A lejohet qė muslimanėt ta festojnė vitin e ri ?
3 posters
Faqja 1 e 1
A lejohet qė muslimanėt ta festojnė vitin e ri ?
Vėllezėr tė nderuar musliman!
Jemi duke jetuar nė kėto dite kur njerėzit bėhen gati pėr tė festuar vitin e ri. Ata me mish e me shpirtė mundohen qė ti japim sa ma shumė pamje festive dhe cilėsi kremtive kėtyre ditėve tė fundit tė kėti viti gregorian.
Ajo qė na habit neve nuk ėshtė pėrpjekjet e mėdha qė i bėjnė nė kėtė drejtim tė krishterėt dhe tė tjerėt, mirėpo ajo qė na habit dhe befason neve ėshtė pėrgaditjet qė i bėjnė muslimanėt pėr tė festuar kėtė festė. Pėrgaditjet e tyre tė mėdha, tė cilat dalin nė shesh nėpėrmjet atmosferės festive qė e paraqesin me lula, llėmba dhe veshmbathje tė babadimrit.
Pa dyshim se kjo ėshtė njė pamje shumė e keqe e muslimanėve qė reflekton besimin e dobėt dhe humbjen e identitetit tė tyre.
Populli harxhon para duke u pėrgaditur pėr kėto netė tė hareshme dhe festive, tregtarėt pėrpjeken qė sa ma shumė tė fitojnė duke mos u kujdesur se ata me kėtė tregti tė tyre a e dobėsojnė besimin dhe fenė e tyre, tė rinjtė rezervojnė bileta dhe vende nėpėr kafeteri dhe kafe tė ndrsyhme, e ata qė janė tė pasur dhe kanė besimin e dobėt udhėtojnė pėr jashtė vendit tonė, qė atje ta festojnė dhe ti kalojnė kėto natė tė paharueshme.
Zakonisht kėto natė kalohen me alkool, zina, e shumė mėkate tjera.
Kėsaj atmosfere pa dyshim i ndihmon edhe media, e cila gjatė tėrė kohės e reklamon dhe agjiton kėtė festė, ku ekranet televizive mbushen pėrplot vasha dhe kėngėtare tė ēveshura lakuriq, lajme nga atmosfera festive anė e mbanė qyteteve tone tė banuara nga muslimanėt, etj.
Pa dyshim se ky pasim i verbėr, ky imitim i tė krishterėve, tregon dobėsinė e besimit qė e kemi, mungesėn e besimit tė shėndoshė dhe tė vėrtetė, ēveshja nga komponentet e identitetit islam, mėkat i cili na futė nė qarkun e atyreve pėr tė cilėt Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] ka thėnė:
Kush i pėrngjan njė popullit ai ėshtė prej tyre. (Ebu Davudi, sahih).
Ose nė transmetimin tjetėr:
Nuk ėshtė prej nesh ai qė u pėrngjanė tjerėve pėrveē neve. Mos u pėrngjani ēifutėve dhe tė krishterėve. (Tirmidhiu, sahih).
Imam Ahmedi ka thėnė:
Ky hadith nė minimum domethėnė se pėrngjajėsimi me tė ta ėshtė i ndaluar, edhe pse nga aspekti i jashtėm tregon se pėrgjajėsimi me ta ėshtė kufėr, siē ėshtė edhe nė ajetin Kur'anor:
E kush prej jush i miqėson ata, ai ėshtė prej tyre. (El-Maide: 51).
Pėrgjajėsimi i muslimanėve me mosbesimtarėt ėshtė nėnēmim dhe pėrkulje, sepse muslimani ėshtė mė i lartė se mosbesimtari, e nėse e imiton zbret nga lartėsirat dhe pozitėn nė tė cilat gjindet, duke zėvendėsuar tė mirėn me atė qė ėshtė e keqe. Kjo ėshtė pėrbuzje e dhuntisė dhe nėnēmim i Islamit.
Festat nė Islam janė tė caktuara
All-llahu [subhanehu ve teala] nuk na e ka lėrė kėtė ēeshtje pa sqarim. Neve si musliman na ka caktuar dy festa vjetore dhe njė festė javore. Festat vjetore janė fitėr dhe kurban Bajrami, kurse javore, festa e ditės sė xhuma.
Bazė pėr kėtė qė themi ėshtė hadithi i Enesit [radijall-llahu anhu], i cili thotė:
Erdhi Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] nė Medinė, kurse ata i kishin dy ditė nė tė cilėt loznin. E u tha: Ēka janė kėto ditė? Thanė:nė kėto ditė loznim nė injorancė. Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] tha: All-llahu ua ka ndėrruar me ditė mė tė mira se kėto: kurban dhe fitėr bajramin. (Ahmedi, sahih).
Shejhul-Islam Ibn Tejmiu [rahimehull-llah] thotė:
Nga ky hadith i Pejgamberit [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] nėnkuptojmė se muslimanėve u ndalohet tė festojnė edhe festat e tyre tė injorancės edhe festat e tyre islame, pėrndryshe nuk od tė kishte kuptin zėvendėsimi i tyre me dy festat islame. (shiko: Iktidaus-Siratul-Mustekim, 1/ 434).
Aisheja [radijall-llahu anha] thotė:
Ebu Bekri hyri te unė, kurse dy vasha kėndonin atė qė kishin thėnė Ensaritė ditėn e Buathit. Ato dy vashat nuk ishin kėngėtare. Ebu Bekri [radijall-llahu anhu] tha: fryllat e djallit nė shtėpinė e Pejgamberit [alejhis-selam]?! E kjo ndodhi nė njė ditė tė festės. Atėherė Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] tha:
Ebu Bekr! Secili popull ka festėn e vet, kurse kjo ėshtė festa jonė. (Buhariu dhe Muslimi).
Shejhul-Islam Ibn Tejmiu duke e komentuar kėtė hadith ka thėnė:
Ky hadith na tregon se secili popull ka festat e veta, kurse muslimanėt e kanė vetėm kėtė festė, e nuk kanė festa tjera. (Shiko: Iktidaus-Siratul-Mustekim, 1/ 446- 447).
Kurse argument se xhumaja ėshtė festė e muslimanėve ėshtė hadithi nė vijim:
Ne jemi ta fundit, mirėpo tė parėt nė ditėn e Kijametit. Ne jemi tė parėt qė do tė hyjmė nė xhennet. Edhe pse atyreve u ėshtė dhėnė libri para nesh, mirėpo ata u pėrēanė kurse neve All-llahu na udhėzoj nė tė vėrtetėn rreth sė cilės janė pėrēarė. Kjo ėshtė dita pėr tė cilėn janė pėrēarė ata, nė tė cilėn ditė na ka udhėzuar All-llahu. Tha: dota e xhuma ėshtė e jona, kurse nesėr ėshtė e ēifutėve, kurse pas nesėr ėshtė e kirshterėve. (Muslimi).
Ka edhe shumė argumente tjera tė cilat e ndalojnė shpikjen e festave tjera. Prej tyre ėshtė edhe hadithi i Pejgamberit [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem], i cili thotė:
Kush shpik nė ēeshtjen tonė gjėra qė nuk janė prej sajė (fesė), ato janė tė refuzuara, kurse nė transmetimin tjetėr qėndron:
Kush bėn ndonjė vepėr e cila nuk ėshtė prej veprave tonė, ėshtė e refuzuar. (Buhariu dhe Muslimi).
Ky hadith ėshtė bazė pėr tė refuzuar tė gjitha gjėrat e shpikura qė kanė tė bėjnė me fenė, e prej tyre janė edhe festat kohore dhe vendore.
Ndalohet pėrgjajėsimi me mosbesimtarėt nė festat e tyre
Ka shumė argumente qė ndalojnė pėrngjajėsimin me mosbesimtarėt nė gjėrat e tyre fetare, prej tė cilave janė edhe festat.
Argumentet janė tė dy kategorive, argumente qė ndalojnė pėrngjajėsimin e pėrgjithshėm me ta dhe argumente qė ndalojnė pėrngjajėsimin me ta nė festat e tyre.
a) Ndalimi i pėrngjajėsimit tė pėrgjithshėm me ta.
All-llahu [subhanehu ve teala] thotė:
Pastaj, Ne tė vumė ty nė njė rrugė tė drejtė tė fesė, pra ti ndiqe atė e mos ndiq dėshirat e atyre qė nuk dinė. (El-Xhathije: 18).
Nė kėtė ajet All-llahu [subhanehu ve teala] tregon se i ka pėrcaktuar Muhammedit [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] njė ligj tė cilin duhet ta pasojė dhe e ka ndaluar nga pasimi i epsheve dhe ėnjdeve tė atyreve qė nuk kanė dituri. Nė kėtė grup hynė tė gjithė ata qė e kundėrshtojnė sherijatin e All-llahut. Dėshirat e idhujtarėve janė atė qė e ata e pasojnė dhe sipas sė cilės udhėhiqen nė jetė. Andaj ata gėzohen shumė kur shohin se edhe muslimanėt i pasojnė dhe imitojnė ata nė disa ēeshtje. (shiko: El-Iktida; 1/ 85).
Poashtu All-llahu [subhanehu ve teala] thotė:
E mos u bėni si ata qė u ndanė dhe u pėrēanė pasi u patėn zbritur argumentet. Ata do tė pėsojnė njė dėnim tė madh. (Ali Imran: 105).
All-llahu [subhanehu ve teala] nė kėtė ajet na e ndalon tu pėrgjajmė ēifutėve dhe tė krishterėve, tė cilėt janė pėrēarė dhe dallojnė mes tyre duke u bėrė grupacione dhe parti tė ndryshme. Pra, lloji i kundėrshtimit tė tyre dhe mospėrgjajėsimi me ta ėshtė e ligjshme. Aq sa ma shumė largohet njeriu nga pėrgjajsimi me ta nė gjėrat e paligjshme pėr na ėshtė aq ma larg pėrgjajėsimit nė gjėrat e ndaluara pėr ne. Nė kėtė pa dyshim se ka interes shumė tė madh. (shiko: El-Iktida; 1/ 88).
All-llahu [subhanehu ve teala] thotė:
O ju qė besuat! Mos zini miq as jehuditė, e as tė krishterėt. Ata janė miq tė njėri-tjetrit. E kush prej jush i miqėson ata, ai ėshtė prej tyre. Vėrtet All-llahu nuk vė nė rrugė tė drejtė popullin zullumqar. (El-Maide: 51).
O ju qė besuat, mos e zini mik armikun Tim dhe armikun tuaj, duke shprehur ndaj tyre dashuri, kur dihet se ata mohuan tė vėrtetėn qė u erdhi juve. (El-Mumtehine: 1).
Ata dėshirojnė qė edhe ju tė mos besoni sikurse nuk besuan vetė dhe bėheni tė njėjtė. Mos zini miq prej tyre . (En-Nisa: 89).
Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] ka thėnė:
Do tė pasoni adetet e atyreve qė kanė qenė para jush pėllėmbė pas pėllėmbe, llėrė pas llėre, saqė po tė hynin ata nė vrimė tė hardhucės, do ti pasonit. I thamė: kush janė ata, ēifutėt dhe tė krishterėt? Tha: kush tjetėr pėrpos tyre. (Buhariu dhe Muslimi).
Nė transmetimin tjetėr qėndron: Kush janė ata, persianėt dhe romakėt? Tha: po kush tjetėr pėrpos tyre.
Ibn Battali thotė: Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] ka lajmėruar se ummeti i tij do tė pasojė gjėrat e shpikura, bidate dhe epshet, ashtu siē ka ndodhur nė popujt e mėparshėm. Nė shumė hadithe se nė fund do tė pėrmbledhet e keqeja, sepse Kijameti nuk ndodh vetėmse nė njerėz tė kėqinjė, kurse feja do tė mbetet e fuqishme vetėm te disa njerėz tė veēantė. (Fethul-Bari; 13/ 301).
Shejhul-Islam Ibn Tejmiu [rahimehull-llah] thotė: Ky hadith tregon gjėrat e kėqija qė do tė ndodhin nga kjo kuptohet se pėrgjajėsimi me ēifutėt dhe tė krishterėt, me persianėt dhe romakėt ėshtė prej gjėrave qė i ka qortuar All-llahu dhe Pejgamberi. (El-Iktida; 1/ 147).
b) Ndalimi i pėrgjajėsimit veēanėrisht nė festa.
All-llahu [subhanehu ve teala] thotė:
(Robėrit e Zotit janė) Edhe ata qė nuk dėshmojnė rrejshėm dhe kur (rastėsisht) kalojnė pranė tė keqes, kalojnė duke e ruajtur karakterin e vet. (El-Furkan: 72).
Dijetarėt e tefisirit siē ėshtė Ibn Sirini, Muxhahidi, Dahaku dhe tė tjerėt kanė thėnė se janė festat e idhujtarėve.
All-llahu [subhanehu ve teala] thotė:
Secilit popull Ne i dhamė ligj (fetar) qė ata veprojnė sipas tij, . (El-Haxhxh: 67).
Festat janė nga ligjet fetare. Ibn Tejmiu thotė: festat jane prej veēorive mė tė mėdha tė njė ligji andaj pėlqimi nė kėtė gjė ėshtė pėlqim nė pjesėn mė delikate tė ligjeve tė kufrit dhe nė simbolin mė publik. (shiko: El-Iktida, 1/ 476).
Shkaku i ndalesės sė pėrgjajėsimit
Pėrngjajėsimi nė ēeshtjet e kėsaj bote shkakton dashuri dhe miqėsi me ata qė u pėrgjajėsohesh. Shejhul-Islam ibn Tejmiu [rahimehull-llah] thotė:
Nėse dy persona gjatė udhėtimit tė tyre nė njė vend tė huaj takohen edhe i pėrngjajnė njėri tjetrit nė rroba, kapelė, flokė, mjetin vartės, etj, do tė kishin afėrsi mes tyre ma shumė se sa mes tij dhe tjerėve. Poashtu edhe njerėzit e njė zanati janė mė tė afėrt me njėri tjetrin se sa me tė tjerėt. (shiko: El-Iktida; 1/ 488 dhe 490).
Nėse pėrgjajėsimi nė ēeshtje tė kėsaj bote shkakton afėrsi dhe dashuri, atėherė nė gjėrat e besimit dhe gjėrat e veēanta tė fesė shkakton afėrsi dhe dashuri edhe mė tė madhe, kurse kjo ėshtė nė kundėrshtim tė plotė me besimin.
Si manifestohet mosfestimi i festave tė tyre
Mosfestimi i festave tė tyre manifestohet nė disa mėnyra:
a) Mospjesmarrja nė festimet e tyre.
Dijetarėt janė tė pajtuar se ndalohet pjesmarrja nė festat e mosbesimtarėve dhe pėrgjajėsimi me ta, duke u mbėshtetur nė argumentet e pėrgjithshme qė i pėrmendėm mė lartė dhe konsenzusin e sahabeve dhe tabiinėve.
b) Mospėrputhje nė veprimet e tyre.
Nėse disa muslimanėve nuk u mundėsohet tė marrin pjesė nė festimin dhe kremtimin e kafirave, atyreve edhe nuk u lejohet qė tė bėjnė atė qė e bėjėnė kafirat.
Shejhul-Islam Ibn Tejmiu [rahimehull-llah] thotė: Muslimanėve nuk u lejohet qė tu pėrgjajnė nė asnjė gjė e cila ėshtė veēori e festave tė tyre, as nė ushqim, as nė veshmbathje, as nė larje, as nė ndezje tė zjarrit, as pasivizim tė ndonjė adeti nga pėrditshmėria e jetės ose tė ndonjė ibadeti, as pėrgaditja e gostisė, as dhuratat, as shitja e gjėrave, me tė cilat ndihmohen nė kėto festa, as mundėsimi i fėmijėve dhe tė tjerėve qė tė lozin e as qė tė veshin rroba tė zbukuruara. Thėnė troē, nuk u lejohet qė tė veēojnė festat e tyre me simbole tė veēanta tė tyre, por dita e festės sė tyre te muslimanėt duhet tė jetė sikurse edhe ditėt tjera. (El-Fetava; 25/ 329).
c) Mosdhėnia dhurata dhe mosndihmimi i festave tė tyre me shitblerje.
Ebu Hafs Hanefiu thotė:
Kush i dhuron njė vezė idhujtarit nė shenjė tė madhėrimit tė asaj dite, ka bėrė kufėr ndaj All-llahut. (Fethul-Bari; 2/ 513).
Ibn Turkmani thotė:
Muslimani bėn mėkat nėse ulet me ta, u ndihmon me therrje gatim tė ushqimit, dhėnja nė shėrbim tė ndonjė kafshe bartėse qė ta pėrdorin nė rastet dhe festat e tyre. (El-Lumea fil-Havadith, 1/ 294).
d) Mos tu ndihmohet atyreve qė i pėrgjajnė mosbesimtarėve.
e) Mos tua uron festėn e tyre.
Ibn Kajjimi [rahimehull-llah] thotė:
Urimi i simboleve tė veēanta tė kufrit ėshtė haram sipas tė gjithė dijetarėve, sikurse tua uron festat dhe agjėrimin e tyre duke thėnė: urime festėn, etj. nėse thėnėsi i kėsaj fjale shpėton nga kufri, nuk shpėton nga harami. Ky njeri i ngjan atij qė ia uron pėruljen kryqit. Madje kjo ėshtė mėkat edhe mė i madh dhe mė i keq se sa urimi pėr konsumim tė alkoolit, vrasjes sė njeriut, bėrjes zina, etj. Shumica e atyreve qė nuk e vlersojnė fenė kanė rėnė nė kėtė mėkat duke mos e ditur keqėinė e asaj qė e kanė bėrė. Ai qė e uron njė njeri pėr mėkat, bidat ose mosbesim, e meriton mllefin dhe urrejtjen e All-llahut. Njerėzit e devotshėm prej dijetarėve largohen nga urimet ndaj zullumqarėve pėr marjen e posteve nė shtet, ose urimet ndaj injorantėve kur tė marin ndonjė post nė arsim, gjykim ose dhėnie tė fetvasė, pėr shkak tė mllefit tė All-llahut dhe rėnies nga Syri i All-llahut. (Ahkamu Ehludh-Dhimmeti, 1/ 441- 442).
Ndalohet urimi i kafirave tė festave tė tyre sepse me kėtė aktivitet e konfirmojmė kufrin e tyre dhe dakordohemi me kėtė kufėr tė tyre edhe pse nuk dakordohemi me atė kufėr pėr vetveten tonė. Andaj i ndalohet muslimanit tė dakordohet me simbolet e kufrit ose tua uron kėtė atyreve. Sepse me kėtė nuk dakrodohet as All-llahu:
Nėse ju nuk besoni, All-llahu nuk ėshtė nevojtar pėr ju; megjithatė, Ai nuk ėshtė i kėnaqur me mosbesimin e robėrve tė Vet, e nėse jeni mirėnjohės ndaj Tij, Ai e pėlqen atė pėr ju. . (Ez-Zumer: 7).
Sot pėrsosa pėr ju fenė tuaj, plotėsova ndaj jush dhuntinė Time, zgjodha pėr ju islamin fe. (El-Maide: 3).
E kush kėrkon fe tjetėr pėrveē fesė islame, atij kurrsesi nuk do t'i pranohet dhe ai nė botėn tjetėr ėshtė nga tė dėshėpruarit. (Ali Imran: 85).
NoOrA- Hero ne SHoqerinVIrtuale
- Numri i postimeve : 1530
Registration date : 25/09/2009
Re: A lejohet qė muslimanėt ta festojnė vitin e ri ?
shum tem e mir
All-llahu te shperbleft Nora
All-llahu te shperbleft Nora
DonnA- PrincesS e Forumit
- Numri i postimeve : 547
Registration date : 12/10/2009
Re: A lejohet qė muslimanėt ta festojnė vitin e ri ?
Pa dyshim se ky pasim i verbėr, ky imitim i tė krishterėve, tregon dobėsinė e besimit qė e kemi, mungesėn e besimit tė shėndoshė dhe tė vėrtetė, ēveshja nga komponentet e identitetit islam, mėkat i cili na futė nė qarkun e atyreve pėr tė cilėt Pejgamberi [sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem] ka thėnė:
Kush i pėrngjan njė popullit ai ėshtė prej tyre.
E tash jemi met Na te VEndosim ...
Une jam Prej Pasusve te Pejgamberit s.a.v.s ///
Elhamdulila ( Faliminderimi i Takon All-llahut
Kush i pėrngjan njė popullit ai ėshtė prej tyre.
E tash jemi met Na te VEndosim ...
Une jam Prej Pasusve te Pejgamberit s.a.v.s ///
Elhamdulila ( Faliminderimi i Takon All-llahut
Faqja 1 e 1
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi