Pėrse e zgjodha mbulesėn?!...
Faqja 1 e 1
Pėrse e zgjodha mbulesėn?!...
Ende femra perėndimore vazhdon tė trajtohet sikur tė jetė prodhim tregtie, ku trupi dhe bukuria e saj pėrdoret si produkt kryesor nė tregjet e shumė shteteve, nė tė cilat dhuna ndaj femrave ėshtė nė masė tė madhe, ndėrsa barazia gjinore ėshtė vetėm njė iluzion.
Shumė udhėheqės e gazetarė i kanė zbukuruar shkrimet e tyre ndaj keqtrajtimit tė gruas nė Islam, duke mos biseduar, qoftė edhe njė herė me gratė, tė cilat mbajnė mbulesėn... Thjeshtė ata nuk dinė fare pėr nderimin dhe pėrkrahjen me tė cilat ėshtė begatuar femra nė Fenė Islame qysh para 14 shekujve... gjithashtu ata shkruajnė pėr tema qė nuk kanė lidhje me kulturėn e shoqėrisė, si p.sh.: martesa e hershme, vrasja pėr shkak tė nderit, martesa me dhunė etj., ēdo herė duke u shprehur nė mėnyrė arrogante, ku pretendojnė se Islami ėshtė pėrgjegjės pėr kėto veprime, nė njė kohė kur dihet shumė mirė nga tė gjithė, se kėto gjėra nuk kanė lidhje tė drejtpėrdrejtė me Islamin. U themi atyre: Mė falni, ndaluni e mos i pėrzieni kulturėn, traditat me udhėzimet e Islamit.
Mė ėshtė kėrkuar qė tė shkruaj pėr temėn, se si ua lejon Islami burrave rrahjen e bashkėshorteve tė tyre? Gjė qė nuk ėshtė e vėrtetė... Kritikuesit e Islamit e argumentojnė kėtė gjė me ajete nga Kurani dhe hadithe, duke i marrė argumentet nė mėnyrė sipėrfaqėsore... nėse njė burrė detyrohet tė ngrejė dorė mbi gruan e tij, Islami ia ka ndaluar atij qė tė lėrė gjurmė nė trupin e saj, d.m.th.: Islami i thotė muslimanit nė mėnyrė indirekte tė mos e rrah gruan e vet. Mė lejoni tju paraqes disa statistika sipas tė dhėnave nė SHBA nė lidhje me dhunėn nė familje:
1- vetėm nė periudhėn kohore prej 12 muajsh, 4 milion femra amerikane janė keqtrajtuar me dhunė nga bashkėshortėt e tyre.
2- Mė shumė se 3 femra vriten pėr ēdo ditė nga bashkėshortėt dhe dashnorėt e tyre.
3- Rreth 5,500 femra janė keqtrajtuar deri nė vdekje brenda 5 viteve 2001- 2006.
Ndoshta dikush mund tė thotė se kėto janė akuza tė rėnda, qė po i adresoni ndaj njė shoqėrie tė civilizuar siē ėshtė shoqėria amerikane, mirėpo unė ju them: Me tė vėrtetė dhuna ndaj femrave ėshtė dukuri ndėrkombėtare, ata qė e manifestojnė dhunėn nuk do tė thotė se i takojnė vetėm ndonjė feje apo kulture tė caktuar...
Ėshtė e vėrtetė e pamohueshme, se ēdo tre femra nė botė i nėnshtrohen rrahjes, dhunės apo keqtrajtimeve nė forma tė ndryshme gjatė jetės sė tyre. Dhuna ndaj femrave ėshtė njė ēėshtje qė nuk karakterizohet vetėm me njė fe, shtresė shoqėrore, racė apo kulturė. Femrat para ardhjes sė Islamit trajtoheshin si krijesa tė ulėta pa vlerė, ndėrsa sot nė botėn perėndimore femrat akoma pėrballen me probleme tė ndryshme; ku burrat mendojnė se janė mė tė privilegjuar, se sa gratė duke u vėrejtur qartė nė sistemin e jetesės si punėsimit, rrogat nė tė gjitha sektorėt, duke filluar nga pastrueset e deri tek ato qė synojnė poste tė larta nėn ombrellėn e barazisė gjinore.
Ende femra perėndimore vazhdon tė trajtohet sikur tė jetė prodhim tregtie, ku trupi dhe bukuria e saj pėrdoret si produkt kryesor nė tregjet e shumė shteteve, nė tė cilat dhuna ndaj femrave ėshtė nė masė tė madhe, ndėrsa barazia gjinore ėshtė vetėm njė iluzion. Shpesh nė tė kaluarėn i kam konsideruar gratė e mbuluara me hixhab- mbulesė si krijesa tė shtypura dhe tė prapambetura, ndėrsa tani i shikoj ato si femra me aftėsi tė larta dhe tė respektuara. Lidhja mes femrave perėndimore ėshtė shumė e zbehtė nė krahasim me lidhjen e fortė tė femrave muslimane. E sidomos i kam ndryshuar pikėpamjet e mia pas njė eksperience tė hidhur nė kohėn kur kisha rėnė nė duart e Talibanėve nėn akuzėn e spiunazhit nė Afganistan gjatė vitit 2001 dhe kisha veshur ferexhe. Ndėrsa isha e arrestuar vendosa, qė nėse mė lirojnė do tė filloj leximin e Kuranit dhe mėsimin e Islamit dhe pikėrisht e plotėsova premtimin tim, mirėpo meqė isha gazetare dhe raportoja pėr lajmet e Lindjes sė Mesme ndjeva nevojėn pėr zgjerimin e njohurive rreth fesė, e cila ėshtė sistem jete. Mė herėt mendoja se tė lexuarit e Kuranit ėshtė vetėm studim akademik, mirėpo mė pas mėsova se me tė vėrtetė Kurani tregon nė mėnyrė tė qartė se femrat trajtohen si tė barabarta me meshkujt nė shumė aspekte, si ai shpirtėror, arsimor, si dhe nė shpėrblim. Begatia qė i ėshtė dhuruar femrės nė lindjen dhe edukimin e fėmijėve, muslimanėt e shikojnė si njė vlerė dhe pozitė tė lartė, femra muslimane krenohet me atė qė ėshtė amvisė dhe mirėmbajtėse e shtėpisė.
E kanė pyetur tė Dėrguarin e Allahut, se kush nga njerėzit e meriton mė shumė mirėsjelljen? Iu pėrgjigj: nėna jote duke e pėrsėritur tri herė ndėrsa nė herėn e katėrt tha babai yt. Tė gjitha synimet e shoqatave tė grave gjatė viteve 70-tė (tė shekullit tė kaluar), kanė qenė nė dispozicion tė gruas muslimane mė shumė se 14 shekuj mė parė. Femra muslimane ka pasur mundėsi tė zgjedhė punėn e saj dhe ēka fituar ka mbetur pronė e saj nė kohėn kur burri ishte pėrgjegjės pėr familjen.
Ekziston gjithashtu njė pėrkushtim i madh pėr temėn e veshjes sė gruas muslimane e sidomos nga disa burra muslimanė, si dhe jobesimtarė... Po, ėshtė detyrim qė gruaja myslimane tė veshė rroba modeste, mirėpo ka tema tė shumta qė ka nevojė tė diskutohen pėr gruan muslimane nė kohėn e sotme. Shumica e njerėzve pėrqendrohen nė ēėshtjen e mbulesės... dhe unė u them atyre: kujdes, mbulesa ėshtė pjesė e punės sime, ajo ju tregon se unė jam muslimane dhe shpresoj qė tė silleni ndaj meje me njė respekt tė veēantė. Paramendo sikur ti kėrkohet njė personi nė njė ndėrmarrje tė madhe, si p.sh.: nė njė bankė, qė tė shkojė nė punė me pantallona e kėmishė? Nėse ndodh kjo do ti thuhet pa pikė dyshimi, se uniforma tregon pėr personalitetin e tij gjatė orarit tė punės dhe se kėrkohet qė tė jetė serioz nė raport me palėn tjetėr. Bazė e vlerėsimit nė Islam ėshtė devotshmėria e nuk ėshtė bukuria, forca, pasuria apo gjinia... Islami mė thotė mua: Me tė vėrtetė unė zotėroj tė drejtėn e mėsimdhėnies, studimit, pavarėsisht a jam e martuar apo jo...
revista Albislam nr. 77
var jcomments=new JComments(151, 'com_content','http://radio-pendimi.info/pendimi/index.php?option=com_jcomments&tmpl=component');
jcomments.setList('comments-list');
Shumė udhėheqės e gazetarė i kanė zbukuruar shkrimet e tyre ndaj keqtrajtimit tė gruas nė Islam, duke mos biseduar, qoftė edhe njė herė me gratė, tė cilat mbajnė mbulesėn... Thjeshtė ata nuk dinė fare pėr nderimin dhe pėrkrahjen me tė cilat ėshtė begatuar femra nė Fenė Islame qysh para 14 shekujve... gjithashtu ata shkruajnė pėr tema qė nuk kanė lidhje me kulturėn e shoqėrisė, si p.sh.: martesa e hershme, vrasja pėr shkak tė nderit, martesa me dhunė etj., ēdo herė duke u shprehur nė mėnyrė arrogante, ku pretendojnė se Islami ėshtė pėrgjegjės pėr kėto veprime, nė njė kohė kur dihet shumė mirė nga tė gjithė, se kėto gjėra nuk kanė lidhje tė drejtpėrdrejtė me Islamin. U themi atyre: Mė falni, ndaluni e mos i pėrzieni kulturėn, traditat me udhėzimet e Islamit.
Mė ėshtė kėrkuar qė tė shkruaj pėr temėn, se si ua lejon Islami burrave rrahjen e bashkėshorteve tė tyre? Gjė qė nuk ėshtė e vėrtetė... Kritikuesit e Islamit e argumentojnė kėtė gjė me ajete nga Kurani dhe hadithe, duke i marrė argumentet nė mėnyrė sipėrfaqėsore... nėse njė burrė detyrohet tė ngrejė dorė mbi gruan e tij, Islami ia ka ndaluar atij qė tė lėrė gjurmė nė trupin e saj, d.m.th.: Islami i thotė muslimanit nė mėnyrė indirekte tė mos e rrah gruan e vet. Mė lejoni tju paraqes disa statistika sipas tė dhėnave nė SHBA nė lidhje me dhunėn nė familje:
1- vetėm nė periudhėn kohore prej 12 muajsh, 4 milion femra amerikane janė keqtrajtuar me dhunė nga bashkėshortėt e tyre.
2- Mė shumė se 3 femra vriten pėr ēdo ditė nga bashkėshortėt dhe dashnorėt e tyre.
3- Rreth 5,500 femra janė keqtrajtuar deri nė vdekje brenda 5 viteve 2001- 2006.
Ndoshta dikush mund tė thotė se kėto janė akuza tė rėnda, qė po i adresoni ndaj njė shoqėrie tė civilizuar siē ėshtė shoqėria amerikane, mirėpo unė ju them: Me tė vėrtetė dhuna ndaj femrave ėshtė dukuri ndėrkombėtare, ata qė e manifestojnė dhunėn nuk do tė thotė se i takojnė vetėm ndonjė feje apo kulture tė caktuar...
Ėshtė e vėrtetė e pamohueshme, se ēdo tre femra nė botė i nėnshtrohen rrahjes, dhunės apo keqtrajtimeve nė forma tė ndryshme gjatė jetės sė tyre. Dhuna ndaj femrave ėshtė njė ēėshtje qė nuk karakterizohet vetėm me njė fe, shtresė shoqėrore, racė apo kulturė. Femrat para ardhjes sė Islamit trajtoheshin si krijesa tė ulėta pa vlerė, ndėrsa sot nė botėn perėndimore femrat akoma pėrballen me probleme tė ndryshme; ku burrat mendojnė se janė mė tė privilegjuar, se sa gratė duke u vėrejtur qartė nė sistemin e jetesės si punėsimit, rrogat nė tė gjitha sektorėt, duke filluar nga pastrueset e deri tek ato qė synojnė poste tė larta nėn ombrellėn e barazisė gjinore.
Ende femra perėndimore vazhdon tė trajtohet sikur tė jetė prodhim tregtie, ku trupi dhe bukuria e saj pėrdoret si produkt kryesor nė tregjet e shumė shteteve, nė tė cilat dhuna ndaj femrave ėshtė nė masė tė madhe, ndėrsa barazia gjinore ėshtė vetėm njė iluzion. Shpesh nė tė kaluarėn i kam konsideruar gratė e mbuluara me hixhab- mbulesė si krijesa tė shtypura dhe tė prapambetura, ndėrsa tani i shikoj ato si femra me aftėsi tė larta dhe tė respektuara. Lidhja mes femrave perėndimore ėshtė shumė e zbehtė nė krahasim me lidhjen e fortė tė femrave muslimane. E sidomos i kam ndryshuar pikėpamjet e mia pas njė eksperience tė hidhur nė kohėn kur kisha rėnė nė duart e Talibanėve nėn akuzėn e spiunazhit nė Afganistan gjatė vitit 2001 dhe kisha veshur ferexhe. Ndėrsa isha e arrestuar vendosa, qė nėse mė lirojnė do tė filloj leximin e Kuranit dhe mėsimin e Islamit dhe pikėrisht e plotėsova premtimin tim, mirėpo meqė isha gazetare dhe raportoja pėr lajmet e Lindjes sė Mesme ndjeva nevojėn pėr zgjerimin e njohurive rreth fesė, e cila ėshtė sistem jete. Mė herėt mendoja se tė lexuarit e Kuranit ėshtė vetėm studim akademik, mirėpo mė pas mėsova se me tė vėrtetė Kurani tregon nė mėnyrė tė qartė se femrat trajtohen si tė barabarta me meshkujt nė shumė aspekte, si ai shpirtėror, arsimor, si dhe nė shpėrblim. Begatia qė i ėshtė dhuruar femrės nė lindjen dhe edukimin e fėmijėve, muslimanėt e shikojnė si njė vlerė dhe pozitė tė lartė, femra muslimane krenohet me atė qė ėshtė amvisė dhe mirėmbajtėse e shtėpisė.
E kanė pyetur tė Dėrguarin e Allahut, se kush nga njerėzit e meriton mė shumė mirėsjelljen? Iu pėrgjigj: nėna jote duke e pėrsėritur tri herė ndėrsa nė herėn e katėrt tha babai yt. Tė gjitha synimet e shoqatave tė grave gjatė viteve 70-tė (tė shekullit tė kaluar), kanė qenė nė dispozicion tė gruas muslimane mė shumė se 14 shekuj mė parė. Femra muslimane ka pasur mundėsi tė zgjedhė punėn e saj dhe ēka fituar ka mbetur pronė e saj nė kohėn kur burri ishte pėrgjegjės pėr familjen.
Ekziston gjithashtu njė pėrkushtim i madh pėr temėn e veshjes sė gruas muslimane e sidomos nga disa burra muslimanė, si dhe jobesimtarė... Po, ėshtė detyrim qė gruaja myslimane tė veshė rroba modeste, mirėpo ka tema tė shumta qė ka nevojė tė diskutohen pėr gruan muslimane nė kohėn e sotme. Shumica e njerėzve pėrqendrohen nė ēėshtjen e mbulesės... dhe unė u them atyre: kujdes, mbulesa ėshtė pjesė e punės sime, ajo ju tregon se unė jam muslimane dhe shpresoj qė tė silleni ndaj meje me njė respekt tė veēantė. Paramendo sikur ti kėrkohet njė personi nė njė ndėrmarrje tė madhe, si p.sh.: nė njė bankė, qė tė shkojė nė punė me pantallona e kėmishė? Nėse ndodh kjo do ti thuhet pa pikė dyshimi, se uniforma tregon pėr personalitetin e tij gjatė orarit tė punės dhe se kėrkohet qė tė jetė serioz nė raport me palėn tjetėr. Bazė e vlerėsimit nė Islam ėshtė devotshmėria e nuk ėshtė bukuria, forca, pasuria apo gjinia... Islami mė thotė mua: Me tė vėrtetė unė zotėroj tė drejtėn e mėsimdhėnies, studimit, pavarėsisht a jam e martuar apo jo...
revista Albislam nr. 77
var jcomments=new JComments(151, 'com_content','http://radio-pendimi.info/pendimi/index.php?option=com_jcomments&tmpl=component');
jcomments.setList('comments-list');
NoOrA- Hero ne SHoqerinVIrtuale
- Numri i postimeve : 1530
Registration date : 25/09/2009
Faqja 1 e 1
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi