Ēfarė hyn nė devotshmėri?
Faqja 1 e 1
Ēfarė hyn nė devotshmėri?
Ai i cili ka frikė Allahun e Madhėruar ska dyshim qė shijon lumturinė...
O besimtarė, kini frikė All-llahun me sinqeritet tė vėrtetė..
(Ali Imran, 102)
Prandaj, shprehni devotshmėri Allahut sa tė mundeni.
(et-Tegabun, 16)
O besimtarė! Frikėsojuni prej Allahut dhe flisni vetėm tė vėrtetėn!
(el-Ahzab, 70)
... Dhe kushdo qė ka frikė Allahun dhe pėrmbush obligimet ndaj Tij, Ai do tia hapė rrugėn e daljes (nga ēdo vėshtirėsi) dhe Ai do tia sjellė rizkun (furnizimin) prej nga ai nuk e mendonte.. (Talak, 2-3)
Nė devotshmėri tė plotė nė radhė tė parė hyn: Kryerja e obligimeve dhe lėnia e harameve, pastaj nė tė hyn edhe kryerja e gjėrave tė pėlqyera dhe largimi nga gjėrate e papėlqyera, dhe padyshim kjo ėshtė grada mė e lartė e devotshmėrisė.
Pėr kėtė arsye, devotshmėria ėshtė porosi nga Allahu i Lartėsuar, pėr tė parėt dhe tė fundit, si dhe porosi e ēdo pejgamberi pėr popullin e vet. Ai i cili ka frikė Allahun e Madhėruar ska dyshim qė shijon lumturinė nė kėtė botė dhe botėn tjetėr, si dhe shpėtimin dhe rrugėdaljen nga problemet, vėshtirėsitė e krizat.
Devotshmėria nuk pėrkufizohet me vend apo kohė, por ajo duhet tė manifestohet vazhdimisht nė jetėn dhe aktivitetin e besimtarit, duke kujtuar ēdo herė qė Allahu i Lartėsuar kontrollon robėrit e Tij. I Dėrguari i Allahut sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem kur dėrgonte ndonjė prijės me ushtri nė mėnyrė tė veēantė e kėshillonte pėr devotshmėri ndaj Allahut, dhe tė sillej mirė me muslimanėt.
Synimi i tė Dėrguarit sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem kur e kėshilloi Muadhin radijall-llahu anhu pėr devotshmėri nė fshehtėsi dhe publik, e udhėzoi atė nė atė qė e ndihmon pėr kėtė gjė, e ajo ėshtė, tė turpėrohesh nga Allahu sikurse qė turpėrohesh nga ndonjė njeri me dinitet nga familja jote. Kuptimi i saj ėshtė tė ndjesh gjithmonė me zemėr afėrsinė dhe shikimin e Allahut prej teje dhe tė turpėrohesh nga shikimi i Tij mbi ty.
Thėniet e selefit pėr takvan
Muadh ibėn Xhebeli radijall-llahu anhu ka thėnė: Ditėn e Kijametit do tė thirret: Ku janė tė devotshmit? Atėherė ngriten nėn mbrojtjen e Mėshiruesit, nuk mbulohen prej tyre dhe nuk janė tė fshehur. Atėherė atė e pyetėn: Kush janė tė devotshmit? Ai tha: Njerėz qė iu frikėsuan shirkut dhe adhurimit tė idhujve, kurse e adhuruan Allahun sinqerisht.
Umer ibėn Abdulazizi ka thėnė: Devotshmėria ndaj Allahut nuk ėshtė duke agjėruar natėn, as duke falur natėn, e as duke bashkuar kėto tė dyja, por devotshmėria ėshtė tė lėsh atė qė Allahu e ka ndaluar dhe tė kryesh atė qė Allahu e ka obliguar, e kush pas kėsaj furnizohet me mirėsi, atėherė ajo ėshtė mirėsi mbi mirėsi.
Abdullah ibėn Mesudi radijall-llahu anhu duke komentuar fjalėt e Allahut tė Lartėsuar: kini frikė All-llahun me sinqeritet tė vėrtetė. [Ali Imran, 102], thotė: Ti bindesh (Allahut) e tė mos bėsh mėkate, ta pėrmendėsh e tė mos e harrosh, ta falenderosh e tė mos e mohosh.
O besimtarė, kini frikė All-llahun me sinqeritet tė vėrtetė..
(Ali Imran, 102)
Prandaj, shprehni devotshmėri Allahut sa tė mundeni.
(et-Tegabun, 16)
O besimtarė! Frikėsojuni prej Allahut dhe flisni vetėm tė vėrtetėn!
(el-Ahzab, 70)
... Dhe kushdo qė ka frikė Allahun dhe pėrmbush obligimet ndaj Tij, Ai do tia hapė rrugėn e daljes (nga ēdo vėshtirėsi) dhe Ai do tia sjellė rizkun (furnizimin) prej nga ai nuk e mendonte.. (Talak, 2-3)
Nė devotshmėri tė plotė nė radhė tė parė hyn: Kryerja e obligimeve dhe lėnia e harameve, pastaj nė tė hyn edhe kryerja e gjėrave tė pėlqyera dhe largimi nga gjėrate e papėlqyera, dhe padyshim kjo ėshtė grada mė e lartė e devotshmėrisė.
Pėr kėtė arsye, devotshmėria ėshtė porosi nga Allahu i Lartėsuar, pėr tė parėt dhe tė fundit, si dhe porosi e ēdo pejgamberi pėr popullin e vet. Ai i cili ka frikė Allahun e Madhėruar ska dyshim qė shijon lumturinė nė kėtė botė dhe botėn tjetėr, si dhe shpėtimin dhe rrugėdaljen nga problemet, vėshtirėsitė e krizat.
Devotshmėria nuk pėrkufizohet me vend apo kohė, por ajo duhet tė manifestohet vazhdimisht nė jetėn dhe aktivitetin e besimtarit, duke kujtuar ēdo herė qė Allahu i Lartėsuar kontrollon robėrit e Tij. I Dėrguari i Allahut sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem kur dėrgonte ndonjė prijės me ushtri nė mėnyrė tė veēantė e kėshillonte pėr devotshmėri ndaj Allahut, dhe tė sillej mirė me muslimanėt.
Synimi i tė Dėrguarit sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem kur e kėshilloi Muadhin radijall-llahu anhu pėr devotshmėri nė fshehtėsi dhe publik, e udhėzoi atė nė atė qė e ndihmon pėr kėtė gjė, e ajo ėshtė, tė turpėrohesh nga Allahu sikurse qė turpėrohesh nga ndonjė njeri me dinitet nga familja jote. Kuptimi i saj ėshtė tė ndjesh gjithmonė me zemėr afėrsinė dhe shikimin e Allahut prej teje dhe tė turpėrohesh nga shikimi i Tij mbi ty.
Thėniet e selefit pėr takvan
Muadh ibėn Xhebeli radijall-llahu anhu ka thėnė: Ditėn e Kijametit do tė thirret: Ku janė tė devotshmit? Atėherė ngriten nėn mbrojtjen e Mėshiruesit, nuk mbulohen prej tyre dhe nuk janė tė fshehur. Atėherė atė e pyetėn: Kush janė tė devotshmit? Ai tha: Njerėz qė iu frikėsuan shirkut dhe adhurimit tė idhujve, kurse e adhuruan Allahun sinqerisht.
Umer ibėn Abdulazizi ka thėnė: Devotshmėria ndaj Allahut nuk ėshtė duke agjėruar natėn, as duke falur natėn, e as duke bashkuar kėto tė dyja, por devotshmėria ėshtė tė lėsh atė qė Allahu e ka ndaluar dhe tė kryesh atė qė Allahu e ka obliguar, e kush pas kėsaj furnizohet me mirėsi, atėherė ajo ėshtė mirėsi mbi mirėsi.
Abdullah ibėn Mesudi radijall-llahu anhu duke komentuar fjalėt e Allahut tė Lartėsuar: kini frikė All-llahun me sinqeritet tė vėrtetė. [Ali Imran, 102], thotė: Ti bindesh (Allahut) e tė mos bėsh mėkate, ta pėrmendėsh e tė mos e harrosh, ta falenderosh e tė mos e mohosh.
NoOrA- Hero ne SHoqerinVIrtuale
- Numri i postimeve : 1530
Registration date : 25/09/2009
Faqja 1 e 1
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi