrohet njė shujtė e ngrohtė pėr individė apo familje me
nevojė gjatė 365 ditėve tė vitit, saktėsisht 1000 shujta nė ditė nė pesė
qendrat mė tė mėdha tė Kosovės, si nė Prishtinė, Pejė, Ferizaj, Gjilan
dhe Mitrovicė.
Ministri i Ministrisė sė Punės dhe Mirėqenies
Sociale z. Nenad Rashiq dhe Kryeshefi Ekzekutiv i PTK-sė, Shyqyri Haxha
kanė nėnshkruar njė marrėveshje mirėkuptimi, qė ka tė bėjė me
mbėshtetjen financiare tė PTK pėr MPMS nė realizimin e projektit pėr
kuzhinat popullore.
MPMS planifikon qė tė hap disa kuzhina popullore nė qytete tė
Kosovės, ku do tė mund tė ushqehen kategoritė mė tė rėnda sociale,
ndėrsa do tė realizohet me mbėshtetjen financiare nga buxheti i Kosovės
dhe nga donatorė tė ndryshėm, pėrfshirė edhe PTK-nė.
Ministri Nenad Rashiq potencoi faktin se PTK me nė krye Kryeshefin
Ekzekutiv dr. Shyqyri Haxhėn gjatė vitit qė lamė pas ka kontribuar
jashtėzakonisht nė uljen e papunėsisė, integrimin e minoriteteve dhe
zbutjen e shkallės sė varfėrisė, qėllime kėto edhe tė Qeverisė sė
Republikės sė Kosovės, por edhe tė OKB-sė pėr realizimin e objektivave
tė mijėvjeēarit qė ėshtė ulja e varfėrisė.
Njeriu qė ka ndihmuar dhe po ndihmon nė zbutjen dhe luftimin e
varfėrisė nė Kosovė pa dyshim ėshtė Shyqyri Haxha, i cili ėshtė shembull
mė i mirė sesi ndihmohen kategoritė e rėnda sociale, qoftė duke
financuar projekte tė ndryshme, por edhe duke punėsuar njerėz nga kėto
kategori, theksoi ministri Nenad Rashaq duke thėnė se PTK aktualisht
mbetet promotori mė i fuqishėm i luftimit tė varfėrisė nė Kosovė.
Nga ana e tij, Kryeshefi Ekzekutiv i PTK-sė ka bėrė tė ditur se ka
kontribuar nė mėnyra tė ndryshme nė formė tė donacioneve pėr tu dalė nė
ndihmė gjithė atyre qė janė tė rėnduar nga gjendja e rėndė ekonomike
dhe sociale.
PTK do tė vazhdojė tė jetė lider jo vetėm nė ofrimin e shėrbimeve
cilėsore pėr qytetarėt tė Kosovės, por do tė jetė dorė e zgjatur pėr tė
gjitha ato kategori sociale qė u duhet nė vazhdimėsi pėrkrahja dhe
ndihma, ka deklaruar dr. Shyqyri Haxha.
Sipas tij, pėrveē kėsaj ndihme materiale, PTK ka paraparė edhe njė
formė tjetėr shtesė duke ofruar si donacion krijimin dhe shfrytėzimin e
njė numri telefonik 09000 500 500, me tarifė me vlerė tė shtuar prej
0.50 euro pėr projektin e Kuzhinės Popullore tė quajtur Njė thirrje
njė shujtė.
PTK-ja ka krijuar vende tė punės dhe integrimin e komuniteteve nė
perputhje edhe me strategjinė e Qeverisė sė Republikės sė Kosovės dhe
integrimin e tė gjitha rajoneve si me shėrbime tė PTK-sė, ashtu edhe
pėrfshirjen e komuniteteve nė struktura tė PTK-sė nė veēanti nė pjesėt e
banuara me pakica si: Graēanicė, Shtėrpcė, Brezovicė, etj
Gjithashtu, PTK ka ndėrmarrė aktivitete tė shumta tė natyrės sociale
duke ndihmuar dhe asistuar financiarisht nė ndihmėn prej 10 mijė euro
pėr banorėt e pėrmbytur nė Shqipėri, ndėrtimin e shtėpive shtesė pėr
kategoritė e rrezikuara sociale, etj. PTK do tė vazhdojė tė financojė
dhe ndihmojė kurdo dhe kudo qė ka mundėsi, natyrisht duke pasur nė
konsideratė autorizimet ligjore dhe mundėsitė financiare
*lissa*- Mik/e i Forumit
- Numri i postimeve : 7230
Location : n'PrishtTinė (*)
Registration date : 26/09/2009
Re: me te rejat nga ekonomia
MPMS dhe AKB nėnshkruajnė marrėveshje bashkėpunimi
Sot nė ambientet e MPMS-sė, ministri i kėsaj ministrie, z. Nenad Rashiq
dhe kryetari i Aleancės Kosovare tė Biznesit (AKB), z. Agim Shahini,
kanė nėnshkruar njė marrėveshje bashkėpunimi pėr organizimin e Berzės sė
Punėsimit Kosova 2010.
Me kėtė rast ministri Rashiq u shpreh se nė organizimin e
berzės sė punėsimit vitin e kaluar pata shprehur optimizmin se kėtė
aktivitet do ta vazhdojmė dhe ja falė bashkėpunimit dhe koordinimit tė
mirė qė kemi me AKB-nė do tė organizojmė edhe bursėn e punėsimit Kosova
2010 pėrmes sė cilės pretendojmė tė punėsojmė njė numėr tė
konsiderueshėm tė tė papunėve.
Sipas ministrit Rashiq bursa e sivjetme e punėsimit Kosova 2010 do
tė organizohet nė tri qendra; nė Prishtinė, Gjilan dhe Prizren.
Nga ana e tij z. Agim Shahini ka falėnderuar MPMS-nė pėr besimin e
dhėnė dhe shtoi se AKB- ja dhe MPMS-ja pėrveē Bursės sė Punėsimit janė
duke realizuar edhe projekte tjera tė pėrbashkėta siē ėshtė projekti pėr
hapjen e kuzhinave popullore, bashkėpunimi shumė i mirė nė Kėshillin
Ekonomik-Social (KES) etj.
Gjatė mbajtjes sė Bursės sė Punėsimit Kosova 2009 nė Prishtinė,
vitin e kaluar punėdhėnėsit patėn ofruar punėsimin e 6 qind tė papunėve,
kurse sivjet pritet qė gjatė kėtij aktiviteti tė punėsohen njė numėr
shumė mė i madh i tė papunėve.
Sot nė ambientet e MPMS-sė, ministri i kėsaj ministrie, z. Nenad Rashiq
dhe kryetari i Aleancės Kosovare tė Biznesit (AKB), z. Agim Shahini,
kanė nėnshkruar njė marrėveshje bashkėpunimi pėr organizimin e Berzės sė
Punėsimit Kosova 2010.
Me kėtė rast ministri Rashiq u shpreh se nė organizimin e
berzės sė punėsimit vitin e kaluar pata shprehur optimizmin se kėtė
aktivitet do ta vazhdojmė dhe ja falė bashkėpunimit dhe koordinimit tė
mirė qė kemi me AKB-nė do tė organizojmė edhe bursėn e punėsimit Kosova
2010 pėrmes sė cilės pretendojmė tė punėsojmė njė numėr tė
konsiderueshėm tė tė papunėve.
Sipas ministrit Rashiq bursa e sivjetme e punėsimit Kosova 2010 do
tė organizohet nė tri qendra; nė Prishtinė, Gjilan dhe Prizren.
Nga ana e tij z. Agim Shahini ka falėnderuar MPMS-nė pėr besimin e
dhėnė dhe shtoi se AKB- ja dhe MPMS-ja pėrveē Bursės sė Punėsimit janė
duke realizuar edhe projekte tjera tė pėrbashkėta siē ėshtė projekti pėr
hapjen e kuzhinave popullore, bashkėpunimi shumė i mirė nė Kėshillin
Ekonomik-Social (KES) etj.
Gjatė mbajtjes sė Bursės sė Punėsimit Kosova 2009 nė Prishtinė,
vitin e kaluar punėdhėnėsit patėn ofruar punėsimin e 6 qind tė papunėve,
kurse sivjet pritet qė gjatė kėtij aktiviteti tė punėsohen njė numėr
shumė mė i madh i tė papunėve.
*lissa*- Mik/e i Forumit
- Numri i postimeve : 7230
Location : n'PrishtTinė (*)
Registration date : 26/09/2009
Re: me te rejat nga ekonomia
Kompanitė italiane, fuqishėm tė interesuar pėr investime
Ministri i Ekonomisė dhe Financave Ahmet Shala nė ditėn e
dyte tė vizitės sė tij nė Verona tė Italisė u prit nė njė atmosferė
tejet miqėsore nga Zėvendėsministri pėr Zhvillim Ekonomik te Italise
Adolfo Urso.
Gjate kėtij takimi Ministri Shala inicioj disa
marrėveshje bilaterale nė mesė tė Kosovės dhe Italisė, si Marrėveshjen
pėr eliminimin e taksave te dyfishta dhe Marrėveshjen pėr mbrojtjen e
Investimeve.
Ndėrsa zv.Ministri Italian Urso, mirėpriti iniciativat e ministrit
Shala dhe theksoj se interesimi i kompanive tė fuqishme italiane pėr tė
investuar nė Kosovės ėshtė tejet i madhe.
Andaj, kėto dy marrėveshje pritet qė tu hapin rrugė dhe mundėsi mė
tė mėdha investitorėve italian pėr tė investuar nė Kosovė.
Tė dy palėt u dakorduan qė tė formojnė grupe punuese nga tė dy vendet
pėr negocimin dhe hartimin e kėtyre marrėveshjen nė njė afat sa mė tė
shpejt.
Ndėr tė tjera, Ministri Shala falėnderoj qeverinė italiane pėr
pėrkrahjen nė procesin e anėtarsimint tė Republikės sė Kosovės nė Fondin
Monetar Ndėrkombėtar dhe nė Bankėn Botėrore, si dhe kėrkoj nga
zv.Ministri Urso pėrkrahjen nė procesin anėtarėsimit tė vendit tonė edhe
nė EBRD dhe institucione tjera ndėrkombėtare financiare.
Zv.ministri italianė u shpreh nė favor tė pėrkapjes sė Qeverisė
italiane pėr Republikėn e Kosovės nė procesin e saj tė anėtarėsimit nė
kėto institucione. Me ftesė tė ministrit Shala, zv.Ministri Urso u zotua
se sė shpejti do ta vizitoj vendin tonė.
Gjatė qėndrimit tė tij nė Forumin pėr Investime Italia dhe Evropa
Juglindore nė Verona tė Italisė, ministri Shala pati takime tė veēanta
edhe me ministria tė vendeve tė tjera si atė tė Ekonomisė sė Shqipėrisė
Dritan Prifti, Ministrin Ekonomisė sė Bosnjes dhe Hercegovinės Mladen
Zirojevic, Ministrin e Ekonomisė dhe Zhvillimit tė Rumanisė Adrian
Videano.
Me tė gjithė homologėt e lartpėrmendur ministri Shala incioj
mundėsinė e bashkėpunimit bilateral nė mesė tė kėtyre shteteve si dhe
bashkėpunimit regjional.
Nesėr ministri Shala pritet tė ketė njė takim tė veēant me
zv.Kryeministrin dhe Ministrin e Ekonomisė sė Tregtisė sė Moldavisė,
Valeriu Lazar, ku dhe do tė pėrfundoj vizitėn e tij tre ditore nė Itali.
Ministri i Ekonomisė dhe Financave Ahmet Shala nė ditėn e
dyte tė vizitės sė tij nė Verona tė Italisė u prit nė njė atmosferė
tejet miqėsore nga Zėvendėsministri pėr Zhvillim Ekonomik te Italise
Adolfo Urso.
Gjate kėtij takimi Ministri Shala inicioj disa
marrėveshje bilaterale nė mesė tė Kosovės dhe Italisė, si Marrėveshjen
pėr eliminimin e taksave te dyfishta dhe Marrėveshjen pėr mbrojtjen e
Investimeve.
Ndėrsa zv.Ministri Italian Urso, mirėpriti iniciativat e ministrit
Shala dhe theksoj se interesimi i kompanive tė fuqishme italiane pėr tė
investuar nė Kosovės ėshtė tejet i madhe.
Andaj, kėto dy marrėveshje pritet qė tu hapin rrugė dhe mundėsi mė
tė mėdha investitorėve italian pėr tė investuar nė Kosovė.
Tė dy palėt u dakorduan qė tė formojnė grupe punuese nga tė dy vendet
pėr negocimin dhe hartimin e kėtyre marrėveshjen nė njė afat sa mė tė
shpejt.
Ndėr tė tjera, Ministri Shala falėnderoj qeverinė italiane pėr
pėrkrahjen nė procesin e anėtarsimint tė Republikės sė Kosovės nė Fondin
Monetar Ndėrkombėtar dhe nė Bankėn Botėrore, si dhe kėrkoj nga
zv.Ministri Urso pėrkrahjen nė procesin anėtarėsimit tė vendit tonė edhe
nė EBRD dhe institucione tjera ndėrkombėtare financiare.
Zv.ministri italianė u shpreh nė favor tė pėrkapjes sė Qeverisė
italiane pėr Republikėn e Kosovės nė procesin e saj tė anėtarėsimit nė
kėto institucione. Me ftesė tė ministrit Shala, zv.Ministri Urso u zotua
se sė shpejti do ta vizitoj vendin tonė.
Gjatė qėndrimit tė tij nė Forumin pėr Investime Italia dhe Evropa
Juglindore nė Verona tė Italisė, ministri Shala pati takime tė veēanta
edhe me ministria tė vendeve tė tjera si atė tė Ekonomisė sė Shqipėrisė
Dritan Prifti, Ministrin Ekonomisė sė Bosnjes dhe Hercegovinės Mladen
Zirojevic, Ministrin e Ekonomisė dhe Zhvillimit tė Rumanisė Adrian
Videano.
Me tė gjithė homologėt e lartpėrmendur ministri Shala incioj
mundėsinė e bashkėpunimit bilateral nė mesė tė kėtyre shteteve si dhe
bashkėpunimit regjional.
Nesėr ministri Shala pritet tė ketė njė takim tė veēant me
zv.Kryeministrin dhe Ministrin e Ekonomisė sė Tregtisė sė Moldavisė,
Valeriu Lazar, ku dhe do tė pėrfundoj vizitėn e tij tre ditore nė Itali.
*lissa*- Mik/e i Forumit
- Numri i postimeve : 7230
Location : n'PrishtTinė (*)
Registration date : 26/09/2009
Re: me te rejat nga ekonomia
Hygerta Sako, lė pas dore biznesin Hygertas Angeles
Katėr vite mė parė, Hygerta Sako do tė ishte njė nga tė
parat Miss-e dhe prezantuese, qė do tė merrte pėrsipėr hapjen e njė
biznesi. Hygertas Angeles quhej salloni i saj i fustaneve tė
nusėrisė, qė nė fakt u bė shumė i famshėm atė kohė dhe ku morėn spunto
mjaft emra tė tjerė bukuroshesh pėr tiu futur rrugės sė biznesit.
Mjaft personazhe madje zgjodhėn nė dasmat e tyre pikėrisht
dyqanin e Miss-it, e cila dallohet pėr shije.
Por sė fundmi, siē kemi dėgjuar ne tė Bluetooth, Hygerta e ka
mbyllur biznesin e saj. Nuk dihet nėse e ka bėrė pėrkohėsisht kėtė gjė
,derisa tė vijė sezoni i verės, apo nėse ajo ka falimentuar?!
Por, ndoshta edhe fakti qė prej dy vjetėsh ajo iu rikthye ekranit, ka
bėrė qė tė impenjohet mė shumė tek ky i fundit, sesa tek sipėrmarrjet e
saj si biznesmene. E martuar prej disa vjetėsh dhe nėnė e njė vajze,
Hygerta ndihet mė e plotėsuar se kurrė. Gjė qė ka bėrė qė ajo ta lėrė
pas dore biznesin.
Nuk dihet nėse nė kėtė sezon tė ri ajo do ta rihapė sėrish sallonin e
fustaneve tė nusėrisė, por nga ana tjetėr ėshtė mė se e qartė se
konkurrenca nė kėtė fushė ėshtė bėrė shumė e egėr.
Katėr vite mė parė, Hygerta Sako do tė ishte njė nga tė
parat Miss-e dhe prezantuese, qė do tė merrte pėrsipėr hapjen e njė
biznesi. Hygertas Angeles quhej salloni i saj i fustaneve tė
nusėrisė, qė nė fakt u bė shumė i famshėm atė kohė dhe ku morėn spunto
mjaft emra tė tjerė bukuroshesh pėr tiu futur rrugės sė biznesit.
Mjaft personazhe madje zgjodhėn nė dasmat e tyre pikėrisht
dyqanin e Miss-it, e cila dallohet pėr shije.
Por sė fundmi, siē kemi dėgjuar ne tė Bluetooth, Hygerta e ka
mbyllur biznesin e saj. Nuk dihet nėse e ka bėrė pėrkohėsisht kėtė gjė
,derisa tė vijė sezoni i verės, apo nėse ajo ka falimentuar?!
Por, ndoshta edhe fakti qė prej dy vjetėsh ajo iu rikthye ekranit, ka
bėrė qė tė impenjohet mė shumė tek ky i fundit, sesa tek sipėrmarrjet e
saj si biznesmene. E martuar prej disa vjetėsh dhe nėnė e njė vajze,
Hygerta ndihet mė e plotėsuar se kurrė. Gjė qė ka bėrė qė ajo ta lėrė
pas dore biznesin.
Nuk dihet nėse nė kėtė sezon tė ri ajo do ta rihapė sėrish sallonin e
fustaneve tė nusėrisė, por nga ana tjetėr ėshtė mė se e qartė se
konkurrenca nė kėtė fushė ėshtė bėrė shumė e egėr.
*lissa*- Mik/e i Forumit
- Numri i postimeve : 7230
Location : n'PrishtTinė (*)
Registration date : 26/09/2009
Re: me te rejat nga ekonomia
Trepēa po kėndellet, nuk do tė privatizohet
Autoritetet kosovare kanė formuar njė grup tė ekspertėsh
vendorė dhe ndėrkombėtarė, qė do ti analizojnė tė gjitha mundėsitė qė
miniera Trepēa, tė ristrukturohet dhe tė jetė sa mė e qėndrueshme dhe
tė mos privatizohet. Zėdhėnėsi i kompanisė Trepēa, Bislim Muēaj, thotė
se menaxhmenti mirėpret vendimin e autoriteteve kosovare pėr
mosprivatizimin e ndėrmarrjes, meqė pas krizės ekonomike globale, ka
pasur zhvillime pozitive.
Pėr shkak se aktualisht gjiganti Trepēa ėshtė duke u kėndellur, ka
pėrmirėsime tė mėdha nė fushėn e minierave dhe tė gjithė ndėrmarrjes,
ėshtė njė trend pozitiv i ecjes pėrpara, prandaj ėshtė e hershme ēėshtja
e privatizimit, thotė Muēaj. Trepēa ėshtė i vetmi prodhues i kėtij
lloji nė Kosovė.
Aktualisht, merret me nxjerrjen dhe pėrpunimin e mineraleve,
kryesisht tė plumbit dhe zinkut, por ėshtė edhe ndėrmarrje industriale.
Nga minierat, xehja e plumb-zinkut pėrpunohet deri nė koncentrat, qė mė
pas shitet nė tregun evropian. Kompania Trepēa ėshtė nėn administrim
tė Agjencisė Kosovare tė Privatizimit. Zėdhėnėsja e AKP-sė, Arta
Gosalci, thotė se Trepēa nuk ėshtė nė listėn e privatizimit tė
ndėrmarrjeve, tė cilat do tė privatizohen gjatė kėtij viti. Nuk
parashihet tė ketė privatizim tė Trepēės nė kėtė vit, ndėrsa pėr
kriteret dhe procedurat e mėtutjeshme tė kėtij gjiganti metalurgjik tė
Kosovės, do tė vendoset nė tė ardhmen, shprehet Gosalci.
Njė ndėr problemet kryesore qė thuhet se po e mban peng kombinatin
Trepēa, nė aspektin e zhvillimit dhe atė tė privatizimit, ėshtė borxhi
i krijuar qė nė vitet 90, kur ky kompleks menaxhohej nga pushteti
serb. Ekspertja e energjetikės, Fllanza Hoxha, vlerėson se Kosova ka
resurse nėntokėsore dhe shfrytėzimi i kėtyre resurseve minerale ėshtė i
domosdoshėm pėr zhvillimin ekonomik tė vendit. Megjithatė, Hoxha thekson
se duhet tė bėhen investime nė kėtė ndėrmarrje, nė mėnyrė qė kjo tė
rimėkėmbet.
Kapacitetet financiare tė Kosovės janė shumė tė vogla pėr ta
rimėkėmbur Trepēėn. Kjo duhet tė punohet me njė kujdes shumė tė madh,
dhe me njė investim privato-publik, mund tė rimėkėmbėt, thekson Hoxha.
Kundėr privatizimit tė gjigantėve publikė, nė veēanti tė kompleksit
industrial Trepēa, janė edhe Pėrfaqėsuesit e Bashkimit tė Sindikatave
tė Punėtorėve tė Kosovės, tė cilėt nė vazhdimėsi kėrkojnė nga
institucionet qė tė mos e fusin nė privatizim kėtė ndėrmarrje.
Kombinati Trepēa, sektorėt e tė cilit gjenden nė pjesėn veriore dhe
atė jugore tė qytetit tė Mitrovicės, para viteve 90, ka pasur 25 mijė
punėtorė, ndėrkaq tash numėron rreth 2,000 punėtorė aktivė. Ndėrkaq, qė
mė shumė se 6,300 punėtorė tashmė marrin pensione tė parakohshme nga
buxheti i konsoliduar i Kosovės. (REL)
Autoritetet kosovare kanė formuar njė grup tė ekspertėsh
vendorė dhe ndėrkombėtarė, qė do ti analizojnė tė gjitha mundėsitė qė
miniera Trepēa, tė ristrukturohet dhe tė jetė sa mė e qėndrueshme dhe
tė mos privatizohet. Zėdhėnėsi i kompanisė Trepēa, Bislim Muēaj, thotė
se menaxhmenti mirėpret vendimin e autoriteteve kosovare pėr
mosprivatizimin e ndėrmarrjes, meqė pas krizės ekonomike globale, ka
pasur zhvillime pozitive.
Pėr shkak se aktualisht gjiganti Trepēa ėshtė duke u kėndellur, ka
pėrmirėsime tė mėdha nė fushėn e minierave dhe tė gjithė ndėrmarrjes,
ėshtė njė trend pozitiv i ecjes pėrpara, prandaj ėshtė e hershme ēėshtja
e privatizimit, thotė Muēaj. Trepēa ėshtė i vetmi prodhues i kėtij
lloji nė Kosovė.
Aktualisht, merret me nxjerrjen dhe pėrpunimin e mineraleve,
kryesisht tė plumbit dhe zinkut, por ėshtė edhe ndėrmarrje industriale.
Nga minierat, xehja e plumb-zinkut pėrpunohet deri nė koncentrat, qė mė
pas shitet nė tregun evropian. Kompania Trepēa ėshtė nėn administrim
tė Agjencisė Kosovare tė Privatizimit. Zėdhėnėsja e AKP-sė, Arta
Gosalci, thotė se Trepēa nuk ėshtė nė listėn e privatizimit tė
ndėrmarrjeve, tė cilat do tė privatizohen gjatė kėtij viti. Nuk
parashihet tė ketė privatizim tė Trepēės nė kėtė vit, ndėrsa pėr
kriteret dhe procedurat e mėtutjeshme tė kėtij gjiganti metalurgjik tė
Kosovės, do tė vendoset nė tė ardhmen, shprehet Gosalci.
Njė ndėr problemet kryesore qė thuhet se po e mban peng kombinatin
Trepēa, nė aspektin e zhvillimit dhe atė tė privatizimit, ėshtė borxhi
i krijuar qė nė vitet 90, kur ky kompleks menaxhohej nga pushteti
serb. Ekspertja e energjetikės, Fllanza Hoxha, vlerėson se Kosova ka
resurse nėntokėsore dhe shfrytėzimi i kėtyre resurseve minerale ėshtė i
domosdoshėm pėr zhvillimin ekonomik tė vendit. Megjithatė, Hoxha thekson
se duhet tė bėhen investime nė kėtė ndėrmarrje, nė mėnyrė qė kjo tė
rimėkėmbet.
Kapacitetet financiare tė Kosovės janė shumė tė vogla pėr ta
rimėkėmbur Trepēėn. Kjo duhet tė punohet me njė kujdes shumė tė madh,
dhe me njė investim privato-publik, mund tė rimėkėmbėt, thekson Hoxha.
Kundėr privatizimit tė gjigantėve publikė, nė veēanti tė kompleksit
industrial Trepēa, janė edhe Pėrfaqėsuesit e Bashkimit tė Sindikatave
tė Punėtorėve tė Kosovės, tė cilėt nė vazhdimėsi kėrkojnė nga
institucionet qė tė mos e fusin nė privatizim kėtė ndėrmarrje.
Kombinati Trepēa, sektorėt e tė cilit gjenden nė pjesėn veriore dhe
atė jugore tė qytetit tė Mitrovicės, para viteve 90, ka pasur 25 mijė
punėtorė, ndėrkaq tash numėron rreth 2,000 punėtorė aktivė. Ndėrkaq, qė
mė shumė se 6,300 punėtorė tashmė marrin pensione tė parakohshme nga
buxheti i konsoliduar i Kosovės. (REL)
*lissa*- Mik/e i Forumit
- Numri i postimeve : 7230
Location : n'PrishtTinė (*)
Registration date : 26/09/2009
Re: me te rejat nga ekonomia
Edhe nė Kosovė, rritet ēmimi naftės
Ēmimi naftės nė Kosovė ka pėsuar njė rritje tė lehtė pasi
qė edhe nė botė kjo javė u mbyll me njė rritje prej 5 pėrqind tė naftės
nė tregjet ndėrkombėtare.
Cmimi i naftės nė vendin tonė ėshtė
ngritur nga 0.92 euro nė 0.96 euro, mirėpo kėto ēmime ndryshojnė nga
pika e shitjes nė pikėn tjetėr.
Arsyeja e ngritjes sipas specialistėve mund tė jetė rritja e kėrkesės
nga konsumatorėt duke qenė se jemi nė njė stinė tė ftohtė. Nafta nė
vendin tonė ka pasur njė ēmim mjaft tė qendrueshėm pėr njė kohė tė gjatė
dhe kjo ėshtė rritja e parė pas disa muajve.
Ndėrkohė rritja e ēmimit nė botė shpjegohet me faktin e rritjes sė
vlerės sė dollarit amerikan kundrejt monedhės europiane duke qenė se
dollari ėshtė monedha nė tė cilėn kryhet shkėmbimi i naftė.
Specialistėt e shohin kėtė rritje tė ēmimit dhe nė njė aspekt pozitiv
pasi sipas tyre kjo tregon qė ekonomia amerikane po rimėkėmbet dhe kjo
po ndikon edhe nė ēmimin e naftės nė pėrgjithėsi.
Por njė tjetėr faktor pėr rritjen e ēmimit janė edhe stuhitė e
dėborės nė Amerikė tė cilat kanė rritur kėrkesėn pėr ngrohje dhe si
rezultat i njė parashikimi omptimist sipas tė cilit viti 2010 do tė ketė
mė tepėr nevojė pėr naftė.
Ēmimi naftės nė Kosovė ka pėsuar njė rritje tė lehtė pasi
qė edhe nė botė kjo javė u mbyll me njė rritje prej 5 pėrqind tė naftės
nė tregjet ndėrkombėtare.
Cmimi i naftės nė vendin tonė ėshtė
ngritur nga 0.92 euro nė 0.96 euro, mirėpo kėto ēmime ndryshojnė nga
pika e shitjes nė pikėn tjetėr.
Arsyeja e ngritjes sipas specialistėve mund tė jetė rritja e kėrkesės
nga konsumatorėt duke qenė se jemi nė njė stinė tė ftohtė. Nafta nė
vendin tonė ka pasur njė ēmim mjaft tė qendrueshėm pėr njė kohė tė gjatė
dhe kjo ėshtė rritja e parė pas disa muajve.
Ndėrkohė rritja e ēmimit nė botė shpjegohet me faktin e rritjes sė
vlerės sė dollarit amerikan kundrejt monedhės europiane duke qenė se
dollari ėshtė monedha nė tė cilėn kryhet shkėmbimi i naftė.
Specialistėt e shohin kėtė rritje tė ēmimit dhe nė njė aspekt pozitiv
pasi sipas tyre kjo tregon qė ekonomia amerikane po rimėkėmbet dhe kjo
po ndikon edhe nė ēmimin e naftės nė pėrgjithėsi.
Por njė tjetėr faktor pėr rritjen e ēmimit janė edhe stuhitė e
dėborės nė Amerikė tė cilat kanė rritur kėrkesėn pėr ngrohje dhe si
rezultat i njė parashikimi omptimist sipas tė cilit viti 2010 do tė ketė
mė tepėr nevojė pėr naftė.
*lissa*- Mik/e i Forumit
- Numri i postimeve : 7230
Location : n'PrishtTinė (*)
Registration date : 26/09/2009
Re: me te rejat nga ekonomia
Peugeot RCZ, shpallet automjeti mė i bukur i vitit
Edicioni i parė special i Peugeot, RCZ, nė festivalin e 25
ndėrkombėtar tė automjeteve ėshtė shpallur si automjeti mė i bukur i
vitit 2009.
Juria e kėtij shpėrblimi ka qenė publiku, e pėr automjetin mė tė bukur
tė vitit kanė vendosur 100.000 vozitės nga 62 shtete.
RCZ, i cili fillimisht ka qenė njė automjet koncept, ėshtė
njė pėrmbledhje e emocioneve dhe njė fazė e re nė historinė e Peugeot.
Ky kupe 2+2 ka stil tė ekspozuar dhe energjik i cili qė prej
paraqitjes sė tij ka nxitur interesim tė madh tė publikut.
RCZ i ėshtė paraqitur publikut nė panairin e automjeteve nė Paris, ku
Peugeot ka paralajmėruar shpėrndarjen e 200 automjeteve nė kuadėr tė
edicionit special RCZ e tė cilat brenda 48 orėve janė rezervuar.
Shpėrblimin pėr automjetin mė tė bukur, tė cilin Peugeot e ka fituar
katėr herė deri mė tani, pėr kėtė kompani e cila feston 200 vjetorin e
themelimit ėshtė shumė i rėndėsishėm sepse parasheh njė tė ardhme tė
ndritur, ėshtė thėnė nga ky prodhues francez.
RCZ ėshtė njė automjet modern, i cili prej fillimit tė muajit prill
tė kėtij viti do tė shpėrndahet nė mbi tridhjetė shtete tė botės, ku do
tė jetė njė ambasador i denjė pėr elegancėn dhe imazhin sportiv tė
Peugeot.
Edicioni i parė special i Peugeot, RCZ, nė festivalin e 25
ndėrkombėtar tė automjeteve ėshtė shpallur si automjeti mė i bukur i
vitit 2009.
Juria e kėtij shpėrblimi ka qenė publiku, e pėr automjetin mė tė bukur
tė vitit kanė vendosur 100.000 vozitės nga 62 shtete.
RCZ, i cili fillimisht ka qenė njė automjet koncept, ėshtė
njė pėrmbledhje e emocioneve dhe njė fazė e re nė historinė e Peugeot.
Ky kupe 2+2 ka stil tė ekspozuar dhe energjik i cili qė prej
paraqitjes sė tij ka nxitur interesim tė madh tė publikut.
RCZ i ėshtė paraqitur publikut nė panairin e automjeteve nė Paris, ku
Peugeot ka paralajmėruar shpėrndarjen e 200 automjeteve nė kuadėr tė
edicionit special RCZ e tė cilat brenda 48 orėve janė rezervuar.
Shpėrblimin pėr automjetin mė tė bukur, tė cilin Peugeot e ka fituar
katėr herė deri mė tani, pėr kėtė kompani e cila feston 200 vjetorin e
themelimit ėshtė shumė i rėndėsishėm sepse parasheh njė tė ardhme tė
ndritur, ėshtė thėnė nga ky prodhues francez.
RCZ ėshtė njė automjet modern, i cili prej fillimit tė muajit prill
tė kėtij viti do tė shpėrndahet nė mbi tridhjetė shtete tė botės, ku do
tė jetė njė ambasador i denjė pėr elegancėn dhe imazhin sportiv tė
Peugeot.
*lissa*- Mik/e i Forumit
- Numri i postimeve : 7230
Location : n'PrishtTinė (*)
Registration date : 26/09/2009
Re: me te rejat nga ekonomia
Turqia e para nė Evropė pėr prodhimin e floririt
Gjatė 5 viteve tė fundit Turqi ka trefishuar prodhimin e
floririt, duke arritur nga 5 nė 15 tonė. Vlera mesatare e 15 tonėve qė u
prodhuan vitin e kaluar ėshtė 515 milionė dollarė.
Specialistėt
bėjnė tė ditur se Turqia mund ta pėrballojė vet tė gjithė nevojėn e saj
pėr flori. Turqia renditet e katėrta ndėr vendet me kėrkesė mė tė lartė
pėr flori nė botė. Qysh nga viti 2006 e kėndej, Turqia ėshtė prodhuesja
mė e madhe e floririt ndėr vendet e Evropės.
Gjatė 5 viteve tė fundit Turqi ka trefishuar prodhimin e
floririt, duke arritur nga 5 nė 15 tonė. Vlera mesatare e 15 tonėve qė u
prodhuan vitin e kaluar ėshtė 515 milionė dollarė.
Specialistėt
bėjnė tė ditur se Turqia mund ta pėrballojė vet tė gjithė nevojėn e saj
pėr flori. Turqia renditet e katėrta ndėr vendet me kėrkesė mė tė lartė
pėr flori nė botė. Qysh nga viti 2006 e kėndej, Turqia ėshtė prodhuesja
mė e madhe e floririt ndėr vendet e Evropės.
*lissa*- Mik/e i Forumit
- Numri i postimeve : 7230
Location : n'PrishtTinė (*)
Registration date : 26/09/2009
Re: me te rejat nga ekonomia
PTK me oferta dhe produkte tė reja pėr Ditėn e Pavarėsisė
Posta dhe Telekomi i Kosovės ka lansuar oferta dhe produkte
tė reja me rastin e dyvjetorit tė pavarėsisė sė Republikės sė Kosovės.
Ofertat dhe produktet e reja i pėrkasin tė tri njėsive tė PTK-sė, si
Vala, Telekomi dhe Posta e Kosovės.
Oferta e parė, e cila do
ta pėrcjell kėtė ditė tė madhe pėr tė gjithė kosovarėt ka tė bėjė me
ēmimin promocional tė sms-ve, i cili do tė jetė vetėm njė cent,
krahasuar me ditėt e tjera qė ėshtė 3 cent.
Gjithashtu, tė gjithė konsumatorėt Postpaid qė nga kjo ditė varėsisht
prej pakos qė kanė do tė pėrfitojnė minuta shtesė nė drejtim tė VALA-s,
30 minuta falas drejt Telekomit tė Kosovės qė deri mė tash nuk ka qenė
dhe nė tė njėjtėn kohė edhe sms.
Oferta e re e emėruar si ExtraPlus do ta ketė edhe GRPS (internetin)
falas qė deri mė tash ka kushtuar rreth 9 euro. Ky shėrbim do tė
mundėsojė gjithė konsumatorėve tanė qė tė shfletojnė faqe tė internetit,
ti shohin emailit e tyre, etj. Produkti tjetėr shumė i pėlqyer nga
konsuamtorėt Prepaid ėshtė transeri i kredisė qė do tė filloj shumė
shpejt edhe pėr konsumatorėt Postpaid, ku ata mund tė dėrgojnė mbushje
tek tė gjithė konsumatorėt Prepaid varėsisht prej pakos qė posedojnė.
Nė dhjetė vjetorin e VALA-s, qė do tė shėnohet javėn qė vjen tė
gjithė konsumatorėt Prepaid do tė shpėrblehen me minuta dhe sms falas
varėsisht prej shpenzimeve qė bėjnė brenda javės.
Ky lansim i ofertave dhe produkteve mė tė reja nga ana e PTK-sė,
dėshmon pėrkushtimin tonė ndaj besnikėrisė sė treguar ndaj konsumatorėve
gjatė kėtyre dhjetė viteve qė lamė pas dhe ky pėrkushtim nuk do tė
mungoj as nė ardhmen, ka theksuar Menduh Abazi, drejtor i Departamentit
pėr Komunikim nė PTK.
Njė produkt tejet mė rėndėsi pėr konsumatorėt tanė, por edhe pėr
Telekomin e Kosovės, i cili do tė lansohet me 17 shkurt ėshtė ai i
quajtur Dita 1 euro me VALA. Me ketė produkt tė gjithė konsuamtorėt e
telefonisė fikse vetėm me 1 euro mund tė bėjnė thirrje pėr 24 orė pa
ndėrprerė me gjithė konsumatorėt e VALA-s. Produkti vlen gjatė vikendeve
dhe gjatė gjithė festave zyrtare tė Republikės sė Kosovės, derisa
aktivizimi i kėtij shėrbimi bėhet nga ana e konsumatorit duke thirrur
ēdo herė numrin 88044xxxxxx apo 8845xxxxxx.
Pėrveē kėsaj, me rastin e shėnimit tė dyvjetorit tė pavarėsisė sė
Republikės sė Kosovės, Filatelia e Postės sė Kosovės me datė 17.02.2010
do ta lėshoi nė qarkullim postar edicionin mė tė ri tė pullave postare
titulluar "Mbrojtėsit e lirisė". Ky emision i cili u dedikohet
pjesėtarėve tė FSK-sė, Policisė sė Kosovės dhe paraardhėsve tė tyre
TMK-sė, pėrbėhet prej tri pullave postare pėrmes sė cilave PTK shpreh
mirėnjohje mbrojtėsve tė lirisė, vajzave dhe djelmoshave tė cilėt na
dhuruan lirinė qė sot tė gjithė e gėzojmė
Posta dhe Telekomi i Kosovės ka lansuar oferta dhe produkte
tė reja me rastin e dyvjetorit tė pavarėsisė sė Republikės sė Kosovės.
Ofertat dhe produktet e reja i pėrkasin tė tri njėsive tė PTK-sė, si
Vala, Telekomi dhe Posta e Kosovės.
Oferta e parė, e cila do
ta pėrcjell kėtė ditė tė madhe pėr tė gjithė kosovarėt ka tė bėjė me
ēmimin promocional tė sms-ve, i cili do tė jetė vetėm njė cent,
krahasuar me ditėt e tjera qė ėshtė 3 cent.
Gjithashtu, tė gjithė konsumatorėt Postpaid qė nga kjo ditė varėsisht
prej pakos qė kanė do tė pėrfitojnė minuta shtesė nė drejtim tė VALA-s,
30 minuta falas drejt Telekomit tė Kosovės qė deri mė tash nuk ka qenė
dhe nė tė njėjtėn kohė edhe sms.
Oferta e re e emėruar si ExtraPlus do ta ketė edhe GRPS (internetin)
falas qė deri mė tash ka kushtuar rreth 9 euro. Ky shėrbim do tė
mundėsojė gjithė konsumatorėve tanė qė tė shfletojnė faqe tė internetit,
ti shohin emailit e tyre, etj. Produkti tjetėr shumė i pėlqyer nga
konsuamtorėt Prepaid ėshtė transeri i kredisė qė do tė filloj shumė
shpejt edhe pėr konsumatorėt Postpaid, ku ata mund tė dėrgojnė mbushje
tek tė gjithė konsumatorėt Prepaid varėsisht prej pakos qė posedojnė.
Nė dhjetė vjetorin e VALA-s, qė do tė shėnohet javėn qė vjen tė
gjithė konsumatorėt Prepaid do tė shpėrblehen me minuta dhe sms falas
varėsisht prej shpenzimeve qė bėjnė brenda javės.
Ky lansim i ofertave dhe produkteve mė tė reja nga ana e PTK-sė,
dėshmon pėrkushtimin tonė ndaj besnikėrisė sė treguar ndaj konsumatorėve
gjatė kėtyre dhjetė viteve qė lamė pas dhe ky pėrkushtim nuk do tė
mungoj as nė ardhmen, ka theksuar Menduh Abazi, drejtor i Departamentit
pėr Komunikim nė PTK.
Njė produkt tejet mė rėndėsi pėr konsumatorėt tanė, por edhe pėr
Telekomin e Kosovės, i cili do tė lansohet me 17 shkurt ėshtė ai i
quajtur Dita 1 euro me VALA. Me ketė produkt tė gjithė konsuamtorėt e
telefonisė fikse vetėm me 1 euro mund tė bėjnė thirrje pėr 24 orė pa
ndėrprerė me gjithė konsumatorėt e VALA-s. Produkti vlen gjatė vikendeve
dhe gjatė gjithė festave zyrtare tė Republikės sė Kosovės, derisa
aktivizimi i kėtij shėrbimi bėhet nga ana e konsumatorit duke thirrur
ēdo herė numrin 88044xxxxxx apo 8845xxxxxx.
Pėrveē kėsaj, me rastin e shėnimit tė dyvjetorit tė pavarėsisė sė
Republikės sė Kosovės, Filatelia e Postės sė Kosovės me datė 17.02.2010
do ta lėshoi nė qarkullim postar edicionin mė tė ri tė pullave postare
titulluar "Mbrojtėsit e lirisė". Ky emision i cili u dedikohet
pjesėtarėve tė FSK-sė, Policisė sė Kosovės dhe paraardhėsve tė tyre
TMK-sė, pėrbėhet prej tri pullave postare pėrmes sė cilave PTK shpreh
mirėnjohje mbrojtėsve tė lirisė, vajzave dhe djelmoshave tė cilėt na
dhuruan lirinė qė sot tė gjithė e gėzojmė
*lissa*- Mik/e i Forumit
- Numri i postimeve : 7230
Location : n'PrishtTinė (*)
Registration date : 26/09/2009
Re: me te rejat nga ekonomia
Krizė e re e ekonomisė evropaine
Rigjallėrimi i ekonomisė evropiane po pėrballet me
vėshtirėsi tė reja. Disa nga vendet kryesore tė BE`sė po njoftojnė se
rritja e tyre ekonomike ėshtė ndalur. Vendet e eurozonės kanė njoftuar
se ekonomitė e tyre u rritėn vetėm 0,1 pėr qind gjatė tremujorit tė
fundit tė 2009-ės.
Gjendja ekonomike nė Greqi e ka zhytur euron nė krizėn mė tė
thellė qė nga krijimi i kėsaj monedhe 11 vjet mė parė. Mes zyrtarėve
dhe investitorėve evropianė po rriten shqetėsimet se problemet
financiare tė Greqisė mund tė pėrhapen edhe nė vendet e tjera.
Megjithatė, tregjet e bursės nė fund tė javės u rritėn nė klimėn e
optimizmit tė krijuar nga ndihma evropiane pėr Greqinė, nga mendimi se
kjo ndihmė mund tė shmangė njė krizė mė tė gjerė mes 16 vendeve qė
pėrdorin euron.
Vendet e euros u shprehėn tė gatshme nė samitin e jashtėzakonshėm tė
BE-sė tė enjten nė Bruksel, qė ta mbėshtesin vendin pėr tė ruajtur
qėndrueshmėrisė sė euros. Megjithatė, premtime financiare konkrete nuk u
dhanė. Rrethanat shpjeguese tė krizės:
Tre kėrkues tė Institutit tė Ekonomisė Gjermane, me qėndrim tė afėrt
me punėdhėnėsit, kanė hulumtuar nė gati 100 faqe se sa i madh ėshtė
rreziku i falimentimit shtetėror pėr Greqinė. Normat e interesit prej
rreth 7 pėr qind pėr obligacionet shtetėrore greke janė ende mė tė ulta
sesa nė fillim tė viteve nėntėdhjetė, thotė Jürgen Matthes, njėri prej
autorėve tė studimit.
"Megjithatė, ekziston rreziku qė tregjet financiare tė bėhen nervoze,
t'i ngrenė normat e interesit edhe mė lart, dhe qė nė kėtė mėnyrė dikur
tė bėhet e vėshtirė pėr Greqinė, qė tė rifinancohet nė tregun monetar.
Vjen afati i shlyerjes sė huave, ato duhen tė rifinancohen me hyrje tė
re nė hua dhe nė rast se kjo nuk ėshtė mė e mundur pėr Greqinė, atėherė
ndodh pamundėsia e pagesės pėr shtetin dhe kemi problemin e njė
falimentimi tė mundshėm shtetėror."
Disiplina buxhetore strikte ka gjithashtu efekte tė padėshirueshme
Natyrisht, njė mbingarkesė e mundshme me borxhe synohet t'i dilet
pėrpara duke pėrqafuar njė disiplinė buxhetore strikte, pra njė kurs tė
ashpėr kursimi. Por atėherė kėrcėnon njė spirale qė shkon tėposhtė: Mė
pak shpenzime shtetėrore, mė pak punėsim, mė pak konsum, mė pak tė
ardhura nga taksat, gjė qė shpie nė mė pak investime publike, e kėshtu
me radhė. Perspektiva jo tė mira pra. "Nė rast se Greqia falimenton, kjo
nė radhė tė parė ėshtė katastrofė e madhe pėr politikėn ekonomike greke
dhe pėr barrėn e pėrshtatjes, qė do tė lindė. Kėsaj i shtohet mundėsia
qė tė tėrhiqen edhe shtete tė tjera brenda eurozonės," thotė kėrkuesi
Matthes.
Spanja burim edhe mė i madh rreziku
Gurėt e dominosė janė ngritur tashmė: Ata quhen Spanjė, Itali,
Irlandė dhe Portugali, dhe ata mund tė rrėzohen nė kėtė renditje. "Vatra
e mirėfilltė e zjarrit nuk ėshtė Greqia, por Spanja", shkruan pėr
shembull fituesi i ēmimit Nobel nė ekonomi Paul Kugman nė blog-un e tij
pėr gazetėn New York Times.
Arsyeja: Me 11,4 pėr qind tė prodhimit tė brendshėm bruto Spanja nuk
ėshtė aq e zhytur nė borxhe sa Greqia me 12,7 pėr qind tė saj, por
ekonomia e Spanjės ėshtė 4,5 herė mė e madhe sesa ajo greke dhe
pėrkatėsisht i madh ėshtė rreziku. Pėr kėtė arsye kėrkuesit e Institutit
tė Ekonomisė Gjermane e kėshillojnė Greqinė qė tė marrė njė ilaē shumė
tė hidhur, tė kėrkojė ndihmė nga Fondi Monetar Ndėrkombėtar.
Rigjallėrimi i ekonomisė evropiane po pėrballet me
vėshtirėsi tė reja. Disa nga vendet kryesore tė BE`sė po njoftojnė se
rritja e tyre ekonomike ėshtė ndalur. Vendet e eurozonės kanė njoftuar
se ekonomitė e tyre u rritėn vetėm 0,1 pėr qind gjatė tremujorit tė
fundit tė 2009-ės.
Gjendja ekonomike nė Greqi e ka zhytur euron nė krizėn mė tė
thellė qė nga krijimi i kėsaj monedhe 11 vjet mė parė. Mes zyrtarėve
dhe investitorėve evropianė po rriten shqetėsimet se problemet
financiare tė Greqisė mund tė pėrhapen edhe nė vendet e tjera.
Megjithatė, tregjet e bursės nė fund tė javės u rritėn nė klimėn e
optimizmit tė krijuar nga ndihma evropiane pėr Greqinė, nga mendimi se
kjo ndihmė mund tė shmangė njė krizė mė tė gjerė mes 16 vendeve qė
pėrdorin euron.
Vendet e euros u shprehėn tė gatshme nė samitin e jashtėzakonshėm tė
BE-sė tė enjten nė Bruksel, qė ta mbėshtesin vendin pėr tė ruajtur
qėndrueshmėrisė sė euros. Megjithatė, premtime financiare konkrete nuk u
dhanė. Rrethanat shpjeguese tė krizės:
Tre kėrkues tė Institutit tė Ekonomisė Gjermane, me qėndrim tė afėrt
me punėdhėnėsit, kanė hulumtuar nė gati 100 faqe se sa i madh ėshtė
rreziku i falimentimit shtetėror pėr Greqinė. Normat e interesit prej
rreth 7 pėr qind pėr obligacionet shtetėrore greke janė ende mė tė ulta
sesa nė fillim tė viteve nėntėdhjetė, thotė Jürgen Matthes, njėri prej
autorėve tė studimit.
"Megjithatė, ekziston rreziku qė tregjet financiare tė bėhen nervoze,
t'i ngrenė normat e interesit edhe mė lart, dhe qė nė kėtė mėnyrė dikur
tė bėhet e vėshtirė pėr Greqinė, qė tė rifinancohet nė tregun monetar.
Vjen afati i shlyerjes sė huave, ato duhen tė rifinancohen me hyrje tė
re nė hua dhe nė rast se kjo nuk ėshtė mė e mundur pėr Greqinė, atėherė
ndodh pamundėsia e pagesės pėr shtetin dhe kemi problemin e njė
falimentimi tė mundshėm shtetėror."
Disiplina buxhetore strikte ka gjithashtu efekte tė padėshirueshme
Natyrisht, njė mbingarkesė e mundshme me borxhe synohet t'i dilet
pėrpara duke pėrqafuar njė disiplinė buxhetore strikte, pra njė kurs tė
ashpėr kursimi. Por atėherė kėrcėnon njė spirale qė shkon tėposhtė: Mė
pak shpenzime shtetėrore, mė pak punėsim, mė pak konsum, mė pak tė
ardhura nga taksat, gjė qė shpie nė mė pak investime publike, e kėshtu
me radhė. Perspektiva jo tė mira pra. "Nė rast se Greqia falimenton, kjo
nė radhė tė parė ėshtė katastrofė e madhe pėr politikėn ekonomike greke
dhe pėr barrėn e pėrshtatjes, qė do tė lindė. Kėsaj i shtohet mundėsia
qė tė tėrhiqen edhe shtete tė tjera brenda eurozonės," thotė kėrkuesi
Matthes.
Spanja burim edhe mė i madh rreziku
Gurėt e dominosė janė ngritur tashmė: Ata quhen Spanjė, Itali,
Irlandė dhe Portugali, dhe ata mund tė rrėzohen nė kėtė renditje. "Vatra
e mirėfilltė e zjarrit nuk ėshtė Greqia, por Spanja", shkruan pėr
shembull fituesi i ēmimit Nobel nė ekonomi Paul Kugman nė blog-un e tij
pėr gazetėn New York Times.
Arsyeja: Me 11,4 pėr qind tė prodhimit tė brendshėm bruto Spanja nuk
ėshtė aq e zhytur nė borxhe sa Greqia me 12,7 pėr qind tė saj, por
ekonomia e Spanjės ėshtė 4,5 herė mė e madhe sesa ajo greke dhe
pėrkatėsisht i madh ėshtė rreziku. Pėr kėtė arsye kėrkuesit e Institutit
tė Ekonomisė Gjermane e kėshillojnė Greqinė qė tė marrė njė ilaē shumė
tė hidhur, tė kėrkojė ndihmė nga Fondi Monetar Ndėrkombėtar.
*lissa*- Mik/e i Forumit
- Numri i postimeve : 7230
Location : n'PrishtTinė (*)
Registration date : 26/09/2009
Re: me te rejat nga ekonomia
BE, Ministrat sot konsultohen pėr ndihmė Greqisė
Ministrat e Financave tė vendeve tė eurozonės kėshillohen
kėtė tė hėnė pėr masat qė duhen ndėrrmarrė pėr sanimin tė buxhetit
shtetėror grek tė futur thellė nė borxhe.
Qeveria nė Athinė
duhet tė ulė gjatė tre viteve tė ardhshme deficitin prej 12,7 pėrqind nė
tre pėrqindshin e lejuar nė eurozonė.
Ndėrkohė gazeta amerikane "New York Times" njofton se dega e
financave nė SHBA e ka ndihmuar Greqinė qė tė kamuflojė pėr vite me
radhė problemet masive me borxhet.
Sipas kėtij njoftimi bankat e SHBA-sė e kanė ndihmuar kėtė vend
anėtar tė BE-sė, qė t'u devijojė kritereve tė stabilitetit financiar nė
zonėn e euros. Kėsisoj Athina ka mundur t'i mbajė tė fshehura BE-sė
borxhet miliardėshė pėrmes njė biznesi me bankėn Goldman Sachs.
Nė vitin 2001, pak pasi Greqia u pranua nė zonėn e euros, Goldman
Sachs i ka dhėnė borxh kėtij vendi disa miliardė dollarė pa i publikuar
ato, njofton mė tej gazeta New York Times.
Ky biznes ėshtė deklaruar si blerje valute dhe jo si kredi. Nė kėtė
mėnyrė Goldman Sachs ka kontribuar, qė tė krijohej pėrshtypja se Greqia
nuk e tejkalon kufirin e deficitit buxhetor tė pėrcaktuar nė zonėn e
euros
Ministrat e Financave tė vendeve tė eurozonės kėshillohen
kėtė tė hėnė pėr masat qė duhen ndėrrmarrė pėr sanimin tė buxhetit
shtetėror grek tė futur thellė nė borxhe.
Qeveria nė Athinė
duhet tė ulė gjatė tre viteve tė ardhshme deficitin prej 12,7 pėrqind nė
tre pėrqindshin e lejuar nė eurozonė.
Ndėrkohė gazeta amerikane "New York Times" njofton se dega e
financave nė SHBA e ka ndihmuar Greqinė qė tė kamuflojė pėr vite me
radhė problemet masive me borxhet.
Sipas kėtij njoftimi bankat e SHBA-sė e kanė ndihmuar kėtė vend
anėtar tė BE-sė, qė t'u devijojė kritereve tė stabilitetit financiar nė
zonėn e euros. Kėsisoj Athina ka mundur t'i mbajė tė fshehura BE-sė
borxhet miliardėshė pėrmes njė biznesi me bankėn Goldman Sachs.
Nė vitin 2001, pak pasi Greqia u pranua nė zonėn e euros, Goldman
Sachs i ka dhėnė borxh kėtij vendi disa miliardė dollarė pa i publikuar
ato, njofton mė tej gazeta New York Times.
Ky biznes ėshtė deklaruar si blerje valute dhe jo si kredi. Nė kėtė
mėnyrė Goldman Sachs ka kontribuar, qė tė krijohej pėrshtypja se Greqia
nuk e tejkalon kufirin e deficitit buxhetor tė pėrcaktuar nė zonėn e
euros
*lissa*- Mik/e i Forumit
- Numri i postimeve : 7230
Location : n'PrishtTinė (*)
Registration date : 26/09/2009
Re: me te rejat nga ekonomia
Bizneset e Kosovės, lamtumirė CEFTA-s
Bizneset nga Kosova qė nga shpallja e pavarėsisė janė duke i
humbur miliona euro pėr shkak se Serbia dhe Bosnja, nuk i lejojnė qė nė
vendet e tyre tė hynė produkte me logo tė Republikės sė Kosovės.
Nėnkryetari i Odės Ekonomike tė Kosovės (OEK), Safet Gerxhaliu, ka
deklaruar se Kosova duhet tė pėrpiqet qė ta fitojė betejėn e CEFTA-s, nė
tė kundėrtėn, humbja e kėsaj beteje pėr shtetin mė tė ri do tė thotė
humbje e madhe.
Nėnkryetari i Odės Ekonomike tė Kosovės
(OEK), Safet Gerxhaliu, ka ftuar institucionet e Kosovės qė tė mendojnė
mirė se ēfarė duhet tė ndėrmarrin pėr problemin me tė cilat po ndeshet
Kosova nga shpallja e pavarėsisė me CEFTA-n.
Ėshtė koha qė tė kemi nj qasje tė re nė rrafshin diplomatik dhe nė
atė tė lobimit, sepse ky ėshtė njė proces angazhimi dhe jo neglizhencė,
CEFTA ėshtė njė betejė e rėndėsishme pėr neve si shtet, ka theksuar ai
pėr gazetėn.
Gerxhaliu nuk e sheh tė arsyeshme qė Kosova tė rrijė nė CEFTA pa
asnjė pėrfitim, skemi nevojė qė tė jemi pjesė e njė organizate dhe tė
rrimė aty, falė, ka porositur ai.
Kosova duhet tė pėrpiqet qė ta fitojė betejėn e CEFTA-s, nė tė
kundėrtėn, sipas ekspertit Gerxhaliu, humbja e kėsaj beteje pėr shtetin
mė tė ri do tė thotė humbje madhe.
Serbia me gjithė arsenalin e vet, do tė pėrpiqet qė Kosovėn ta
pengojė nė proceset integruese dhe nėse ajo do tė mund ta fitoj betejėn
pėr CEFTA, nuk do tė ishte njė gjė e mirė pėr neve, ka vlerėsuar ai.
Edhe drejtori i Klubit pėr Politikė tė Jashtme (KPJ), Ylli Hoxha, ka
deklaruar se problemet e Kosovės me CEFTA-n kanė bėrė qė tė bien
investimet e huaja direkte dhe rritet deficiti tregtar.
Opstrukcionet qė bėhen nga ana e Serbisė fillojnė po kanė efektin e
vet ekonomik brenda Kosovės, gjendja ėshtė e paqėndrueshme Kosova po
ngulfatet kurse Serbia po zė pozicion statik, ka thėnė ai.
Ndėrsa redaktorja e buletinit tė Periskopisė Besa Luci, ėshtė
shprehur se investimet nė Kosovė kanė pasur rėnie, nga viti nė vit, pėr
shkak tė cetfat dhe sipas saj, institucionet e Kosovės, duhet tė marrin
vendim qė tė bėjnė bllokadė pėr Serbinė.
Ndryshe qė nga shpallja e pavarėsisė para dy viteve, Kosova po
pėrballet me probleme rreth pjesėmarrjes sė saj nė takimet e CEFTA-s ,
kryesisht me dy shtete Serbinė dhe Bosnje Hercegovinėn. Kėtė vit
kryesuese e sekretariatit tė CEFTA-s ėshtė Serbia.(Epoka)
Bizneset nga Kosova qė nga shpallja e pavarėsisė janė duke i
humbur miliona euro pėr shkak se Serbia dhe Bosnja, nuk i lejojnė qė nė
vendet e tyre tė hynė produkte me logo tė Republikės sė Kosovės.
Nėnkryetari i Odės Ekonomike tė Kosovės (OEK), Safet Gerxhaliu, ka
deklaruar se Kosova duhet tė pėrpiqet qė ta fitojė betejėn e CEFTA-s, nė
tė kundėrtėn, humbja e kėsaj beteje pėr shtetin mė tė ri do tė thotė
humbje e madhe.
Nėnkryetari i Odės Ekonomike tė Kosovės
(OEK), Safet Gerxhaliu, ka ftuar institucionet e Kosovės qė tė mendojnė
mirė se ēfarė duhet tė ndėrmarrin pėr problemin me tė cilat po ndeshet
Kosova nga shpallja e pavarėsisė me CEFTA-n.
Ėshtė koha qė tė kemi nj qasje tė re nė rrafshin diplomatik dhe nė
atė tė lobimit, sepse ky ėshtė njė proces angazhimi dhe jo neglizhencė,
CEFTA ėshtė njė betejė e rėndėsishme pėr neve si shtet, ka theksuar ai
pėr gazetėn.
Gerxhaliu nuk e sheh tė arsyeshme qė Kosova tė rrijė nė CEFTA pa
asnjė pėrfitim, skemi nevojė qė tė jemi pjesė e njė organizate dhe tė
rrimė aty, falė, ka porositur ai.
Kosova duhet tė pėrpiqet qė ta fitojė betejėn e CEFTA-s, nė tė
kundėrtėn, sipas ekspertit Gerxhaliu, humbja e kėsaj beteje pėr shtetin
mė tė ri do tė thotė humbje madhe.
Serbia me gjithė arsenalin e vet, do tė pėrpiqet qė Kosovėn ta
pengojė nė proceset integruese dhe nėse ajo do tė mund ta fitoj betejėn
pėr CEFTA, nuk do tė ishte njė gjė e mirė pėr neve, ka vlerėsuar ai.
Edhe drejtori i Klubit pėr Politikė tė Jashtme (KPJ), Ylli Hoxha, ka
deklaruar se problemet e Kosovės me CEFTA-n kanė bėrė qė tė bien
investimet e huaja direkte dhe rritet deficiti tregtar.
Opstrukcionet qė bėhen nga ana e Serbisė fillojnė po kanė efektin e
vet ekonomik brenda Kosovės, gjendja ėshtė e paqėndrueshme Kosova po
ngulfatet kurse Serbia po zė pozicion statik, ka thėnė ai.
Ndėrsa redaktorja e buletinit tė Periskopisė Besa Luci, ėshtė
shprehur se investimet nė Kosovė kanė pasur rėnie, nga viti nė vit, pėr
shkak tė cetfat dhe sipas saj, institucionet e Kosovės, duhet tė marrin
vendim qė tė bėjnė bllokadė pėr Serbinė.
Ndryshe qė nga shpallja e pavarėsisė para dy viteve, Kosova po
pėrballet me probleme rreth pjesėmarrjes sė saj nė takimet e CEFTA-s ,
kryesisht me dy shtete Serbinė dhe Bosnje Hercegovinėn. Kėtė vit
kryesuese e sekretariatit tė CEFTA-s ėshtė Serbia.(Epoka)
*lissa*- Mik/e i Forumit
- Numri i postimeve : 7230
Location : n'PrishtTinė (*)
Registration date : 26/09/2009
Re: me te rejat nga ekonomia
IPKO, SMS e pavarėsisė pėr ndihmė humanitare
Tė gjitha tė hyrat e telefonisė mobile IPKO tė cilat do tė
grumbullohen nė Ditėn e Pavarėsisė nga konsumatorėt tė cilėt komunikojnė
me SMS, do tė jepen pėr Fondacionin pėr Nėna dhe Foshnja tė
Shėndetshme.
"Duke pėrkrahur Fondacionin pėr Nėna dhe
Foshnja tė Shėndetshme, IPKO do ta bėjė kėtė duke dhuruar tė gjitha tė
hyrat e saj tė cilat do tė grumbullohen nga dėrgimi i SMS-ve mė 17
shkurt, pėr blerjen e sistemit tė ri tė oksigjenit nė Njėsinė Intensive
tė Neonatologjisė nė Qendrėn Klinike Universitare tė Kosovės (QKUK)'.
thuhet ne komunikate.
Sipas saj, nė Njėsinė Intensive tė Neonatologjisė nė QKUK, lindin
mesatarisht 10.500 foshnje, ose pėrafėrsisht njė e treta e totalit
kombėtar gjatė vitit, dhe 1.800 nga kėto foshnje lindin para kohe. Shumė
nga foshnjat e lindura para kohe kanė probleme serioze shėndetėsore dhe
nuk mbijetojnė.
Pėr shkak se foshnjat e lindura para kohe kanė mushkėri tė
pazhvilluara qė janė tė ndjeshme ndaj infeksionit (pneumonisė), shumė
prej tyre nuk mund tė marrin frymė mirė dhe njė numėr i madh i tyre
vdesin nga mungesa e oksigjenit.
"Mirėpo, konsumatorėt e telefonisė mobile IPKO tė cilėt dėrgojnė SMS
tek tė afėrmit dhe miqtė e tyre mė 17 shkurt, me mesazhet e tyre do tė
kontribuojnė nė zvogėlimin e shkallės sė vdekshmėrisė tek foshnjat e
porsalindura kosovare.
Kompania IPKO do ti jap tė gjitha tė hyrat nga komunikimi me SMS pėr
tė ndėrtuar sistemin e ri tė oksigjenit, i cili i do tė instalohet nga
lideri botėror i teknologjisė mjekėsore, kompania Dräger Medical nga
Shtetet e Bashkuara tė Amerikės'. potencon njoftimi.
Tarifat pėr dėrgimin e SMSve gjatė Ditės sė Pavarėsisė janė me ēmim
standard, sikur edhe ditėve tė tjera tė vitit.
Tė gjitha tė hyrat e telefonisė mobile IPKO tė cilat do tė
grumbullohen nė Ditėn e Pavarėsisė nga konsumatorėt tė cilėt komunikojnė
me SMS, do tė jepen pėr Fondacionin pėr Nėna dhe Foshnja tė
Shėndetshme.
"Duke pėrkrahur Fondacionin pėr Nėna dhe
Foshnja tė Shėndetshme, IPKO do ta bėjė kėtė duke dhuruar tė gjitha tė
hyrat e saj tė cilat do tė grumbullohen nga dėrgimi i SMS-ve mė 17
shkurt, pėr blerjen e sistemit tė ri tė oksigjenit nė Njėsinė Intensive
tė Neonatologjisė nė Qendrėn Klinike Universitare tė Kosovės (QKUK)'.
thuhet ne komunikate.
Sipas saj, nė Njėsinė Intensive tė Neonatologjisė nė QKUK, lindin
mesatarisht 10.500 foshnje, ose pėrafėrsisht njė e treta e totalit
kombėtar gjatė vitit, dhe 1.800 nga kėto foshnje lindin para kohe. Shumė
nga foshnjat e lindura para kohe kanė probleme serioze shėndetėsore dhe
nuk mbijetojnė.
Pėr shkak se foshnjat e lindura para kohe kanė mushkėri tė
pazhvilluara qė janė tė ndjeshme ndaj infeksionit (pneumonisė), shumė
prej tyre nuk mund tė marrin frymė mirė dhe njė numėr i madh i tyre
vdesin nga mungesa e oksigjenit.
"Mirėpo, konsumatorėt e telefonisė mobile IPKO tė cilėt dėrgojnė SMS
tek tė afėrmit dhe miqtė e tyre mė 17 shkurt, me mesazhet e tyre do tė
kontribuojnė nė zvogėlimin e shkallės sė vdekshmėrisė tek foshnjat e
porsalindura kosovare.
Kompania IPKO do ti jap tė gjitha tė hyrat nga komunikimi me SMS pėr
tė ndėrtuar sistemin e ri tė oksigjenit, i cili i do tė instalohet nga
lideri botėror i teknologjisė mjekėsore, kompania Dräger Medical nga
Shtetet e Bashkuara tė Amerikės'. potencon njoftimi.
Tarifat pėr dėrgimin e SMSve gjatė Ditės sė Pavarėsisė janė me ēmim
standard, sikur edhe ditėve tė tjera tė vitit.
*lissa*- Mik/e i Forumit
- Numri i postimeve : 7230
Location : n'PrishtTinė (*)
Registration date : 26/09/2009
Re: me te rejat nga ekonomia
ECIKS zhvillon aktivitete promovuese pėr investime nė Kosovė
Nisma Ekonomike pėr Kosovėn me seli nė Vjenė, gjatė tetė
viteve tė funksionimit, ka zhvilluar aktivitete tė shumta pėr promovimin
e mundėsive pėr investime nė Kosovė. ECIKS-i gjatė tri viteve tė fundit
pėrfaqėson Agjencinė pėr Promovimin e Investimeve nė rajonin
gjermanofolės.
Udhėheqėsi i kėtij asociacioni, Kujtim
Dobruna, nė njė intervistė pėr Radio Kosovėn, thotė se kanė identifikuar
rreth 700 investitorė, ndėrkaq 15 prej tyre kanė investuar nė Kosovė,
duke krijuar mbi 350 vende pune. Ai fillimisht flet pėr punėn e dhe
angazhimet rreth pėrmirėsimit tė imazhit tė Kosovės.
Nisma Ekonomike pėr Kosovėn (ECIKS) ėshtė njė organizatė me seli nė
Vjenė. Qėllimi i ECIKS ėshtė zhvillimi ekonomik i Kosovės. Nė kėtė
drejtim ECIKS ofron shėrbime profesionale si pėr institucionet
ndėrkombėtare e ato kosovare, po ashtu edhe pėr investitorėt potencialė
dhe kompanitė kosovare.
Prej vitit 2006, ECIKS-i pėrfaqėson Agjencinė e Kosovės pėr
Promovimin e Investimeve (AKPI) nė rajonin gjermanofolės. Projekti
financohet nga Qeveria e Austrisė. Nė kuadėr tė kėtij projekti, ECIKS
ofron shėrbime profesionale pėr tė dy qeveritė si dhe pėr investitorėt
potencialė tė interesuar pėr Kosovėn.
Nisma Ekonomike pėr Kosovėn me seli nė Vjenė, gjatė tetė
viteve tė funksionimit, ka zhvilluar aktivitete tė shumta pėr promovimin
e mundėsive pėr investime nė Kosovė. ECIKS-i gjatė tri viteve tė fundit
pėrfaqėson Agjencinė pėr Promovimin e Investimeve nė rajonin
gjermanofolės.
Udhėheqėsi i kėtij asociacioni, Kujtim
Dobruna, nė njė intervistė pėr Radio Kosovėn, thotė se kanė identifikuar
rreth 700 investitorė, ndėrkaq 15 prej tyre kanė investuar nė Kosovė,
duke krijuar mbi 350 vende pune. Ai fillimisht flet pėr punėn e dhe
angazhimet rreth pėrmirėsimit tė imazhit tė Kosovės.
Nisma Ekonomike pėr Kosovėn (ECIKS) ėshtė njė organizatė me seli nė
Vjenė. Qėllimi i ECIKS ėshtė zhvillimi ekonomik i Kosovės. Nė kėtė
drejtim ECIKS ofron shėrbime profesionale si pėr institucionet
ndėrkombėtare e ato kosovare, po ashtu edhe pėr investitorėt potencialė
dhe kompanitė kosovare.
Prej vitit 2006, ECIKS-i pėrfaqėson Agjencinė e Kosovės pėr
Promovimin e Investimeve (AKPI) nė rajonin gjermanofolės. Projekti
financohet nga Qeveria e Austrisė. Nė kuadėr tė kėtij projekti, ECIKS
ofron shėrbime profesionale pėr tė dy qeveritė si dhe pėr investitorėt
potencialė tė interesuar pėr Kosovėn.
*lissa*- Mik/e i Forumit
- Numri i postimeve : 7230
Location : n'PrishtTinė (*)
Registration date : 26/09/2009
Faqja 2 e 3 • 1, 2, 3
Faqja 2 e 3
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi