Clinton: Politikė pragmatike pėr tė drejtat e njeriut nė botė
Faqja 1 e 1
Clinton: Politikė pragmatike pėr tė drejtat e njeriut nė botė
Clinton: Politikė pragmatike pėr tė drejtat e njeriut nė botė
Fjalimi
i sekretares sė Shtetit, Hillary Clinton nė Universitetin Georgetown nė
Washington ishe ndoshta mesazhi mė i detajuar deri mė sot i politikės
sė qeverisė amerikane mbi tė drejtat e njeriut. Ajo premtoi angazhimin
pėr tė avancuar tė drejtat e njeriut nė botė duke i cilėsuar pėrpjekjet
si tė zgjuara, strategjike, tė palėkundura dhe afatgjata.
Clinton tha se angazhimi i administratės sė presidentit Obama pėr tė
drejtat e njeriut fillon tek standardet universale dhe me mbajtjen
pėrgjegjėse tė tė gjitha vendeve rreth kėtyre standardeve, pėrfshi
Shtetet e Bashkuara. Ajo theksoi urdhrat ekzekutivė tė presidentit
Obama nė ditėn e tij tė dytė nė Shtėpinė e Bardhė duke ndaluar torturėn
nga zyrtarėt amerikanė dhe mandatuar mbylljen e burgut nė Guantanamo,
nė Kubė.
Duke theksuar nevojėn pėr fleksibilitet nė shtimin e rezultateve,
Clinton tha se kritika publike ėshtė shpesh mėnyra mė e mirė si nė
rastin e grushtit tė shtetit nė muajin qershor nė Honduras dhe dhuna
kundėr protestuesve nė Guine. Por ajo tha se negociata tė
drejtpėrdrejta dhe tė forta me dyer tė mbyllura kanė mė shumė shanse
pėr tė shėnuar pėrparime tė drejtave tė njeriut nė shtete si Kina dhe
Rusia vende me tė cilat Shtetet e Bashkuara kanė njė agjendė komplekse.
Nė Kinė, ne bėjmė thirrje pėr mbrojtjen e tė drejtave tė minoriteteve
nė Tibet dhe Xinjiang, pėr lirinė e shprehjes dhe besimit, pėr
shoqėrinė civile dhe organizatat fetare qė ato kryejnė veprimtaritė e
tyre brenda kornizės ligjore. Ne besojmė se ata qė mbėshtesin nė rrugė
paqėsore reformimin brenda kushtetutės nuk duhet tė dėnohen. Kur flitet
pėr Rusinė, ne hidhėrohemi pėr vrasjen e gazetarėve dhe aktivistėve dhe
mbėshtesim individėt kurajozė qė punojnė pėr demokracinė nė rreziqe tė
mėdha.
Clinton tha se supozimi qė Shtetet e Bashkuara duhet tė mbėshtesin ose
tė drejtat e njeriut ose interesin kombėtar nė marrėdhėniet me dy
vendet e tjera, ėshtė i gabuar. Po ashtu gabim ėshtė edhe supozimi qė
vetėm izolimi dhe shtrėngimi janė mjete efektive pėr tė ndikuar nė
ndryshimet demokratike. Ajo tha se me Iranin, administrata e
presidentit Obama ka ofruar qė tė negociojė direkt me Teheranin pėr
programin e tij bėrthamor, ndėrkohė qė ka shprehur solidaritet nė tė
njėjtėn kohė me njerėzit brenda Iranit qė po luftojnė pėr ndryshime
demokratike.
Nė njė seancė me pyetje pėrgjigje me studentėt pas fjalimit tė saj,
Clinton pranoi se politika me Iranin ėshtė njė akt i balancuar...duke u
munduar tė sigurojė qė mbėshtetja Amerikane pėr lėvizjen pro
demokratike nuk nėnvlerėson legjitimitetin e vet protestave.
Ėshtė shembull i mirė i njė vendimi tė vėshtirė. Pas zgjedhjeve dhe
reagimit tė menjėhershėm nga populli qė u ndjenė se zgjedhjet ishin
manipuluar, ne morėn nė konsiderata serioze mėnyrėn qė ne do tė
mbėshtesnim ata qė po rrezikonin jetėn me protestat nė rrugė. Ne deshėm
tė shprehnim njė mbėshtetje tė qartė. Por nuk deshėm tė zhvendosnim
vėmendjen nga shqetėsimet legjitime nė Shtetet e Bashkuara sepse ne nuk
kishim tė bėnim me reagimet spontane qė u shtuan kundėr veprimeve tė
qeverisė iraniane.
Clinton pėrsėriti theksin e administratės nė luftėn kundėr trafikut
njerėzor dhe abuzimin e tė drejtave tė tjera qė ndikojnė thellėsisht
tek gratė. Ajo pėrmendi vizitėn e saj nė muajin gusht nė pjesėn lindore
tė Republikės Demokratike tė Kongos, tė cilėn e quajti skenė e
llahtarshme tė dhunės seksuale dhe gjinore kundėr grave tė zhvendosura
nga konflikti atje.
Ajo tha gjithashtu se administrata ka shtuar veprimtarinė pėr sa i
pėrket tė drejtave tė njeriut pėr homoseksualėt, duke pėrmendur
opozitėn e fortė tė Shteteve tė Bashkuara ndaj projekt rezolutave nė
Uganda qė jo vetėm do tė quanin krim tė qenurit homoseksual por do tė
vendosnin dėnimin me vdekje ndaj tyre. /VOA/
Fjalimi
i sekretares sė Shtetit, Hillary Clinton nė Universitetin Georgetown nė
Washington ishe ndoshta mesazhi mė i detajuar deri mė sot i politikės
sė qeverisė amerikane mbi tė drejtat e njeriut. Ajo premtoi angazhimin
pėr tė avancuar tė drejtat e njeriut nė botė duke i cilėsuar pėrpjekjet
si tė zgjuara, strategjike, tė palėkundura dhe afatgjata.
Clinton tha se angazhimi i administratės sė presidentit Obama pėr tė
drejtat e njeriut fillon tek standardet universale dhe me mbajtjen
pėrgjegjėse tė tė gjitha vendeve rreth kėtyre standardeve, pėrfshi
Shtetet e Bashkuara. Ajo theksoi urdhrat ekzekutivė tė presidentit
Obama nė ditėn e tij tė dytė nė Shtėpinė e Bardhė duke ndaluar torturėn
nga zyrtarėt amerikanė dhe mandatuar mbylljen e burgut nė Guantanamo,
nė Kubė.
Duke theksuar nevojėn pėr fleksibilitet nė shtimin e rezultateve,
Clinton tha se kritika publike ėshtė shpesh mėnyra mė e mirė si nė
rastin e grushtit tė shtetit nė muajin qershor nė Honduras dhe dhuna
kundėr protestuesve nė Guine. Por ajo tha se negociata tė
drejtpėrdrejta dhe tė forta me dyer tė mbyllura kanė mė shumė shanse
pėr tė shėnuar pėrparime tė drejtave tė njeriut nė shtete si Kina dhe
Rusia vende me tė cilat Shtetet e Bashkuara kanė njė agjendė komplekse.
Nė Kinė, ne bėjmė thirrje pėr mbrojtjen e tė drejtave tė minoriteteve
nė Tibet dhe Xinjiang, pėr lirinė e shprehjes dhe besimit, pėr
shoqėrinė civile dhe organizatat fetare qė ato kryejnė veprimtaritė e
tyre brenda kornizės ligjore. Ne besojmė se ata qė mbėshtesin nė rrugė
paqėsore reformimin brenda kushtetutės nuk duhet tė dėnohen. Kur flitet
pėr Rusinė, ne hidhėrohemi pėr vrasjen e gazetarėve dhe aktivistėve dhe
mbėshtesim individėt kurajozė qė punojnė pėr demokracinė nė rreziqe tė
mėdha.
Clinton tha se supozimi qė Shtetet e Bashkuara duhet tė mbėshtesin ose
tė drejtat e njeriut ose interesin kombėtar nė marrėdhėniet me dy
vendet e tjera, ėshtė i gabuar. Po ashtu gabim ėshtė edhe supozimi qė
vetėm izolimi dhe shtrėngimi janė mjete efektive pėr tė ndikuar nė
ndryshimet demokratike. Ajo tha se me Iranin, administrata e
presidentit Obama ka ofruar qė tė negociojė direkt me Teheranin pėr
programin e tij bėrthamor, ndėrkohė qė ka shprehur solidaritet nė tė
njėjtėn kohė me njerėzit brenda Iranit qė po luftojnė pėr ndryshime
demokratike.
Nė njė seancė me pyetje pėrgjigje me studentėt pas fjalimit tė saj,
Clinton pranoi se politika me Iranin ėshtė njė akt i balancuar...duke u
munduar tė sigurojė qė mbėshtetja Amerikane pėr lėvizjen pro
demokratike nuk nėnvlerėson legjitimitetin e vet protestave.
Ėshtė shembull i mirė i njė vendimi tė vėshtirė. Pas zgjedhjeve dhe
reagimit tė menjėhershėm nga populli qė u ndjenė se zgjedhjet ishin
manipuluar, ne morėn nė konsiderata serioze mėnyrėn qė ne do tė
mbėshtesnim ata qė po rrezikonin jetėn me protestat nė rrugė. Ne deshėm
tė shprehnim njė mbėshtetje tė qartė. Por nuk deshėm tė zhvendosnim
vėmendjen nga shqetėsimet legjitime nė Shtetet e Bashkuara sepse ne nuk
kishim tė bėnim me reagimet spontane qė u shtuan kundėr veprimeve tė
qeverisė iraniane.
Clinton pėrsėriti theksin e administratės nė luftėn kundėr trafikut
njerėzor dhe abuzimin e tė drejtave tė tjera qė ndikojnė thellėsisht
tek gratė. Ajo pėrmendi vizitėn e saj nė muajin gusht nė pjesėn lindore
tė Republikės Demokratike tė Kongos, tė cilėn e quajti skenė e
llahtarshme tė dhunės seksuale dhe gjinore kundėr grave tė zhvendosura
nga konflikti atje.
Ajo tha gjithashtu se administrata ka shtuar veprimtarinė pėr sa i
pėrket tė drejtave tė njeriut pėr homoseksualėt, duke pėrmendur
opozitėn e fortė tė Shteteve tė Bashkuara ndaj projekt rezolutave nė
Uganda qė jo vetėm do tė quanin krim tė qenurit homoseksual por do tė
vendosnin dėnimin me vdekje ndaj tyre. /VOA/
blina--- Hero ne SHoqerinVIrtuale
- Numri i postimeve : 5440
Registration date : 01/10/2009
Faqja 1 e 1
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi