Dhikri shkak qė tė arrijmė dashurinė e Allahut
Faqja 1 e 1
Dhikri shkak qė tė arrijmė dashurinė e Allahut
Ata tė cilėt e pėrmendin Allahun, te Allahu janė tė pėrmendur me lavdėrim, autoritet dhe prirje tė posaēme. Atyre u ėshtė premtuar falje dhe shpėrblime tė mėdha. Allahu i Madhėrishėm na ka urdhėruar qė tė bėjmė sa mė shumė dhikėr duke thėnė: O ju qė besuat, pėrkujtoni Allahun sa mė shpesh. Dhe madhėrojeni Atė mėngjes e mbrėmje. (El-Ahzab: 41-42)
Pėr vlerėn e tė kujtuarit tė Allahut na tregojnė ajetet dhe hadithet e mėposhtme:
Ai qė e kujton Allahun meriton qė Allahu ta kujtojė atė, siē thuhet nė Fjalėt e Allahut tė Lartėsuar: Mė pėrkujtoni mua (me adhurim) Unė ju Pėrkujtoj juve (me shpėrblim), mė falėnderoni dhe mos mė mohoni. (El-Bekare: 152).
Shumėpėrmendėsit e Allahut dhe shumėpėrmendeset e Allahut, Allahu pėr ta ka pėrgatitur falje (mėkatesh)dhe shpėrblim tė madh. (El-Ahzabė: 35)
Dhe nė hadithin kudsij: Nėse mė kujtoni nė vete, edhe Unė do tju kujtoj nė vete, ndėrsa nėse mė pėrmend nė ndonjė shoqėri, edhe Unė do ta pėrmend atė nė shoqėri mė tė mirė se ai."
Pejgamberi alejhi selam ka thėnė: Shembulli i atij i cili e bėn dhikėr Zotin e tij dhe i atij i cili nuk bėn dhikėr Zotin e tij, ėshtė sikurse shembulli i tė gjallit dhe i tė vdekurit.
Poashtu, Pejgamberi alejhi selam ka thėnė: Allahu thotė: Unė jam pranė robit tim ashtu sikur qė mė mendon: nėse mė pėrmend nė vete, do ta pėrmend nė veten Time, nėse mė pėrmend nė grup, do ta pėrmend nė njė grup mė tė mirė se ai, e nėse mė afrohet njė pėllėmbė, do ti afrohem njė krah, nėse mė afrohet njė krah, do ti afrohem njė pashė, e nėse mė vjen duke ecur, do ti shkoj duke vrapuar. (Transmeton Buhariu dhe Muslimi)
I Dėrguari i Allahut alejhi selam gjithashtu ka thėnė: Ata njerėz tė cilėt ngrihen nga njė tubim ku nuk pėrmendin Allahun (subhanehu ve teala), sjanė ngritur ndryshe vetėm sikur tė ishin njė trup i ngordhur i gomarit dhe kėshtu kanė dėshtuar. (Transmeton Ebu Davudi)
Tė kujtuarit e Allahut dėbon, dhe largon shejtanin dhe shkakton kėnaqėsinė e Mėshirėplotit. Kjo largon brengat, vuajtjet dhe pikėllimin, ndėrsa nė zemėr fut gėzim, lumturi dhe hare.
Tė kujtuarit e Allahut forcon zemrėn dhe trupin. Kjo ndriēon zemrėn dhe fytyrėn me dritė tė besimit dhe sjell furnizimin.
Tė kujtuarit e Allahut pakėson dhe shlyen mėkatet, andaj si i tillė ėshtė njė nga veprat mė tė mėdha tė mira, ndėrsa veprat e mira mėnjanojnė ndryshkun.
Pejgamberi alejhi selam ka thėnė: Kush deklaron brenda njė nate dhe dite: SubhanAllahi ve bi hamdihi (Allahu qoftė madhėruar dhe lėvduar) njėqind herė, do ti falen mėkatet madje edhe nėse janė shumė sa shkuma e detit.
Me tė kujtuarit e Allahut ėmbėlsohen frytet e Xhenetit. Nė hadithin tė cilin e transmeton Xhabiri thuhet se Pejgamberi alejhi selam ka thėnė: Kush deklaron: Subhanallahil adhim ve bihamdihi (Qoftė madhėruar dhe lavdėruar Allahu i Madhėruar) pėr tė do tė mbillet njė palmė nė Xhenet.
Poashtu nga Ebu Hurejra transmetohet se Pejgamberi alejhi selam ka thėnė: Kush deklaron: La ihale il-lall-llahu vahdehu la sherike leh lehul mulku ve lehul hamdu ve huve ala kul-li shejin kadir (Ska tė adhuruar pėrveē Allahut, Njė dhe i pashoq, Atij i takon sundimi dhe Lavdėrimi, Ai ėshtė i Plotfuqishėm mbi ēdo send) njėqind herė brenda njė dite, do tė ketė shpėrblim sikur ti ketė liruar dhjetė robėr, do ti shėnohen njėqind vepra tė mira, ndėrsa do ti shlyhen njėqind vepra tė kėqija dhe do tė jetė i mbrojtur nga shejtani deri nė mbrėmje. Askujt nuk do ti jepet shpėrblim mė i mirė pėr diēka, pos njeriut i cili bėn mė shumė se ai.
Tė kujtuarit e shpeshtė tė Allahut ėshtė garanca mė e mirė qė njeriu do tė kursehet nga hiprokizia, ngase hipokritėt e kujtojnė rrallė Allahun, siē thotė Allahu nė Kuran: " ndėrsa Allahun gati nuk e pėrmendin fare." (En-Nisa: 142)
Njė njeri i tha tė Dėrguarit tė Allahut: O i Dėrguar i Allahut, tė shumta janė ibadetet islame, cili ėshtė gjithėpėrfshirės? Ai u pėrgjigj: Gjuha jote tė jetė pandėrprerė e lagur nga tė pėrmendurit e Allahut. (Transmetojnė Ahmedi, Tirmidhiu, Ibn Maxhe)
Dhikri ėshtė shprehje e adhurimit me zemėr dhe gjuhė dhe nuk ka kufizim kohor, por neve na ėshtė urdhėruar ta pėrmendim Allahun, tė Adhuruarin dhe tė Dashurin, nė ēdo situatė: nė kėmbė, ulur dhe shtrirė.
Dhikri mund tė bėhet me zemėr, gjuhė dhe zemėr e gjuhė njėhohėsisht. Tė kujtuarit mė i mirė i Allahut ėshtė ai nė tė cilin marrin pjesė bashkėrisht zemra dhe gjuha.
Dhikret e zgjedhura
Kėto janė dhikret nė rrethana tė caktuara dhe janė tė ndara nė ndėrrimin e ditės dhe natės. Ata tė cilėt pėrpiqen qė ti bėjnė vazhdimisht kanė gjasa tė hyjnė nė fjalėt e Allahut tė Madhėrishėm: shumėpėrmendėsit e Allahut e shumėpėrmendėset e Allahut, Allahu pėr ta ka pėrgatitur falje (mėkatesh) dhe shpėrblim tė madh. (El-Ahzab: 35).
Ibn Abasi thotė me fjalėn shumėpėrmendėsit e Allahut mendohet nė dhikrin pas namazit, dhikrin nė mėngjes dhe nė mbrėmje, nė shtrat, pas zgjimit nga gjumi dhe gjatė daljes dhe hyrjes nė shtėpi.
Muxhahidi thotė: (Njeriu) Nuk do tė jetė prej atyre tė cilėt e pėrmendin shumė Allahun pėrderisa nuk e pėrmend Allahun nė kėmbė, ulur dhe shtrirė.
Shejhu dhe imami Ebu Umer ibnus-Salahu, Allahu e mėshiroftė, kur ėshtė pyetur pėr sasinė e dhikrit me tė cilėn njeriu hyn nė kategorinė e atyre tė cilėt e pėrmendin shumė Allahun, ka thėnė: Nėse nė kontinuitet i bėn dhikret tė cilat transmetohen dhe tė cilat janė tė vėrtetuara, edhe atė nė mėngjes e mbrėmje, nė kohė dhe raste tė ndryshme, nė netėt dhe ditėt e Bajramit, etj., njeriu i tillė hyn nė mesin e atyre qė e pėrmendin shumė Allahun e Madhėrishėm.
Ne nuk do ti pėrmendim tė gjitha dhikret, por kėto mund t'i gjeni nė librin Mburoja e muslimanit nga Seid El-Kahtani dhe nė librin Fjala e bukur nga Ibn Tejmije.
Ju preferojmė qė tė gjithė t'i keni nė shtėpitė tuaja.
Pėr vlerėn e tė kujtuarit tė Allahut na tregojnė ajetet dhe hadithet e mėposhtme:
Ai qė e kujton Allahun meriton qė Allahu ta kujtojė atė, siē thuhet nė Fjalėt e Allahut tė Lartėsuar: Mė pėrkujtoni mua (me adhurim) Unė ju Pėrkujtoj juve (me shpėrblim), mė falėnderoni dhe mos mė mohoni. (El-Bekare: 152).
Shumėpėrmendėsit e Allahut dhe shumėpėrmendeset e Allahut, Allahu pėr ta ka pėrgatitur falje (mėkatesh)dhe shpėrblim tė madh. (El-Ahzabė: 35)
Dhe nė hadithin kudsij: Nėse mė kujtoni nė vete, edhe Unė do tju kujtoj nė vete, ndėrsa nėse mė pėrmend nė ndonjė shoqėri, edhe Unė do ta pėrmend atė nė shoqėri mė tė mirė se ai."
Pejgamberi alejhi selam ka thėnė: Shembulli i atij i cili e bėn dhikėr Zotin e tij dhe i atij i cili nuk bėn dhikėr Zotin e tij, ėshtė sikurse shembulli i tė gjallit dhe i tė vdekurit.
Poashtu, Pejgamberi alejhi selam ka thėnė: Allahu thotė: Unė jam pranė robit tim ashtu sikur qė mė mendon: nėse mė pėrmend nė vete, do ta pėrmend nė veten Time, nėse mė pėrmend nė grup, do ta pėrmend nė njė grup mė tė mirė se ai, e nėse mė afrohet njė pėllėmbė, do ti afrohem njė krah, nėse mė afrohet njė krah, do ti afrohem njė pashė, e nėse mė vjen duke ecur, do ti shkoj duke vrapuar. (Transmeton Buhariu dhe Muslimi)
I Dėrguari i Allahut alejhi selam gjithashtu ka thėnė: Ata njerėz tė cilėt ngrihen nga njė tubim ku nuk pėrmendin Allahun (subhanehu ve teala), sjanė ngritur ndryshe vetėm sikur tė ishin njė trup i ngordhur i gomarit dhe kėshtu kanė dėshtuar. (Transmeton Ebu Davudi)
Tė kujtuarit e Allahut dėbon, dhe largon shejtanin dhe shkakton kėnaqėsinė e Mėshirėplotit. Kjo largon brengat, vuajtjet dhe pikėllimin, ndėrsa nė zemėr fut gėzim, lumturi dhe hare.
Tė kujtuarit e Allahut forcon zemrėn dhe trupin. Kjo ndriēon zemrėn dhe fytyrėn me dritė tė besimit dhe sjell furnizimin.
Tė kujtuarit e Allahut pakėson dhe shlyen mėkatet, andaj si i tillė ėshtė njė nga veprat mė tė mėdha tė mira, ndėrsa veprat e mira mėnjanojnė ndryshkun.
Pejgamberi alejhi selam ka thėnė: Kush deklaron brenda njė nate dhe dite: SubhanAllahi ve bi hamdihi (Allahu qoftė madhėruar dhe lėvduar) njėqind herė, do ti falen mėkatet madje edhe nėse janė shumė sa shkuma e detit.
Me tė kujtuarit e Allahut ėmbėlsohen frytet e Xhenetit. Nė hadithin tė cilin e transmeton Xhabiri thuhet se Pejgamberi alejhi selam ka thėnė: Kush deklaron: Subhanallahil adhim ve bihamdihi (Qoftė madhėruar dhe lavdėruar Allahu i Madhėruar) pėr tė do tė mbillet njė palmė nė Xhenet.
Poashtu nga Ebu Hurejra transmetohet se Pejgamberi alejhi selam ka thėnė: Kush deklaron: La ihale il-lall-llahu vahdehu la sherike leh lehul mulku ve lehul hamdu ve huve ala kul-li shejin kadir (Ska tė adhuruar pėrveē Allahut, Njė dhe i pashoq, Atij i takon sundimi dhe Lavdėrimi, Ai ėshtė i Plotfuqishėm mbi ēdo send) njėqind herė brenda njė dite, do tė ketė shpėrblim sikur ti ketė liruar dhjetė robėr, do ti shėnohen njėqind vepra tė mira, ndėrsa do ti shlyhen njėqind vepra tė kėqija dhe do tė jetė i mbrojtur nga shejtani deri nė mbrėmje. Askujt nuk do ti jepet shpėrblim mė i mirė pėr diēka, pos njeriut i cili bėn mė shumė se ai.
Tė kujtuarit e shpeshtė tė Allahut ėshtė garanca mė e mirė qė njeriu do tė kursehet nga hiprokizia, ngase hipokritėt e kujtojnė rrallė Allahun, siē thotė Allahu nė Kuran: " ndėrsa Allahun gati nuk e pėrmendin fare." (En-Nisa: 142)
Njė njeri i tha tė Dėrguarit tė Allahut: O i Dėrguar i Allahut, tė shumta janė ibadetet islame, cili ėshtė gjithėpėrfshirės? Ai u pėrgjigj: Gjuha jote tė jetė pandėrprerė e lagur nga tė pėrmendurit e Allahut. (Transmetojnė Ahmedi, Tirmidhiu, Ibn Maxhe)
Dhikri ėshtė shprehje e adhurimit me zemėr dhe gjuhė dhe nuk ka kufizim kohor, por neve na ėshtė urdhėruar ta pėrmendim Allahun, tė Adhuruarin dhe tė Dashurin, nė ēdo situatė: nė kėmbė, ulur dhe shtrirė.
Dhikri mund tė bėhet me zemėr, gjuhė dhe zemėr e gjuhė njėhohėsisht. Tė kujtuarit mė i mirė i Allahut ėshtė ai nė tė cilin marrin pjesė bashkėrisht zemra dhe gjuha.
Dhikret e zgjedhura
Kėto janė dhikret nė rrethana tė caktuara dhe janė tė ndara nė ndėrrimin e ditės dhe natės. Ata tė cilėt pėrpiqen qė ti bėjnė vazhdimisht kanė gjasa tė hyjnė nė fjalėt e Allahut tė Madhėrishėm: shumėpėrmendėsit e Allahut e shumėpėrmendėset e Allahut, Allahu pėr ta ka pėrgatitur falje (mėkatesh) dhe shpėrblim tė madh. (El-Ahzab: 35).
Ibn Abasi thotė me fjalėn shumėpėrmendėsit e Allahut mendohet nė dhikrin pas namazit, dhikrin nė mėngjes dhe nė mbrėmje, nė shtrat, pas zgjimit nga gjumi dhe gjatė daljes dhe hyrjes nė shtėpi.
Muxhahidi thotė: (Njeriu) Nuk do tė jetė prej atyre tė cilėt e pėrmendin shumė Allahun pėrderisa nuk e pėrmend Allahun nė kėmbė, ulur dhe shtrirė.
Shejhu dhe imami Ebu Umer ibnus-Salahu, Allahu e mėshiroftė, kur ėshtė pyetur pėr sasinė e dhikrit me tė cilėn njeriu hyn nė kategorinė e atyre tė cilėt e pėrmendin shumė Allahun, ka thėnė: Nėse nė kontinuitet i bėn dhikret tė cilat transmetohen dhe tė cilat janė tė vėrtetuara, edhe atė nė mėngjes e mbrėmje, nė kohė dhe raste tė ndryshme, nė netėt dhe ditėt e Bajramit, etj., njeriu i tillė hyn nė mesin e atyre qė e pėrmendin shumė Allahun e Madhėrishėm.
Ne nuk do ti pėrmendim tė gjitha dhikret, por kėto mund t'i gjeni nė librin Mburoja e muslimanit nga Seid El-Kahtani dhe nė librin Fjala e bukur nga Ibn Tejmije.
Ju preferojmė qė tė gjithė t'i keni nė shtėpitė tuaja.
NoOrA- Hero ne SHoqerinVIrtuale
- Numri i postimeve : 1530
Registration date : 25/09/2009
Faqja 1 e 1
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi