Ndikimi i Haxhit nė aspektin shpirtėror dhe social
Faqja 1 e 1
Ndikimi i Haxhit nė aspektin shpirtėror dhe social
Obligimet fetare si obligime tė caktuara nga Allahu i Lartėsuar, kanė refleksione shumė dimensionale. Ndikimet e tyre nė jetėn individuale dhe shoqėrore janė ēdo herė prezente, nė forma tė ndryshme tė manifestmit. Obligimet islame edukojnė dhe formojnė individin, e pėrgatisin dhe e aftėsojnė pėr mardhėnie shoqėrore, e bėjnė tė ndihet pėrgjegjės dhe i kujdesshėm ndaj pėrgjegjėsive (pėr shkak se obligimet fetare kėrkojnė diciplinė, madje edhe respektim tė afateve kohore), e pėrgatisin individin pėr tejkalimin e vėshtėrėsive shoqėrore dhe e bėjnė tė vetėdijshėm pėr detyrat dhe obligimet ndaj Allahut, kolektivitetit (Shoqėris) dhe shtetit. Po ashtu ndikimet e obligimeve fetare janė edhe nė jetėn sociale duke filluar nga integrimi i individit nė shoqėri, nga obligimi i ndihmės reciproke nė kolektivitet e deri tek formimi dhe edukimi i shoqėris mbi parimet e larta Hyjnore tė Islamit. Haxhi si njė ndėr adhurimet e veēanta nė fenė islame dhe si shtyll e fesė islame, ėshtė njė ndėr adhurimet qė ka ndikime tė veēanta nė aspketin shpirtėror dhe social tė njeriut.
Ndikimi nė aspektin shpirtėror tė Haxhit tek njeriu
Duke qenė plotėsisht tė vetėdijshėm se obligimet islame pėr qėllim primar kanė edukimin shpirtėor pėr shkak se ai ėshtė shtylla e personalitetit tė individit, edhe haxhi ka efekte dhe ndikime tė mėdha nė aspektin shpirtėror. Kryerja e haxhit me bindje, duke u ruajtur nga gabimet dhe mėkatet si dhe duke respektuar dispoziat dhe pėrcaktimet e Allahut dhe tė pejgamberit s.a.s, ėshtė ilaqi mė i mirė i pastrimit tė zemrės nga sėmundjet e saja, si: xhelozisė, mėris, inatit, hipokrizisė, dėshirės pėr mėkatin etj. E tėrė kjo vie si rezultat i dėshirės dhe vullnetit tė madh tė individit pėr tė arrit shpėrblimin e garantuar nga Allahu pėrmes Fjalės sė Tij apo gjuhės sė Pejgamberit s.a.s.
Ndikimet e Haxhit nė aspektin shpirtėror nė formė tė drepėrdrejtė ose indirekte mund ti numėrojmė:
1. Obligimi pėr haxh motivon individin qė edhe pėrkundėr vėshtėrėsive tė mėdha ta kryej kėtė obligim, me qėllim tė arritjes sė shpėrblimit tė Allahut. Kjo arrihet pėrmes tė kuptuarit se haxhi ėshtė njė ndėr obligimet mė tė rėndėsishme fetare. Ebu Hurejre rrėfen se Pejgamberi, alejhi's salatu ve's selam u pyet: Cila vepėr ėshtė mė e mira? Tha: Besimi nė Allahun dhe nė tė dėrguarin e Tij. Pastaj cila? Tha: Xhihadi nė rrugėn e Allahut. Pastaj cila: Tha: Haxhi i pranuar". (Buhariu dhe Muslimi). Ibni Omeri transmeton se Muhammedi, SalaAllahu alejhi ue Selam ka thėnė:
Luftėtari nė rrugėn e Allahut, haxhiu dhe umrebėrėsi janė delegacion i Allahut; i ftoi dhe iu pėrgjigjėn, e luten dhe ua plotėsoi lutjen". Dėshira dhe vullneti i besimtarit qė tė kryej Haxhin buron prej kėsaj baze, gjegjėisht prej dėshirės sė tij pėr kryer njė ndėr obligimet e Allahut s.t. Me kėtė dėshiron qė shpirtin e tij ta mėsoj tė jetė i diciplinuar nė kryerjen e urdhėrave tė Allahut dhe i nėnshtrar ndaj Allahut. Ky motiv e bėnė shpirtin e besimtarit tė gatshėm pėr sakrificė dhe tė durushėm nė vėshtėrėsi.
2. Obligimi pėr haxh e nxit njeriun qė tė ruhet edhe nga mėkatet mė tė vogla me qėllim qė tė arrij shpėrblimin e Allahut s.t. Muhammedi s.a.s thotė: Kush kryen haxhin pa bėrė marrėdhėnie seksuale dhe pa shkelur dispozitat e tij, ai kthehet (i pastėr nga mėkatet) sikur atė dite kur e ka lindur nėna". (Buhariu dhe Muslimi) Kryejini haxhin dhe umren paralel ngase ato zhdukin varfėrinė dhe mėkatet ashtu sikur gjyryku largon ndryshkun e hekurit, arit dhe argjendit, ndėrsa pėr haxhin e pranuar nuk ka shpėrblim tjetėr pėrveē Xhennetit". Ruajtja nga mėkatet i ka tre dimensione: I pari ėshtė se besimtari para se tė merr rrugė pėr nė Haxh pendohet pėr mėktatet e tij sinqerisht me qėllim qė para Allahut tė jetė i penduar. Dimensioni i dytė: ruajtja nga mėkatet gjatė periudhės sė haxhit, me qėllim tė pranimit tė haxhit dhe faljes sė mėkateve nga Allahu s.t. Si dhe dimensioni i tretė: ruajtjen nga mėkatet pas kthimit nga Haxhi me qėllim qė tė jetoj njė jetė tė pastėr nga mėkatet dhe tė jetė herėdo kur i gatshėm tė paraqitet para Allahu si besimtar me zemėr tė pastėr dhe me kryerje tė obligimeve fetare. Besimtarit nė haxhin e pranuar i falen mėkatet sikur dhe mebtet i pa mėkate sikur nė ditėn qė e ka lindur nėna, prandaj ai duhet tė jetoj jetėn e pas haxhit me kujdes tė veēant qė mos tė rrit numrin e mėkateve.
3. Udhėtimi pėr nė haxh i njeriut me qėllim tė pėrgjigjjes sė thirrjes sė Allahut e inspiron atė tė mendon rreth udhėtimit tė fundit nga kjo botė dhe takimit final me Allahun s.t. kjo formė e meditimit e shtyn njeriun tė pendohet sinqerisht, tė pajiset me mė tė miren dhe mė tė pastėrten e pasuris dhe tė veproj sa mė shumė vepra tė mira, duke qenė se vazhdimisht rikujton kthimin te Allahu dhe paraqitjen para tij. Kėtė meditim e bėnė mė madhėshtor edhe veshja e Ihramit. Pėrzgjedhja e pasurisė, pėrshėndetja me familjen dhe tė afėrmit, takimi mė tė panjohur dhe shumė pak tė interesuar pėr tu njoft mes vete, veshja e Ihramit, pendimi pėr mėkate, tė qajturit e tė penduarve , tė gjitha kėto lėnė gjurmė tė pashlyshme nė shpirtin e besimtarit dhe me siguri se pėr shpirtin e ēdo njėrit do tė jetė ilaqi mė i mirė i pastrimit shpirtėror.
4. Nė shpirtin dhe mendjen e njeriut nė momentet e para kur i has ato vende tė shenjta, vende nė tė cilėt ka ndėrtuar dora e Ibrahimit a.s, ku ka shkelur kėmba e pejgamberit s.a.s, ku ėshtė ndėrtuar historia e feve, formon imazh tė veēantė pėr ato vende. Nė mendjen e tij bashkohet e kaluara historike, e lexuara nė Kur'an dhe e ardhmja e pėrjetėsisė. Fundja kėto tri dimensione e ngjallin emocionin shpirtėror dhe fuqizojnė individin pėr tejkalimin e sfidave jetėsore. Shpirti i besimtarit qė formohet nė kėto tre dimensine i kalon dimensionet e materiales dhe futet nė botėn e imazheve dhe tė sekreteve tė Allahu tė zbuluara pėr tė sinqertėt dhe tė drejtėt. Shpirti i till edhe vdekjen e sheh jetė, sepse jeta pėr tė ka tjetėr dimension dhe njė kuptim mė tė gjerė.
Kėto ishin disa nga ndikimet e haxhit nė aspektin shpirtėror tek individi. Qė pėrveq kėtij aspekti haxhi e ka edhe ndikimin e tij nė aspektin shoqėror shumė evident. Nga ndikimet e haxhit nė aspektin social mundemi ti numėrojmė:
1. Pasuria hallall pėr nė haxh. Besimtari i cili duhet ta kryej haxhin e ka obligim ta ketė pasurin hallall, tė fituar nė rrugė tė lejuar dhe tė ruajtur nė formė tė lejuar. Fitimi i pasurisė mbi kėto parime, nėnkupton qė besimatri i tillė veprimtarin shoqėrore duhet ta ketė tė pastėr dhe nė pėrputhshmėri tė plotė me Ligjet e Allahut s.t. i vetėdijshėm pėr atė se Allahu pranon vetėm tė lejuarėn dhe mirėn, besimtari ėshtė i vendosur qė nė haxh ta merr pasurin hallall dhe tė largohet nga tė gjitha rrugėt qė pasurinė e tij munden me e ndytė. Largimi nga tė gjitha rrugėt e kriminalitetit, fajdes, kamatės, mashtrimit, vjedhjes, ryshfetit , e forma tė tjera tė fitimit tė pasurisė nė rrugė tė jashtėligjshme ndikon qė shoqėria islame tė jetė e pastėr nga kėto dukuri. Shoqėria e till islame duke e pas tė qartė pastėrin nė kėtė adhurim e dėshiron edhe pastėrin nė fitim dhe nė pėrgjithėsi nė jetėn individuale dhe shoqėrore tė xhematit islam.
2. Pajtimi dhe rregullimi i marrdhėnieve mes muslimanėve para nisjes pėr nė Haxh. Muslimani ėshtė i obliguar qė para se tė niset pėr nė Haxh tė pajtohet dhe ti kėrkoj hallallin vėllaut tė tij musliman pėr shqetėsimin dhe padrejtėsin qė ja ka shkaktuar. Po ashtu besimtari ėshtė i obliguar qė tua kthej borgjin borgjilinjėve tė tij. Pajtimi mes tij dhe tė tjerėve si dhe kthimi i borgjit do tė ndikoj nė shtimin e sigurisė sė vendit dhe rrethit nė tė cilin jeton besimtari. Siguria, stabilititeti, mirėqenia dhe besimi reciprok e karaktarizon shoqėrin Islame, haxhi jep njė kotribut tejet tė madh dhe ka njė ndikim tė hatashėm nė ngritjen e kėsaj karaktaristike tė shoqėrisė islame.
3. Barazia e njerėzve. Haxhi me obligimet qė i ka caktuar Allahu s.t dhe Pejgamberi s.a.s dėshmon pėr barazinė e njrėzve nė Islam. I ziu, I bardhi, I kuqi, I verdhi, pa marr parasysh ngjyrėn, shefat e shteteve, komandantėt, intelektualėt, barinjtė, tė pasurit e tė varfėrit , pa marr parasysh pozitėn dhe statusin shoqėror nė Haxh janė tė barabartė. Ata janė tė veshur nė Ihramin e bardh qė tė gjithė, janė tė rreshtuar nė njė saf dhe tė mbėshtetur krah pėr krahi me njėri-tjetėrin. Mes tyre lind dashuria pėr shkak tė besimit e jo pėr shkak tė pozitave, sepse askush askėnd nuk e njeh se ēfar ėshtė dhe ēfar bėn. Haxhi ėshtė shembull i barazisė gjinore, aty janė edhe motrat muslimane qė lusin Allahun e Madhėrishėm dhe krijojn miqėsi reciproke me motrat e vendeve tė tjera islame. Haxhi pėrkundėr vėshtėrėsive nuk ėshtė obligim vetėm pėr meshkujt ai ėshtė obligim edhe pėr femra. Ato janė pjesėtare tė kėtij adhurimi madhėshtor dhe anėtarė tė njė kongresi tė madh Islam.
4. Kongresi i madh. Haxhi pėrveq adhurimit, nėnshtrueshmėris dhe pendimit tek Allahu paraqitet edhe si kongresi i madh i muslimanėve. Aty prazantojn muslimanėt nga tė katėr anėt e botės, me problemet, hallet dhe preokupimet e tyre. Aty njihen fiset, shoqėrit dhe kombet mes vete. Formohet afėrsia nga muslimanėt e gjithė botės dhe fillojn ta ndjenjė veten si pjesė e vėrtet e njė trupi, ashtu siq na ka mėsuar pejgamberi s.a.s, se umeti islam ėshtė si njė trup. Barazia nė gjuhė, ngjyr, pozitė apo prejardhje e shėndėrron haxhin nė njė kongres klasik dhe modern tejet madhėshtor. Nė aspketin klasik nėnkuptojmė se kur Haxhi ka qenė obligim pėr robin-skllavin dhe pėr zotėrin e tij bota tjetėr ka qenė ende nė ndarjet e klasave shoqėrore. E po ashtu kur haxhi ka qenė obligim pėr femra, bota tjetėr ka pas probleme ta konceptoj femrėn si njeri. Ndėrsa nė aspketin modern nėnkuptojmė se Haxhi si adhurim ėshtė i veēantė me karakteristikat e tij nga tė gjithė organizimet e kongreseve dhe organizmave tjerė ndėrkombėtar.
5. Bashkimi dhe vėllazėrimi mes muslimanėve. Haxhi bashkon nė kohėn e caktuar dhe nė vendin e caktuar muslimanėt e nga e gjithė bota, pa marr parasysh konceptet ndarėse tė tyre rreth qėshtjeve fetare. Aty tė gjithė janė pjesė e njė safi, tė gjithė kanė njė Kible, tė gjithė i drejtohen njė Allahu, tė gjithė duan dhe respektojnė njė pejgamber dhe tė gjithė e dėshirojn tė njėjtėn gjė, gjegjėsisht Xhenetin dhe faljen e mėkateve nga Allahu. Tė gjitha kėto njėsojn dhe unifikojnė muslimanėt prandaj duhet tė lėnė gjurmė tė pashlyshme nė tė gjithė muslimanėt. Vllau musliman me tė cilin ke njė qėllim nuk mundet tė jetė armiku yt, ai ėshtė miku yt mė i mirė i mundshėm pa marr parasysh mosmarrėveshjet konceptuale qė mund ti kemi mes vete. Ai unifikim dhe ai bashkim qė paraqitet gjatė kėsaj periudhe tė Haxhit duhet tė vazhdoj edhe pas haxhit. Muslimanėt janė vėllezėr tė njėri tjetėrit ata i bashkon njė Allah, njė Pejgamber mė gjithė atė qė ka ardhur, njė Kuran, njė Kible, njė synim dhe qėllim, prandaj qėshtjet sekondare nuk duhet tė ndikojn nė ndarjen dhe pėrqarjen mes neve. Qėshtjet primare na bashkojnė e sekondaret i zgjedhin dijetarėt. Neve na mbetet tė pasojmė bashkimin dhe unifikimin rreth Kuranit.
Tė gjitha kėto karakteristika janė ndikimet e Haxhit nė aspektin shpirtėror qė e bėjnė njeriun nė njė individ tė fuqishėm dhe nė aspketin shoqėror qė ndikojn nė formimin e njė shoqėrie tė sigurtė, stabile dhe tė unifikuar.
Ndikimi nė aspektin shpirtėror tė Haxhit tek njeriu
Duke qenė plotėsisht tė vetėdijshėm se obligimet islame pėr qėllim primar kanė edukimin shpirtėor pėr shkak se ai ėshtė shtylla e personalitetit tė individit, edhe haxhi ka efekte dhe ndikime tė mėdha nė aspektin shpirtėror. Kryerja e haxhit me bindje, duke u ruajtur nga gabimet dhe mėkatet si dhe duke respektuar dispoziat dhe pėrcaktimet e Allahut dhe tė pejgamberit s.a.s, ėshtė ilaqi mė i mirė i pastrimit tė zemrės nga sėmundjet e saja, si: xhelozisė, mėris, inatit, hipokrizisė, dėshirės pėr mėkatin etj. E tėrė kjo vie si rezultat i dėshirės dhe vullnetit tė madh tė individit pėr tė arrit shpėrblimin e garantuar nga Allahu pėrmes Fjalės sė Tij apo gjuhės sė Pejgamberit s.a.s.
Ndikimet e Haxhit nė aspektin shpirtėror nė formė tė drepėrdrejtė ose indirekte mund ti numėrojmė:
1. Obligimi pėr haxh motivon individin qė edhe pėrkundėr vėshtėrėsive tė mėdha ta kryej kėtė obligim, me qėllim tė arritjes sė shpėrblimit tė Allahut. Kjo arrihet pėrmes tė kuptuarit se haxhi ėshtė njė ndėr obligimet mė tė rėndėsishme fetare. Ebu Hurejre rrėfen se Pejgamberi, alejhi's salatu ve's selam u pyet: Cila vepėr ėshtė mė e mira? Tha: Besimi nė Allahun dhe nė tė dėrguarin e Tij. Pastaj cila? Tha: Xhihadi nė rrugėn e Allahut. Pastaj cila: Tha: Haxhi i pranuar". (Buhariu dhe Muslimi). Ibni Omeri transmeton se Muhammedi, SalaAllahu alejhi ue Selam ka thėnė:
Luftėtari nė rrugėn e Allahut, haxhiu dhe umrebėrėsi janė delegacion i Allahut; i ftoi dhe iu pėrgjigjėn, e luten dhe ua plotėsoi lutjen". Dėshira dhe vullneti i besimtarit qė tė kryej Haxhin buron prej kėsaj baze, gjegjėisht prej dėshirės sė tij pėr kryer njė ndėr obligimet e Allahut s.t. Me kėtė dėshiron qė shpirtin e tij ta mėsoj tė jetė i diciplinuar nė kryerjen e urdhėrave tė Allahut dhe i nėnshtrar ndaj Allahut. Ky motiv e bėnė shpirtin e besimtarit tė gatshėm pėr sakrificė dhe tė durushėm nė vėshtėrėsi.
2. Obligimi pėr haxh e nxit njeriun qė tė ruhet edhe nga mėkatet mė tė vogla me qėllim qė tė arrij shpėrblimin e Allahut s.t. Muhammedi s.a.s thotė: Kush kryen haxhin pa bėrė marrėdhėnie seksuale dhe pa shkelur dispozitat e tij, ai kthehet (i pastėr nga mėkatet) sikur atė dite kur e ka lindur nėna". (Buhariu dhe Muslimi) Kryejini haxhin dhe umren paralel ngase ato zhdukin varfėrinė dhe mėkatet ashtu sikur gjyryku largon ndryshkun e hekurit, arit dhe argjendit, ndėrsa pėr haxhin e pranuar nuk ka shpėrblim tjetėr pėrveē Xhennetit". Ruajtja nga mėkatet i ka tre dimensione: I pari ėshtė se besimtari para se tė merr rrugė pėr nė Haxh pendohet pėr mėktatet e tij sinqerisht me qėllim qė para Allahut tė jetė i penduar. Dimensioni i dytė: ruajtja nga mėkatet gjatė periudhės sė haxhit, me qėllim tė pranimit tė haxhit dhe faljes sė mėkateve nga Allahu s.t. Si dhe dimensioni i tretė: ruajtjen nga mėkatet pas kthimit nga Haxhi me qėllim qė tė jetoj njė jetė tė pastėr nga mėkatet dhe tė jetė herėdo kur i gatshėm tė paraqitet para Allahu si besimtar me zemėr tė pastėr dhe me kryerje tė obligimeve fetare. Besimtarit nė haxhin e pranuar i falen mėkatet sikur dhe mebtet i pa mėkate sikur nė ditėn qė e ka lindur nėna, prandaj ai duhet tė jetoj jetėn e pas haxhit me kujdes tė veēant qė mos tė rrit numrin e mėkateve.
3. Udhėtimi pėr nė haxh i njeriut me qėllim tė pėrgjigjjes sė thirrjes sė Allahut e inspiron atė tė mendon rreth udhėtimit tė fundit nga kjo botė dhe takimit final me Allahun s.t. kjo formė e meditimit e shtyn njeriun tė pendohet sinqerisht, tė pajiset me mė tė miren dhe mė tė pastėrten e pasuris dhe tė veproj sa mė shumė vepra tė mira, duke qenė se vazhdimisht rikujton kthimin te Allahu dhe paraqitjen para tij. Kėtė meditim e bėnė mė madhėshtor edhe veshja e Ihramit. Pėrzgjedhja e pasurisė, pėrshėndetja me familjen dhe tė afėrmit, takimi mė tė panjohur dhe shumė pak tė interesuar pėr tu njoft mes vete, veshja e Ihramit, pendimi pėr mėkate, tė qajturit e tė penduarve , tė gjitha kėto lėnė gjurmė tė pashlyshme nė shpirtin e besimtarit dhe me siguri se pėr shpirtin e ēdo njėrit do tė jetė ilaqi mė i mirė i pastrimit shpirtėror.
4. Nė shpirtin dhe mendjen e njeriut nė momentet e para kur i has ato vende tė shenjta, vende nė tė cilėt ka ndėrtuar dora e Ibrahimit a.s, ku ka shkelur kėmba e pejgamberit s.a.s, ku ėshtė ndėrtuar historia e feve, formon imazh tė veēantė pėr ato vende. Nė mendjen e tij bashkohet e kaluara historike, e lexuara nė Kur'an dhe e ardhmja e pėrjetėsisė. Fundja kėto tri dimensione e ngjallin emocionin shpirtėror dhe fuqizojnė individin pėr tejkalimin e sfidave jetėsore. Shpirti i besimtarit qė formohet nė kėto tre dimensine i kalon dimensionet e materiales dhe futet nė botėn e imazheve dhe tė sekreteve tė Allahu tė zbuluara pėr tė sinqertėt dhe tė drejtėt. Shpirti i till edhe vdekjen e sheh jetė, sepse jeta pėr tė ka tjetėr dimension dhe njė kuptim mė tė gjerė.
Kėto ishin disa nga ndikimet e haxhit nė aspektin shpirtėror tek individi. Qė pėrveq kėtij aspekti haxhi e ka edhe ndikimin e tij nė aspektin shoqėror shumė evident. Nga ndikimet e haxhit nė aspektin social mundemi ti numėrojmė:
1. Pasuria hallall pėr nė haxh. Besimtari i cili duhet ta kryej haxhin e ka obligim ta ketė pasurin hallall, tė fituar nė rrugė tė lejuar dhe tė ruajtur nė formė tė lejuar. Fitimi i pasurisė mbi kėto parime, nėnkupton qė besimatri i tillė veprimtarin shoqėrore duhet ta ketė tė pastėr dhe nė pėrputhshmėri tė plotė me Ligjet e Allahut s.t. i vetėdijshėm pėr atė se Allahu pranon vetėm tė lejuarėn dhe mirėn, besimtari ėshtė i vendosur qė nė haxh ta merr pasurin hallall dhe tė largohet nga tė gjitha rrugėt qė pasurinė e tij munden me e ndytė. Largimi nga tė gjitha rrugėt e kriminalitetit, fajdes, kamatės, mashtrimit, vjedhjes, ryshfetit , e forma tė tjera tė fitimit tė pasurisė nė rrugė tė jashtėligjshme ndikon qė shoqėria islame tė jetė e pastėr nga kėto dukuri. Shoqėria e till islame duke e pas tė qartė pastėrin nė kėtė adhurim e dėshiron edhe pastėrin nė fitim dhe nė pėrgjithėsi nė jetėn individuale dhe shoqėrore tė xhematit islam.
2. Pajtimi dhe rregullimi i marrdhėnieve mes muslimanėve para nisjes pėr nė Haxh. Muslimani ėshtė i obliguar qė para se tė niset pėr nė Haxh tė pajtohet dhe ti kėrkoj hallallin vėllaut tė tij musliman pėr shqetėsimin dhe padrejtėsin qė ja ka shkaktuar. Po ashtu besimtari ėshtė i obliguar qė tua kthej borgjin borgjilinjėve tė tij. Pajtimi mes tij dhe tė tjerėve si dhe kthimi i borgjit do tė ndikoj nė shtimin e sigurisė sė vendit dhe rrethit nė tė cilin jeton besimtari. Siguria, stabilititeti, mirėqenia dhe besimi reciprok e karaktarizon shoqėrin Islame, haxhi jep njė kotribut tejet tė madh dhe ka njė ndikim tė hatashėm nė ngritjen e kėsaj karaktaristike tė shoqėrisė islame.
3. Barazia e njerėzve. Haxhi me obligimet qė i ka caktuar Allahu s.t dhe Pejgamberi s.a.s dėshmon pėr barazinė e njrėzve nė Islam. I ziu, I bardhi, I kuqi, I verdhi, pa marr parasysh ngjyrėn, shefat e shteteve, komandantėt, intelektualėt, barinjtė, tė pasurit e tė varfėrit , pa marr parasysh pozitėn dhe statusin shoqėror nė Haxh janė tė barabartė. Ata janė tė veshur nė Ihramin e bardh qė tė gjithė, janė tė rreshtuar nė njė saf dhe tė mbėshtetur krah pėr krahi me njėri-tjetėrin. Mes tyre lind dashuria pėr shkak tė besimit e jo pėr shkak tė pozitave, sepse askush askėnd nuk e njeh se ēfar ėshtė dhe ēfar bėn. Haxhi ėshtė shembull i barazisė gjinore, aty janė edhe motrat muslimane qė lusin Allahun e Madhėrishėm dhe krijojn miqėsi reciproke me motrat e vendeve tė tjera islame. Haxhi pėrkundėr vėshtėrėsive nuk ėshtė obligim vetėm pėr meshkujt ai ėshtė obligim edhe pėr femra. Ato janė pjesėtare tė kėtij adhurimi madhėshtor dhe anėtarė tė njė kongresi tė madh Islam.
4. Kongresi i madh. Haxhi pėrveq adhurimit, nėnshtrueshmėris dhe pendimit tek Allahu paraqitet edhe si kongresi i madh i muslimanėve. Aty prazantojn muslimanėt nga tė katėr anėt e botės, me problemet, hallet dhe preokupimet e tyre. Aty njihen fiset, shoqėrit dhe kombet mes vete. Formohet afėrsia nga muslimanėt e gjithė botės dhe fillojn ta ndjenjė veten si pjesė e vėrtet e njė trupi, ashtu siq na ka mėsuar pejgamberi s.a.s, se umeti islam ėshtė si njė trup. Barazia nė gjuhė, ngjyr, pozitė apo prejardhje e shėndėrron haxhin nė njė kongres klasik dhe modern tejet madhėshtor. Nė aspketin klasik nėnkuptojmė se kur Haxhi ka qenė obligim pėr robin-skllavin dhe pėr zotėrin e tij bota tjetėr ka qenė ende nė ndarjet e klasave shoqėrore. E po ashtu kur haxhi ka qenė obligim pėr femra, bota tjetėr ka pas probleme ta konceptoj femrėn si njeri. Ndėrsa nė aspketin modern nėnkuptojmė se Haxhi si adhurim ėshtė i veēantė me karakteristikat e tij nga tė gjithė organizimet e kongreseve dhe organizmave tjerė ndėrkombėtar.
5. Bashkimi dhe vėllazėrimi mes muslimanėve. Haxhi bashkon nė kohėn e caktuar dhe nė vendin e caktuar muslimanėt e nga e gjithė bota, pa marr parasysh konceptet ndarėse tė tyre rreth qėshtjeve fetare. Aty tė gjithė janė pjesė e njė safi, tė gjithė kanė njė Kible, tė gjithė i drejtohen njė Allahu, tė gjithė duan dhe respektojnė njė pejgamber dhe tė gjithė e dėshirojn tė njėjtėn gjė, gjegjėsisht Xhenetin dhe faljen e mėkateve nga Allahu. Tė gjitha kėto njėsojn dhe unifikojnė muslimanėt prandaj duhet tė lėnė gjurmė tė pashlyshme nė tė gjithė muslimanėt. Vllau musliman me tė cilin ke njė qėllim nuk mundet tė jetė armiku yt, ai ėshtė miku yt mė i mirė i mundshėm pa marr parasysh mosmarrėveshjet konceptuale qė mund ti kemi mes vete. Ai unifikim dhe ai bashkim qė paraqitet gjatė kėsaj periudhe tė Haxhit duhet tė vazhdoj edhe pas haxhit. Muslimanėt janė vėllezėr tė njėri tjetėrit ata i bashkon njė Allah, njė Pejgamber mė gjithė atė qė ka ardhur, njė Kuran, njė Kible, njė synim dhe qėllim, prandaj qėshtjet sekondare nuk duhet tė ndikojn nė ndarjen dhe pėrqarjen mes neve. Qėshtjet primare na bashkojnė e sekondaret i zgjedhin dijetarėt. Neve na mbetet tė pasojmė bashkimin dhe unifikimin rreth Kuranit.
Tė gjitha kėto karakteristika janė ndikimet e Haxhit nė aspektin shpirtėror qė e bėjnė njeriun nė njė individ tė fuqishėm dhe nė aspketin shoqėror qė ndikojn nė formimin e njė shoqėrie tė sigurtė, stabile dhe tė unifikuar.
NoOrA- Hero ne SHoqerinVIrtuale
- Numri i postimeve : 1530
Registration date : 25/09/2009
Faqja 1 e 1
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi