Shtatė vetėvrasje nė dy javė
Faqja 1 e 1
Shtatė vetėvrasje nė dy javė
Statistikat zyrtare tė Policisė sė Kosovės tregojnė se dukuria e vetėvrasjes dhe tentim-vetėvrasjes, nė dy javėt e para tė muajit janar tė kėtij viti, ka qenė alarmante.
Sabrije Kamberi, zėdhėnėse nė Policinė e Kosovės, thotė se qė nga fillimi i kėtij viti, numri i tė vetėvrarėve ka arritur nė shtatė, ndėrkaq rastet e tentim-vetėvrasjeve kanė qenė tė shumta.
Nė bazė tė raporteve ditore qė janė tė evidentuara, pėr rastet e vrasjeve dhe tentim-vetėvrasjeve, na del se nga 1 janari janė raportuar 7 raste tė vetėvrasjeve dhe 15 raste tė tentim vetėvrasjeve, thekson Kamberi.
Zėdhėnėsja e Policisė, Kamberi, thotė se vetėvrasjet janė kryer nė forma dhe me mjete tė ndryshme.
Mjetet, tė cilat pėrdoren pėr vetėvrasje, janė armėt e zjarrit, hedhja nga lart, litari, medikamente tė ndryshme etj., thotė Kamberi.
Zėdhėnėsja Kamberi shton se gjinia mashkullore prin me rastin e vrasjeve, ndėrkaq qė gjinia femėrore prin me numrin e tentim-vetėvrasjeve.
Sipas saj, ka pasur mjaft raste kur personat kanė tentuar tė vetėvriten mė shumė se njė herė.
Nė anėn tjetėr, sociologėt vlerėsojnė se arsyet qė i shtyjnė njerėzit qė tė vetėvriten janė tė shumta. Milaim Nishori thotė se shkalla e vetėvrasjeve nė vend ėshtė njė nga treguesit e gjendjes sė kualitetit tė institucioneve tė vendit, si dhe punės sė tyre.
Nishori thekson se njė nga faktorėt kryesorė qė i shtyn personat tė vetėvriten, ėshtė gjendja e rėndė ekonomike, ndėrkohė qė ai pėrmend edhe faktorė tjerė.
Shkak i rritjes enorme tė numrit (tė vetėvrasjeve dhe tentim-vetėvrasjeve), ėshtė edhe ndryshimi i mėnyrės tradicionale tė tė jetuarit.
Vlerat tradicionale kanė rėnė, ndėrsa vlerat moderne ende nuk janė rrėnjosur sa duhet, kėshtu qė jemi nė njė mes, as nė stilin tradicional, as modern dhe jemi nė njė humbje tė identitetit ekzistencial, vlerėson Nishori.
Sociologu Nishori shton se nga institucionet kėrkohet njė qasje e drejtė ndaj problemeve reale, nė tė cilat, sipas tij, qėndrojnė edhe shkaqet e vetėvrasjeve.
Sipas Nishorit, ende janė tė vėrejtshme mbėshtetja e dobėt emocionale e fėmijėve brenda familjes dhe nė shkolla, si dhe kujdesi i dobėt institucional pėr tė rinjtė dhe nevojat e tyre
Ndryshe, Faik Hoti, zėdhėnės nė Ministrinė e Shėndetėsisė, thotė se problemet qė shkaktojnė dukurinė e vetėvrasjes, duhet adresuar nė njė varg institucionesh.
Sipas tij, Ministria e Shėndetėsisė merret me rehabilitimin psikik tė atyre qė kanė dashur tė bėjnė vetėvrasje.
Ministria e Shėndetėsisė, nė kuadėr tė projekteve tė veta pėr kėtė vit, parashikon edhe mbledhjen e tė dhėnave tė vetėvrasjeve, duke vazhduar edhe me programe tė tjera tė trajtimit tė tė prekurve me sėmundje tė shėndetit mendor.
Ministria menaxhon me disa shtėpi tė integruara, ku trajtohen ata pacientė qė kanė dashur tė bėjnė vetėvrasje, shpjegon Hoti.
Sidoqoftė, edhe gjatė vitit tė kaluar statistikat tregojnė njė nivel tė lartė tė numrit tė vetėvrasjeve dhe tentim-vetėvrasjeve.
Tė dhėnat e Policisė sė Kosovės thonė se gjatė vitin 2009 janė raportuar 60 raste tė vetėvrasjeve dhe 255 tentim-vetėvrasje. /rel/
NoOrA- Hero ne SHoqerinVIrtuale
- Numri i postimeve : 1530
Registration date : 25/09/2009
Faqja 1 e 1
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi