Kthehu e falu, se ti nuk u fale...
Faqja 1 e 1
Kthehu e falu, se ti nuk u fale...
Falėnderimi dhe lavdėrimi i takon vetėm All-llahut, Zotit tė botėrave. Paqa dhe mėshira qofshin mbi Pejgamberin mėtė nderuar, Muhammedin, familjen e tij dhe mbi tė gjithė shokėt e tij.
Vėlla i dashur; kemi njė kėshillė tė sinqertė vetėm pėr hir tė All-llahut subhanehu ve teala. Ti je prej atyre qė i duam pėr hir tė All-llahut subhanehu ve teala. Kujdesi yt qė tė falėsh namazin me xhemat ėshtė shenjė e mirė dhe rrugė e pėrqėndrimit. Ajo ėshtė pėrgjigje e thirrjes sė Krijuesit dhe Zotit tėnd, prejtė cilit shpreson shpėrblimin dhe ke dro dėnimin.
Falėnderoje All-llahun qė nuk je prej atyre tė cilėt e lanė namazin dhe nuk kujdesen pėr tė, ashtu qė uekspozohen shkatėrrimeve. Resulull-llahu sal-lall-llahualejhi ve sel-lem ka thėnė: "Marrėveshja mes neve dhe atyre (pabesimtarėve) ėshtė namazi; kush e len atė bėhet pabesimtar." (Transmeton Ahmedi dhe Ebu Davudi).
Ja edhe njė sihariq, me hadithin i cili ta gėzon zemrėn dhe ta shton punėn, ku i Dėrguari sal-lall-llahu alejhi we sel-lem thotė: "Shtatė grupe njerėzish do tė jenė nėn hijen e All-llahut atė ditė kur s'do tė ketė hije tjetėr pos hijes sė Tij", e nė mesin e tyre e pėrmendi" dhe njeriu zemra e tė cilit ėshtė e lidhur me xhaminė." (Muttefekun alejhi).
Myzhde, o vėlla qė falesh, pėr atė ti shkon nė xhami para se tė zbardhet dita, ėshtė drita e plotė ditėn e Kijametit. Resulull-llahu sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem thotė: "Pėrgėzoi kėmbėsorėt qė shkojnė nė xhami duke qenė errėt, me dritė tė plotė nė Ditėn e Kijametit." (Transmetojnė Ebu Davudi dhe Tirmidhiu).
Ne gėzohemi kur i shohim ato fytyra tė bukura duke garuar pėr nė xhami. Prej tyre ka njerėz qė i ka mundur pleqėria, tė rinj tė cilėt ia kthyen shpinėn tė kotave dhe harameve dhe bashkė me ta ėshtė edhe shpresa e kėtij populli: fėmija i cili ende pa i mbushur tė dhjetat, ua kalon tė gjithėve dhe shkon e falet nė safin e parė. Falėnderimi i takon vetėm All-lahut pėr kėtė begati tė madhe. Vėlla musliman, sot janė zvogėluar ata qė shkojnė nė xhami. Ne kemi vetėm disa vėshtrime lidhur me ta, e ato nuk janė tjetėr pos kėshillė e sinqertė dhe pėshpėritje e vogėl pėr tė dashurit tanė. Ne e kemi obligim ta analizojmė gjendjen e atyre qė falen, ngase po shohim gjėra qė po e keqtrajtojnė namazin, p.sh. joqetėsimi nė namaz dhe falja e tij me shpejtėsi; luajtja me qilimin apo zallin si dhe ikimi nė gravura dhe zbukurime tjera ; lėvizja nė namaz dhe ngritja e shikimit pėrpjetė; harresa dhe jokoncentrimi nė namaz, kėshtuqė njeriu nuk e din se sa rekate i ka falur; mendimet e shumta dhe pėrkujtimi i gjėrave tė kėsaj bote nė namaz; luajtja me orėn e dorės, shikimi nė tė apo rregullimi i rrobave; rėnia nė ruku e sexhde para imamit, e tė tjera.
Ka edhe njė varg paraqitjesh tjera qė tregojnė jokoncentrimin dhe joqetėsimin nė namaz. Kėtė e ka nėnēmuar All-llahu subhanehu ve teala nė Librin e Tij tė ndershėm dhe nė sunetin e tė Dėrguarit tė Tij. O vėlla qė e falė namazin, nuk ke ardhur nė xhami pėr tjetėr pos qė ta fitosh shpėrblimin e All-llahut subhanehu ve teala dhe t'i pėrgjigjesh thirrjes sė Tij. Pse po e humb kėtė tė mirė me lėvizjet e tua tė shumta nė namaz dhe me moskujdesin tėnd pėr tė? A nuk e din se koncentrimi ėshtė shpirti i namazit dhe gjėja qė e bėn namazin tė gjallė. Ai ėshtė fryt i besimit tė fortė. Ose, ndoshta e falė namazin por nuk fiton gjė prej tij, pos pak? Resulull-llahu sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem ka thėnė:"Pasi ta falė njeriu namazin mund tė fitojė prej shpėrblimit tė tij njė tė dhjetėn, njė tė nėntėn, njė tė tetėn, njė tė shtatėn, njė tė gjashtėn apo gjysmėn e tij." (Transmetojnė Ebu Davudi dhe Nesaiu).
Po ashtu ėshtė vėrtetuar se Resulull-llahu sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem ka thėnė : "Njeriu mė i keq ėshtė ai qė vjedh prej namazit. (Njerėzit) thanė : Si o Resulull-llah? (Ai) tha: Nuk i plotėson rukutė dhe sexhdet e tij." (Transmeton Ahmedi).
Po ashtu ai ka thėnė: "All-llahu nuk e shikon atė njeri i cili nuk e drejton kurrizin mes rukusė dhe sexhdes." (Transmeton Ahmedi), si dhe se: "Namazi i munafikut ėshtė kur njeriu e pret Diellin derisa tė arrijė mes dy brinjėve tė shejtanit, e pastaj ēohet dhe i falė katėr rekate (iqindinė) me shpejtėsi, e nuk e pėrmend All-llahun nė to pos pak", (Transmeton Muslimi).
Transmetojnė Buhariu dhe Muslimi nga Ebu Hurejra radijall-llahu anhu i cili thotė: "Hyri njė njeri nė xhami, e Resulull-llahu sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem ishte ulur aty. Ky njeri u fal dhe erdhi e pėrshėndeti Resulull-llahun sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem. Ai ia ktheu selamin dhe i tha: Kthehu e falu, se ti nuk u fale. Shkoi u falė dhe u kthye pėrsėri, e Resulull-llahu sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem prapė i tha: Kthehu e falu, se ti nuk u fale. E kur erdhi pėr tė tretėn here, pasiqė Resulull-llahu sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem e urdhėroi qė prapė ta pėrsėrisė namazin, njeriu tha: Pasha Atė i Cili tė dėrgoi me tė vėrtetėn, nuk di mė mirė se kjo, mė mėso!. Resulull-llahu sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem tha: Kur tė fillosh namazin, thuaj 'All-llahu ekber', pastaj lexo ē'tė duash prej Kur'anit, e kur tė biesh nė ruku, qetėsohu mirė, pastaj ngritu derisa tė tė drejtohet kurrizi! Kur tė biesh nė sexhde, qetėsohu mirė nė atė pozitė, pastaj ulu mes dy sexhdeve dhe qetėsohu mirė e kur tė biesh prap nė sexhde qetėsohu mirė edhe nė atė pozitė! Kėshtu le tė jetė i tėrė namazi yt!.
Transmeton Buhariu nga Hudhejfe ibnul Jemani radijall-llahu anhu se ky i fundit e ka parė njė njeri duke u falur, por nuk i ka plotėsuar rukutė dhe sexhdet si duhet. Atėherė i tha : Ti nuk u fale dhe ta dish se po tė vdesish duke falur kėso namazi, nuk do tė vdesish si pjesėtar i fesė sė Resulull-llahut sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem.
Transmeton Imam Ahmedi rahimehull-llah nga Ebu Mes'udi radijall-llahu anhu se Resulull-llahu sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem ka thėnė: "All-llahu nuk e pranon namazin a atij i cili nuk e qetėson kurrizin duke qenė nė ruku apo sexhde". Nė njė transmetim tjetėr thotė: "Pėrderisa nuk e drejton shpinėn nė ruku dhe sexhde". Kėto janė argumente nga Sunneti se ai i cili nuk e drejton shpinėn pas rukusė dhe sexhdes (d.m.th. t'i kthehet ēdo pjesė e trupit nė vendin e vet) nė namaz, namazi i tij ėshtė i kotė. Resulull-llahu sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem po ashtu ka thėnė: "Pesė namaze All-llahu i ka bėrė obligim pėr robėrit e Tij. Kush i falė ato, All-llahu do t'i japė tė drejtė tė hyjė nė xhenet, e kush nuk i falė ato, ai s'do tė ketė kurrfarė tė drejte tek All-llahu. All-llahu nėse dėshiron e dėnon e nėse dėshiron ia falė"
All-llahu thotė: "Kanė shpėtuar besimtarėt. Ata tė cilėt namazin e tyre e falin me frikėrespekt" (Mu'minun 1-2) d.m.th. tė pėrulur e tė qetėsuar, Frikėrespekt ėshtė qetėsimi, dinjiteti dhe modestia. Gjithė kjo ėshtė rezultat i frikės ndaj All-llahut dhe mbikqyrjes sė Tij. Hushuja (frikėrespekti) ėshtė edhe kur zemra tė dalė para All-llahut s. v. t. nė namaz tė dalė me pėrulje dhe e gjorė.
Transmetohet nga Muxhahidi r. a. se ai e ka lexuar ajetin :
". . . e ndaj All-llahut, tė jeni respektues (nė namaze)" (Bekare 238), e pastaj ka thėnė: "Prej kėtij respekti ėshtė rukuja e gjatė, leximi i shumtė duke qenė nė kijam, frikėrespekti, ulja e shikimit dhe modestia apo thjeshtėsia pėr hir tė All-llahut subhanehu ve teala. Frikėrespektin e arrin ai i cili ia ka falur zemrėn namazit dhe ėshtė i zėnė vetėm me tė. All-llahu subhanehu ve teala i ka pėrmendur kėta njerėz me cilėsitė e robėrve tė mirė, e pėr ta ka pregatitur falje dhe shpėrblime tė mėdha.
Gjendja e disa tė devotshmėve:
Omer ibėn Hattabi radijall-llahu anhu ka thėnė: Vėrtetė njeriut mund t'i zbardhet mjekrra, e tė mos e plotėsojė asnjė namaz si duhet. (Njerėzit) thanė: Si ashtu?.
(Ai) tha : Nuk ėshtė i koncentruar, nuk ėshtė modest dhe nuk i drejtohet All-llahut si duhet. Kjo fjalė e Omerit r. a. ka tė bėjė me kohėn e atėhershme. Ē'do tė thonte vallė pėr ditėn e sotit?!! Shumicėn e njerėzve nė namaz i marrin nėpėr kėmbė hallet e dunjasė. Ėshtė duke u falur, por me mendjen e tij shėtit nė tė gjitha tregjet, blen e shet, shton e pakėson. E gjithė kjo vjen vetėm prej pakujdesit tė tij. Hasan el-Basriu ka thėnė: "Amėr ibėn Abdulkajsi ka dėgjuar njė grup njerėzish se si flasin pėr tė habiturit nė namaz dhe i pyeti: A mund tė ndodhė kjo? (Ata) thanė: Po. (Ai) tha: Vall-llahi, tė mė pėrzihen dhėmbėt nė zgavrėn e gojės ėshtė mė e dashur pėr mua, se sa kjo".
Vėlla i dashur, ku jemi ne ndaj tyre?!! Abdull-llah ibėn Zubejri kur binte nė ruku, mund tė pushonte shpendi mbi shpinėn e tij, ndėrsa nė sexhde dukej si i vdekur. Ne ēuditemi prej kėtij lloj namazi, sepse diēka tė tillė sot nuk po shohim. Ejani, ejani t'i vizitojmė pak njerėzit e devotshėm! Ebu Bekėr ibėn Ajashi thotė : "E kam parė njė here Habab ibėn Ebi Thabitin duke qenė nė sexhde. Sikur mos ta kisha ditur se falet, do tė thoja se ėshtė i vdekur (sepse ka qėndruar shumė nė sexhde). Ibnu Vehbi ka thėnė : "E kam parė Sufjan eth-Thevriun njėherė nė xhami pas akshamit. U fal, pastaj ra nė sexhde dhe nuk u ngrit derisa thirri ezani e Jacisė.
Atyre nuk u ka interesuar tjetėr nė namaz pėrveē All-llahu, ashtu qė mes tyre dhe All-llahut nuk ka pasur kurrfarė pengese. I tėrė mendimi i tyre ka qenė nė namaz dhe si tė koncentrohen sa mė tepėr. Ebu Abdull-llah en-Nebaxhi njėherė ishte duke u falur, kur papritmas njė grup njerėzish e thirrnin atė, e ai nuk e ndali namazin. Pasi e kreu namazin, ata i thanė: Ti je i keq. (Ai) tha: Pse? (Ata) thanė: Kur tė thėrritėm pse nuk e ndale namazin?! (Ai) tha: Unė nuk mendoj se njė njeri duke u falur mund tė dėgjojė diēka tjetėr pėrveē asaj qė lexon ai vetė.
Njė natė imam Buhariu rahimehull-llah ishte duke u falur, e njė grerėz e kafshoi 17 herė. Kur e kreu namazin tha: "Shikoni, mė paska kafshuar diēka" Ibnu Hajjani ka thėnė: "Nuk e kam parė asnjėherė Muslim ibėn Jesarin nė namaz tė kthyer nė anė tjetėr pos Kibles. Njėherė u rrėzua njė pjesė e xhamisė, e njerėzit u frikuan se do tė mbytet, por ai mbeti nė xhami duke u falur pa u kthyer aspak dhe nuk e goditi asgjė". Hafs ibėn Ejjubi njėherė u pyet: "Pse nuk e largon mizėn kur tė pengon gjatė namazit? (Ai) tha: Nuk dua t'ia prish bukurinė namazit. (Njerėzit) i thanė: Po si duron atėherė? (Ai) tha: Kam dėgjuar se njerėzit e kėqinj kur dėnohen me rrahje, bėjnė durim, e pastaj lavdėrohen dhe thonė se ata janė trima, ndėrsa unė jam nė namaz para All-llahut subhanehu ve teala. Andaj a mė ka hije tė lėvizė pėr njė mizė?!! Njėherė Ebu Talha radijall-llahu anhu ishte duke u falur nė kopshtin e tij, ku kishte njė zog i cili erdhi e u ndal nė njė dru. Kėtij i iku shikimi pėr njė moment, kėshtu qė kishte harruar se sa rekate i kishte falur. Shkoi te Resulull-llahu sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, i tregoi pėr kėtė qė i ndodhi dhe i tha: "Kopshtin tim e lė pėr sadaka, jipja kujt tė duash".
Kasim ibėn Muhammedi ka thėnė: "Dola njė ditė prej shtėpisė. Kur dilja e kisha zakon qė tė shkoj deri te Ajsheja radijall-llahu anha dhe ta pėrshėndes. Atė ditė kur shkova, e gjeta duke e falur namazin e Duhasė (Ky namaz ėshtė sunet tė falet. Koha e tij ėshtė prej lindjes sė Diellit e deri nė zenit sh.p.), dhe lexonte kėtė ajet: "All-llahu na dhuroi tė mira dhe na mbrojti prej dėnimit tė rreptė", dhe qante, lutej dhe e pėrsėriste kėtė ajet. Prita shumė, por ajo nuk mundte mė tepėr tė vazhdonte leximin (sepse qante shumė sh.p.). Mendova tė dal nė treg, ti kryejė nevojat e mia e tė kthehem prapė. Kėshtu edhe bėra. Kur u ktheva e gjeta Ajshen radijall-llahu anha nė namaz duke qajtur, duke u lutur dhe duke e pėrsėritur tė njėjtin ajet".
Transmetohet nga Hatim el-Esami rahimehull-llah se ėshtė pyetur pėr namazin e tij, e ai ka thėnė: "Kur tė vjen koha e namazit marr abdest mirė, pastaj shkoj nė vendin ku dėshiroj tė falem dhe ulem aty derisa tė qetėsohem mirė. Kur tė ēohem pėr t'u falur, Ka'ben e paramendoj para syve, urėn e Siratit nėn kėmbėt e mia, xhenetin nė tė djathtė, zjarrin nė tė majtė, melekun e vdekjes pas meje dhe mendoj se ky ėshtė namazi im i fundit. Shpresoj shpėrblimin dhe i frikohem dėnimit, e pastaj e marr tekbirin fillestar. Nė namaz lexoj ngadalė, kurse nė ruku dhe nė sexhde me modesti. Nė rekatin e fundit ulem mbi kėmbėn e majtė, e gishtin e madh tė kėmbės sė djathtė e drejtoj drejt Ka'bes. Gjithė kėtė mundohem ta bėjė sa mė me sinqeritet, dhe nuk e di se a mė ėshtė i pranuar ky namaz apo jo".
Ja si na kėshillon Bekėr el-Mizeni pėr kujdesin ndaj namazit dhe faljen e tij si duhet. Ai thotė: "Nėse dėshiron qė tė tė bėjė dobi namazi yt, thuaj: Me siguri s'do tė kam rast tė falem pėrsėri. Edhe pse kėta njerėz kujdesesh shumė pėr namazin shumė dhe e falnin si duhet, Othman ibėn Ebi Dehrishi thotė:
"Ēdoherė qė fali namaz, kėrkoj falje prej All-llahut, sepse nuk e di a ia kam dhėnė hakun namazit". Vėllezėr, dijeni se ka pasur njerėz qė i kanė praktikuar ato pėr tė cilat All-llahu subhanehu ve teala i ka urdhėruar edhe janė larguar prej gjėrave qė ai i ka ndaluar. Kur kanė parė se sa mėkate kanė bėrė u demoralizuan shumė (e ata bėnin shumė pak mėkate sh.p.), ashtu qė trokitėn nė derėn e All-llahut subhanehu ve teala dhe Ai i arsyetoi. All-llahu subhanehu ve teala thotė: "Unė sot i shpėrbleva ata, pėr atė qė ishin tė durueshėm, ata janė fitimtarėt." (Mu'minun 111) POR!! Si tė arrihet hushuja (frikėrespekti, devotshmėria) nė namaz? Cilat janė gjėrat qė ndihmojnė pėr t'u arritur kjo?
Vėlla i dashur, ka disa shkaqe qė nėse i vepron, ka shpresė se do ta arrishė hushunė nė namaz.
Ato ndahen nė dy pjesė: Sė pari: shkaqe qė nuk kanė tė bėjnė me namazin, Ato janė:
1. Njėshmėria e All-llahut subhanehu ve teala;
2. Madhėrimi i All-llahut subhanehu ve teala, sinqeriteti ndaj Tij dhe njohuria se All-llahu tė shikon kudo qė tė jeshė:
3. Pasimi i pėrpiktė i Resulull-llahu sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem;
4. Veprimi i urdhėrave tė All-llahut dhe largimi prej ndalesave;
5. Tė ushqyerit me hallall dhe largimi nga ushqimet e ndaluara tė dyshimta, dhe
6. Lut All-llahut subhanehu ve teala qė tė tė bėjė musliman tė mirė.
Sė dyti: shkaqe qė kanė tė bėjnė me namazin, ato janė:
1. Koncentrimi i fortė para se tė fillosh namazin;
2. Paramendimi se para kujt do tė dalėsh tani;
3. Shpresa se do ta arrish shpėrblimin e plotė prej All-llahut subhanehu ve teala;
4. Marrja mirė e abdestit dhe mosteprimi nė derdhjen e ujit;
5. Qetėsimi (lirimi) para fillimit tė namazit. Resulull-llahu sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem thotė: "Nuk ka namaz nė prezencė tė urisė dhe nevojės" (Transmeton Muslimi);
6. Kujdesi pėr faljen e namazit me xhemat dhe shkuarja nė xhami para ezanit;
7. Moslėnia e sunneteve, posaēėrisht namazin e vitrit dhe sunetet e sabahut. Po ashtu duhet tė falėsh edhe namaz nate;
8. Tė menduarit rreth ajeteve dhe duave tė cilat i lexon nė namaz;
9. Mosshpejtini gjatė faljes sė namazit;
10. Edukata nė namaz, duke mos lėvizur pa nevojė dhe duke mos luajtur me diēka;
11. Kujdesi pėr dispozitat e namazit dhe edukatėn nė tė. Shiko vetėm nė vendin e sexhdes. Resulull-llahu sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem ka thėnė: "Faluni ashtu sikur mė shihni mua duke u falur";
12. Pėrcjellja e imamit, ngase imami ėshtė caktuar pėr t'u pėrcjellė;
13. Largimi zemrės tėnde prej dunjasė, ngase gjithė dunjaja me gjithė atė ē'ka nė tė nuk vlen tek All-llahu subhanehu ve teala asgjė;
14. Zgjedhja e vendit pėr namaz (ku nuk ka shumė zbukurime, fotografi apo zhurmė);
15. Falja e namazit sikur tė jetė ky namaz i fundit;
O vėlla musliman, Resulull-llahu sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem ka thėnė: "Njė musliman, nėse i falė namazet, merr abdest mirė, ėshtė i koncentruar dhe i plotėson rukutė, All-llahu ia falė tė gjitha mėkatet, pėrveē tė mėdhajave. . . ".
All-llahu na i pėrmirėsoftė punėt tona dhe na shpėrbleftė mė sė miri e mė sė shtrenjti. O
Zot, kėrkojmė mbrojtje prej zemrės e cila nuk tė ka frikė, prej syrit i cili nuk loton pėr Ty dhe prej duasė e cila nuk pranohet. O Zot, na i falė mėkatet, neve, prindėrve tanė dhe gjithė muslimanėve. Paqja dhe mėshira qoftė mbi Muhammedin, familjen e tij, shokėt
e tij dhe mbi tė gjithė ata tė cilėt e pasojnė atė nė mėnyrėn mė tė mirė. AMIN
Vėlla i dashur; kemi njė kėshillė tė sinqertė vetėm pėr hir tė All-llahut subhanehu ve teala. Ti je prej atyre qė i duam pėr hir tė All-llahut subhanehu ve teala. Kujdesi yt qė tė falėsh namazin me xhemat ėshtė shenjė e mirė dhe rrugė e pėrqėndrimit. Ajo ėshtė pėrgjigje e thirrjes sė Krijuesit dhe Zotit tėnd, prejtė cilit shpreson shpėrblimin dhe ke dro dėnimin.
Falėnderoje All-llahun qė nuk je prej atyre tė cilėt e lanė namazin dhe nuk kujdesen pėr tė, ashtu qė uekspozohen shkatėrrimeve. Resulull-llahu sal-lall-llahualejhi ve sel-lem ka thėnė: "Marrėveshja mes neve dhe atyre (pabesimtarėve) ėshtė namazi; kush e len atė bėhet pabesimtar." (Transmeton Ahmedi dhe Ebu Davudi).
Ja edhe njė sihariq, me hadithin i cili ta gėzon zemrėn dhe ta shton punėn, ku i Dėrguari sal-lall-llahu alejhi we sel-lem thotė: "Shtatė grupe njerėzish do tė jenė nėn hijen e All-llahut atė ditė kur s'do tė ketė hije tjetėr pos hijes sė Tij", e nė mesin e tyre e pėrmendi" dhe njeriu zemra e tė cilit ėshtė e lidhur me xhaminė." (Muttefekun alejhi).
Myzhde, o vėlla qė falesh, pėr atė ti shkon nė xhami para se tė zbardhet dita, ėshtė drita e plotė ditėn e Kijametit. Resulull-llahu sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem thotė: "Pėrgėzoi kėmbėsorėt qė shkojnė nė xhami duke qenė errėt, me dritė tė plotė nė Ditėn e Kijametit." (Transmetojnė Ebu Davudi dhe Tirmidhiu).
Ne gėzohemi kur i shohim ato fytyra tė bukura duke garuar pėr nė xhami. Prej tyre ka njerėz qė i ka mundur pleqėria, tė rinj tė cilėt ia kthyen shpinėn tė kotave dhe harameve dhe bashkė me ta ėshtė edhe shpresa e kėtij populli: fėmija i cili ende pa i mbushur tė dhjetat, ua kalon tė gjithėve dhe shkon e falet nė safin e parė. Falėnderimi i takon vetėm All-lahut pėr kėtė begati tė madhe. Vėlla musliman, sot janė zvogėluar ata qė shkojnė nė xhami. Ne kemi vetėm disa vėshtrime lidhur me ta, e ato nuk janė tjetėr pos kėshillė e sinqertė dhe pėshpėritje e vogėl pėr tė dashurit tanė. Ne e kemi obligim ta analizojmė gjendjen e atyre qė falen, ngase po shohim gjėra qė po e keqtrajtojnė namazin, p.sh. joqetėsimi nė namaz dhe falja e tij me shpejtėsi; luajtja me qilimin apo zallin si dhe ikimi nė gravura dhe zbukurime tjera ; lėvizja nė namaz dhe ngritja e shikimit pėrpjetė; harresa dhe jokoncentrimi nė namaz, kėshtuqė njeriu nuk e din se sa rekate i ka falur; mendimet e shumta dhe pėrkujtimi i gjėrave tė kėsaj bote nė namaz; luajtja me orėn e dorės, shikimi nė tė apo rregullimi i rrobave; rėnia nė ruku e sexhde para imamit, e tė tjera.
Ka edhe njė varg paraqitjesh tjera qė tregojnė jokoncentrimin dhe joqetėsimin nė namaz. Kėtė e ka nėnēmuar All-llahu subhanehu ve teala nė Librin e Tij tė ndershėm dhe nė sunetin e tė Dėrguarit tė Tij. O vėlla qė e falė namazin, nuk ke ardhur nė xhami pėr tjetėr pos qė ta fitosh shpėrblimin e All-llahut subhanehu ve teala dhe t'i pėrgjigjesh thirrjes sė Tij. Pse po e humb kėtė tė mirė me lėvizjet e tua tė shumta nė namaz dhe me moskujdesin tėnd pėr tė? A nuk e din se koncentrimi ėshtė shpirti i namazit dhe gjėja qė e bėn namazin tė gjallė. Ai ėshtė fryt i besimit tė fortė. Ose, ndoshta e falė namazin por nuk fiton gjė prej tij, pos pak? Resulull-llahu sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem ka thėnė:"Pasi ta falė njeriu namazin mund tė fitojė prej shpėrblimit tė tij njė tė dhjetėn, njė tė nėntėn, njė tė tetėn, njė tė shtatėn, njė tė gjashtėn apo gjysmėn e tij." (Transmetojnė Ebu Davudi dhe Nesaiu).
Po ashtu ėshtė vėrtetuar se Resulull-llahu sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem ka thėnė : "Njeriu mė i keq ėshtė ai qė vjedh prej namazit. (Njerėzit) thanė : Si o Resulull-llah? (Ai) tha: Nuk i plotėson rukutė dhe sexhdet e tij." (Transmeton Ahmedi).
Po ashtu ai ka thėnė: "All-llahu nuk e shikon atė njeri i cili nuk e drejton kurrizin mes rukusė dhe sexhdes." (Transmeton Ahmedi), si dhe se: "Namazi i munafikut ėshtė kur njeriu e pret Diellin derisa tė arrijė mes dy brinjėve tė shejtanit, e pastaj ēohet dhe i falė katėr rekate (iqindinė) me shpejtėsi, e nuk e pėrmend All-llahun nė to pos pak", (Transmeton Muslimi).
Transmetojnė Buhariu dhe Muslimi nga Ebu Hurejra radijall-llahu anhu i cili thotė: "Hyri njė njeri nė xhami, e Resulull-llahu sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem ishte ulur aty. Ky njeri u fal dhe erdhi e pėrshėndeti Resulull-llahun sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem. Ai ia ktheu selamin dhe i tha: Kthehu e falu, se ti nuk u fale. Shkoi u falė dhe u kthye pėrsėri, e Resulull-llahu sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem prapė i tha: Kthehu e falu, se ti nuk u fale. E kur erdhi pėr tė tretėn here, pasiqė Resulull-llahu sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem e urdhėroi qė prapė ta pėrsėrisė namazin, njeriu tha: Pasha Atė i Cili tė dėrgoi me tė vėrtetėn, nuk di mė mirė se kjo, mė mėso!. Resulull-llahu sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem tha: Kur tė fillosh namazin, thuaj 'All-llahu ekber', pastaj lexo ē'tė duash prej Kur'anit, e kur tė biesh nė ruku, qetėsohu mirė, pastaj ngritu derisa tė tė drejtohet kurrizi! Kur tė biesh nė sexhde, qetėsohu mirė nė atė pozitė, pastaj ulu mes dy sexhdeve dhe qetėsohu mirė e kur tė biesh prap nė sexhde qetėsohu mirė edhe nė atė pozitė! Kėshtu le tė jetė i tėrė namazi yt!.
Transmeton Buhariu nga Hudhejfe ibnul Jemani radijall-llahu anhu se ky i fundit e ka parė njė njeri duke u falur, por nuk i ka plotėsuar rukutė dhe sexhdet si duhet. Atėherė i tha : Ti nuk u fale dhe ta dish se po tė vdesish duke falur kėso namazi, nuk do tė vdesish si pjesėtar i fesė sė Resulull-llahut sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem.
Transmeton Imam Ahmedi rahimehull-llah nga Ebu Mes'udi radijall-llahu anhu se Resulull-llahu sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem ka thėnė: "All-llahu nuk e pranon namazin a atij i cili nuk e qetėson kurrizin duke qenė nė ruku apo sexhde". Nė njė transmetim tjetėr thotė: "Pėrderisa nuk e drejton shpinėn nė ruku dhe sexhde". Kėto janė argumente nga Sunneti se ai i cili nuk e drejton shpinėn pas rukusė dhe sexhdes (d.m.th. t'i kthehet ēdo pjesė e trupit nė vendin e vet) nė namaz, namazi i tij ėshtė i kotė. Resulull-llahu sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem po ashtu ka thėnė: "Pesė namaze All-llahu i ka bėrė obligim pėr robėrit e Tij. Kush i falė ato, All-llahu do t'i japė tė drejtė tė hyjė nė xhenet, e kush nuk i falė ato, ai s'do tė ketė kurrfarė tė drejte tek All-llahu. All-llahu nėse dėshiron e dėnon e nėse dėshiron ia falė"
All-llahu thotė: "Kanė shpėtuar besimtarėt. Ata tė cilėt namazin e tyre e falin me frikėrespekt" (Mu'minun 1-2) d.m.th. tė pėrulur e tė qetėsuar, Frikėrespekt ėshtė qetėsimi, dinjiteti dhe modestia. Gjithė kjo ėshtė rezultat i frikės ndaj All-llahut dhe mbikqyrjes sė Tij. Hushuja (frikėrespekti) ėshtė edhe kur zemra tė dalė para All-llahut s. v. t. nė namaz tė dalė me pėrulje dhe e gjorė.
Transmetohet nga Muxhahidi r. a. se ai e ka lexuar ajetin :
". . . e ndaj All-llahut, tė jeni respektues (nė namaze)" (Bekare 238), e pastaj ka thėnė: "Prej kėtij respekti ėshtė rukuja e gjatė, leximi i shumtė duke qenė nė kijam, frikėrespekti, ulja e shikimit dhe modestia apo thjeshtėsia pėr hir tė All-llahut subhanehu ve teala. Frikėrespektin e arrin ai i cili ia ka falur zemrėn namazit dhe ėshtė i zėnė vetėm me tė. All-llahu subhanehu ve teala i ka pėrmendur kėta njerėz me cilėsitė e robėrve tė mirė, e pėr ta ka pregatitur falje dhe shpėrblime tė mėdha.
Gjendja e disa tė devotshmėve:
Omer ibėn Hattabi radijall-llahu anhu ka thėnė: Vėrtetė njeriut mund t'i zbardhet mjekrra, e tė mos e plotėsojė asnjė namaz si duhet. (Njerėzit) thanė: Si ashtu?.
(Ai) tha : Nuk ėshtė i koncentruar, nuk ėshtė modest dhe nuk i drejtohet All-llahut si duhet. Kjo fjalė e Omerit r. a. ka tė bėjė me kohėn e atėhershme. Ē'do tė thonte vallė pėr ditėn e sotit?!! Shumicėn e njerėzve nė namaz i marrin nėpėr kėmbė hallet e dunjasė. Ėshtė duke u falur, por me mendjen e tij shėtit nė tė gjitha tregjet, blen e shet, shton e pakėson. E gjithė kjo vjen vetėm prej pakujdesit tė tij. Hasan el-Basriu ka thėnė: "Amėr ibėn Abdulkajsi ka dėgjuar njė grup njerėzish se si flasin pėr tė habiturit nė namaz dhe i pyeti: A mund tė ndodhė kjo? (Ata) thanė: Po. (Ai) tha: Vall-llahi, tė mė pėrzihen dhėmbėt nė zgavrėn e gojės ėshtė mė e dashur pėr mua, se sa kjo".
Vėlla i dashur, ku jemi ne ndaj tyre?!! Abdull-llah ibėn Zubejri kur binte nė ruku, mund tė pushonte shpendi mbi shpinėn e tij, ndėrsa nė sexhde dukej si i vdekur. Ne ēuditemi prej kėtij lloj namazi, sepse diēka tė tillė sot nuk po shohim. Ejani, ejani t'i vizitojmė pak njerėzit e devotshėm! Ebu Bekėr ibėn Ajashi thotė : "E kam parė njė here Habab ibėn Ebi Thabitin duke qenė nė sexhde. Sikur mos ta kisha ditur se falet, do tė thoja se ėshtė i vdekur (sepse ka qėndruar shumė nė sexhde). Ibnu Vehbi ka thėnė : "E kam parė Sufjan eth-Thevriun njėherė nė xhami pas akshamit. U fal, pastaj ra nė sexhde dhe nuk u ngrit derisa thirri ezani e Jacisė.
Atyre nuk u ka interesuar tjetėr nė namaz pėrveē All-llahu, ashtu qė mes tyre dhe All-llahut nuk ka pasur kurrfarė pengese. I tėrė mendimi i tyre ka qenė nė namaz dhe si tė koncentrohen sa mė tepėr. Ebu Abdull-llah en-Nebaxhi njėherė ishte duke u falur, kur papritmas njė grup njerėzish e thirrnin atė, e ai nuk e ndali namazin. Pasi e kreu namazin, ata i thanė: Ti je i keq. (Ai) tha: Pse? (Ata) thanė: Kur tė thėrritėm pse nuk e ndale namazin?! (Ai) tha: Unė nuk mendoj se njė njeri duke u falur mund tė dėgjojė diēka tjetėr pėrveē asaj qė lexon ai vetė.
Njė natė imam Buhariu rahimehull-llah ishte duke u falur, e njė grerėz e kafshoi 17 herė. Kur e kreu namazin tha: "Shikoni, mė paska kafshuar diēka" Ibnu Hajjani ka thėnė: "Nuk e kam parė asnjėherė Muslim ibėn Jesarin nė namaz tė kthyer nė anė tjetėr pos Kibles. Njėherė u rrėzua njė pjesė e xhamisė, e njerėzit u frikuan se do tė mbytet, por ai mbeti nė xhami duke u falur pa u kthyer aspak dhe nuk e goditi asgjė". Hafs ibėn Ejjubi njėherė u pyet: "Pse nuk e largon mizėn kur tė pengon gjatė namazit? (Ai) tha: Nuk dua t'ia prish bukurinė namazit. (Njerėzit) i thanė: Po si duron atėherė? (Ai) tha: Kam dėgjuar se njerėzit e kėqinj kur dėnohen me rrahje, bėjnė durim, e pastaj lavdėrohen dhe thonė se ata janė trima, ndėrsa unė jam nė namaz para All-llahut subhanehu ve teala. Andaj a mė ka hije tė lėvizė pėr njė mizė?!! Njėherė Ebu Talha radijall-llahu anhu ishte duke u falur nė kopshtin e tij, ku kishte njė zog i cili erdhi e u ndal nė njė dru. Kėtij i iku shikimi pėr njė moment, kėshtu qė kishte harruar se sa rekate i kishte falur. Shkoi te Resulull-llahu sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, i tregoi pėr kėtė qė i ndodhi dhe i tha: "Kopshtin tim e lė pėr sadaka, jipja kujt tė duash".
Kasim ibėn Muhammedi ka thėnė: "Dola njė ditė prej shtėpisė. Kur dilja e kisha zakon qė tė shkoj deri te Ajsheja radijall-llahu anha dhe ta pėrshėndes. Atė ditė kur shkova, e gjeta duke e falur namazin e Duhasė (Ky namaz ėshtė sunet tė falet. Koha e tij ėshtė prej lindjes sė Diellit e deri nė zenit sh.p.), dhe lexonte kėtė ajet: "All-llahu na dhuroi tė mira dhe na mbrojti prej dėnimit tė rreptė", dhe qante, lutej dhe e pėrsėriste kėtė ajet. Prita shumė, por ajo nuk mundte mė tepėr tė vazhdonte leximin (sepse qante shumė sh.p.). Mendova tė dal nė treg, ti kryejė nevojat e mia e tė kthehem prapė. Kėshtu edhe bėra. Kur u ktheva e gjeta Ajshen radijall-llahu anha nė namaz duke qajtur, duke u lutur dhe duke e pėrsėritur tė njėjtin ajet".
Transmetohet nga Hatim el-Esami rahimehull-llah se ėshtė pyetur pėr namazin e tij, e ai ka thėnė: "Kur tė vjen koha e namazit marr abdest mirė, pastaj shkoj nė vendin ku dėshiroj tė falem dhe ulem aty derisa tė qetėsohem mirė. Kur tė ēohem pėr t'u falur, Ka'ben e paramendoj para syve, urėn e Siratit nėn kėmbėt e mia, xhenetin nė tė djathtė, zjarrin nė tė majtė, melekun e vdekjes pas meje dhe mendoj se ky ėshtė namazi im i fundit. Shpresoj shpėrblimin dhe i frikohem dėnimit, e pastaj e marr tekbirin fillestar. Nė namaz lexoj ngadalė, kurse nė ruku dhe nė sexhde me modesti. Nė rekatin e fundit ulem mbi kėmbėn e majtė, e gishtin e madh tė kėmbės sė djathtė e drejtoj drejt Ka'bes. Gjithė kėtė mundohem ta bėjė sa mė me sinqeritet, dhe nuk e di se a mė ėshtė i pranuar ky namaz apo jo".
Ja si na kėshillon Bekėr el-Mizeni pėr kujdesin ndaj namazit dhe faljen e tij si duhet. Ai thotė: "Nėse dėshiron qė tė tė bėjė dobi namazi yt, thuaj: Me siguri s'do tė kam rast tė falem pėrsėri. Edhe pse kėta njerėz kujdesesh shumė pėr namazin shumė dhe e falnin si duhet, Othman ibėn Ebi Dehrishi thotė:
"Ēdoherė qė fali namaz, kėrkoj falje prej All-llahut, sepse nuk e di a ia kam dhėnė hakun namazit". Vėllezėr, dijeni se ka pasur njerėz qė i kanė praktikuar ato pėr tė cilat All-llahu subhanehu ve teala i ka urdhėruar edhe janė larguar prej gjėrave qė ai i ka ndaluar. Kur kanė parė se sa mėkate kanė bėrė u demoralizuan shumė (e ata bėnin shumė pak mėkate sh.p.), ashtu qė trokitėn nė derėn e All-llahut subhanehu ve teala dhe Ai i arsyetoi. All-llahu subhanehu ve teala thotė: "Unė sot i shpėrbleva ata, pėr atė qė ishin tė durueshėm, ata janė fitimtarėt." (Mu'minun 111) POR!! Si tė arrihet hushuja (frikėrespekti, devotshmėria) nė namaz? Cilat janė gjėrat qė ndihmojnė pėr t'u arritur kjo?
Vėlla i dashur, ka disa shkaqe qė nėse i vepron, ka shpresė se do ta arrishė hushunė nė namaz.
Ato ndahen nė dy pjesė: Sė pari: shkaqe qė nuk kanė tė bėjnė me namazin, Ato janė:
1. Njėshmėria e All-llahut subhanehu ve teala;
2. Madhėrimi i All-llahut subhanehu ve teala, sinqeriteti ndaj Tij dhe njohuria se All-llahu tė shikon kudo qė tė jeshė:
3. Pasimi i pėrpiktė i Resulull-llahu sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem;
4. Veprimi i urdhėrave tė All-llahut dhe largimi prej ndalesave;
5. Tė ushqyerit me hallall dhe largimi nga ushqimet e ndaluara tė dyshimta, dhe
6. Lut All-llahut subhanehu ve teala qė tė tė bėjė musliman tė mirė.
Sė dyti: shkaqe qė kanė tė bėjnė me namazin, ato janė:
1. Koncentrimi i fortė para se tė fillosh namazin;
2. Paramendimi se para kujt do tė dalėsh tani;
3. Shpresa se do ta arrish shpėrblimin e plotė prej All-llahut subhanehu ve teala;
4. Marrja mirė e abdestit dhe mosteprimi nė derdhjen e ujit;
5. Qetėsimi (lirimi) para fillimit tė namazit. Resulull-llahu sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem thotė: "Nuk ka namaz nė prezencė tė urisė dhe nevojės" (Transmeton Muslimi);
6. Kujdesi pėr faljen e namazit me xhemat dhe shkuarja nė xhami para ezanit;
7. Moslėnia e sunneteve, posaēėrisht namazin e vitrit dhe sunetet e sabahut. Po ashtu duhet tė falėsh edhe namaz nate;
8. Tė menduarit rreth ajeteve dhe duave tė cilat i lexon nė namaz;
9. Mosshpejtini gjatė faljes sė namazit;
10. Edukata nė namaz, duke mos lėvizur pa nevojė dhe duke mos luajtur me diēka;
11. Kujdesi pėr dispozitat e namazit dhe edukatėn nė tė. Shiko vetėm nė vendin e sexhdes. Resulull-llahu sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem ka thėnė: "Faluni ashtu sikur mė shihni mua duke u falur";
12. Pėrcjellja e imamit, ngase imami ėshtė caktuar pėr t'u pėrcjellė;
13. Largimi zemrės tėnde prej dunjasė, ngase gjithė dunjaja me gjithė atė ē'ka nė tė nuk vlen tek All-llahu subhanehu ve teala asgjė;
14. Zgjedhja e vendit pėr namaz (ku nuk ka shumė zbukurime, fotografi apo zhurmė);
15. Falja e namazit sikur tė jetė ky namaz i fundit;
O vėlla musliman, Resulull-llahu sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem ka thėnė: "Njė musliman, nėse i falė namazet, merr abdest mirė, ėshtė i koncentruar dhe i plotėson rukutė, All-llahu ia falė tė gjitha mėkatet, pėrveē tė mėdhajave. . . ".
All-llahu na i pėrmirėsoftė punėt tona dhe na shpėrbleftė mė sė miri e mė sė shtrenjti. O
Zot, kėrkojmė mbrojtje prej zemrės e cila nuk tė ka frikė, prej syrit i cili nuk loton pėr Ty dhe prej duasė e cila nuk pranohet. O Zot, na i falė mėkatet, neve, prindėrve tanė dhe gjithė muslimanėve. Paqja dhe mėshira qoftė mbi Muhammedin, familjen e tij, shokėt
e tij dhe mbi tė gjithė ata tė cilėt e pasojnė atė nė mėnyrėn mė tė mirė. AMIN
NoOrA- Hero ne SHoqerinVIrtuale
- Numri i postimeve : 1530
Registration date : 25/09/2009
Faqja 1 e 1
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi