Toleranca...
Faqja 1 e 1
Toleranca...
Toleranca ėshtė njė fjalė e bukur nė ēdo gjuhė dhene ēdo kulturė. Fjala shpesh pėrdoret pėr tė pėrcjellur idenė pėr ta falur tjetrin i cili tė bėn diēka tė keqe ty, ose ndryshon me ty nėnjė sjellje tėpapėrshtatshme. Sipas kėtij kuptimi, ajo ėshtė njėvlerė shumė e madhe morale.
Ajo ushtron njė fitore morale pėr shpirtin emirėsisė dhe normalitetit mbi shpirtin e keq qė njė person mund tė detyrohet tė dorėzohet.
Toleranca ėshtė baza pėr sjelljen qė duhet tė shoqėrojė trajtimin e njerėzve me njėri-tjetrin. Njė person i cili vazhdimisht refuzon tolerancėn ėshtė njė person i cili insiston pėr tėshkaktuar dėm, vetes sė tij ashtu edhe tė tjerėve.
Toleranca fetare Ne shpesh dėgjojmė fjalėn tolerancė tė pėrdorur nėkontekstin e marrėdhėnieve midis feve tė ndryshme. Pėrsa i pėrketkėsaj, neshohim qė Profeti islam ka thėnė: "Kushdo qė i bėn keq dikujt me tė cilin ka bėrė njė marrėveshje ose e denoncon atė ose e ngarkon atė me mė shumė sesa mund tė mbajė ose merr ndonjė gjė nga ai pa konsensusin e tij tė lirė, unė do tė jem kundėrshtari i tij nė ditėn e gjykimit". [Sunan Ebu Daud]
Njė fakt i mirėnjohur nė histori ėshtė qė anėtarėt e feve tė tjera, duke pėrfshirė ēifutėt, tė krishteėt, zjarrputistėtdhe sabianėt, jetuan nėn sundimin islam pėr shumė shekuj pa ju prekur nderi.Tė drejtat dhe premtimet ju mbajtėn. Kjo mund tė krahasohet me mėnyrėn se si Mbreti Ferdinard i trajtoi muslimanėt e Spanjės kur ai e moripushtetin nga muslimanėt tė cilėt jetuan atje me shekuj tėtėrė. Gjatė inkuizicionit Spanjoll, ai pėrzuri dhe vrau muslimanėt nėn sundimin e tij. Muslimanėt, pėrmes historisė sė tyre, nuk i trajtuan pas kėsaj jomuslimanėt nė atė mėnyrė, megjithėse ata ishin nė fuqi nė vende kuka patur popullsi jomuslimane, mė shumė sesa njė mijė vjet. Jomuslimanėt gjithmonė jetuan pėrkrah muslimanėve dhe ishintė lirė tė praktikonin fenė e tyre. Ēfarė teorie mė tė mirė mund tė ketė se sa kjo qė u vu nė praktikė nga islami pėr kėtė kohė tė gjatė? Allahu thotė: "Thuaju atyre qė besuan: Le t'ua falin atyre qė nuk presin ndėshkimet e All-llahut (pse nuk besojnė), ashtu qė Ai vetė ta dėnojė njė popull pėr shkak tė veprave qė bėjnė". [Sura el-Xhathija:14]
Muslimanėt kėtu ishin mėsuar t'i falnin politeistėt tė cilėt nuk besonin tek dita ku do ta takonin Zotin. Allahu gjithashtu thotė: "(E, Zoti iu pėrgjigj): Hiqu tyre pra, dhe thuaj: "Qofshin braktisur, e mė vonė do ta kuptojnė!" [Sura Zuhruf: 89]
"E Ne nuk i krijuam qiejt as tokėn ndryshe vetėm me urtėsi (tė madhe). E s'ka dyshim se momenti i fundit (kijameti) do tė vijė, eti (Muhammed) sillu me njerėzishmėri". [Sura el-Hixhėr: 85]
"Ti (Muhammed) merre tė lehtėn, urdhėro pėr tė mirėdhe hiqu prej tėpadijshmėve". [Sura el-Araf : 199]
"E robėrit e Zotit janė ata qė ecin nėpėr tokė tėqetė, e kur atyreme fjalė u drejtohen injorantėt, ata thonė: "Paqė!" [Surael-Furkan:63]
Urdhėrat e dhėna nė kėto vargje tė Kur'anit janė deēizive. Ato natregojnė qė toleranca fetare ėshtė njė princip themelor i islamit. Ajo ėshtė njė vlerė morale e vendosur nė mėsimet islame dhe e urdhėruar pėr muslimanėt shumė mė pėrpara se sa filozofia e tolerancės tė hynte nė diskutimet e mendimit modern perėndimorė. Sjellja e Profetit Profeti Muhammed tregoi tolerancė jo vetėm drejt jo muslimanėve por gjithashtu drejt hipokritėve, hipokrizia e tė cilėve ishte e qartė dhe po ashtu edhe armiqėsia e tyre ndaj islamit. Ata ishin njė armik pėrbrenda komunitetit muslimanė. Ende Profeti efali Ebu Selulin, njė nga liderėt e hipokritėve, shumėherė. Ai madje e vizitoi atė kur ai ishte i sėmurė. Kur Ebu Seluli vdiq, Profeti shkoi tek varri i tij dhe e veshi atė me vetėkėmishėn etij. Ky ishte njeriu i cili hapur e kishte abuzuar Profetin duke ja fyer familjen e tij. Kur Umari e pa sjelljen e Profetit, ai tha: "Apo ja fal xhenazen e kėtij njeriu kur ai tė ka bėrė tė gjitha ato gjėra? Profeti ju pėrgjigj: "O Umar, mua mu dha njė zgjedhje dhe zgjodha. Allahu thotė: "Fali ata ose mos i fal. Nėse ti kėrkon pėrfaljen e tyre shtatėdhjetė herė, Allahu kurrė nuk do t'i falė ato. Prapė seprapė, nėse unė do tė dijė qė nėse do tė kėrkoje falje mė shumė se sa shtatėdhjetė herė qė ai do tė falet, atėhere unė dotė veproja ashtu". [Sahih Buhari]
Megjithėse leja pėr Profetin pėr tu falur pėr kėta hipokrit tė njohur mė vonė u anullua nga vargu: "Sura el-Teube: 4, ende principi i tolerancės qėndron nė sjelljen e tij. Njė herė njė njeri erdhi tek Profeti me shpatėn e tij tė ngritur, gati pėr ta goditur. Ai i tha: "Kush mund tė mė ndalojė mua pėr tė tė vrarė ty tani, O Muhammed? Pastaj shpata i ra nga dora e tij. Profeti e mori dhe i tha: "Tani, kush do tė mė ndalojė mua?" Ai nuk e dėmtoi njeriun. Nė vend tė kėsaj, ai e mori atė tek shokėt e tij dhe ai u betua qė kurrė nuk do tė luftonte Profetin dhe as tė bashkohej me ata qė luftonin kundėr tij. Zemėrgjerėsia dhe toleranca e treguar nga Profeti fitoi zemrėn e njeriut. Kultivimi i njė zemre tolerante Nėse ju doni tė dini vlerėn e vėrtetė tė tolerancės dhe zemėrgjerėsisė, mendoni rreth tė gjitha gabimeve qė ju keni kryer kundėr tė tjerėve. Mendoni sesa dėshpėrimisht keni nevojė qė Allahutė ju fali ju. Allahu thotė: "Tė ndershmit dhe tė pasurit nga ju, tė mos betohen se nuk dot'u, japin tė afėrmve, tė varfėrve dhe atyre qė pėr hir tė All-llahut lanė vendlindje e tyre, po le t'ua falin (gabimin) dhe mos t'ua zėnė pėr tė madhe. A nuk dėshironi qė All-llahu t'u falė. All-llahu falė dhe mėshiron shumė". [Sura el-Nur: 22]
Ky varg u shpall me rastin kur Ebu Bekri u betua se nuk do ta furnizonte Mustab Ibėn Athathėn pėr shkak tė pėrfshirjes sė tij nė shpifjen ndaj familjes sė Profetit. Dijetarėt dhe dait muslimanė kanė nevojė tė promovojnė kėtė princip tė madh islam. Toleranca ka nevojė tė promovohet dhe tė vendoset nė praktikė nga tė gjithė anėtarėt e shoqėrisė, nga njerėz nga tė gjitha sferat publike. Ėshtė e nevojshme tė jetė pjesė tė sjelljes sė atyre qė qeverinė dhe atyre qė qeverisen. Ajo duhet tė vlerėsohet nė rytbe, nė klasa dhe nė ligjėrata publike. Dijetarėt muslimanė dhe daitė, nė sjelljet e tyre duhet tė bėhen shembuj tė tolerancės. Ata duhet ta inkurajojnė kėtė virtyt tė ndershėm tek ata tė cilėt i dėgjojnė. Ne kemi nevojė tė flasim rreth tolerancės me ata tė cilėt ndajnė pikėpamjet tona dhe interesat ashtu siē me ata tė cilėt ndryshojnė nė mendime dhe ata qė na kritikojnė. Ne duhet tė tregojmė tolerancė atyre. Secili nga ne ka nevojė tė mėsojė sesi tė tregojė zemėrgjerėsi ndaj vetes sė tij ose saj. Disa njerėz janė tė mbushur me gabime qė ata i kanė bėrė nė tė kaluarėn ndėrsa ata vazhdojnėtė mbajnė barrėn e gabimeve tė tyre dhe nuk i lėshojnė. Ata kanė nevojė tė mėsojnė se duhet ta lėnė barrėn dhe t'i hedhin gabimet e sė kaluarės prap atyre. Ata kanė nevojė tė bėjnė tė njėjtėn gjė me tė tjerėt. Mėsoni tė jepni, nė bamirėsi, diēka nga dinjiteti juaj ndaj atyre tė cilėt ju kanė bėrė dėm. Ju do tė shihni qė zemra juaj dotė rritet pėr tė. Ju do tė ndjeheni mė tė lumtur. Ju do tė ēlirohuni dhenuk do tėgoditeni nga ajo se ēfarė ata thonė.
Ajo ushtron njė fitore morale pėr shpirtin emirėsisė dhe normalitetit mbi shpirtin e keq qė njė person mund tė detyrohet tė dorėzohet.
Toleranca ėshtė baza pėr sjelljen qė duhet tė shoqėrojė trajtimin e njerėzve me njėri-tjetrin. Njė person i cili vazhdimisht refuzon tolerancėn ėshtė njė person i cili insiston pėr tėshkaktuar dėm, vetes sė tij ashtu edhe tė tjerėve.
Toleranca fetare Ne shpesh dėgjojmė fjalėn tolerancė tė pėrdorur nėkontekstin e marrėdhėnieve midis feve tė ndryshme. Pėrsa i pėrketkėsaj, neshohim qė Profeti islam ka thėnė: "Kushdo qė i bėn keq dikujt me tė cilin ka bėrė njė marrėveshje ose e denoncon atė ose e ngarkon atė me mė shumė sesa mund tė mbajė ose merr ndonjė gjė nga ai pa konsensusin e tij tė lirė, unė do tė jem kundėrshtari i tij nė ditėn e gjykimit". [Sunan Ebu Daud]
Njė fakt i mirėnjohur nė histori ėshtė qė anėtarėt e feve tė tjera, duke pėrfshirė ēifutėt, tė krishteėt, zjarrputistėtdhe sabianėt, jetuan nėn sundimin islam pėr shumė shekuj pa ju prekur nderi.Tė drejtat dhe premtimet ju mbajtėn. Kjo mund tė krahasohet me mėnyrėn se si Mbreti Ferdinard i trajtoi muslimanėt e Spanjės kur ai e moripushtetin nga muslimanėt tė cilėt jetuan atje me shekuj tėtėrė. Gjatė inkuizicionit Spanjoll, ai pėrzuri dhe vrau muslimanėt nėn sundimin e tij. Muslimanėt, pėrmes historisė sė tyre, nuk i trajtuan pas kėsaj jomuslimanėt nė atė mėnyrė, megjithėse ata ishin nė fuqi nė vende kuka patur popullsi jomuslimane, mė shumė sesa njė mijė vjet. Jomuslimanėt gjithmonė jetuan pėrkrah muslimanėve dhe ishintė lirė tė praktikonin fenė e tyre. Ēfarė teorie mė tė mirė mund tė ketė se sa kjo qė u vu nė praktikė nga islami pėr kėtė kohė tė gjatė? Allahu thotė: "Thuaju atyre qė besuan: Le t'ua falin atyre qė nuk presin ndėshkimet e All-llahut (pse nuk besojnė), ashtu qė Ai vetė ta dėnojė njė popull pėr shkak tė veprave qė bėjnė". [Sura el-Xhathija:14]
Muslimanėt kėtu ishin mėsuar t'i falnin politeistėt tė cilėt nuk besonin tek dita ku do ta takonin Zotin. Allahu gjithashtu thotė: "(E, Zoti iu pėrgjigj): Hiqu tyre pra, dhe thuaj: "Qofshin braktisur, e mė vonė do ta kuptojnė!" [Sura Zuhruf: 89]
"E Ne nuk i krijuam qiejt as tokėn ndryshe vetėm me urtėsi (tė madhe). E s'ka dyshim se momenti i fundit (kijameti) do tė vijė, eti (Muhammed) sillu me njerėzishmėri". [Sura el-Hixhėr: 85]
"Ti (Muhammed) merre tė lehtėn, urdhėro pėr tė mirėdhe hiqu prej tėpadijshmėve". [Sura el-Araf : 199]
"E robėrit e Zotit janė ata qė ecin nėpėr tokė tėqetė, e kur atyreme fjalė u drejtohen injorantėt, ata thonė: "Paqė!" [Surael-Furkan:63]
Urdhėrat e dhėna nė kėto vargje tė Kur'anit janė deēizive. Ato natregojnė qė toleranca fetare ėshtė njė princip themelor i islamit. Ajo ėshtė njė vlerė morale e vendosur nė mėsimet islame dhe e urdhėruar pėr muslimanėt shumė mė pėrpara se sa filozofia e tolerancės tė hynte nė diskutimet e mendimit modern perėndimorė. Sjellja e Profetit Profeti Muhammed tregoi tolerancė jo vetėm drejt jo muslimanėve por gjithashtu drejt hipokritėve, hipokrizia e tė cilėve ishte e qartė dhe po ashtu edhe armiqėsia e tyre ndaj islamit. Ata ishin njė armik pėrbrenda komunitetit muslimanė. Ende Profeti efali Ebu Selulin, njė nga liderėt e hipokritėve, shumėherė. Ai madje e vizitoi atė kur ai ishte i sėmurė. Kur Ebu Seluli vdiq, Profeti shkoi tek varri i tij dhe e veshi atė me vetėkėmishėn etij. Ky ishte njeriu i cili hapur e kishte abuzuar Profetin duke ja fyer familjen e tij. Kur Umari e pa sjelljen e Profetit, ai tha: "Apo ja fal xhenazen e kėtij njeriu kur ai tė ka bėrė tė gjitha ato gjėra? Profeti ju pėrgjigj: "O Umar, mua mu dha njė zgjedhje dhe zgjodha. Allahu thotė: "Fali ata ose mos i fal. Nėse ti kėrkon pėrfaljen e tyre shtatėdhjetė herė, Allahu kurrė nuk do t'i falė ato. Prapė seprapė, nėse unė do tė dijė qė nėse do tė kėrkoje falje mė shumė se sa shtatėdhjetė herė qė ai do tė falet, atėhere unė dotė veproja ashtu". [Sahih Buhari]
Megjithėse leja pėr Profetin pėr tu falur pėr kėta hipokrit tė njohur mė vonė u anullua nga vargu: "Sura el-Teube: 4, ende principi i tolerancės qėndron nė sjelljen e tij. Njė herė njė njeri erdhi tek Profeti me shpatėn e tij tė ngritur, gati pėr ta goditur. Ai i tha: "Kush mund tė mė ndalojė mua pėr tė tė vrarė ty tani, O Muhammed? Pastaj shpata i ra nga dora e tij. Profeti e mori dhe i tha: "Tani, kush do tė mė ndalojė mua?" Ai nuk e dėmtoi njeriun. Nė vend tė kėsaj, ai e mori atė tek shokėt e tij dhe ai u betua qė kurrė nuk do tė luftonte Profetin dhe as tė bashkohej me ata qė luftonin kundėr tij. Zemėrgjerėsia dhe toleranca e treguar nga Profeti fitoi zemrėn e njeriut. Kultivimi i njė zemre tolerante Nėse ju doni tė dini vlerėn e vėrtetė tė tolerancės dhe zemėrgjerėsisė, mendoni rreth tė gjitha gabimeve qė ju keni kryer kundėr tė tjerėve. Mendoni sesa dėshpėrimisht keni nevojė qė Allahutė ju fali ju. Allahu thotė: "Tė ndershmit dhe tė pasurit nga ju, tė mos betohen se nuk dot'u, japin tė afėrmve, tė varfėrve dhe atyre qė pėr hir tė All-llahut lanė vendlindje e tyre, po le t'ua falin (gabimin) dhe mos t'ua zėnė pėr tė madhe. A nuk dėshironi qė All-llahu t'u falė. All-llahu falė dhe mėshiron shumė". [Sura el-Nur: 22]
Ky varg u shpall me rastin kur Ebu Bekri u betua se nuk do ta furnizonte Mustab Ibėn Athathėn pėr shkak tė pėrfshirjes sė tij nė shpifjen ndaj familjes sė Profetit. Dijetarėt dhe dait muslimanė kanė nevojė tė promovojnė kėtė princip tė madh islam. Toleranca ka nevojė tė promovohet dhe tė vendoset nė praktikė nga tė gjithė anėtarėt e shoqėrisė, nga njerėz nga tė gjitha sferat publike. Ėshtė e nevojshme tė jetė pjesė tė sjelljes sė atyre qė qeverinė dhe atyre qė qeverisen. Ajo duhet tė vlerėsohet nė rytbe, nė klasa dhe nė ligjėrata publike. Dijetarėt muslimanė dhe daitė, nė sjelljet e tyre duhet tė bėhen shembuj tė tolerancės. Ata duhet ta inkurajojnė kėtė virtyt tė ndershėm tek ata tė cilėt i dėgjojnė. Ne kemi nevojė tė flasim rreth tolerancės me ata tė cilėt ndajnė pikėpamjet tona dhe interesat ashtu siē me ata tė cilėt ndryshojnė nė mendime dhe ata qė na kritikojnė. Ne duhet tė tregojmė tolerancė atyre. Secili nga ne ka nevojė tė mėsojė sesi tė tregojė zemėrgjerėsi ndaj vetes sė tij ose saj. Disa njerėz janė tė mbushur me gabime qė ata i kanė bėrė nė tė kaluarėn ndėrsa ata vazhdojnėtė mbajnė barrėn e gabimeve tė tyre dhe nuk i lėshojnė. Ata kanė nevojė tė mėsojnė se duhet ta lėnė barrėn dhe t'i hedhin gabimet e sė kaluarės prap atyre. Ata kanė nevojė tė bėjnė tė njėjtėn gjė me tė tjerėt. Mėsoni tė jepni, nė bamirėsi, diēka nga dinjiteti juaj ndaj atyre tė cilėt ju kanė bėrė dėm. Ju do tė shihni qė zemra juaj dotė rritet pėr tė. Ju do tė ndjeheni mė tė lumtur. Ju do tė ēlirohuni dhenuk do tėgoditeni nga ajo se ēfarė ata thonė.
NoOrA- Hero ne SHoqerinVIrtuale
- Numri i postimeve : 1530
Registration date : 25/09/2009
Faqja 1 e 1
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi