Njihe Allahun...
Faqja 1 e 1
Njihe Allahun...
Njeriu ėshtė i krijuar nga vetė natyra e tij qė tė adhurojė dikė. Nė zemrėn e tij ka ērregullime, shpėrqendrime dhe nevojė tė domosdoshme pėr kėtė adhurim. Kėshtu qė njeriu ose do tė adhurojė Zotin e tij, duke ecur kėshtu rrugės sė drejtė nėpėr tė cilėn ecėn e gjithė gjithėsia pėrreth tij, ose do tė adhurojė dikė tjetėr nė vend tė Allahut, i cili do ti shkatėrrojė fenė dhe dynjanė e tij. Pamjet e idhujtarisė kanė qenė tė hershme, ku njerėzit adhuronin gurėt apo pemėt, duke shpresuar prej tyre nė vėshtirėsi.
Allah. Ky emėr ėshtė nga emrat e tė Lartė-Madhėrishmit, madje emri mė i madh i Tij tek disa, emėr tė cilin e pėrmend mė sė shpeshti Kurani dhe Suneti i tė Dėrguarit, paqja dhe bekimet e Allahut qofshin mbi tė.
Allah. Emri mė i pėrhapur i Zotit, tė cilin e shqiptojnė njerėzit dhe krijesat, edhe pse kanė gjuhė tė ndryshme.
Allah. Ky emėr tregon qenien madhėshtore, qė pėrmban cilėsitė e adhurimit dhe zotėrimit. Ky ėshtė njė emėr qė i pėrket vetėm Zotit, nuk shqiptohet pėr askėnd tjetėr dhe askush nga krijesat nuk e pretendon atė.
Allah. Ėshtė emėr i Zotit, tė cilin e adhurojnė, e falėnderojnė dhe e madhėrojnė krijesat, e madhėrojnė dhe e lartėsojnė Atė qiejt, toka dhe ēfarė ka nė to, nata dhe dita, njerėzit dhe xhindet, toka dhe deti. Atė e madhėrojnė shtatė qiejt, Toka dhe gjithēka gjendet nė to. Dhe nuk ka asgjė qė nuk e madhėron Atė, duke e lavdėruar, por ju (o njerėz) nuk e kuptoni madhėrimin qė i bėjnė ata. Ai, me tė vėrtetė, ėshtė i Butė dhe Falės. Isra, 44.
Allah. Njė emėr i ndėrtuar nga shkronja tė lehta, tė cilat i shqipton fėmija i vogėl dhe i huaji i porsa futur nė Islam. Sido qė ta lakosh kėtė emėr, pėrsėri ai do tė kthehet nė kuptimin e adhurimit e tė adhuruarit, pos tė cilit nuk ka tjetėr.
Por ēfarė kuptimi pėrmban ky emėr?
Allah. Ėshtė Zoti, tė cilin e adhurojnė zemrat, tek i Cili prehen shpirtrat, Ai tė cilin dashuria kėrkon ta gjejė, pėrmendja e tė Cilit e do dhe tė kėnaq. Pėr Tė kanė nevojė tė gjitha krijesat, nė ēdo moment e nė ēdo ēast, pėr ēdo tė vogėl e tė madhe, pėr tė tashmen e tė ardhmen. Ai ėshtė qė i filloi dhe do ti kthejė ato, Ai qė i shpiku dhe kujdeset pėr to, ndaj dhe ato e besojnė Atė, e pranojnė dhe kanė nevojė pėr Tė nė tė gjitha ēėshtjet e tyre.
Nuk ka krijesė, veēse e ndien se Allahu e ka rrethuar atė me mirėsi e begati tė shumta, ndaj dhe ėshtė vėrtet njė meritė, qė zemra e njeriut tė drejtohet pėr tek Allahu i Lartėsuar, me dashuri, pėrgjėrim e madhėshti.
Nga kuptimet e emrit Allah ėshtė: Zoti, tė cilin e adhurojnė zemrat e tek i cili prehen shpirtrat, ndaj dhe dashuria ėshtė njė kuptim qė gjendet nė lidhjet midis krijesės dhe Krijuesit. Allahu i Lartėsuar thotė: O besimtarė! Nėse ndokush prej jush braktis besimin e vet, dijeni se Allahu do tė sjellė njė popull, qė i do dhe qė e duan Maide, 54.
Kėshtu qė Allahu i do robėrit e Tij, tė cilėt e duan dhe i binden, tė cilėt i pėrmbahen urdhrave dhe ligjeve tė Tij, ndaj dhe Profeti, salallahu alejhi ue selem, e ka konsideruar dashurinė e Allahut nga gradat mė tė larta, tė cilat pėrpiqet qė ti arrijė besimtari. Ai ka thėnė: Nėse dikush ka tre cilėsi do ta shijojė ėmbėlsinė e besimit: tė jenė Allahu dhe i Dėrguari i Tij mė tė dashur pėr tė, se ēdo gjė tjetėr; ta dojė njeriun vetėm pėr hir tė Allahut dhe tė urrejė tė kthehet nė kufėr pasi Allahu e shpėtoi prej tij, ashtu siē urren tė hidhet nė zjarr. Buhari dhe Muslimi
Kėshtu Profeti e ka bėrė orbitėn e arritjes sė ėmbėlsisė sė besimit me kuptime, tė cilat lidhen tė gjitha me dashurinė
Ndjenja e dashurisė, ėshtė njė ndjenjė e frytshme dhe e pashtershme, tė cilėn e ndjen besimtari pėr Zotin e tij, njėkohėsisht duke shpresuar prej Zotit tė tij qė ta dojė, dhe atė qė e do Allahu, atėherė mos ki mė frikė pėr tė, sepse dynjaja pėr tė do tė jetė veēse gėzim dhe hare, kėnaqėsi dhe lumturi. Ndėrsa ēėshtja e tij gjatė vdekjes dhe nė botėn tjetėr do tė jenė mė tė mira dhe mė tė kėndshme, sepse Allahu nėse e do dikė, atėherė ia ngre atij pozitėn nė Xhenet dhe e afron pranė Vetes atė.
Nga kuptimet e emrit Allah ėshtė edhe Madhėshtia e qenies sė Tij, Cilėsive, Emrave dhe Krenarisė sė Tij. Atė nuk mundet ta arrijnė qė ta pėrfshinė mendjet dhe as qė mund tė shkojnė tek madhėshtia e Tij me hamendje, ndaj dhe pėr kėtė logjika e Madhėron. Sepse Allahu ėshtė i Pari pa fillim dhe i Fundit pa mbarim. Ai ėshtė i shfaquri mbi tė cilin nuk ka asgjė, ėshtė i Fshehti nėn tė cilin nuk ka asgjė. Vėrtet Ai zotėron atė Madhėshti dhe Krenari, e cila nuk mund tė pėrfytyrohet dhe qė as nuk mund tė llogaritet.
Pėr Allahun nė horizont ka aq shumė argumente
Sa ndoshta ke mė e vogla e saj ėshtė udhėzimi yt
Vetėm nė qenien e njeriut ka aq argumente
Saqė habia sdo tė reshtej nėse do ti shihnin sytė.
Gjithėsia ėshtė e mbushur me aq shumė tė fshehta
Saqė pėrpjekja pėr ti shpjeguar do tju mundonte.
Allah ėshtė Zoti i adhuruar, tek i Cili drejtohen sinqerisht me zemrat dhe adhurimet e tyre besimtarėt.
Thuaj: Nė tė vėrtetė, namazi im, kurbani im, jeta ime dhe vdekja ime, i pėrkasin vetėm Allahut, Zotit tė botėve, Ai nuk ka asnjė ortak. Kėshtu jam urdhėruar dhe unė jam i pari qė i nėnshtrohem Atij. Enam, 162-163.
Fjala e parė me tė cilėn njeriu hyn nė portėn e Islamit, me tė cilėn ngjit shkallėt e teuhidit dhe qė ngrihet nė piedestalin e adhurimit ėshtė fjala: LA ILAHE IL-LALLAH.
Njeriu ėshtė i krijuar nga vetė natyra e tij qė tė adhurojė dikė. Nė zemrėn e tij ka ērregullime, shpėrqendrime dhe nevojė tė domosdoshme pėr kėtė adhurim. Kėshtu qė njeriu ose do tė adhurojė Zotin e tij, duke ecur kėshtu rrugės sė drejtė nėpėr tė cilėn ecėn e gjithė gjithėsia pėrreth tij, ose do tė adhurojė dikė tjetėr nė vend tė Allahut, i cili do ti shkatėrrojė fenė dhe dynjanė e tij. Pamjet e idhujtarisė kanė qenė tė hershme, ku njerėzit adhuronin gurėt apo pemėt, duke shpresuar prej tyre nė vėshtirėsi.
Kėto pamje tė hershme tė idhujtarisė vazhdojnė edhe sot e kėsaj dite nė shumė vende. Ato i gjen nė mesin e injorancės dhe tė prapambetjes. Ndodh qė mund tė gjesh ndonjė profesor me gradė shkencore nė biologji apo astronomi, person me intelekt tė lartė, por qė nga ana tjetėr e gjen nė njė faltore duke qėndruar me kokė tė ulur dhe i gjunjėzuar pėrpara njė idhulli, tė cilin e ka ndėrtuar me duart e tij, tek i cili ėshtė shkruar edhe data e prodhimit: (1910)!!!
Ky lloj adhurimi mund ta fusė njeriun nė dorė, nėse ai nuk jepet pas adhurimit tė Allahut, ky adhurim mund ta ēorientojė atė dhe i lė si pasojė shqetėsimin, stresin, dobėsinė dhe pasigurinė nė jetėn e vet, ashtu si thotė edhe Allahu nė Kuran:
Dėgjojeni kėtė shembull qė ka sjellė Allahu! Janė dy njerėz: njėri ka shumė bashkėpronarė qė e kundėrshtojnė njėri-tjetrin, ndėrsa tjetri ka vetėm njė pronar, tė cilit i pėrkushtohet. A janė njėsoj ata nė krahasim?!... Zumer, 29.
Allah ėshtė emri, i cili thėrritet pa u fshirė prej tij asgjė: O Allah! Nuk ka kėnaqėsi pėr zemrėn, nuk ka lumturi dhe as gėzim, vetėm nėse e bėn Allahun, Zotin dhe formuesin tėnd, atė qė ti e adhuron dhe atė ku pėrfundojnė tė gjitha qėllimet e tua.
Prej Tij kėrkohet ndihma, tek Ai ėshtė strehimi nga e keqja e ēdo gjėje. E gjithė ēėshtja ėshtė vetėm e Tija, pėr Tė ėshtė falėnderimi, i tij ėshtė sundimi. E gjithė e mira ėshtė nė duart e Tij dhe njerėzit asnjėherė nuk do tė kenė mundėsi ta madhėrojnė Atė ashtu sikurse duhet. Vėrtet Ai ėshtė sikurse e ka madhėruar vetveten e Tij.
Allah. Ky emėr ėshtė nga emrat e tė Lartė-Madhėrishmit, madje emri mė i madh i Tij tek disa, emėr tė cilin e pėrmend mė sė shpeshti Kurani dhe Suneti i tė Dėrguarit, paqja dhe bekimet e Allahut qofshin mbi tė.
Allah. Emri mė i pėrhapur i Zotit, tė cilin e shqiptojnė njerėzit dhe krijesat, edhe pse kanė gjuhė tė ndryshme.
Allah. Ky emėr tregon qenien madhėshtore, qė pėrmban cilėsitė e adhurimit dhe zotėrimit. Ky ėshtė njė emėr qė i pėrket vetėm Zotit, nuk shqiptohet pėr askėnd tjetėr dhe askush nga krijesat nuk e pretendon atė.
Allah. Ėshtė emėr i Zotit, tė cilin e adhurojnė, e falėnderojnė dhe e madhėrojnė krijesat, e madhėrojnė dhe e lartėsojnė Atė qiejt, toka dhe ēfarė ka nė to, nata dhe dita, njerėzit dhe xhindet, toka dhe deti. Atė e madhėrojnė shtatė qiejt, Toka dhe gjithēka gjendet nė to. Dhe nuk ka asgjė qė nuk e madhėron Atė, duke e lavdėruar, por ju (o njerėz) nuk e kuptoni madhėrimin qė i bėjnė ata. Ai, me tė vėrtetė, ėshtė i Butė dhe Falės. Isra, 44.
Allah. Njė emėr i ndėrtuar nga shkronja tė lehta, tė cilat i shqipton fėmija i vogėl dhe i huaji i porsa futur nė Islam. Sido qė ta lakosh kėtė emėr, pėrsėri ai do tė kthehet nė kuptimin e adhurimit e tė adhuruarit, pos tė cilit nuk ka tjetėr.
Por ēfarė kuptimi pėrmban ky emėr?
Allah. Ėshtė Zoti, tė cilin e adhurojnė zemrat, tek i Cili prehen shpirtrat, Ai tė cilin dashuria kėrkon ta gjejė, pėrmendja e tė Cilit e do dhe tė kėnaq. Pėr Tė kanė nevojė tė gjitha krijesat, nė ēdo moment e nė ēdo ēast, pėr ēdo tė vogėl e tė madhe, pėr tė tashmen e tė ardhmen. Ai ėshtė qė i filloi dhe do ti kthejė ato, Ai qė i shpiku dhe kujdeset pėr to, ndaj dhe ato e besojnė Atė, e pranojnė dhe kanė nevojė pėr Tė nė tė gjitha ēėshtjet e tyre.
Nuk ka krijesė, veēse e ndien se Allahu e ka rrethuar atė me mirėsi e begati tė shumta, ndaj dhe ėshtė vėrtet njė meritė, qė zemra e njeriut tė drejtohet pėr tek Allahu i Lartėsuar, me dashuri, pėrgjėrim e madhėshti.
Nga kuptimet e emrit Allah ėshtė: Zoti, tė cilin e adhurojnė zemrat e tek i cili prehen shpirtrat, ndaj dhe dashuria ėshtė njė kuptim qė gjendet nė lidhjet midis krijesės dhe Krijuesit. Allahu i Lartėsuar thotė: O besimtarė! Nėse ndokush prej jush braktis besimin e vet, dijeni se Allahu do tė sjellė njė popull, qė i do dhe qė e duan Maide, 54.
Kėshtu qė Allahu i do robėrit e Tij, tė cilėt e duan dhe i binden, tė cilėt i pėrmbahen urdhrave dhe ligjeve tė Tij, ndaj dhe Profeti, salallahu alejhi ue selem, e ka konsideruar dashurinė e Allahut nga gradat mė tė larta, tė cilat pėrpiqet qė ti arrijė besimtari. Ai ka thėnė: Nėse dikush ka tre cilėsi do ta shijojė ėmbėlsinė e besimit: tė jenė Allahu dhe i Dėrguari i Tij mė tė dashur pėr tė, se ēdo gjė tjetėr; ta dojė njeriun vetėm pėr hir tė Allahut dhe tė urrejė tė kthehet nė kufėr pasi Allahu e shpėtoi prej tij, ashtu siē urren tė hidhet nė zjarr. Buhari dhe Muslimi
Kėshtu Profeti e ka bėrė orbitėn e arritjes sė ėmbėlsisė sė besimit me kuptime, tė cilat lidhen tė gjitha me dashurinė
Ndjenja e dashurisė, ėshtė njė ndjenjė e frytshme dhe e pashtershme, tė cilėn e ndjen besimtari pėr Zotin e tij, njėkohėsisht duke shpresuar prej Zotit tė tij qė ta dojė, dhe atė qė e do Allahu, atėherė mos ki mė frikė pėr tė, sepse dynjaja pėr tė do tė jetė veēse gėzim dhe hare, kėnaqėsi dhe lumturi. Ndėrsa ēėshtja e tij gjatė vdekjes dhe nė botėn tjetėr do tė jenė mė tė mira dhe mė tė kėndshme, sepse Allahu nėse e do dikė, atėherė ia ngre atij pozitėn nė Xhenet dhe e afron pranė Vetes atė.
Nga kuptimet e emrit Allah ėshtė edhe Madhėshtia e qenies sė Tij, Cilėsive, Emrave dhe Krenarisė sė Tij. Atė nuk mundet ta arrijnė qė ta pėrfshinė mendjet dhe as qė mund tė shkojnė tek madhėshtia e Tij me hamendje, ndaj dhe pėr kėtė logjika e Madhėron. Sepse Allahu ėshtė i Pari pa fillim dhe i Fundit pa mbarim. Ai ėshtė i shfaquri mbi tė cilin nuk ka asgjė, ėshtė i Fshehti nėn tė cilin nuk ka asgjė. Vėrtet Ai zotėron atė Madhėshti dhe Krenari, e cila nuk mund tė pėrfytyrohet dhe qė as nuk mund tė llogaritet.
Pėr Allahun nė horizont ka aq shumė argumente
Sa ndoshta ke mė e vogla e saj ėshtė udhėzimi yt
Vetėm nė qenien e njeriut ka aq argumente
Saqė habia sdo tė reshtej nėse do ti shihnin sytė.
Gjithėsia ėshtė e mbushur me aq shumė tė fshehta
Saqė pėrpjekja pėr ti shpjeguar do tju mundonte.
Allah ėshtė Zoti i adhuruar, tek i Cili drejtohen sinqerisht me zemrat dhe adhurimet e tyre besimtarėt.
Thuaj: Nė tė vėrtetė, namazi im, kurbani im, jeta ime dhe vdekja ime, i pėrkasin vetėm Allahut, Zotit tė botėve, Ai nuk ka asnjė ortak. Kėshtu jam urdhėruar dhe unė jam i pari qė i nėnshtrohem Atij. Enam, 162-163.
Fjala e parė me tė cilėn njeriu hyn nė portėn e Islamit, me tė cilėn ngjit shkallėt e teuhidit dhe qė ngrihet nė piedestalin e adhurimit ėshtė fjala: LA ILAHE IL-LALLAH.
Njeriu ėshtė i krijuar nga vetė natyra e tij qė tė adhurojė dikė. Nė zemrėn e tij ka ērregullime, shpėrqendrime dhe nevojė tė domosdoshme pėr kėtė adhurim. Kėshtu qė njeriu ose do tė adhurojė Zotin e tij, duke ecur kėshtu rrugės sė drejtė nėpėr tė cilėn ecėn e gjithė gjithėsia pėrreth tij, ose do tė adhurojė dikė tjetėr nė vend tė Allahut, i cili do ti shkatėrrojė fenė dhe dynjanė e tij. Pamjet e idhujtarisė kanė qenė tė hershme, ku njerėzit adhuronin gurėt apo pemėt, duke shpresuar prej tyre nė vėshtirėsi.
Kėto pamje tė hershme tė idhujtarisė vazhdojnė edhe sot e kėsaj dite nė shumė vende. Ato i gjen nė mesin e injorancės dhe tė prapambetjes. Ndodh qė mund tė gjesh ndonjė profesor me gradė shkencore nė biologji apo astronomi, person me intelekt tė lartė, por qė nga ana tjetėr e gjen nė njė faltore duke qėndruar me kokė tė ulur dhe i gjunjėzuar pėrpara njė idhulli, tė cilin e ka ndėrtuar me duart e tij, tek i cili ėshtė shkruar edhe data e prodhimit: (1910)!!!
Ky lloj adhurimi mund ta fusė njeriun nė dorė, nėse ai nuk jepet pas adhurimit tė Allahut, ky adhurim mund ta ēorientojė atė dhe i lė si pasojė shqetėsimin, stresin, dobėsinė dhe pasigurinė nė jetėn e vet, ashtu si thotė edhe Allahu nė Kuran:
Dėgjojeni kėtė shembull qė ka sjellė Allahu! Janė dy njerėz: njėri ka shumė bashkėpronarė qė e kundėrshtojnė njėri-tjetrin, ndėrsa tjetri ka vetėm njė pronar, tė cilit i pėrkushtohet. A janė njėsoj ata nė krahasim?!... Zumer, 29.
Allah ėshtė emri, i cili thėrritet pa u fshirė prej tij asgjė: O Allah! Nuk ka kėnaqėsi pėr zemrėn, nuk ka lumturi dhe as gėzim, vetėm nėse e bėn Allahun, Zotin dhe formuesin tėnd, atė qė ti e adhuron dhe atė ku pėrfundojnė tė gjitha qėllimet e tua.
Prej Tij kėrkohet ndihma, tek Ai ėshtė strehimi nga e keqja e ēdo gjėje. E gjithė ēėshtja ėshtė vetėm e Tija, pėr Tė ėshtė falėnderimi, i tij ėshtė sundimi. E gjithė e mira ėshtė nė duart e Tij dhe njerėzit asnjėherė nuk do tė kenė mundėsi ta madhėrojnė Atė ashtu sikurse duhet. Vėrtet Ai ėshtė sikurse e ka madhėruar vetveten e Tij.
NoOrA- Hero ne SHoqerinVIrtuale
- Numri i postimeve : 1530
Registration date : 25/09/2009
Faqja 1 e 1
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi