Jo, ata janė tė gjallė, por ju nuk kuptoni!
Faqja 1 e 1
Jo, ata janė tė gjallė, por ju nuk kuptoni!
Jo, ata janė tė gjallė, por ju nuk kuptoni!
Aktiviteti i tyre ėshtė efikas. Ideja pėr tė cilėn kanė rėnė ėshtė ulur nė gjakun e tyre. Vazhdon dhe ndikon nė ata qė vijnė pas tyre. Tė dhėnit e tyre tė jetės nė fushėn e betejės ka shumė dimensione dhe vazhdon nė tė gjithė kohėt.
Jo, ata janė tė gjallė, por ju nuk kuptoni!
E pėr ata qė u mbytėn nė rrugėn e All-llahut mos thoni: Janė tė vdekur, Jo, ata janė tė gjallė, por ju nuk kuptoni (gjallėrinė e tyre). (El Bekare, 154)
Shumica e njerėzve, ata qė vriten nė Xhihad, i konsiderojnė si tė vdekur dhe tė humbur. Me kėtė ajet Kuranor, Allahu subhanehu we teala, hedh poshtė tė gjitha ato mendime.
Ibn Kethiri, Allahu e mėshiroftė, thotė:
Allahu subhanehu we teala, tregon se dėshmorėt janė tė gjallė dhe furnizohen nė Berzah (jetėn e varrezave). Kjo potencohet edhe nė hadithin qė e transmeton Muslimi nė Sahihun e tij: Shpirtrat e dėshmorėve janė nė gushtat e shpendėve tė gjelbėr qė do tė fluturojnė nė xhennet, ku tė duan. Pastaj do tė drejtohen nė kandilat e varur nėn Arsh. Zoti yt do ti shikojė dhe do tu thotė: Ēka doni? Ata do tė thonė: O Zot, po ēfarė tė kėrkojmė, kur Ti na ke dhėnė mirėsi qė nuk i ke dhėnė asnjė krijese tjetėr?
Pastaj pyetja pėrsėritet, e kur do ta shohin se pyetja nuk do tė ndalet derisa tė pėrgjigjen, do tė thonė: Duam qė tė na kthesh nė dunja dhe tė luftojmė nė rrugėn Tėnde derisa tė vritemi edhe njėherė - pasi i shohin shpėrblimet pėr dėshmorėt. Zoti i Madhėrishėm do tė thotė: Me tė vėrtetė, Unė e kam caktuar qė nė dunja mė nuk do tė kthehen.
Nė hadithin, tė cilin e transmeton Imam Ahmedi me zinxhirin e tij tė transmetuesve prej Imam Shafiut, ky prej Imam Malikut, ky prej Ez-Zuhrijut, ky prej Abdurrahman ibn Kaėb ibn Malikut qė e pėrcjell prej babait tė tij, i cili thotė: I Dėrguari salallahu alejhi we selem, ka thėnė: Shpirti i besimtarit do tė jetė shpend qė do tė qėndrojė nė drunjtė e xhennetit, derisa ti kthejė Allahu nė trupat e tyre nė Ditėn e ringjalljes.
Kjo ėshtė dėshmi pėr statusin e gjithė besimtarėve, edhe pse dėshmorėt nė Kuran janė pėrmendur nė veēanti, nė shenjė respekti, nderi dhe madhėrimi. (Tefsiri, Ibn Kethirit)
Sejjid Kutubi, Allahu e mėshiroftė, pėr kėtė ajet, thotė:
Do tė ketė viktima tė cilėt do tė binė si shehidė nė rrugėn e sė Vėrtetės, shehidė nė rrugėn e Allahut, tė vrarė e tė dashur e tė afėrt, tė vrarė e fisnik dhe tė pastruar. Ata tė cilėt shkojnė nė luftė nė rrugėn e Allahut dhe ata qė flijohen nė rrugėn e tė Vėrtetės, ata zakonisht kanė zemėr mė tė pėrsosur, kanė shpirt mė tė pastėr dhe kanė shpirt fisnik.
Ata tė cilėt kanė rėnė nė rrugėn e Allahut nuk janė tė vdekur. Ata janė tė gjallė. Pėr ata nuk mund tė thuhet se kanė vdekur, madje as me ndjenjė, as nė vete, as me pėshpėritje tė buzėve, as me shqiptim tė gjuhės. Ata janė tė gjallė. Kėtė na konfirmon Allahu, subhanehu we teala.
Ata janė, nga ana formale, tė vrarė. Tė vrarė, ashtu siē e vėrejnė sytė e tanė. Mirėpo, faktin e jetės dhe faktin e vdekjes nuk e pėrcakton dot ky shikim i jashtėm sipėrfaqėsor. Karakteristikė e jetės ėshtė: aktiviteti.
Zhvillimi dhe pėrhapja, ndėrsa karakteristikė e vdekjes ėshtė negativiteti, shuarja dhe ndėrprerja. Aktiviteti i atyre qė kanė rėnė nė rrugėn e Allahut paraqitet nė ngadhėnjimin e sė Vėrtetės. Aktiviteti i tyre ėshtė efikas. Ideja pėr tė cilėn kanė rėnė ėshtė ulur nė gjakun e tyre. Vazhdon dhe ndikon nė ata qė vijnė pas tyre.
Tė dhėnit e tyre tė jetės nė fushėn e betejės ka shumė dimensione dhe vazhdon nė tė gjithė kohėt. Ata janė akoma aktiv si shehidė. Ata janė fuqi motorike dhe faktor atkiv nė kualifikimin e jetės dhe orientimit tė saj.
Kjo ėshtė cilėsi e jetės sė parė. Prandaj, ata janė tė gjallė pėr shkak tė pikėpamjes sė kėtillė tė jetės dhe vdekjes (sė tyre) nė kėtė botė. Pastaj, ata janė tė gjallė te Zoti i tyre, ose pėr shkak tė pikėpamjes sė sipėrtheksuar ose botėkuptimit esenca e tė cilit pėr ne ėshtė e panjohur pėr ne. Na do tė kėnaqemi me atė pėr ēka na ka njoftuar Allahu nė Kuran:
...ata janė tė gjallė, por ju nuk e kuptoni..., ngase qenėsia e kėsaj jete i tejkalon suazat e tė njohurit tė kufizuar njerėzor. Prandaj, ata janė tė gjallė.
Ata janė tė gjallė edhe pėr arsye se si shehidė nuk lahen (gasulohen) si tė vdekurit e zakonshėm dhe pėr arsye se qefinė i kanė rrobat e tyre, e jo si tė vdekurit tjerė. Nuk pastrohen, ngase larja ėshtė pastrim i trupit tė vdekur, kurse shehidėt janė tė pastėr ngase janė tė gjallė. Rrobat e tyre, ēfarė i bajnė nė jetė, janė veshje e tyre (qefin) nė varr, ngase ata janė vėrtetė akoma tė gjallė.
Shehidėt janė tė gjallė, andaj vdekja e tyre nuk i pikėllon shumė tė afėrmit e tyre, farefisin dhe miqtė. Janė tė gjallė dhe marrin pjesė nė jetė me tė afėrmit, me tė dashurit dhe miqtė...Janė tė gjallė, andaj pėr tė gjithė ata qė kanė mbetur pas tyre ndarja nuk u bie vėshtirė, as e tejēmojnė vdekjen e tyre, as pikėllohen pėr madhėshtinė e flijimit.
Pos kėsaj, ata janė tė nderuar nga Allahu, janė shpėrblyer me shpėrblimin mė tė madh dhe mė tė bujshėm.
Nė Sahihun e Muslimit ėshtė thėnė:
Shpirtrat e dėshmorėve janė nė gushtat e shpendėve tė gjelbėr qė do tė fluturojnė nė xhennet, ku tė duan. Pastaj do tė drejtohen nė kandilat e varur nėn Arsh. Zoti yt do ti shikojė dhe do tu thotė: Ēka doni? Ata do tė thonė: O Zot, po ēfarė tė kėrkojmė, kur Ti na ke dhėnė mirėsi qė nuk i ke dhėnė asnjė krijese tjetėr? Pastaj pyetja pėrsėritet, e kur do ta shohin se pyetja nuk do tė ndalet derisa tė pėrgjigjen, do tė thonė: Duam qė tė na kthesh nė dunja dhe tė luftojmė nė rrugėn Tėnde derisa tė vritemi edhe njėherė - pasi i shohin shpėrblimet pėr dėshmorėt. Zoti i Madhėrishėm do tė thotė: Me tė vėrtetė, Unė e kam caktuar qė nė dunja mė nuk do tė kthehen.
Cilėt janė kėta shehidė tė gjallė? Kėta janė ata qė janė vrarė...nė rrugėn e Allahut..., janė vrarė vetėm nė rrugėn e Tij, pa kurrfarė qėllimi tjetėr. Tė vrarė vetėm nė rrugėn e sė Vėrtetės tė cilėn e ka dhėnė Allahu, nė rrugėn e programit tė cilin e ka caktuar Allahu.
Kėta janė ata qė kanė vdekur nė rrugėn e fesė tė zgjedhur nga Allahu... tė vrarė vetėm nė kėtė rrugė, e jo nė ndonjė rrugė tjetėr, as me ndonjė parullė tjetėr, as tė simbolizuar me ndonjė qėllim dhe simbol tjetėr. Te kjo ēėshtje edhe Kurani edhe Hadithi janė shumė tė qartė ashtu qė nė shpirtin e njeriut dhe nė mendjen e tij mbetet vetėm Allahu.
Ebu Musa radijallahu anhu, transmeton:
Se kush e kishte pyetur Pejgamberin e Allahut, salallahu alejhi we selem: Cili ėshtė nė rrugėn e Zotit, njeriu i cili lufton trimėrisht, ose njeriu i cili lufton me qėllim qė ta vėrejnė tė tjerėt, ose njeriu i cili lufton pėr shkak tė mbrojtjes? Pejgamberi salallahu alejhi we selem, u pėrgjigj: Ai i cili lufton qė tė jetė fjala e Allahut mė e lartė, ai lufton nė rrugėn e Zotit. (E shėnojnė Maliku, Buhariu dhe Muslimi)
Ebu Hurejre, radijallahu anhu, transmeton se dikush kishte pyetur:
Pejgamber i Allahut, filan fisteku dėshiron tė luftojė nė rrugėn e Allahut, por dėshiron shpėrblim nė kėtė botė. Pejgamberi, salallahu alejhi we selem, u pėrgjigj: Ai nuk do tė ketė kurrfarė shpėrblimi. Ky njeri e pėrsėriti kėtė pyetje tri herė dhe ēdo herė Pejgamberi i Allahut u pėrgjigj: Ai nuk do tė ketė kurrfarė shpėrblimi. (E shėnon Ebu Davudi)
Ebu Hurejre, radijallahu anhu, e transmeton kėtė hadith: Pejgamberi i Allahut ka thėnė: "Allahu e ruan atė qė shkon pėr tė luftuar nė rrugėn e Allahut, ate qė lufton vetėm nė rrugėn Time (Allahut), pėr ate qė beson nė Mua dhe qė beson dhe me zemėr e pranon Pejgamberin Tim... Unė pėr te garantoj se do tė hyjė nė Xhennet ose do tė shkojė nė shtėpinė nga e cila ėshtė nisur nė luftė krahas realizimit tė shpėrblimit dhe pasurisė.
Pasha Atė nė dorėn e Cilit ėshtė jeta e Muhammedit, ēdonjėri qė deklaron dhe bėn diēka nė rrugėn e Allahut do tė arrijė nė ditėn e Gjykimit i tillė ēfarė ka qenė kur e ka thėnė ose bėrė kėtė, i kuq si gjaku, aromatik si misku!
Pasha Atė nė dorėn e Cilit ėshtė jeta e Muhammedit, sikur tė mos ishte vėshtirė pėr muslimanėt, unė kurr nuk do tė qėndroja jashtė linjės sė parė gjersa ata luftojnė nė rrugėn e Allahut. Mirėpo, nganjėherė nuk kam mundėsi, andaj kėtė ua besoj atyre. Kur kėta nuk kanė mundėsi por qėndrojnė pas meje dhe mė pasojnė, ndėrsa u bie vėshtirė qė nė luftė janė prapa meje.
Pasha Atė nė dorėn e Cilit ndodhet jeta e Muhammedit, do tė dėshiroja tė luftoj nė rrugėn e Allahut dhe tė vdes, pastaj tė luftoj sėrish dhe tė vdes, tė luftoj dhe vdes. (E shėnon Maliku, Buhariu dhe Muslimi)
Kėta janė shehidėt. Kėta janė ata qė shkojnė nė luftė nė rrugėn e Allahut, nė luftė pėr tė luftuar vetėm pėr Atė, pėr fenė e Allahut dhe Pejgamberit tė Tij.
Pejgamberi, salallahu alejhi we selem, qortonte ēdonjėrin qė potenconte se lufton me qėllim tė theksimit tė pėrkatėsisė kombėtare dhe se ai gjatė luftės krenohet me tė.
Abdurrahman ibn Ebi Ukbe, transmeton nga babai i tij (skllav i liruar, me prejardhje nga Irani):
Kam marrė pjesė bashkė me Pejgamberin e Allahut nė luftėn e Uhudit. E kisha sulmuar njė mushrik dhe me kėtė rast i thash: Mbahu! Jam Iranas! Atėherė mu drejtua Pejgamberi i Allahut dhe mė tha: pėrse nuk bėrtite: Unė jam Ensarit?! Ēdonjėri prej kėtij populli ėshtė Ensarit. Edhe skllavi i liruar i kėtij populli gjithashtu ėshtė Ensarit. (E shėnon Ebu Davudi)
Pejgamberi i Allahut, e ka urrejtur kur dikush krenohej me diē tjetėr pos me fitoren e Pejgamberit tė Allahut; e gjykonte luftimin me odnjė simbol tjetėr pos me simbolin e fitores sė kėsaj feje. Lufta e vėrtetė ėshtė vetėm nė kėtė rrugė. Me kėtė realizohet cilėsia e shehidit tė cilėt jetojnė akoma. (Fi dhilali-l-Kuran)
Pėrgatiti dhe pėrshtati: Teuhid.net
__________________
Aktiviteti i tyre ėshtė efikas. Ideja pėr tė cilėn kanė rėnė ėshtė ulur nė gjakun e tyre. Vazhdon dhe ndikon nė ata qė vijnė pas tyre. Tė dhėnit e tyre tė jetės nė fushėn e betejės ka shumė dimensione dhe vazhdon nė tė gjithė kohėt.
Jo, ata janė tė gjallė, por ju nuk kuptoni!
E pėr ata qė u mbytėn nė rrugėn e All-llahut mos thoni: Janė tė vdekur, Jo, ata janė tė gjallė, por ju nuk kuptoni (gjallėrinė e tyre). (El Bekare, 154)
Shumica e njerėzve, ata qė vriten nė Xhihad, i konsiderojnė si tė vdekur dhe tė humbur. Me kėtė ajet Kuranor, Allahu subhanehu we teala, hedh poshtė tė gjitha ato mendime.
Ibn Kethiri, Allahu e mėshiroftė, thotė:
Allahu subhanehu we teala, tregon se dėshmorėt janė tė gjallė dhe furnizohen nė Berzah (jetėn e varrezave). Kjo potencohet edhe nė hadithin qė e transmeton Muslimi nė Sahihun e tij: Shpirtrat e dėshmorėve janė nė gushtat e shpendėve tė gjelbėr qė do tė fluturojnė nė xhennet, ku tė duan. Pastaj do tė drejtohen nė kandilat e varur nėn Arsh. Zoti yt do ti shikojė dhe do tu thotė: Ēka doni? Ata do tė thonė: O Zot, po ēfarė tė kėrkojmė, kur Ti na ke dhėnė mirėsi qė nuk i ke dhėnė asnjė krijese tjetėr?
Pastaj pyetja pėrsėritet, e kur do ta shohin se pyetja nuk do tė ndalet derisa tė pėrgjigjen, do tė thonė: Duam qė tė na kthesh nė dunja dhe tė luftojmė nė rrugėn Tėnde derisa tė vritemi edhe njėherė - pasi i shohin shpėrblimet pėr dėshmorėt. Zoti i Madhėrishėm do tė thotė: Me tė vėrtetė, Unė e kam caktuar qė nė dunja mė nuk do tė kthehen.
Nė hadithin, tė cilin e transmeton Imam Ahmedi me zinxhirin e tij tė transmetuesve prej Imam Shafiut, ky prej Imam Malikut, ky prej Ez-Zuhrijut, ky prej Abdurrahman ibn Kaėb ibn Malikut qė e pėrcjell prej babait tė tij, i cili thotė: I Dėrguari salallahu alejhi we selem, ka thėnė: Shpirti i besimtarit do tė jetė shpend qė do tė qėndrojė nė drunjtė e xhennetit, derisa ti kthejė Allahu nė trupat e tyre nė Ditėn e ringjalljes.
Kjo ėshtė dėshmi pėr statusin e gjithė besimtarėve, edhe pse dėshmorėt nė Kuran janė pėrmendur nė veēanti, nė shenjė respekti, nderi dhe madhėrimi. (Tefsiri, Ibn Kethirit)
Sejjid Kutubi, Allahu e mėshiroftė, pėr kėtė ajet, thotė:
Do tė ketė viktima tė cilėt do tė binė si shehidė nė rrugėn e sė Vėrtetės, shehidė nė rrugėn e Allahut, tė vrarė e tė dashur e tė afėrt, tė vrarė e fisnik dhe tė pastruar. Ata tė cilėt shkojnė nė luftė nė rrugėn e Allahut dhe ata qė flijohen nė rrugėn e tė Vėrtetės, ata zakonisht kanė zemėr mė tė pėrsosur, kanė shpirt mė tė pastėr dhe kanė shpirt fisnik.
Ata tė cilėt kanė rėnė nė rrugėn e Allahut nuk janė tė vdekur. Ata janė tė gjallė. Pėr ata nuk mund tė thuhet se kanė vdekur, madje as me ndjenjė, as nė vete, as me pėshpėritje tė buzėve, as me shqiptim tė gjuhės. Ata janė tė gjallė. Kėtė na konfirmon Allahu, subhanehu we teala.
Ata janė, nga ana formale, tė vrarė. Tė vrarė, ashtu siē e vėrejnė sytė e tanė. Mirėpo, faktin e jetės dhe faktin e vdekjes nuk e pėrcakton dot ky shikim i jashtėm sipėrfaqėsor. Karakteristikė e jetės ėshtė: aktiviteti.
Zhvillimi dhe pėrhapja, ndėrsa karakteristikė e vdekjes ėshtė negativiteti, shuarja dhe ndėrprerja. Aktiviteti i atyre qė kanė rėnė nė rrugėn e Allahut paraqitet nė ngadhėnjimin e sė Vėrtetės. Aktiviteti i tyre ėshtė efikas. Ideja pėr tė cilėn kanė rėnė ėshtė ulur nė gjakun e tyre. Vazhdon dhe ndikon nė ata qė vijnė pas tyre.
Tė dhėnit e tyre tė jetės nė fushėn e betejės ka shumė dimensione dhe vazhdon nė tė gjithė kohėt. Ata janė akoma aktiv si shehidė. Ata janė fuqi motorike dhe faktor atkiv nė kualifikimin e jetės dhe orientimit tė saj.
Kjo ėshtė cilėsi e jetės sė parė. Prandaj, ata janė tė gjallė pėr shkak tė pikėpamjes sė kėtillė tė jetės dhe vdekjes (sė tyre) nė kėtė botė. Pastaj, ata janė tė gjallė te Zoti i tyre, ose pėr shkak tė pikėpamjes sė sipėrtheksuar ose botėkuptimit esenca e tė cilit pėr ne ėshtė e panjohur pėr ne. Na do tė kėnaqemi me atė pėr ēka na ka njoftuar Allahu nė Kuran:
...ata janė tė gjallė, por ju nuk e kuptoni..., ngase qenėsia e kėsaj jete i tejkalon suazat e tė njohurit tė kufizuar njerėzor. Prandaj, ata janė tė gjallė.
Ata janė tė gjallė edhe pėr arsye se si shehidė nuk lahen (gasulohen) si tė vdekurit e zakonshėm dhe pėr arsye se qefinė i kanė rrobat e tyre, e jo si tė vdekurit tjerė. Nuk pastrohen, ngase larja ėshtė pastrim i trupit tė vdekur, kurse shehidėt janė tė pastėr ngase janė tė gjallė. Rrobat e tyre, ēfarė i bajnė nė jetė, janė veshje e tyre (qefin) nė varr, ngase ata janė vėrtetė akoma tė gjallė.
Shehidėt janė tė gjallė, andaj vdekja e tyre nuk i pikėllon shumė tė afėrmit e tyre, farefisin dhe miqtė. Janė tė gjallė dhe marrin pjesė nė jetė me tė afėrmit, me tė dashurit dhe miqtė...Janė tė gjallė, andaj pėr tė gjithė ata qė kanė mbetur pas tyre ndarja nuk u bie vėshtirė, as e tejēmojnė vdekjen e tyre, as pikėllohen pėr madhėshtinė e flijimit.
Pos kėsaj, ata janė tė nderuar nga Allahu, janė shpėrblyer me shpėrblimin mė tė madh dhe mė tė bujshėm.
Nė Sahihun e Muslimit ėshtė thėnė:
Shpirtrat e dėshmorėve janė nė gushtat e shpendėve tė gjelbėr qė do tė fluturojnė nė xhennet, ku tė duan. Pastaj do tė drejtohen nė kandilat e varur nėn Arsh. Zoti yt do ti shikojė dhe do tu thotė: Ēka doni? Ata do tė thonė: O Zot, po ēfarė tė kėrkojmė, kur Ti na ke dhėnė mirėsi qė nuk i ke dhėnė asnjė krijese tjetėr? Pastaj pyetja pėrsėritet, e kur do ta shohin se pyetja nuk do tė ndalet derisa tė pėrgjigjen, do tė thonė: Duam qė tė na kthesh nė dunja dhe tė luftojmė nė rrugėn Tėnde derisa tė vritemi edhe njėherė - pasi i shohin shpėrblimet pėr dėshmorėt. Zoti i Madhėrishėm do tė thotė: Me tė vėrtetė, Unė e kam caktuar qė nė dunja mė nuk do tė kthehen.
Cilėt janė kėta shehidė tė gjallė? Kėta janė ata qė janė vrarė...nė rrugėn e Allahut..., janė vrarė vetėm nė rrugėn e Tij, pa kurrfarė qėllimi tjetėr. Tė vrarė vetėm nė rrugėn e sė Vėrtetės tė cilėn e ka dhėnė Allahu, nė rrugėn e programit tė cilin e ka caktuar Allahu.
Kėta janė ata qė kanė vdekur nė rrugėn e fesė tė zgjedhur nga Allahu... tė vrarė vetėm nė kėtė rrugė, e jo nė ndonjė rrugė tjetėr, as me ndonjė parullė tjetėr, as tė simbolizuar me ndonjė qėllim dhe simbol tjetėr. Te kjo ēėshtje edhe Kurani edhe Hadithi janė shumė tė qartė ashtu qė nė shpirtin e njeriut dhe nė mendjen e tij mbetet vetėm Allahu.
Ebu Musa radijallahu anhu, transmeton:
Se kush e kishte pyetur Pejgamberin e Allahut, salallahu alejhi we selem: Cili ėshtė nė rrugėn e Zotit, njeriu i cili lufton trimėrisht, ose njeriu i cili lufton me qėllim qė ta vėrejnė tė tjerėt, ose njeriu i cili lufton pėr shkak tė mbrojtjes? Pejgamberi salallahu alejhi we selem, u pėrgjigj: Ai i cili lufton qė tė jetė fjala e Allahut mė e lartė, ai lufton nė rrugėn e Zotit. (E shėnojnė Maliku, Buhariu dhe Muslimi)
Ebu Hurejre, radijallahu anhu, transmeton se dikush kishte pyetur:
Pejgamber i Allahut, filan fisteku dėshiron tė luftojė nė rrugėn e Allahut, por dėshiron shpėrblim nė kėtė botė. Pejgamberi, salallahu alejhi we selem, u pėrgjigj: Ai nuk do tė ketė kurrfarė shpėrblimi. Ky njeri e pėrsėriti kėtė pyetje tri herė dhe ēdo herė Pejgamberi i Allahut u pėrgjigj: Ai nuk do tė ketė kurrfarė shpėrblimi. (E shėnon Ebu Davudi)
Ebu Hurejre, radijallahu anhu, e transmeton kėtė hadith: Pejgamberi i Allahut ka thėnė: "Allahu e ruan atė qė shkon pėr tė luftuar nė rrugėn e Allahut, ate qė lufton vetėm nė rrugėn Time (Allahut), pėr ate qė beson nė Mua dhe qė beson dhe me zemėr e pranon Pejgamberin Tim... Unė pėr te garantoj se do tė hyjė nė Xhennet ose do tė shkojė nė shtėpinė nga e cila ėshtė nisur nė luftė krahas realizimit tė shpėrblimit dhe pasurisė.
Pasha Atė nė dorėn e Cilit ėshtė jeta e Muhammedit, ēdonjėri qė deklaron dhe bėn diēka nė rrugėn e Allahut do tė arrijė nė ditėn e Gjykimit i tillė ēfarė ka qenė kur e ka thėnė ose bėrė kėtė, i kuq si gjaku, aromatik si misku!
Pasha Atė nė dorėn e Cilit ėshtė jeta e Muhammedit, sikur tė mos ishte vėshtirė pėr muslimanėt, unė kurr nuk do tė qėndroja jashtė linjės sė parė gjersa ata luftojnė nė rrugėn e Allahut. Mirėpo, nganjėherė nuk kam mundėsi, andaj kėtė ua besoj atyre. Kur kėta nuk kanė mundėsi por qėndrojnė pas meje dhe mė pasojnė, ndėrsa u bie vėshtirė qė nė luftė janė prapa meje.
Pasha Atė nė dorėn e Cilit ndodhet jeta e Muhammedit, do tė dėshiroja tė luftoj nė rrugėn e Allahut dhe tė vdes, pastaj tė luftoj sėrish dhe tė vdes, tė luftoj dhe vdes. (E shėnon Maliku, Buhariu dhe Muslimi)
Kėta janė shehidėt. Kėta janė ata qė shkojnė nė luftė nė rrugėn e Allahut, nė luftė pėr tė luftuar vetėm pėr Atė, pėr fenė e Allahut dhe Pejgamberit tė Tij.
Pejgamberi, salallahu alejhi we selem, qortonte ēdonjėrin qė potenconte se lufton me qėllim tė theksimit tė pėrkatėsisė kombėtare dhe se ai gjatė luftės krenohet me tė.
Abdurrahman ibn Ebi Ukbe, transmeton nga babai i tij (skllav i liruar, me prejardhje nga Irani):
Kam marrė pjesė bashkė me Pejgamberin e Allahut nė luftėn e Uhudit. E kisha sulmuar njė mushrik dhe me kėtė rast i thash: Mbahu! Jam Iranas! Atėherė mu drejtua Pejgamberi i Allahut dhe mė tha: pėrse nuk bėrtite: Unė jam Ensarit?! Ēdonjėri prej kėtij populli ėshtė Ensarit. Edhe skllavi i liruar i kėtij populli gjithashtu ėshtė Ensarit. (E shėnon Ebu Davudi)
Pejgamberi i Allahut, e ka urrejtur kur dikush krenohej me diē tjetėr pos me fitoren e Pejgamberit tė Allahut; e gjykonte luftimin me odnjė simbol tjetėr pos me simbolin e fitores sė kėsaj feje. Lufta e vėrtetė ėshtė vetėm nė kėtė rrugė. Me kėtė realizohet cilėsia e shehidit tė cilėt jetojnė akoma. (Fi dhilali-l-Kuran)
Pėrgatiti dhe pėrshtati: Teuhid.net
__________________
jetaaa- Antar/e Aktiv
- Numri i postimeve : 153
Registration date : 23/09/2009
Faqja 1 e 1
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi