Www.ShoqeriaVirtuale.NET
Pershendetje vizitor i nderuar...
Me sa duket, ju nuk jeni identifikuar akoma ne faqen tone, ndaj po ju paraqitet ky mesazh per tju kujtuar se ju mund te identifikoheni qe te merrni pjese ne
diskutimet dhe temat e shumta te forumit tone.

- Ne qofte se ende nuk keni nje Llogari personale ne forumin ton, mund ta hapni nje te tille duke u Regjistruar
-Regjistrimi eshte falas dhe ju merr koh maksimumi 1 min...

-Gjithsesi ju falenderojme shume, per kohen qe fute ne dispozicionper te n'a vizituar ne faqen tone.

Ose Indefitikohu Nese Je I Regjistrum

Me Respekt// Staffi


Join the forum, it's quick and easy

Www.ShoqeriaVirtuale.NET
Pershendetje vizitor i nderuar...
Me sa duket, ju nuk jeni identifikuar akoma ne faqen tone, ndaj po ju paraqitet ky mesazh per tju kujtuar se ju mund te identifikoheni qe te merrni pjese ne
diskutimet dhe temat e shumta te forumit tone.

- Ne qofte se ende nuk keni nje Llogari personale ne forumin ton, mund ta hapni nje te tille duke u Regjistruar
-Regjistrimi eshte falas dhe ju merr koh maksimumi 1 min...

-Gjithsesi ju falenderojme shume, per kohen qe fute ne dispozicionper te n'a vizituar ne faqen tone.

Ose Indefitikohu Nese Je I Regjistrum

Me Respekt// Staffi
Www.ShoqeriaVirtuale.NET
Would you like to react to this message? Create an account in a few clicks or log in to continue.

Ligji i All-llahut

Shko poshtė

Ligji i All-llahut Empty Ligji i All-llahut

Mesazh nga jetaaa Thu Sep 24, 2009 1:50 pm

Ligji i All-llahut



All-llahu i Madhėrishėm e ka krijuar gjithėsinė dhe ēdo gjė qė gjendet nė tė dhe Ai ka vendosur ligje nė bazė tė tė cilave funksionon gjithėsia. Ligjet e All-llahut, subhanehu ve teala, janė dy lloje:

1. Ligjet e Gjithėsisė: Kėto janė ligjet e natyrės, tė cilat All-llahu i ka vendosur dhe tė cilave u nėnshtrohen tė gjitha krijesat. Tė gjitha krijesat i nėnshtrohen ligjeve tė cilat Ai ua ka caktuar dhe nuk kanė zgjidhje tjetėr dhe nuk mund tė dalin nga sundimi i All-llahut. P.sh. Lindja dhe vdekja. Tė gjithė njerėzit i nėnshtrohen lindjes dhe tė gjithė njerėzit i nėnshtrohen vdekjes. Kėto dyja, lindja dhe vdekja, janė ligje qė i ka caktuar All-llahu pėr jetėn e kėsaj bote. Askush nuk mund t’u ik kėtyre ligjeve.

2. Ligjet e Sheriatit: Kėto janė ligjet qė All-llahu ua ka caktuar krijesave tė cilat janė tė ngarkuara me pėrgjegjėsi dhe tė cilat kanė lirinė e zgjedhjes. Kėto krijesa janė njerėzit dhe xhinnėt. Ligjet e Sheriatit, qė kanė ardhur nėpėrmjet Pejgamberėve, nė krye me pejgamberin e fundit Muhammedin, sal-lallahu alejhi ve sel-lem, janė ligje pėr tė mirėn e njerėzisė nė jetėn e kėsaj bote dhe tė ahiretit. Ligjet e sheriatit asesi nuk bien ndesh me ligjet e Gjithėsisė.


All-llahu i Madhėrishėm thotė: “A mos kėrkojnė ata fe, pos fesė sė shpallur nga All-llahu? E Atij i ėshtė dorėzuar gjithėēka ka nė qiej e nė tokė, me dashje e pa dashje dhe tek Ai kthehen.” [Ali Imran: 83].


Ēdo krijesė i nėnshtrohet All-llahut, me dashje dhe pa dashje. Pra, nėnshtrimi ėshtė dy llojėsh:

1. Nėnshtrim pa dashje: Tė gjitha krijesat i nėnshtrohen All-llahut pa dashje. I nėnshtrohen ligjeve qė Ai i ka caktuar pėr natyrėn, i nėnshtrohen lindjes dhe vdekjes qė ua ka caktuar All-llahu dhe i nėnshtrohen plakjes.

2. Nėnshtrim me dashje: Ky ėshtė nėnshtrim i veēantė i besimtarėve. Ata i nėnshtrohen sheriatit tė All-llahut me dashje, e adhurojnė All-llahun, si dhe jetojnė sipas normave qė i ka caktuar All-llahu. All-llahu ua ka bėrė obligim kėtė lloj nėnshtrimi njerėzve, mirėpo nuk i ka detyruar me kėtė, po i ka lėnė tė zgjedhin. Mirėpo, u ėshtė kėrcėnuar atyre qė nuk e kryejn obligimin me dėnim nė xhehenem, kurse ata qė e kryejn kėtė obligim i ka pėrgėzuar me shpėrblim nė xhennet.


All-llahu i Madhėrishėm e dėrgoi Muhammedin, sal-lallahu alejhi ve sel-lem, si mėshirė pėr mbarė botėrat, nė njė kohė kur mbi ruzullin tokėsor mbisundonin errėsirat e kufrit, mosbesimit, idhujtarisė dhe mėkateve. Nė njė kohė kur disa njerėz i shtypnin dhe i mundonin njerėzit tjerė. Nė njė kohė kur njerėzimi jetonin si kafshėt, bile edhe nė mėnyrė mė tė humbur. Nė njė kohė kur mbretėrit e quanin veten zot dhe i urdhėronin njerėzit qė t’u nėnshtrohen atyre dhe t’i adhurojnė ata. Nė kėtė kohė All-llahu e dėrgoi njeriun mė madhėshtor, mėsuesin e njerėzimit, edukatorin mė tė madhė, njeriun mė tė sjellshėm dhe mė tė moralshėm, njeriun i cili i vuri themelet e civilizimit dhe moralit, e dėrgoi Muhammedin, sal-lallahu alejhi ve sel-lem, qė t’i nxjerr njerėzit prej errėsirave tė kufrit dhe mėkateve, prej padrejtėsisė sė tiranėve, nė dritėn e besimit dhe devotshmėrisė dhe nė drejtėsinė e Sheriatit Islam.


Pėr 23 vjet, aq sa zgjati misioni i Muhammedit, sal-lallahu alejhi ve sel-lem, arriti qė tė bėjė ndryshime rrėnjėsore nė shoqėrinė njerėzore, arriti qė t’i vendos bazat e moralit, adhurimit, ekonomisė, ligjit dhe tė gjitha sferat tjera jetėsore.


Pra, Islami ėshtė mėnyrė jetese dhe i pėrfshin tė gjitha aspektet e jetės. Ėshtė mėnyrė jetese ashtu siē na ka mėsuar Krijuesi jonė. Ashtu siē i nėnshtrohemi ligjeve tė Gjithėsisė, ashtu duhet t’i nėnshtrohemi ligjeve Sheriatike, sepse tė dyja i ka vendosur All-llahu i Madhėrishėm. Mirėpo ekziston dallim ndėrmjet tyre, se Ligjeve tė Gjithėsisė u nėnshtrohemi pa vullnetin tonė, kurse ligjeve tė Sheriatit u nėnshtrohemi me vullnetin dhe zgjedhjen tonė.


Prandaj, ku ka liri tė zgjedhjes ka edhe shpėrblim apo ndėshkim. All-llahu nuk tė shpėrblen pse je nėnshtruar ligjeve tė Gjithėsisė, sepse u je nėnshtruar pa vullnetin tėnd. Mirėpo, tė shpėrblen nėse i nėnshtrohesh ligjeve tė sheriatit me xhennet dhe tė dėnon me xhehennem nėse nuk u nėnshtrohesh, sepse kėto gjėra i ke bėrė me vullnetin tėnd.


Pėr kėtė gjė luftoi Pejgamberi, sal-lallahu alejhi ve sel-lem, pėr t’i drejtuar njerėzit nė rrugėn e Xhennetit dhe pėr t’i larguar nga rruga e Xhehennemit, pėr t’i drejtuar drejt ligjeve tė All-llahut dhe pėr t’i larguar nga ligjet njerėzore, tė cilat janė tė padrejta dhe janė nė interes tė pakicės, duke i bėrė padrejtėsi pjesės tjetėr.


Nėnshtrimi ndaj ligjeve ėshtė adhurim, e adhurimi i takon vetėm All-llahut, prandaj vetėm Sheriatit duhet t’i nėnshtrohemi.


Nė kohėn e Pejgamberit, sal-lallahu alejhi ve sel-lem, u ngrit shteti i parė islam nė Medine. Shtet ku mbisundonte drejtėsia dhe paqja, shtet ku njerėzit ishin tė gjithė tė barabart para ligjeve tė Zotit dhe tė gjithė u nėnshtroheshin atyre. Shtet i cili udhėhiqej nė mėnyrėn mė tė mirė nga Muhammedi, sal-lallahu alejhi ve sel-lem, pejgamberi i fundit.


Pas vdekjes sė Pejgamberit, sal-lallahu alejhi ve sel-lem, udhėheqja e shtetit islam u ngeli muslimanėve, tė cilėt janė tė obliguar ta mbrojnė atė dhe t’i nėnshtrohen Sheriatit.


Kjo gjė edhe ndodhi nė kohėn e katėr halifeve tė drejtė: Ebu Bekrit, Omerit, Othmanit dhe Aliut, radijallahu anhu, si dhe gjatė sundimit tė Udhėheqėsve tjerė tė muslimanėve. Muslimanėt e pėrhapnin islamin dhe e zgjeronin shtetin islam, i ēlironin njerėzit prej padrejtėsisė nė tė cilėn gjendeshin nė drejtėsinė e Islamit, prej adhurimit tė zotėrave tė rrejshėm, nė adhurimin e All-llahut.


Gjendja e shtetit islam gjatė kohės sė Ebu Bekrit dhe Omerit, radijallahu anhu, ishte e shkėlqyeshme. Edhepse kishte sprova tė rėnda, Ebu Bekri, radijallahu anhu, e pas tij edhe Omeri, arritėn qė t’i kalojnė kėto sprova dhe e zgjeruan shtetin islam, duke i mposhtur dy perandoritė mė tė mėdhaja tė asaj kohe: Persinė dhe Bizantin. Edhe pse kėto dy shtete ishin shumė mė tė fuqishme se shteti islam nė aspektin ekonomik dhe ushtarak, pėrsėri muslimanėt ngadhnjyen mbi ta, sepse ata ishin nė rrugėn e drejtė dhe ishin luftėtarė qė shpresonin nė Xhennet, si dhe ndihma e All-llahut ishte me ta. Kurse kundėr armiqėve tė tyre ishte hidhėrimi dhe mallkimi i All-llahut.


Ebu Bekri, radijallahu anhu, luftoi kundėr renegatėve tė cilėt refuzonin ta japin zeqatin dhe e vendosi rregullin dhe qetėsinė nė gadishullin arabik. Kohėzgjatja e hilafetit tė tij ishte e shkurtė, mė pak se 3 vite, prandaj edhe nuk arriti shumė ta zgjeroj shtetin islam. Zgjerimi mė i madh u bė nė kohėn e Omerit, radijallahu anhu. Nė kėtė kohė u ēliruan vendet e Irakut tė sotshėm, Lindjes sė Mesme dhe Egjipti.


Muslimanėt nuk i detyronin banorėt a atyre vendeve qė ta pranojnė islamin, mirėpo ua merrnin sundimin, sepse sundimi i takon robėrve tė Zotit, tė cilėt gjykojnė me ligjin e Zotit.


Mirėpo kur banorėt e atyre viseve vinin nė kontakt mė islamin dhe muslimanėt dhe e shihnin drejtėsinė e Islamit, ata e pranonin islamin me gjithė dėshirė dhe bėheshin musliman.


Shembull e kemi Egjiptin. Gjatė kohės sė sundimit romak nė Egjipt, banorėt vendas Koptėt ishin tė shtypur dhe nėnēmuar, romakėt silleshin me ta sikur kafshė. Prandaj, kur erdhi ushtria muslimane, banorėt vendas u ndihmuan muslimanėve kundėr romakėve. Nėn sundimin e shtetit islam, Koptėt i gėzuan tė drejtat dhe liritė e tyre, nė njė shkallė tė paparė nė historinė njerėzore. Kjo edhe i shtyri qė ta pranojnė islamin.


Nėse do tė fillonim e tė flasim pėr historinė e pėrhapjes sė shtetit islam do tė na duhej shumė kohė, sepse me tė vėrtetė ėshtė histori madhėshtore, duke filluar nga koha e Pejgamberit, sal-lallahu alejhi ve sel-lem, e deri nė kohėn tonė. Ajo qė i bėnte krenar muslimanėt ishte Islami, e kur e lanė islamin u poshtėruan dhe u nėnēmuan.


Siē ka thėnė Omeri, radijallahu anhu: “Ne jemi njė popullė tė cilin All-llahu e ngriti me islam, e nėse kėrkojmė krenari dikund tjetėr jashta islamit, All-llahu do tė na mposhtė.”


Omer Islami,

jetaaa
jetaaa
Antar/e Aktiv
Antar/e Aktiv

Numri i postimeve : 153
Registration date : 23/09/2009

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Mbrapsht nė krye

- Similar topics

 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi