ForumE drejta e muslimanit ndaj muslimanit
Faqja 1 e 1
E drejta e muslimanit ndaj muslimanit
nga NoOrA Mon Nov 02, 2009 8:37 am
Vėlla musliman: nė kapitujt e kaluar biseduam pėr tė drejtat e gruas ndaj burrit dhe tė drejta e burrit ndaj gruas, shpresoj qė fjalėt e tona tė lanė gjurmė nė shoqėrin tonė, Allahu na baft prej atyre qė e dėgjojnė dhe e respektojnė mė tė mirėn.
Nė kėtė kapitull do flasim me dėshirėn e Allahut pėr:
Tė drejtat e muslimanit ndaj muslimant
Para vėllaut tėnd musliman ke tė drejta tė cilat janė tė leta pėr praktikim dhe zbatim, ai i cili shikon ne realitetin tonė edhe pse kėto tė drejta janė tė leta nė praktikim dhe zbatim prap se prap ato kanė humbur nga pėrdtėshmėria e jetės sonė.
E lusim Allahun tė na bėn nga ata tė tė cilėt tė i zbatojnė kėto tė drejta.
Fillimisht: ēfarė do tė thotė vėlla: gjuhėtarėt thonė, Fulani ėshtė vėllazėru lidhė mė atė qė e ka pas pėr qėllim, e nėse vllazrohesh me njeriun do tė jeshė mė tė dhe pėr tė.
Kemi vėlla gjaku, nga baba dhe nėna, por kemi edhe vėllaznillak mė tė afėrt dhe mė tė sinqertė se sa kėtė vėlla, ai ėshtė vėlla pėr hirė tė Allahut, pėr arsye se ne tė gjithė jemi bitė e fesė Islame, e lusim Allahun e Lartėsuar qė tė na futė nėn hijėn e ambrellės sė pėrgjithėshme tė Islamit.
Tė drejtat e muslimanit ndaj muslimanit ashtu siē ėshtė e ditur nė moralin tonė janė gjashtė tė cilat janė transmetuar nė hadithin e Pejgamberit a.s.:
Ta pėrshėndesėsh nėse e takon.
Tė kėrkon mėshir pėr tė pasi yeshtit dhe e falenderon Allahun
Ta viziton nėse smuret.
Ta uroshė nėse i vie ndonjė e mirė.
Ta ngushėllosh nėse i ndoshė ndonjė e keqe.
Ta pėrcillėsh xhenazėn e tij nėse vdes..
* Ta pėrshėndesėsh edhe nėse nuk ta kthen pėrshėndetjen, e edhe nėse ėshtė i armiqėsuar nė ty, do ta kthen ai i cili ėshtė mė i mirė se ai, Allahu i Lartėsuar dhe Melaiket.
* Prej tė drejtave tė vėllaut ndaj vėllahut ėshtė qė ta viziton nėse smuret dhe tė qėndron pran tij nė fatėkeqėsin e tijė, dhe ta uronė nėse i ka ardhur ndonjė e mrė.
* Eja me ne nė njė tė drejtė e cila ėshtė e vėshtirė tė zbatohet, shumė prej neshė nuk e zbatojnė atė, kjo ėshtė nė dy pjesė.
Pjesa e parė pėrfaqėsohet nė hadithin e Pejgamberit a.s.: "Ndihmoje vėllahun tėnd, nėse ėshtė mizorė apo nėse mizorohet" i thanė: ta ndihmojmė nėse mizorohet po, por sit a ndihmojm nėse ėshtė mizorė o i dėrguari I Allahut? Tha: "Qė ta ndalėsh nga mizoria kjo ėshtė ndihmėsė" Transmeton Buhariu
Kėtė e komentoh hadithi tjetėr nė fjalėn e tė dėrguarit a.s.: "Muslimani ėshtė vėlla i muslimanit, nuk e nėnqmon dhe nuk e dorėzon" Transmeton Buhariu
Nėnqmim: pra nėse ėshtė nė njė gjendėje tė rėndė nuk e lenė vetėm, nuk e dorėzon: nuk e dorzon nė dorė tė armikut, gjithashtu nuk bėn qė ta dorzon pesimizmit na kėrkesat e shumta tė tijė, ai e di se ti je ne gjendėje ta ndihmosh nė kėrkesat e tijė, tė urtit kanė thėnė: Kėrko nga vėllau ytė atė qė dėshiron, nėse e di se ai ėshtė nė gjendėje qė tė ndihmonė dhe qė tė shėrbenė nė kėresėen tėnde.
Kėrko njė herė, nėse harronė kėrko pėr tė dytėn, e nėse harronė, kėrko pėr tė tretė, e nėse nuk tė pėrgjigjet, sė katėrti merre tekbirin e namazit tė xhenazes se ai ka vdekur.
Tė urtit kanė thėnė: Nėse vėllau ytė e di se ai ka mundėsi tė pėrgjigjet nė thirrėjen tėnde, e nuk e bė atė duke qenė nė gjendje ta bėjė, dije se mėshira e Allahu ėshtė zhveshur prej tijė.
Pra muslimani ndaj muslimanit ka tė drejtėn e ndihmės, nėse muslimani kėrkon ndihmė nga ti, dije se duhet ta ndihmosh.
Pjesa e dytė ėshtė mbrojtėja e nderit tė vėllaut tėndė musliman, nėse gjindesh nė njė vendė ku pėrgojohet vėllau ytė mos heshtė ndaj kėsaj tė keqėje, pėrgojimi ėshtė mėkat nga mėkatet e mėdha tė gjithė ne biem nė tė, Allahu na ruajt -, kjo i hanė tė mirat ashtu siē i hanė zjarri drutė.
Kemi menduar pėr tė ardhur keqė se pėrgojimi pėrhapet vetėm nė ndejat e grave, tani te burrat ėshtė pėrhapur mė shum se sa te gratė, e lusim Alahun falje ne kėtė dhe botėn tjetėr.
Kėtė mėkėt tė madhė e takojmė nė shtėpi, rrugė, zyre, tregje dhe nė ēdo vendė.
Disa njerėz pyesin: Ku ėshtė kufiri i pėrgojimit? Kufiri I saj ėshtė pėrmrndja e vėllaut tėndė atė qė e urrenė, nėse e thua atė qė e ka e ke pėrgoju, e nėse nuk e ka atė, ke shpifur. Thotė Allahu i Lartėsuar:
"Oju qė keni besuar, largohuni prej dyshimeve tė shumta, meqė disa dyshime janė mėkat dhe mos hulumtoni pėr zbulimin e tė metave tė njėri-tjetrit, dhe mos pėrgjoni njėri-tjetrin; a mos ndonjėri prej jush dėshiron tė hajė mishin e vėllait tė vet tė vdekur? Atė pra e urreni! Kini frikė nga ndėshkimi i All-llahut, e All-llahu ėshtė mėshirues, Ai pranon shumė pendimin." (El-Huxhurat: 12)
Ky ėshtė argument i madhė se pėrgojimi ėshtė mėkat prej mėkateve te mėdha, dhe se pėrgojuesi ėshtė mishėngrėns i vėllaut tė tijė, dhe se e zbulonė para njerzėve, e zbulon atė qė Allahu e ka mbuluar,
Pėr kėtė do ta pėrmendim barin e shėrimit tė pėrgojimit nė pika;
Pėrgojimi mundet tė jetė nga zilia, pėr kandidatin e zhgjedhėjeve tė thua se ai ėshtė dy genjeshtar apo diq tė ngjajėshme, kjo ėshtė mizori ndaj nderit tė muslimanve e jo tė zgjedhėjėve.
Apo ndezet zjarri I xhelozisė nė zemrėn tėnde, dhe kėtė dėshiron ta kaloshė me pėrgojim.
Apo dėshiron pėrmirėsimin e tijė, e ti kėtė e fillon me pėrgojim.
Dėshiron ta pastrosh vetėvetėn e me kėtė i nėnqmo tė tjerėt.
Muslimani duhetė tė jetė i kujdesėshėm qė vėllėzėrit e tijė mot ti pėrgojon, por ti mbronė ata.
Pėrpiqu qė ta mbrosh vėllaun tėnd musliman nga tė kėqat, dhe ta ndalėsh gjuhėn nga nderi vėllezėrve musliman. Nėse kėtė e ke parasyshė do te happen mirėsit e mėdha.
Vėlla musliman, xhihad i vėrtetė ėshtė xhihadi shpirtėrorė, tė ndalėsh nga prekja e nderit tė muslimanėve, dhe bartja e ndjenjės sė tyre qė ata ndiejn vuajtjet e muslimanėve nė anėt e botės.
Ne kemi vėllezėr nė tė gjitha anėt e botės, ata vuajnė nga mizoritė, vrahėn, nga ne kėrkohet qė t'u ndihmojmė, ah sikur ta kishim themeluar paktin tė cilin do ta kishim quajtur: "Pakti i Muhamedit a.s" ashtu siq armiqėt tanė i quajtėn paketet e tyre, Pkti stabilitetit, pakti i Natos, fjala e muslimanėve tė unifikohet nėn flamurin e Njėshmėrisė.
Pasha Allahun sikur tė ishim tė sinėqertė me Allahun kurr nuk do tė mposhtemi nga tė tjerėt.
Ne kemi vėllezer qė luftojnė nė rrugėn e Allahut, ne kemi obligim qė t'u ndihmojmė,dhe tė jemi afėr tyre, Pejgamberi a.s. ka thanė: "Ai i cili e pregaditė njė luftėtarė nė rrugėn e Allahut, veē ka luftuar" Transmeton Buhariu
Ukbe bni Nafia Allahu qoftė i knaqur me tė takohet me njė fėmi tė moshės dhjetė vjeqare, nė dorėn e tij njė kese the thotė: Nėna ime ėshtė nė moshėt tė pleqėrisė, kėmbėt iu janė paralizuar, ty ta dėrgo kėtė, pasi Ukbe bni Nafia e hapi kesėn nė tė e gjeti njė bistet tė flokėve, e nė tė njė letėr nė tė cilėn shkruante: O udhėheqės i Muslimanėve, nuk kam pasuri qė ta pregatiti njė ushtarė, pėrveē bistekun e flokėve tė mia, bėrė litarė nė kėmbėn e kalit tėndė, apo nė njė nga kuajt tė cilėt luftojnė nė rrugėn e Allahut, ndoshta nė ditėn e gjykimit tė jetė dėshmi pėr mua" vėrtėtė kjo ėshtė lidhėje e fortė e cila nuk ka mundėsi tė pėrsėritet nė Histori!
Nga mundėsia jote ėshtė qė vėllezėrit e tu ti ndihmon me njė shuajtėje tė ushqimimit, apo njė ditė pėr hirė tė Allahut tė heqėsh dorė nga ushqimi qė me tė ti japėsh jetė shpirtėrave nė lindėje dhe perendim tė tokės.
Njėren nga sahabijet e ndershme ka dashur njė jahudi qė ta plaqėkit, e ajo ka bėrtitur: O Muhamed, tek ajo vrapoi sahabiu i ndershėm dhe e mbyti armikun, dhe jahuditė e mbytėn atė.
Pėr kėtė dėgjoi Pejgamberi a.s. dhe pregatiti ushtėri me tė cilėn i qėroi tė gjitha mosmarrėveshjet me jahudit dhe siujdhesen arabe e pastroi prej tyre.
Kjo grua muslimane ne kohėn e Mutesimit, thrret: "O Mutesim" Mutesimi pregatit ushtėri tė veqant pėr ta mposhtur armikun e gruaja kthehet krenare dhe fisnike.
Thotė tabi'iu fisnik Hasan El-Basriu se nėse dikush ka trokitur nė derė, ka dalė nė njėrėn dorė me shpatėn e nė dorėn tjetėr me kesėn plotė para, dhe thotė: nėsė ėshtė armik kjo ėshtė shpata ime, e nėse ėshtė i varfur kjo ėshtė pasuria ime. Pasuesėve tė tijė u ka thėn: Kush jeni ju? Thanė: Ne jemi vėllezėr pėr hirė tė Allahut, ju tha: Nėse ndonjėri nga ju ka nevoojė pėr pasuri e e futė dorėn e tijė nė xhepin e vėllaut qė tė merrė atė qė ka nevojė, a do ta ndalonė? Thanė: Po, atėher ai ju tha: Ju nuk jeni vėllezėr.
Vėllazėria e sinėqertė pėrfaqėsohet nė fjalėn e Allahut:
" Nuk ėshtė mėkat pėr tė verbėrin, as pėr tė ēalin, as pėr tė sėmurin, as pėr ju vetė, tė hani nga shtėpitė tuaja, ose nga shtėpitė e etėrve tuaj, shtėpitė e nėnave tuaja, nė shtėpitė e vėllezėrve e tė motrave tuaja, nė shtėpitė e xhaxhallarėve, tė hallave, tė dajėve tuaj, nė shtėpitė e tezeve tuaja ose tė atyre qė u janė besuar ēelėsat e tyre, ose (nė shtėpitė) e miqve tuaj. Mund tė hani bashkėrisht ose veēmas, nuk ėshtė mėkat. Kur tė hyni nė ndonjė shtėpi pėrshėndetni (ata qė janė nė to) me njė pėrshėndetje tė caktuar nga All-llahu (me selamun alejkum) qė ėshtė e bekuar dhe e kėndshme. Kėshtu All-llahu ua sqaron argumentet qė t'i kuptoni." (En-nur: 61)
Imam Shafiu i thotė robitė tė tijė nėse dėshiron ta thrrasėsh ndonjė musafirė ti je i lirė. Ndėrsa sot musafiri pėr tė ardhur keqė ėshtė bėrė problem i madhė pse ta ftoshė nė shtėpi dikė, pse i sjellė telashe shtėpisė etj?
Pejgamberi a.s i ka vllaznillu Enėsarėt me Muhaxhirėt, Selman Farisiun me Ebu Dardan Allahu qoftė i knaqur me ta, Selman Farisiu ka shkuar ta viziton vėllaun e tijė Ebu Dardan, aty pari e takon Umi Dardan tė rreskapitur, i thotė asajė: ēfar ke? Tha: Vėllau ytė vazhdonė agjėrimin dhe namaz naten, Selmani i tha Ebu Dardas: Sot do tė flej te ti, tha: po, tha do tė vi pas namazit tė Ikndisė, pasi ai kishte shkuar, Umi Darda ju paraqti ushqimin, Selmani i tha Ebu Dardas: Ha me mua. Ebu Darda tha: Unė jam agjėrueshėm. E urdhėroi qė tė ha dfhe ia ndėrpreu agjėrimin, nga fisnikria e mikėpritėjes ėahtė qė ta gėzon vėllaun tėndė musliman, e jo qė tit a thėrrasėsh duke qenė agjėrueshėm, apo ta viziton e ti agjėrueshėm agjėrim nafile vėllaznillaku ėshtė obligim, aghėrimi nafle Sunet, e obligimi i paraprn siunetit.
Nė mbramje Selmani i tha Ebu Dardas tė flejmė, Ebu Darda tha: unė do fail namaz nate, Selmani tha eja tė flejmė, e pastaj zgjohemi, u zgjua Selmani dhe Ebu Darda fallen namaz nate, pastaj i tha Ebu Dardas: ndaj Zotit tėndė ke obligim, ndaj familjes ke obligime, ndaj vetėvetės ke obligime, kryej obligimet ndaj ēdo njėrit" Transmeton Buhariu
Pra ne duhet qė tė ndjejmė lidhėshmėri me tė gjithė vllezėrit tanė anemban botės.
Vėllau i Ogandit erdhi te njėri nga shoėt e m dhe i tha: O vėllau impse na latė neve ? nėse qėshtėja ėshtė kėshtu, pse hytė nė vėndiin tonė dhe na mėsuat Islamin, mė mirė ishte qė qė nga fillimi tė na kishi lėnė.
Jemi tė obėliguar qė tė pyesim pėr gjendjen e vėllezėrve tanė tė dobėt dhe ti mbrojmė nderin dhe familjet e tyre.
Nė kėtė kapitull do flasim me dėshirėn e Allahut pėr:
Tė drejtat e muslimanit ndaj muslimant
Para vėllaut tėnd musliman ke tė drejta tė cilat janė tė leta pėr praktikim dhe zbatim, ai i cili shikon ne realitetin tonė edhe pse kėto tė drejta janė tė leta nė praktikim dhe zbatim prap se prap ato kanė humbur nga pėrdtėshmėria e jetės sonė.
E lusim Allahun tė na bėn nga ata tė tė cilėt tė i zbatojnė kėto tė drejta.
Fillimisht: ēfarė do tė thotė vėlla: gjuhėtarėt thonė, Fulani ėshtė vėllazėru lidhė mė atė qė e ka pas pėr qėllim, e nėse vllazrohesh me njeriun do tė jeshė mė tė dhe pėr tė.
Kemi vėlla gjaku, nga baba dhe nėna, por kemi edhe vėllaznillak mė tė afėrt dhe mė tė sinqertė se sa kėtė vėlla, ai ėshtė vėlla pėr hirė tė Allahut, pėr arsye se ne tė gjithė jemi bitė e fesė Islame, e lusim Allahun e Lartėsuar qė tė na futė nėn hijėn e ambrellės sė pėrgjithėshme tė Islamit.
Tė drejtat e muslimanit ndaj muslimanit ashtu siē ėshtė e ditur nė moralin tonė janė gjashtė tė cilat janė transmetuar nė hadithin e Pejgamberit a.s.:
Ta pėrshėndesėsh nėse e takon.
Tė kėrkon mėshir pėr tė pasi yeshtit dhe e falenderon Allahun
Ta viziton nėse smuret.
Ta uroshė nėse i vie ndonjė e mirė.
Ta ngushėllosh nėse i ndoshė ndonjė e keqe.
Ta pėrcillėsh xhenazėn e tij nėse vdes..
* Ta pėrshėndesėsh edhe nėse nuk ta kthen pėrshėndetjen, e edhe nėse ėshtė i armiqėsuar nė ty, do ta kthen ai i cili ėshtė mė i mirė se ai, Allahu i Lartėsuar dhe Melaiket.
* Prej tė drejtave tė vėllaut ndaj vėllahut ėshtė qė ta viziton nėse smuret dhe tė qėndron pran tij nė fatėkeqėsin e tijė, dhe ta uronė nėse i ka ardhur ndonjė e mrė.
* Eja me ne nė njė tė drejtė e cila ėshtė e vėshtirė tė zbatohet, shumė prej neshė nuk e zbatojnė atė, kjo ėshtė nė dy pjesė.
Pjesa e parė pėrfaqėsohet nė hadithin e Pejgamberit a.s.: "Ndihmoje vėllahun tėnd, nėse ėshtė mizorė apo nėse mizorohet" i thanė: ta ndihmojmė nėse mizorohet po, por sit a ndihmojm nėse ėshtė mizorė o i dėrguari I Allahut? Tha: "Qė ta ndalėsh nga mizoria kjo ėshtė ndihmėsė" Transmeton Buhariu
Kėtė e komentoh hadithi tjetėr nė fjalėn e tė dėrguarit a.s.: "Muslimani ėshtė vėlla i muslimanit, nuk e nėnqmon dhe nuk e dorėzon" Transmeton Buhariu
Nėnqmim: pra nėse ėshtė nė njė gjendėje tė rėndė nuk e lenė vetėm, nuk e dorėzon: nuk e dorzon nė dorė tė armikut, gjithashtu nuk bėn qė ta dorzon pesimizmit na kėrkesat e shumta tė tijė, ai e di se ti je ne gjendėje ta ndihmosh nė kėrkesat e tijė, tė urtit kanė thėnė: Kėrko nga vėllau ytė atė qė dėshiron, nėse e di se ai ėshtė nė gjendėje qė tė ndihmonė dhe qė tė shėrbenė nė kėresėen tėnde.
Kėrko njė herė, nėse harronė kėrko pėr tė dytėn, e nėse harronė, kėrko pėr tė tretė, e nėse nuk tė pėrgjigjet, sė katėrti merre tekbirin e namazit tė xhenazes se ai ka vdekur.
Tė urtit kanė thėnė: Nėse vėllau ytė e di se ai ka mundėsi tė pėrgjigjet nė thirrėjen tėnde, e nuk e bė atė duke qenė nė gjendje ta bėjė, dije se mėshira e Allahu ėshtė zhveshur prej tijė.
Pra muslimani ndaj muslimanit ka tė drejtėn e ndihmės, nėse muslimani kėrkon ndihmė nga ti, dije se duhet ta ndihmosh.
Pjesa e dytė ėshtė mbrojtėja e nderit tė vėllaut tėndė musliman, nėse gjindesh nė njė vendė ku pėrgojohet vėllau ytė mos heshtė ndaj kėsaj tė keqėje, pėrgojimi ėshtė mėkat nga mėkatet e mėdha tė gjithė ne biem nė tė, Allahu na ruajt -, kjo i hanė tė mirat ashtu siē i hanė zjarri drutė.
Kemi menduar pėr tė ardhur keqė se pėrgojimi pėrhapet vetėm nė ndejat e grave, tani te burrat ėshtė pėrhapur mė shum se sa te gratė, e lusim Alahun falje ne kėtė dhe botėn tjetėr.
Kėtė mėkėt tė madhė e takojmė nė shtėpi, rrugė, zyre, tregje dhe nė ēdo vendė.
Disa njerėz pyesin: Ku ėshtė kufiri i pėrgojimit? Kufiri I saj ėshtė pėrmrndja e vėllaut tėndė atė qė e urrenė, nėse e thua atė qė e ka e ke pėrgoju, e nėse nuk e ka atė, ke shpifur. Thotė Allahu i Lartėsuar:
"Oju qė keni besuar, largohuni prej dyshimeve tė shumta, meqė disa dyshime janė mėkat dhe mos hulumtoni pėr zbulimin e tė metave tė njėri-tjetrit, dhe mos pėrgjoni njėri-tjetrin; a mos ndonjėri prej jush dėshiron tė hajė mishin e vėllait tė vet tė vdekur? Atė pra e urreni! Kini frikė nga ndėshkimi i All-llahut, e All-llahu ėshtė mėshirues, Ai pranon shumė pendimin." (El-Huxhurat: 12)
Ky ėshtė argument i madhė se pėrgojimi ėshtė mėkat prej mėkateve te mėdha, dhe se pėrgojuesi ėshtė mishėngrėns i vėllaut tė tijė, dhe se e zbulonė para njerzėve, e zbulon atė qė Allahu e ka mbuluar,
Pėr kėtė do ta pėrmendim barin e shėrimit tė pėrgojimit nė pika;
Pėrgojimi mundet tė jetė nga zilia, pėr kandidatin e zhgjedhėjeve tė thua se ai ėshtė dy genjeshtar apo diq tė ngjajėshme, kjo ėshtė mizori ndaj nderit tė muslimanve e jo tė zgjedhėjėve.
Apo ndezet zjarri I xhelozisė nė zemrėn tėnde, dhe kėtė dėshiron ta kaloshė me pėrgojim.
Apo dėshiron pėrmirėsimin e tijė, e ti kėtė e fillon me pėrgojim.
Dėshiron ta pastrosh vetėvetėn e me kėtė i nėnqmo tė tjerėt.
Muslimani duhetė tė jetė i kujdesėshėm qė vėllėzėrit e tijė mot ti pėrgojon, por ti mbronė ata.
Pėrpiqu qė ta mbrosh vėllaun tėnd musliman nga tė kėqat, dhe ta ndalėsh gjuhėn nga nderi vėllezėrve musliman. Nėse kėtė e ke parasyshė do te happen mirėsit e mėdha.
Vėlla musliman, xhihad i vėrtetė ėshtė xhihadi shpirtėrorė, tė ndalėsh nga prekja e nderit tė muslimanėve, dhe bartja e ndjenjės sė tyre qė ata ndiejn vuajtjet e muslimanėve nė anėt e botės.
Ne kemi vėllezėr nė tė gjitha anėt e botės, ata vuajnė nga mizoritė, vrahėn, nga ne kėrkohet qė t'u ndihmojmė, ah sikur ta kishim themeluar paktin tė cilin do ta kishim quajtur: "Pakti i Muhamedit a.s" ashtu siq armiqėt tanė i quajtėn paketet e tyre, Pkti stabilitetit, pakti i Natos, fjala e muslimanėve tė unifikohet nėn flamurin e Njėshmėrisė.
Pasha Allahun sikur tė ishim tė sinėqertė me Allahun kurr nuk do tė mposhtemi nga tė tjerėt.
Ne kemi vėllezer qė luftojnė nė rrugėn e Allahut, ne kemi obligim qė t'u ndihmojmė,dhe tė jemi afėr tyre, Pejgamberi a.s. ka thanė: "Ai i cili e pregaditė njė luftėtarė nė rrugėn e Allahut, veē ka luftuar" Transmeton Buhariu
Ukbe bni Nafia Allahu qoftė i knaqur me tė takohet me njė fėmi tė moshės dhjetė vjeqare, nė dorėn e tij njė kese the thotė: Nėna ime ėshtė nė moshėt tė pleqėrisė, kėmbėt iu janė paralizuar, ty ta dėrgo kėtė, pasi Ukbe bni Nafia e hapi kesėn nė tė e gjeti njė bistet tė flokėve, e nė tė njė letėr nė tė cilėn shkruante: O udhėheqės i Muslimanėve, nuk kam pasuri qė ta pregatiti njė ushtarė, pėrveē bistekun e flokėve tė mia, bėrė litarė nė kėmbėn e kalit tėndė, apo nė njė nga kuajt tė cilėt luftojnė nė rrugėn e Allahut, ndoshta nė ditėn e gjykimit tė jetė dėshmi pėr mua" vėrtėtė kjo ėshtė lidhėje e fortė e cila nuk ka mundėsi tė pėrsėritet nė Histori!
Nga mundėsia jote ėshtė qė vėllezėrit e tu ti ndihmon me njė shuajtėje tė ushqimimit, apo njė ditė pėr hirė tė Allahut tė heqėsh dorė nga ushqimi qė me tė ti japėsh jetė shpirtėrave nė lindėje dhe perendim tė tokės.
Njėren nga sahabijet e ndershme ka dashur njė jahudi qė ta plaqėkit, e ajo ka bėrtitur: O Muhamed, tek ajo vrapoi sahabiu i ndershėm dhe e mbyti armikun, dhe jahuditė e mbytėn atė.
Pėr kėtė dėgjoi Pejgamberi a.s. dhe pregatiti ushtėri me tė cilėn i qėroi tė gjitha mosmarrėveshjet me jahudit dhe siujdhesen arabe e pastroi prej tyre.
Kjo grua muslimane ne kohėn e Mutesimit, thrret: "O Mutesim" Mutesimi pregatit ushtėri tė veqant pėr ta mposhtur armikun e gruaja kthehet krenare dhe fisnike.
Thotė tabi'iu fisnik Hasan El-Basriu se nėse dikush ka trokitur nė derė, ka dalė nė njėrėn dorė me shpatėn e nė dorėn tjetėr me kesėn plotė para, dhe thotė: nėsė ėshtė armik kjo ėshtė shpata ime, e nėse ėshtė i varfur kjo ėshtė pasuria ime. Pasuesėve tė tijė u ka thėn: Kush jeni ju? Thanė: Ne jemi vėllezėr pėr hirė tė Allahut, ju tha: Nėse ndonjėri nga ju ka nevoojė pėr pasuri e e futė dorėn e tijė nė xhepin e vėllaut qė tė merrė atė qė ka nevojė, a do ta ndalonė? Thanė: Po, atėher ai ju tha: Ju nuk jeni vėllezėr.
Vėllazėria e sinėqertė pėrfaqėsohet nė fjalėn e Allahut:
" Nuk ėshtė mėkat pėr tė verbėrin, as pėr tė ēalin, as pėr tė sėmurin, as pėr ju vetė, tė hani nga shtėpitė tuaja, ose nga shtėpitė e etėrve tuaj, shtėpitė e nėnave tuaja, nė shtėpitė e vėllezėrve e tė motrave tuaja, nė shtėpitė e xhaxhallarėve, tė hallave, tė dajėve tuaj, nė shtėpitė e tezeve tuaja ose tė atyre qė u janė besuar ēelėsat e tyre, ose (nė shtėpitė) e miqve tuaj. Mund tė hani bashkėrisht ose veēmas, nuk ėshtė mėkat. Kur tė hyni nė ndonjė shtėpi pėrshėndetni (ata qė janė nė to) me njė pėrshėndetje tė caktuar nga All-llahu (me selamun alejkum) qė ėshtė e bekuar dhe e kėndshme. Kėshtu All-llahu ua sqaron argumentet qė t'i kuptoni." (En-nur: 61)
Imam Shafiu i thotė robitė tė tijė nėse dėshiron ta thrrasėsh ndonjė musafirė ti je i lirė. Ndėrsa sot musafiri pėr tė ardhur keqė ėshtė bėrė problem i madhė pse ta ftoshė nė shtėpi dikė, pse i sjellė telashe shtėpisė etj?
Pejgamberi a.s i ka vllaznillu Enėsarėt me Muhaxhirėt, Selman Farisiun me Ebu Dardan Allahu qoftė i knaqur me ta, Selman Farisiu ka shkuar ta viziton vėllaun e tijė Ebu Dardan, aty pari e takon Umi Dardan tė rreskapitur, i thotė asajė: ēfar ke? Tha: Vėllau ytė vazhdonė agjėrimin dhe namaz naten, Selmani i tha Ebu Dardas: Sot do tė flej te ti, tha: po, tha do tė vi pas namazit tė Ikndisė, pasi ai kishte shkuar, Umi Darda ju paraqti ushqimin, Selmani i tha Ebu Dardas: Ha me mua. Ebu Darda tha: Unė jam agjėrueshėm. E urdhėroi qė tė ha dfhe ia ndėrpreu agjėrimin, nga fisnikria e mikėpritėjes ėahtė qė ta gėzon vėllaun tėndė musliman, e jo qė tit a thėrrasėsh duke qenė agjėrueshėm, apo ta viziton e ti agjėrueshėm agjėrim nafile vėllaznillaku ėshtė obligim, aghėrimi nafle Sunet, e obligimi i paraprn siunetit.
Nė mbramje Selmani i tha Ebu Dardas tė flejmė, Ebu Darda tha: unė do fail namaz nate, Selmani tha eja tė flejmė, e pastaj zgjohemi, u zgjua Selmani dhe Ebu Darda fallen namaz nate, pastaj i tha Ebu Dardas: ndaj Zotit tėndė ke obligim, ndaj familjes ke obligime, ndaj vetėvetės ke obligime, kryej obligimet ndaj ēdo njėrit" Transmeton Buhariu
Pra ne duhet qė tė ndjejmė lidhėshmėri me tė gjithė vllezėrit tanė anemban botės.
Vėllau i Ogandit erdhi te njėri nga shoėt e m dhe i tha: O vėllau impse na latė neve ? nėse qėshtėja ėshtė kėshtu, pse hytė nė vėndiin tonė dhe na mėsuat Islamin, mė mirė ishte qė qė nga fillimi tė na kishi lėnė.
Jemi tė obėliguar qė tė pyesim pėr gjendjen e vėllezėrve tanė tė dobėt dhe ti mbrojmė nderin dhe familjet e tyre.
NoOrA- Hero ne SHoqerinVIrtuale
- Numri i postimeve : 1530
Registration date : 25/09/2009
Similar topicsFaqja 1 e 1
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi