Margaritar nga Ibnul-Kajjim el-Xheuzijje
Faqja 1 e 1
Margaritar nga Ibnul-Kajjim el-Xheuzijje
Sa pranė Mėshirės sė Allahut qė ėshtė ky gjynahqar dhe sa pranė Zemėrimit tė Allahut qė ėshtė ky mendjemadh!
Ibnul-Kajjim (Allahu e mėshiroftė) ka thėnė:
Ndoshta ajo ēfarė kishte pėr qėllim ai, mund tė jetė qė kritika qė ti po i bėn vėllait tėnd pėr gjynahun e tij ėshtė njė gjynah akoma mė i madh sesa gjynahu i tij, ngase ajo do tė thotė se ti ndihesh kryelartė me bindjen tėnde, mburresh me tė dhe pretendon se je i pastėr nga gjynahu, kurse vėllai yt ka rėnė nė gjynah. Por mundet qė ndjenja e tij e pėruljes pėr shkak tė gjynahut qė bėri dhe asaj ēfarė i ndodhi, si dhe pėrulėsia dhe nėnshtrimi i tij duke menduar pėr veten se ėshtė i ulėt, duke u distancuar nga pretendimi i devotshmėrisė, duke u distancuar nga arroganca dhe pėlqimi i vetvetes, qėndrimi kokėulur para Allahut dhe me shikim tė ulur e zemėr tė copėtuar - mundet qė e gjithė kjo tė jetė shumė herė mė e mirė pėr tė sesa ndjenja e krenarisė qė ke ti pėr bindjen tėnde, duke menduar se ti po bėn mė shumė vepra tė mira, kėshtu qė ti je i rėndėsishėm.
Sa pranė Mėshirės sė Allahut qė ėshtė ky gjynahqar dhe sa pranė Zemėrimit tė Allahut qė ėshtė ky mendjemadh! Njė gjynah qė tė shpie nė pėrulėsi ėshtė mė i dashur tek Ai sesa njė ibadet i cili e mbush robin me mendjemadhėsi. Nėse ti flen gjatė gjithė natės dhe zgjohesh me ndjenjėn e keqardhjes (qė nuk fale namaz nate), ajo mund tė jetė shumė herė mė e mirė sesa sikur tė faleshe gjatė gjithė natės dhe pastaj kur tė ēoheshe nė mėngjes tė tė hynte vetja nė qejf. Ngase veprat e atij tė cilit i pėlqen vetja nuk janė tė pranuara. Ndoshta e qeshura jote ndėrkohė qė i pranon gabimet e tua ėshtė mė e mirė sesa tė qarit me devotshmėri, ndėrkohė qė tė ka kapluar mendjemadhėsia. Rėnkimi i gjynahqarėve ėshtė mė i dashur tek Allahu sesa dhikri (tesbihu) qė bėn mendjemadhi. Mundet qė nga ky gjynah Allahu do tė bėjė atė qė tė pijė ilaēin qė do ta shėrojė nga njė sėmundje shkatėrrimtare nga e cila vuan edhe ti, por ti nuk e kupton atė. Allahu ka arsye pėr atė ēfarė i bėn qoftė atyre qė janė tė bindur, qoftė atyre qė bėjnė gjynahe, tė cilėt nuk i njeh askush tjetėr pėrveē Tij dhe nuk i kuptojnė veēse ata qė janė mendjemprehtė dhe vetėm brenda kufijve tė kuptimit njerėzor, e pėrveē kėsaj ka arsye tė tjera tė cilat nuk i njohin as melekėt fisnikė tė cilėt mbajnė shėnimet.
Pejgamberi (sal-lAllahu alejhi ue sel-lem) ka thėnė: Nėse robėresha e ndonjėrit prej jush bėn zina, zbatoni masėn ndėshkimore mbi tė dhe mos e shani.
Dhe Jusufi (alejhis-selam) tha: Asnjė qortim pėr ju kėtė ditė. [Jusuf, 92]
Ngaqė peshorja ėshtė nė Dorė tė Allahut dhe vendimi ėshtė i Tij. Ēėshtja ėshtė qė tė zbatohet masa ndėshkimore (qė ka vendosur Allahu) dhe jo tė turpėroshė e tė poshtėroshė. Askush nuk ndihet i sigurt nga ajo qė ėshtė caktuar pėr ta dhe nga fuqia e caktimit tė Tij, pėrveē se ata qė janė injorantė nė lidhje me Allahun.
Ibnul-Kajjim (Allahu e mėshiroftė) ka thėnė:
Ndoshta ajo ēfarė kishte pėr qėllim ai, mund tė jetė qė kritika qė ti po i bėn vėllait tėnd pėr gjynahun e tij ėshtė njė gjynah akoma mė i madh sesa gjynahu i tij, ngase ajo do tė thotė se ti ndihesh kryelartė me bindjen tėnde, mburresh me tė dhe pretendon se je i pastėr nga gjynahu, kurse vėllai yt ka rėnė nė gjynah. Por mundet qė ndjenja e tij e pėruljes pėr shkak tė gjynahut qė bėri dhe asaj ēfarė i ndodhi, si dhe pėrulėsia dhe nėnshtrimi i tij duke menduar pėr veten se ėshtė i ulėt, duke u distancuar nga pretendimi i devotshmėrisė, duke u distancuar nga arroganca dhe pėlqimi i vetvetes, qėndrimi kokėulur para Allahut dhe me shikim tė ulur e zemėr tė copėtuar - mundet qė e gjithė kjo tė jetė shumė herė mė e mirė pėr tė sesa ndjenja e krenarisė qė ke ti pėr bindjen tėnde, duke menduar se ti po bėn mė shumė vepra tė mira, kėshtu qė ti je i rėndėsishėm.
Sa pranė Mėshirės sė Allahut qė ėshtė ky gjynahqar dhe sa pranė Zemėrimit tė Allahut qė ėshtė ky mendjemadh! Njė gjynah qė tė shpie nė pėrulėsi ėshtė mė i dashur tek Ai sesa njė ibadet i cili e mbush robin me mendjemadhėsi. Nėse ti flen gjatė gjithė natės dhe zgjohesh me ndjenjėn e keqardhjes (qė nuk fale namaz nate), ajo mund tė jetė shumė herė mė e mirė sesa sikur tė faleshe gjatė gjithė natės dhe pastaj kur tė ēoheshe nė mėngjes tė tė hynte vetja nė qejf. Ngase veprat e atij tė cilit i pėlqen vetja nuk janė tė pranuara. Ndoshta e qeshura jote ndėrkohė qė i pranon gabimet e tua ėshtė mė e mirė sesa tė qarit me devotshmėri, ndėrkohė qė tė ka kapluar mendjemadhėsia. Rėnkimi i gjynahqarėve ėshtė mė i dashur tek Allahu sesa dhikri (tesbihu) qė bėn mendjemadhi. Mundet qė nga ky gjynah Allahu do tė bėjė atė qė tė pijė ilaēin qė do ta shėrojė nga njė sėmundje shkatėrrimtare nga e cila vuan edhe ti, por ti nuk e kupton atė. Allahu ka arsye pėr atė ēfarė i bėn qoftė atyre qė janė tė bindur, qoftė atyre qė bėjnė gjynahe, tė cilėt nuk i njeh askush tjetėr pėrveē Tij dhe nuk i kuptojnė veēse ata qė janė mendjemprehtė dhe vetėm brenda kufijve tė kuptimit njerėzor, e pėrveē kėsaj ka arsye tė tjera tė cilat nuk i njohin as melekėt fisnikė tė cilėt mbajnė shėnimet.
Pejgamberi (sal-lAllahu alejhi ue sel-lem) ka thėnė: Nėse robėresha e ndonjėrit prej jush bėn zina, zbatoni masėn ndėshkimore mbi tė dhe mos e shani.
Dhe Jusufi (alejhis-selam) tha: Asnjė qortim pėr ju kėtė ditė. [Jusuf, 92]
Ngaqė peshorja ėshtė nė Dorė tė Allahut dhe vendimi ėshtė i Tij. Ēėshtja ėshtė qė tė zbatohet masa ndėshkimore (qė ka vendosur Allahu) dhe jo tė turpėroshė e tė poshtėroshė. Askush nuk ndihet i sigurt nga ajo qė ėshtė caktuar pėr ta dhe nga fuqia e caktimit tė Tij, pėrveē se ata qė janė injorantė nė lidhje me Allahun.
NoOrA- Hero ne SHoqerinVIrtuale
- Numri i postimeve : 1530
Registration date : 25/09/2009
Faqja 1 e 1
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi