Agjėrimi i Ditės sė Arafatit i shlyn mėkatet e dy viteve...
Faqja 1 e 1
Agjėrimi i Ditės sė Arafatit i shlyn mėkatet e dy viteve...
All-llahu i Madhėrishėm nuk betohet pėr gjėra pa vlerė...
1-Nė kėtė ditė ėshtė plotėsuar dhuntia dhe ėshtė pėrsosur feja. Nė kėtė ditė ėshtė plotėsuar dhuntia dhe ėshtė pėrsosur feja.
Sot pėrsosa pėr ju fenė tuaj, plotėsova ndaj jush dhuntinė Time, zgjodha pėr ju islamin fe. (El-Maide: 3)
2-Pėr kėtė ditė ėshtė betuar All-llahu. All-llahu i Madhėrishėm nuk betohet pėr gjėra pa vlerė, por betohet me gjėra tė mėdha. Kjo ditė, ėshtė dita e dėshmuar nė ajetin:
Pasha atė qė dėshmon dhe tė dėshmuarėn!. (El-Buruxh: 3)
Dhe kjo ditė ėshtė dita tek me tė cilėn betohet All-llahu nė Kur'an: Pasha ēiftin dhe pasha tekun!. (El-Fexhr: 3).
Ibėn Abbas, radijall-llahu anhu, thotė: dita ēift ėshtė dita e kurban bajramit (10 Dhulhixhe), kurse dita tek ėshtė dita e Arafatit (9 Dhulhixhe).
3-Agjėrimi i kėsaj dite i shlyen mėkatet e dy viteve.
Ebu Katadeja, radijall-llahu anhu, tregon se e kanė pyetur Pejgamberin, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, mbi agjėrimin e ditės sė Arafatit, kurse ai ėshtė pėrgjigjur: I shlyen mėkatet e vitit tė kaluar dhe atij qė vjen. (Muslimi) Agjėrimi i kėsaj dite ėshtė i pėlqyeshėm pėr atė njeri qė nuk ėshtė nė haxhxh, ngase Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, nuk ka agjėruar gjatė qėndrimit tė vet nė Arafat, bile ka edhe transmetime se ka ndaluar agjėrimin nė Arafat.
4-Kjo ėshtė dita e shlyerjes sė mėkateve, lirimit nga zjari dhe e mburrjes me ata qė qėndrojnė nė Arafat.
Transmeton Muslimi nga Aisheja [radijall-llahu anha] se Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, ka thėnė: Nuk ka ditė nė tė cilėn All-llahu liron njerėz nga zjari i xhehenemit ma shumė sesa nė ditėn e Arafatit. Ai afrohet dhe pastaj mburret me ata melekėve, duke thėnė: ēka dėshirojnė kėta njerėz?. Kurse Ibėn Omeri, radijall-llahu anhuma, thotė se Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, ka thėnė: All-llahu mburet para melekėve ditėn e Arafatit me ata qė qėndrojnė nė Arafat dhe thotė: shikoni robėt e Mi, Mė kanė ardhur tė raskapitur dhe tė pluhėrosur. (hadithi ėshtė sahih, transmeton Ahmedi.)
Andaj, duhet shtuar lutjet pėr falje dhe lirim nga zjari i xhehenemit, sepse shpresohet qė nė kėtė ditė tė pranohet lutja. Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, thotė: Lutja ma e mirė ėshtė lutja e Arafatit, kurse fjala ma e mirė qė e kam thėnė unė dhe pejgamberėt para meje: la ilahe il-lall-llahu vahdehu la sherike lehu, lehul-mulku ve lehul-hamdu ve huve ala kul-li shejin kadir. (hadithi ėshtė hasen, transmeton Tirmidhi). Pėr kėtė, muslimani duhet veēuar kohė pėr dhikr, lutje dhe istigfar gjatė kėsaj dite madhėshtore, le tė lutet pėr vetveten, pėr prindėrit, pėr familjen dhe pėr mbarė muslimanėt.
-Nė kėtė ditė duhet bėrė sa ma shumė tehlil (la ilahe il-lall-llah), tesbih (subhanall-llah) dhe tekbir (All-llahu ekber).
Tekbiret
Sipas sheriatit, nė Kurban Bajramin ka tekbir tė pėrgjithshėm dhe tė kufizuar. Tekbiri i pėrgjithshėm ėshtė nė ēdo kohė prej fillimit tė hyrjės sė muajit dhul-hixh-xhe deri nė fund tė ditėve tė Bajramit. Kurse tekbiri i kufizuar ėshtė pas namazeve farze, prej namazit tė sabahut tė Ditės sė Arafatit deri nė namazin e ikindis deri nė ditėn e katėrt tė Bajramit pas ikindisė ėshtė sunet pas ēdo namazi ti kėndojmė tekbiret.
Forma e tekbireve
ALLAHU EKBER, ALLAHU EKBER, ALLAHU EKBER. (tri herė)
Allahu ekber, Allahu ekber, la ilahe il Allahu uallahu ekber. Allahu ekber ue lilahil hamd.
1-Nė kėtė ditė ėshtė plotėsuar dhuntia dhe ėshtė pėrsosur feja. Nė kėtė ditė ėshtė plotėsuar dhuntia dhe ėshtė pėrsosur feja.
Sot pėrsosa pėr ju fenė tuaj, plotėsova ndaj jush dhuntinė Time, zgjodha pėr ju islamin fe. (El-Maide: 3)
2-Pėr kėtė ditė ėshtė betuar All-llahu. All-llahu i Madhėrishėm nuk betohet pėr gjėra pa vlerė, por betohet me gjėra tė mėdha. Kjo ditė, ėshtė dita e dėshmuar nė ajetin:
Pasha atė qė dėshmon dhe tė dėshmuarėn!. (El-Buruxh: 3)
Dhe kjo ditė ėshtė dita tek me tė cilėn betohet All-llahu nė Kur'an: Pasha ēiftin dhe pasha tekun!. (El-Fexhr: 3).
Ibėn Abbas, radijall-llahu anhu, thotė: dita ēift ėshtė dita e kurban bajramit (10 Dhulhixhe), kurse dita tek ėshtė dita e Arafatit (9 Dhulhixhe).
3-Agjėrimi i kėsaj dite i shlyen mėkatet e dy viteve.
Ebu Katadeja, radijall-llahu anhu, tregon se e kanė pyetur Pejgamberin, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, mbi agjėrimin e ditės sė Arafatit, kurse ai ėshtė pėrgjigjur: I shlyen mėkatet e vitit tė kaluar dhe atij qė vjen. (Muslimi) Agjėrimi i kėsaj dite ėshtė i pėlqyeshėm pėr atė njeri qė nuk ėshtė nė haxhxh, ngase Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, nuk ka agjėruar gjatė qėndrimit tė vet nė Arafat, bile ka edhe transmetime se ka ndaluar agjėrimin nė Arafat.
4-Kjo ėshtė dita e shlyerjes sė mėkateve, lirimit nga zjari dhe e mburrjes me ata qė qėndrojnė nė Arafat.
Transmeton Muslimi nga Aisheja [radijall-llahu anha] se Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, ka thėnė: Nuk ka ditė nė tė cilėn All-llahu liron njerėz nga zjari i xhehenemit ma shumė sesa nė ditėn e Arafatit. Ai afrohet dhe pastaj mburret me ata melekėve, duke thėnė: ēka dėshirojnė kėta njerėz?. Kurse Ibėn Omeri, radijall-llahu anhuma, thotė se Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, ka thėnė: All-llahu mburet para melekėve ditėn e Arafatit me ata qė qėndrojnė nė Arafat dhe thotė: shikoni robėt e Mi, Mė kanė ardhur tė raskapitur dhe tė pluhėrosur. (hadithi ėshtė sahih, transmeton Ahmedi.)
Andaj, duhet shtuar lutjet pėr falje dhe lirim nga zjari i xhehenemit, sepse shpresohet qė nė kėtė ditė tė pranohet lutja. Pejgamberi, sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem, thotė: Lutja ma e mirė ėshtė lutja e Arafatit, kurse fjala ma e mirė qė e kam thėnė unė dhe pejgamberėt para meje: la ilahe il-lall-llahu vahdehu la sherike lehu, lehul-mulku ve lehul-hamdu ve huve ala kul-li shejin kadir. (hadithi ėshtė hasen, transmeton Tirmidhi). Pėr kėtė, muslimani duhet veēuar kohė pėr dhikr, lutje dhe istigfar gjatė kėsaj dite madhėshtore, le tė lutet pėr vetveten, pėr prindėrit, pėr familjen dhe pėr mbarė muslimanėt.
-Nė kėtė ditė duhet bėrė sa ma shumė tehlil (la ilahe il-lall-llah), tesbih (subhanall-llah) dhe tekbir (All-llahu ekber).
Tekbiret
Sipas sheriatit, nė Kurban Bajramin ka tekbir tė pėrgjithshėm dhe tė kufizuar. Tekbiri i pėrgjithshėm ėshtė nė ēdo kohė prej fillimit tė hyrjės sė muajit dhul-hixh-xhe deri nė fund tė ditėve tė Bajramit. Kurse tekbiri i kufizuar ėshtė pas namazeve farze, prej namazit tė sabahut tė Ditės sė Arafatit deri nė namazin e ikindis deri nė ditėn e katėrt tė Bajramit pas ikindisė ėshtė sunet pas ēdo namazi ti kėndojmė tekbiret.
Forma e tekbireve
ALLAHU EKBER, ALLAHU EKBER, ALLAHU EKBER. (tri herė)
Allahu ekber, Allahu ekber, la ilahe il Allahu uallahu ekber. Allahu ekber ue lilahil hamd.
NoOrA- Hero ne SHoqerinVIrtuale
- Numri i postimeve : 1530
Registration date : 25/09/2009
Faqja 1 e 1
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi