Serbia duhet tė kuptojė - Kosova ekziston si shtet
Faqja 1 e 1
Serbia duhet tė kuptojė - Kosova ekziston si shtet
Serbia duhet tė kuptojė - Kosova ekziston si shtet
Serbia
duhet tė kuptojė, dhe jo tė bindet nga tė tjerėt, se Kosova ekziston si
shtet, ka thėnė Giuliano Amato, ish-kryeministėr i Italisė dhe kryesues
i Komisionit Ndėrkombėtar pėr Ballkanin.
Amato, i cili para
katėr vjetėsh kishte dalė me propozimin qė Kosova tė kalojė nėpėr katėr
faza tė pavarėsisė sė mbikėqyrur, nė njė intervistė pėr gazetėn
Politika ka thėnė se as sot nuk e ka ndėrruar mendjen pėr kėtė
ēėshtje.
I pyetur nėse rrethanat kanė ndėrruar ndėrkohė, Amato ka thėnė: Po,
megjithatė ndodhi tė vijmė deri te njohja e pavarėsisė sė Kosovės,
ndėrsa Serbia ende tė mendojė njėsoj. Kjo e bėri tė gjithė procesin
shumė tė komplikuar dhe vetėm Gjykata Ndėrkombėtare e Drejtėsisė nė
Hagė mund tė sjellė njė vendim qė do tė na ndihmonte.
Sa i pėrket mundėsisė qė vendimi i GJND-sė tė ndryshojė ndonjė gjė,
Amato ka thėnė se kjo do tė varet se ēfarė do tė jetė vendimi. Ai ka
kujtuar se Serbia ka marrė pozicion qė tė tregohet e pėrmbajtur ndaj
ēfarėdo vendimi tjetėr qė nuk do tė jetė refuzues ndaj pavarėsisė sė
Kosovės ndėrsa ka shtuar se, edhe nėse Gjyqi do tė merrte njė vendim
qė nė njė formė do ta kthente Kosovėn nė kuadėr tė Serbisė, kjo nuk do
tė ishte e pranueshme.
Edhe po tė merrej njė vendim i tillė, me kushte dhe kufizime tė
caktuara, kjo do ta ēonte diskutimin nė njė drejtim krejt tjetėr,
konsideron Amato.
I pyetur ndėrkaq, se pse ky drejtim nuk mund tė ndėrrohet, Amato ka
thėnė: Duhet tė jemi real Serbia ka hequr dorė nga Kosova si pjesė e
pėrgjegjėsisė sė saj qysh para disa vjetėsh, kur Koshtunica kishte
marrė vendim tė pranonte njė lloj tė pėrgjegjėsisė ndėrkombėtare pėr
Kosovėn. Pyes nėse dikush nė atė kohė kishte pritur qė Kosova do tė
mund tė kthehej nė statusin e mėparshėm. Teorikisht kjo ėshtė e mundur,
por jo edhe e pritur.
Sa i pėrket mundėsisė pėr bisedime tė reja, ish-kryeministri italian ka
thėnė se, edhe kjo gjė do tė varet nga vendimi i GJND-sė. Ndoshta po
gaboj, mirėpo nuk pres qė statusi i Kosovės tė jetė para njė sfidė
radikale. Gjyqi ndoshta do tė konsiderojė se, megjithatė, do tė jetė i
nevojshėm njė aranzhman me Serbinė, tha ai.
Ndėrsa, lidhur me mos pajtueshmėrinė e Serbisė me statusin e
Kosovės, por edhe tė disa vendeve tė BE-sė dhe atyre tė bashkėsisė
ndėrkombėtare, Amato ka thėnė se Serbia nuk ka nevojė tė pajtohet e as
tė bėjė ndonjė gjė pėr shkak tė dikujt tjetėr. Mirėpo, vijoi ai, mendja
e shėndoshė thotė se ky shtet i vogėl (Kosova) ka lindur dhe nuk mund
tė mendohet pėr njė kthim 10 vjet prapa.
Bėhet fjalė pėr faktin se, Serbia duhet tė kuptojė kėtė gjė dhe jo tė
bindet nga dikush tjetėr. Pėr kėtė gjė nevojitet kohė, ka shtuar ai.
Ndėrkaq, duke folur pėr shtetet qė nuk e kanė njohur pavarėsinė e
Kosovės, Amato ka thėnė se, pa njė lloj marrėveshjeje Rusia vėshtirė se
do ta pranojė ekzistimin e Kosovės si shtet. Megjithatė, tė mos
harrojmė se Rusia e ka shfrytėzuar shembullin e Kosovės pėr ēėshtjen e
saj tė dy republikave tė Gjeorgjisė. Spanja ka vėshtirėsi tė mėdha tė
pranojė Kosovėn mirėpo ēėshtja e Kosovės nuk i intereson fare Spanjės
ajo ka probleme vetjake, ka thėnė Amato.
Sidoqoftė, ai ka thėnė se pesha e problemit nuk qėndron aty por,
sipas tij, mė e rėndėsishme ėshtė qė Serbia tė ketė njė qeveri,
orientimi kryesor politik i sė cilės do tė ishte ardhmėria. A mendoni
se mund tė shikohet kah ardhmėria dhe njėkohėsisht tė parashtrohen
pyetjet pėr sovranitetin e pjesės sė territorit, e cila qė 10 vjet
ėshtė jashtė shtetit - pjesė e sė cilit ishte dikur?, ka pyetur Amato.
Serbia
duhet tė kuptojė, dhe jo tė bindet nga tė tjerėt, se Kosova ekziston si
shtet, ka thėnė Giuliano Amato, ish-kryeministėr i Italisė dhe kryesues
i Komisionit Ndėrkombėtar pėr Ballkanin.
Amato, i cili para
katėr vjetėsh kishte dalė me propozimin qė Kosova tė kalojė nėpėr katėr
faza tė pavarėsisė sė mbikėqyrur, nė njė intervistė pėr gazetėn
Politika ka thėnė se as sot nuk e ka ndėrruar mendjen pėr kėtė
ēėshtje.
I pyetur nėse rrethanat kanė ndėrruar ndėrkohė, Amato ka thėnė: Po,
megjithatė ndodhi tė vijmė deri te njohja e pavarėsisė sė Kosovės,
ndėrsa Serbia ende tė mendojė njėsoj. Kjo e bėri tė gjithė procesin
shumė tė komplikuar dhe vetėm Gjykata Ndėrkombėtare e Drejtėsisė nė
Hagė mund tė sjellė njė vendim qė do tė na ndihmonte.
Sa i pėrket mundėsisė qė vendimi i GJND-sė tė ndryshojė ndonjė gjė,
Amato ka thėnė se kjo do tė varet se ēfarė do tė jetė vendimi. Ai ka
kujtuar se Serbia ka marrė pozicion qė tė tregohet e pėrmbajtur ndaj
ēfarėdo vendimi tjetėr qė nuk do tė jetė refuzues ndaj pavarėsisė sė
Kosovės ndėrsa ka shtuar se, edhe nėse Gjyqi do tė merrte njė vendim
qė nė njė formė do ta kthente Kosovėn nė kuadėr tė Serbisė, kjo nuk do
tė ishte e pranueshme.
Edhe po tė merrej njė vendim i tillė, me kushte dhe kufizime tė
caktuara, kjo do ta ēonte diskutimin nė njė drejtim krejt tjetėr,
konsideron Amato.
I pyetur ndėrkaq, se pse ky drejtim nuk mund tė ndėrrohet, Amato ka
thėnė: Duhet tė jemi real Serbia ka hequr dorė nga Kosova si pjesė e
pėrgjegjėsisė sė saj qysh para disa vjetėsh, kur Koshtunica kishte
marrė vendim tė pranonte njė lloj tė pėrgjegjėsisė ndėrkombėtare pėr
Kosovėn. Pyes nėse dikush nė atė kohė kishte pritur qė Kosova do tė
mund tė kthehej nė statusin e mėparshėm. Teorikisht kjo ėshtė e mundur,
por jo edhe e pritur.
Sa i pėrket mundėsisė pėr bisedime tė reja, ish-kryeministri italian ka
thėnė se, edhe kjo gjė do tė varet nga vendimi i GJND-sė. Ndoshta po
gaboj, mirėpo nuk pres qė statusi i Kosovės tė jetė para njė sfidė
radikale. Gjyqi ndoshta do tė konsiderojė se, megjithatė, do tė jetė i
nevojshėm njė aranzhman me Serbinė, tha ai.
Ndėrsa, lidhur me mos pajtueshmėrinė e Serbisė me statusin e
Kosovės, por edhe tė disa vendeve tė BE-sė dhe atyre tė bashkėsisė
ndėrkombėtare, Amato ka thėnė se Serbia nuk ka nevojė tė pajtohet e as
tė bėjė ndonjė gjė pėr shkak tė dikujt tjetėr. Mirėpo, vijoi ai, mendja
e shėndoshė thotė se ky shtet i vogėl (Kosova) ka lindur dhe nuk mund
tė mendohet pėr njė kthim 10 vjet prapa.
Bėhet fjalė pėr faktin se, Serbia duhet tė kuptojė kėtė gjė dhe jo tė
bindet nga dikush tjetėr. Pėr kėtė gjė nevojitet kohė, ka shtuar ai.
Ndėrkaq, duke folur pėr shtetet qė nuk e kanė njohur pavarėsinė e
Kosovės, Amato ka thėnė se, pa njė lloj marrėveshjeje Rusia vėshtirė se
do ta pranojė ekzistimin e Kosovės si shtet. Megjithatė, tė mos
harrojmė se Rusia e ka shfrytėzuar shembullin e Kosovės pėr ēėshtjen e
saj tė dy republikave tė Gjeorgjisė. Spanja ka vėshtirėsi tė mėdha tė
pranojė Kosovėn mirėpo ēėshtja e Kosovės nuk i intereson fare Spanjės
ajo ka probleme vetjake, ka thėnė Amato.
Sidoqoftė, ai ka thėnė se pesha e problemit nuk qėndron aty por,
sipas tij, mė e rėndėsishme ėshtė qė Serbia tė ketė njė qeveri,
orientimi kryesor politik i sė cilės do tė ishte ardhmėria. A mendoni
se mund tė shikohet kah ardhmėria dhe njėkohėsisht tė parashtrohen
pyetjet pėr sovranitetin e pjesės sė territorit, e cila qė 10 vjet
ėshtė jashtė shtetit - pjesė e sė cilit ishte dikur?, ka pyetur Amato.
blina--- Hero ne SHoqerinVIrtuale
- Numri i postimeve : 5440
Registration date : 01/10/2009
Faqja 1 e 1
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi