Drejtėsi pėr Ēlirimtarėt(UĒK) Lirija iu takon
Faqja 1 e 1
Drejtėsi pėr Ēlirimtarėt(UĒK) Lirija iu takon
Kėrkohet lirimi i tė akuzuarve pėr vrasjen e familjes Hajra
Mbi njė mijė qytetarė protestuan tė martėn nė Prishtinė, duke kėrkuar lirimin e vėllezėrve Arsim e Burim Ramadani, si dhe tė Arben e Jeton Kiēinės, tė cilėt po vuajnė njė dėnim prej 106 vjetėsh. Ata akuzohen se nė vitin 2001, nė Baicė tė Drenasit, kanė vrarė ish-inspektorin e policisė, Hamzė Hajrėn, bashkė me katėr anėtarė tė familjes sė tij.
Tė katėr tė dėnuarit janė ish-pjesėtarė tė UĒk-sė, ndėrsa me moton Drejtėsi pėr ēlirimtarėt, ėshtė kėrkuar nga autoritetet qė ta rishqyrtojnė vendimin e Gjykatės Supreme, pasi, siē thanė ata, nuk ka pasur prova qė vėrtetojnė fajėsinė e tė dėnuarve.
Kryetari i Kėshillit Organizativ tė Protestės, Visar Zogaj, vuri nė pah se provat qė vėrtetonin pafajėsinė, janė humbur qėllimisht nga UNMIK-u.
Fillimisht, pėr vrasjen e Hamzė Hajrės, gruas dhe tre fėmijėve tė tij qenė dėnuar 11 persona, por pas vendimeve tė tjera tė shkallėve tė ndryshme tė apelit, dėnimin po e vuajnė Burim dhe Arsim Ramadani, Arben, Jeton dhe Blerim Kiēina.
Vendimi i shtatorit tė vitit tė kaluar, me tė cilin iu konfirmua dėnimi Burim e Arsim Ramadanit, Arben dhe Blerim Kiēinės nuk mund mė tė apelohet. Tani ka mbetur instrumenti i fundit ligjor mbrojtja e ligjshmėrisė sė vendimit, respektivisht vėrtetimi, nėse gjatė kėtij procesi ka pasur shkelje tė ligjit dhe procedurave, para se rasti, siē thanė organizatorėt e protestės, ti dėrgohet Gjykatės Kushtetuese dhe mė pas Gjykatės sė Strasburgut.
Kryetari i Gjykatės Supreme, Fejzullah Hasani, i cili ka qenė anėtar i panelit nė shtatorin e vitit tė kaluar, sinjalizoi se rasti do tė rishqyrtohet. Hasani, edhe pse ka qenė anėtar i panelit, mban njė qėndrim asnjanės nė lidhje me tė ashtuquajturin rastin Kiēina.
Kėshilli Organizativ i Protestės kėrkon lirimin e Burim dhe Arsim Ramadanit, Arben dhe Jeton Kiēinės, por jo edhe tė Blerim Kiēinės, i cili ėshtė i dėnuar pėr tė njėjtin rast. Ky kėshill thotė se Blerim Kiēina ka qenė ai qė ka dhėnė deklaratė tė rrejshme, mbi bazėn e sė cilės ėshtė ndėrtuar aktakuza, ndėrsa mė pas e ka tėrhequr deklaratėn, duke thėnė se ka gėnjyer. Ai ėshtė i dėnuar me 10 vjet burg.
Mbi njė mijė qytetarė protestuan tė martėn nė Prishtinė, duke kėrkuar lirimin e vėllezėrve Arsim e Burim Ramadani, si dhe tė Arben e Jeton Kiēinės, tė cilėt po vuajnė njė dėnim prej 106 vjetėsh. Ata akuzohen se nė vitin 2001, nė Baicė tė Drenasit, kanė vrarė ish-inspektorin e policisė, Hamzė Hajrėn, bashkė me katėr anėtarė tė familjes sė tij.
Tė katėr tė dėnuarit janė ish-pjesėtarė tė UĒk-sė, ndėrsa me moton Drejtėsi pėr ēlirimtarėt, ėshtė kėrkuar nga autoritetet qė ta rishqyrtojnė vendimin e Gjykatės Supreme, pasi, siē thanė ata, nuk ka pasur prova qė vėrtetojnė fajėsinė e tė dėnuarve.
Kryetari i Kėshillit Organizativ tė Protestės, Visar Zogaj, vuri nė pah se provat qė vėrtetonin pafajėsinė, janė humbur qėllimisht nga UNMIK-u.
Fillimisht, pėr vrasjen e Hamzė Hajrės, gruas dhe tre fėmijėve tė tij qenė dėnuar 11 persona, por pas vendimeve tė tjera tė shkallėve tė ndryshme tė apelit, dėnimin po e vuajnė Burim dhe Arsim Ramadani, Arben, Jeton dhe Blerim Kiēina.
Vendimi i shtatorit tė vitit tė kaluar, me tė cilin iu konfirmua dėnimi Burim e Arsim Ramadanit, Arben dhe Blerim Kiēinės nuk mund mė tė apelohet. Tani ka mbetur instrumenti i fundit ligjor mbrojtja e ligjshmėrisė sė vendimit, respektivisht vėrtetimi, nėse gjatė kėtij procesi ka pasur shkelje tė ligjit dhe procedurave, para se rasti, siē thanė organizatorėt e protestės, ti dėrgohet Gjykatės Kushtetuese dhe mė pas Gjykatės sė Strasburgut.
Kryetari i Gjykatės Supreme, Fejzullah Hasani, i cili ka qenė anėtar i panelit nė shtatorin e vitit tė kaluar, sinjalizoi se rasti do tė rishqyrtohet. Hasani, edhe pse ka qenė anėtar i panelit, mban njė qėndrim asnjanės nė lidhje me tė ashtuquajturin rastin Kiēina.
Kėshilli Organizativ i Protestės kėrkon lirimin e Burim dhe Arsim Ramadanit, Arben dhe Jeton Kiēinės, por jo edhe tė Blerim Kiēinės, i cili ėshtė i dėnuar pėr tė njėjtin rast. Ky kėshill thotė se Blerim Kiēina ka qenė ai qė ka dhėnė deklaratė tė rrejshme, mbi bazėn e sė cilės ėshtė ndėrtuar aktakuza, ndėrsa mė pas e ka tėrhequr deklaratėn, duke thėnė se ka gėnjyer. Ai ėshtė i dėnuar me 10 vjet burg.
Faqja 1 e 1
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi