Festimin i Festės sė Nėnės dhe Festės sė Familjes
Faqja 1 e 1
Festimin i Festės sė Nėnės dhe Festės sė Familjes
Muslimanėt, duhet tė jenė krenarė dhe tė kėnaqur me atė ēka Allahu i Lartmadhėruar ka lejuar pėr ta.
Disa muslimanė tė kohės sė sodit vlerėsojnė disa aspekte tė risisė perėndimore me veēimin e njė dite gjatė vitit vetėm pėr nėnat. Ata pėrmendin diēka qė ėshtė anashkaluar nga njerėzit qė shpikėn kėtė ditė, qė do tė thotė, fėmijėt tė cilėt kanė humbur nėnat e tyre brengosen dhe mallėngjehen kur i shohin shokėt e tyre duke festuar me nėnat e tyre. Kėshtu qė, ata sugjerojnė se festimet duhet tė bėhen pėr tė gjithė familjen dhe me arsyetimin se Islami nuk e urdhėron festimin e kėsaj dite, duke u bazuar nė atė se Sheriati islamik (legjislacioni Islam) urdhėron muslimanėt tė nderojnė dhe respektojnė nėnat e tyre dhe tė jenė tė mirė ndaj tyre gjatė gjithė kohės. Si e tillė, nuk ka nevojė qė tė caktojė njė ditė gjatė vitit pėr nėnat. Kishin tė drejtė nė furnizimin e arsyetimit dhe me pėrmendjen e aspektit tė keq qė ėshtė neglizhuar prej njerėzve tė cilėt paraqitėn Festėn e Nėnės. Megjithatė, ata nuk pėrmendin se risit fetare janė kundėr teksteve eksplicite qė janė transmetuar nga i Dėrguari i Islamit, sal-lall-llahu alejhi ve selem, e as nuk e pėrmendin rrezikun e pėrfshirė nė imitimin e idhujtarėve dhe jobesimtarėve. Prandaj, e kam shkruar kėtė pėr tė tėrhequr vėmendjen e njerėzve tė tillė, tė cilėt janė tė pėrfshirė nė risit fetare gjegjėsisht Festėn e Nėnės, si dhe risitė e tjera qė janė sjellė nga armiqtė e Islamit dhe njerėzit qė janė injorant ndaj Islamit, kėshtu, duke ia humbur shkėlqimin Islamit dhe duke shkaktuar qė njerėzit tė qėndrojnė larg prej tij. Pėrfundimisht, kjo ka sjellė konfuzion, ērregullim, ngatėrrim, ēoroditje dhe pėrēarje dhe vetėm Allahu i Plotfuqishėm e di se sa tė dėmshėm dhe degjenerues janė ata. Kjo ėshtė vėrtetuar nga hadithet autentike, se i Dėrguari i Allahut, sal-lall-llahu alejhi ve selem, paralajmėroi dhe na e tėrhoqi vėrejtjen kundėr risive fetare dhe imitimit tė armiqve tė Allahut, domethėnė ēifutėt, tė krishterėt dhe politeistėt e tjerė. Ai tha: Kushdo qė fut diēka tė re nė ēėshtjet tona (Islamin) dhe qė nuk ėshtė pjesė e saj atėherė ėshtė e refuzuar [Buhariu, dhe Muslimi] Sipas njė verzioni tjetėr: "Kushdo qė bėn njė vepėr e cila nuk ėshtė pjesė e kėsaj ēėshtjes sonė (Islamit), do t'i refuzohet." [Muslimi] Kjo do tė thotė se ēėshtjet e shpikura nuk do tė pranohen nga shpikėsi. I Dėrguari i Allahut, sal-lall-llahu alejhi ve selem, nė hutben e sė premtes e kishte zakon tė thoshte: "Thėnia mė e vėrtetė ėshtė thėnia e All-llahut, kurse udhėzimi mė i mirė - udhėzimi i Muhammedit sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem. Veprat mė tė kėqia janė ato tė shpikurat, ēdo shpikje ėshtė bid'at dhe ēdo bid'at ėshtė lajthitje, e ēdo lajthitje ēon nė zjarr."[Muslimi] Nuk ka dyshim se caktimi i njė dite gjatė vitit pėr nėnat dhe familjet ėshtė diēka e re nė Islam, pasi nuk ishte bėrė nga i Dėrguari i Allahut, sal-lall-llahu alejhi ve selem, dhe prej shokėve tė tij. Si e tillė, Dita e Nėnės nuk duhet tė festohet dhe muslimanėt duhet tė jenė tė paralajmėruar kundėr festimit tė saj, sepse ėshtė e mjaftueshme qė ata tė mbėshteten dhe pėrkrahen vetėm pėr atė qė ėshtė ligjėruar, urdhėruar dhe lejuar nga Allahu i Plotfuqishėm dhe i Dėrguari i Tij, sal-lall-llahu alejhi ve selem. Sheriati Islamik i urdhėron njerėzit t'i nderojnė, respektojnė dhe tė jenė tė sjellshėm ndaj nėnave tė tyre nė ēdo kohė. Muslimanėt, duhet tė jenė krenarė dhe tė kėnaqur me atė ēka Allahu i Lartmadhėruar ka lejuar pėr ta. Ata janė tė urdhėruar qė tė jenė gjithmonė bamirės ndaj nėnave tė tyre, t'i nderojnė ato, tė jenė tė sjellshėm, tė jenė tė dėgjueshėm ndaj tyre, nėnkuptohet brenda kufijve tė Sheriatit. Pėrveē kėsaj, muslimanėt duhet tė jenė tė vetėdijshėm pėr shpikjen e ēėshtjeve qė Allahu i Lartėsuar i paralajmėroi kundėr asaj dhe tė cilat ēojnė nė pėrngjasim me armiqtė e Allahut, Subhanehu ve Teala, duke i pasuar ata dhe ēdo ide apo risi fetare qė vjen nga ata duke e konsideruar si tė mirė. Muslimanėt janė tė urdhėruar qė tė jenė bamirės, tė jenė tė mėshirshėm, tė kenė marrėdhėnie tė mira jo vetėm me nėnat e tyre, por edhe baballarėt dhe tė afėrmit e tyre. Allahu i Gjithėfuqishėm e ka ndaluar mosrespektimin dhe ndėrprerjen e lidhjeve farefisnore. Ai i kushtoi kujdes dhe respekt tė veēantė nėnave, sepse ato i sigurojnė, dhe i pajisin, fėmijėt e tyre me kujdesin maksimal dhe vuajnė shumė nė shtatzėni, gjidhėnie si dhe gjatė rritjes sė tyre. Allahu i Lartmadhėruar thotė: "Zoti yt ka dhėnė urdhėr tė prerė qė tė mos adhuroni tjetėr pos Tij, qė tė silleni nė mėnyrė bamirėse ndaj prindėrve. " [El Isra 23] Tha Mėshiruesi: "Ne njeriun e kemi urdhėruar pėr (sjellje tė mira ndaj) prindėrit tė vet, sepse nėna e vet atė e barti me mund pas mundi dhe pas dy viteve ia ndau gjinin. (e porositėm) Tė jeshė mirėnjohės ndaj Meje dhe ndaj dy prindėrve tu, pse vetėm tek Unė ėshtė kthimi juaj." [ Lukman 14] Tha i Gjithėfuqishmi: "Nėse ju (o hipokritė) i ktheni shpinėn besimit, atėherė do tė bėnit ngatėrresa nė Tokė dhe do ti shkatėrronit lidhjet farefisnore." [Muhammed 22] I Dėrguari i Allahut, sal-lall-llahu alejhi ve selem, iu tha shokėve tė tij: A doni t'ju njoftoj pėr mėkatet mė tė mėdha? Ne i thamė: Gjithsesi, o i Dėrguari i Allahut! Tha: Allahut nėse i pėrshkruhet shok (shirk) dhe mosdėgjimi i prindėrve. Ishte (ulur) i mbėshtetur, pastaj u drejtua dhe tha: Vėni re, edhe fjala e kotė, edhe dėshmia e rrejshme, dhe vazhdimisht e pėrsėriti kėtė saqė thash: Ah, sikur tė heshtte! [Buhariu] Transmetohet nga Ebu Hurejra, radijallahu anhu, se ka thėnė:"Erdhi njė njeri tek Pejgamberi sal-lall-llahu alejhi ve selem dhe i tha: O i Dėrguari i Allahut, kush e meriton mė sė shumti shoqėrimin (shėrbimin)? Tha: Nėna yte. Pastaj kush? Tha: Nėna yte. Pastaj kush? Tha: Nėna yte. Pastaj kush? Tha Pejgamberi sal-lall-llahu alejhi ve selem: Babai yt." [Buhariu dhe Muslimi] I Dėrguari i Allahut, sal-lallahu alejhi ve sel-lem, gjithashtu tha : "Se njė person i cili shkėputė marrėdhėniet farefisnore nuk do tė hyjė nė Xhennet."[Buhariu dhe Muslim] Nga Enes ibėn Maliku transmetohet se I Dėrguari sal-lall-llahu alehjhi ve selem ka thėnė: Ai njeri qė dėshiron ti shtohet furnizimi (risku) dhe ti zgjatet jeta, le ti mbajė marrėdhėniet farefisnore.[Buhariu] Kėto hadithe janė tė mjaftueshme pėr tė mbėshtetur argumentin tonė, ngase ato tregojnė qartė detyrimin dhe obligueshmėrinė e nderimit, respektimit, dhe trajtimit tė prindėrve dhe farefisit me dashamirėsi. Ato gjithashtu tregojnė se shėmtimi i tė qenit mos-bindės, mos-respektues dhe mos-nėnshtrues ndaj prindėrve dhe shkėputja e lidhjeve farefisnore, ai person qė vepron njė gjė tė tillė atėherė ai ėshtė duke kryer njė mėkat tė madh e tė rėndė, i cili definitivisht do tė meritoj zemėrimin e Allahut tė Plotfuqishėm mbi veten e tij dhe ai do tė pėrfundojė nė Xhehennem - Allahu na ruajttė! Kjo ėshtė mė e plotė, dhe mė madhėshtore se tradita qė u prezantua nga Perėndimi pėr tė nderuar nėnėn njė ditė brenda vitit dhe neglizhimi dhe mos-interesimi ndaj saj gjatė tėrė vitit, si dhe mos-respekti ndaj baballarėve dhe pjesės tjetėr tė farefisit. Njerėzit e menēur e kuptojnė korrupsionin dhe padrejtėsinė e madhe qė lind nga ky zakon, e cila gjithashtu kundėrshton Sheriatin e Allahut tė Plotfuqishėm dhe cenon ndalesat e tė Dėrguarit tė Allahut, sal-lall-llahu alejhi ve selem. E njėjta vlen edhe pėr festimin e ditėlindjeve, festa e mėsuesit, festa e punėtorit, festimin e ditės sė pavarėsisė, pėrkujtimin e jubileve, ... dhe shumė tė tjerave tė ngjashme me kėta. Nė kėtė drejtim, muslimanėt i kanė ndjekur armiqtė e Allahut tė Plotfuqishėm dhe kanė neglizhuar ndalimin fetar pėr imitimin e tyre. Ekziston njė hadith i vėrtetė dhe autentik nga i Dėrguari i Allahut, sal-lall-llahu alejhi ue selem, i cili tha: Do t'i pasoni traditat e atyre qė ishin para jush, llėrė pas llėre, hap pas hapi, po edhe nėse ata tė futeshin nė zgavrėn e hardhucės edhe ju do tė futeshit nė tė, thanė: O i dėrguari i Allahut, ke pėr qėllim ēifutėt (jehudėt) dhe tė krishterėt?! Tha: Po kėnd tjetėr [Buhariu dhe Muslim] Transmetohet nga Ebu Hurejra radijallahu anhu se Pejgamberi sal-lall-llahu alejhi ve selem ka thėnė: Nuk do tė ndodhė Kiameti pėrderisa ummeti (populli) im do ti pasojė gjeneratat para tij pėllėmbė pas pėllėmbe dhe hap pas hapi. I ėshtė thėnė: O i Dėrguari i Allahut: Persianėt dhe Romakėt? Tha: E kush tjetėr pėrveē atyre? [Buhariu] Realiteti dėshmon se ēfarė ėshtė thėnė nga gjuha e mė tė sinqertit, i Dėrguari, sal-lall-llahu alejhi ve selem. Kur muslimanėt u bėnė tė dobėt nė kėtė kohė, imitimi i tyre ndaj armiqve tė tyre u bė edhe mė i pėrhapur dhe shumė prej traditave dhe zakoneve perėndimore u pėrhapėn, qofshin kėto tė bėjnė me mjete konsumimi apo qėndrime dhe sjellje. Njė prej kėtyre traditave ėshtė edhe festimi i tė ashtuquajturės "Dita e Nėnės" Kjo thekson largimin, ftohjen prej Islamit. Gjithashtu, zakonet, morali dhe mėnyra e jetės sė jobesimtarėve u bė shumė mė e mirė nė sytė e muslimanėve sesa ajo qė ėshtė urdhėruar nga Islami. Shumė prej muslimanėve pėr fat tė keq kanė marrė se ēfarė ėshtė e mirė si e keqe, veprat e Sunnetit si risi fetare, dhe anasjelltas, e gjithė kjo nga mosdija dhe pėr shkak se ata refuzojnė moralin fisnik dhe veprat e drejta dhe tė larta qė janė tė urdhėruara nga Islami. Lusim Allahun e Lartmadhėruar qė t'i ndihmojė muslimanėt qė ta kuptojnė fenė e tyre mirė, ta pėrmirėson gjendjen e tyre, t'i udhėzojė udhėheqėsit e tyre, t'i ndihmojė dijetarėt tanė dhe thirrėsit qė t'i shpėrndajnė dhe pėrhapin vlerat e Islamit, t'i paralajmėrojnė dhe tua tėrheqin njerėzve vėrejtjen kundėr risive fetare, tė cilat dėmtojė imazhin e Islamit dhe shkaktojnė qė njerėzit tė shmangen nga ai! Allahu i Gjithėfuqishėm me siguri dhe padyshim ėshtė nė gjendje ta bėjė kėtė. Pėrktheu: Ummu Muhlisa |
NoOrA- Hero ne SHoqerinVIrtuale
- Numri i postimeve : 1530
Registration date : 25/09/2009
Faqja 1 e 1
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi