Www.ShoqeriaVirtuale.NET
Pershendetje vizitor i nderuar...
Me sa duket, ju nuk jeni identifikuar akoma ne faqen tone, ndaj po ju paraqitet ky mesazh per tju kujtuar se ju mund te identifikoheni qe te merrni pjese ne
diskutimet dhe temat e shumta te forumit tone.

- Ne qofte se ende nuk keni nje Llogari personale ne forumin ton, mund ta hapni nje te tille duke u Regjistruar
-Regjistrimi eshte falas dhe ju merr koh maksimumi 1 min...

-Gjithsesi ju falenderojme shume, per kohen qe fute ne dispozicionper te n'a vizituar ne faqen tone.

Ose Indefitikohu Nese Je I Regjistrum

Me Respekt// Staffi

me te rejat nga ekonomia

Faqja 1 e 3 1, 2, 3  Next

Shko poshtė

me te rejat nga ekonomia

Mesazh nga blina-- prej Tue Dec 15, 2009 4:34 am

Odat ekonomike shqiptare pėr vizitė nė Maqedoni


Kryetarėt
e tri odave ekonomike nga Shqipėria tė martėn duhet tė realizojnė
vizitė pune nė Odėn Ekonomike tė Maqedonisė. Sipas paralajmėrimeve, nė
Maqedoni do tė mbėrrijnė kryetarėt e odave rajonale nga Durrėsi, Andrea
Ēavar, nga Shkodra, Anton Leka dhe nga Fierri, Sherai Caba.



Ėshtė paraparė qė mysafirėt nga Shqipėria tė realizojnė takime
afariste me kompanitė e Maqedonisė, tė interesuara pėr bashkėpunimin
ekonomik me kompani nga vendi, si dhe pėr hapjen e mundėsisė pėr forma
mė tė larta tė bashkėpunimit.
Postuar: 11:28 / 15 Dhjetor 2009 | RSS
avatar
blina--
Hero ne SHoqerinVIrtuale
Hero ne SHoqerinVIrtuale

Numri i postimeve : 5440
Registration date : 01/10/2009

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: me te rejat nga ekonomia

Mesazh nga blina-- prej Tue Dec 15, 2009 4:35 am

Serbia ngrin rrogat dhe pensionet nė vitin 2010


Pensionet
dhe rrogat nė administratėn publike nė Serbi do tė ngrihen gjatė vitit
tė ardhshėm 2010, nė nivelin qė kanė qenė nė vitin 2008. Kjo parashihet
nė Propozim-buxhetin e Serbisė nė vitin 2010, i cili ėshtė dorėzuar nė
Parlamentin serb.



Ministrja serbe e Financave, Dijana Dragutinoviq theksoi se buxheti
rėndon drejt zvogėlimit tė shpenzimeve rrjedhėse tė shtetit, qė para se
gjithash kanė tė bėjnė me rrogat dhe pensionet.
Postuar: 11:30 / 15 Dhjetor 2009 | RSS
avatar
blina--
Hero ne SHoqerinVIrtuale
Hero ne SHoqerinVIrtuale

Numri i postimeve : 5440
Registration date : 01/10/2009

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: me te rejat nga ekonomia

Mesazh nga blina-- prej Tue Dec 15, 2009 4:36 am

Hekurudha gjermane do tė reduktojė 14 mijė vende pune


Hekurudha
gjermane planifikon qė gjatė pesė viteve tė ardhshme tė reduktojė 14
mijė vende tė punės, shkruan gazeta gjermane Tagesspigel.



Nė hekurudhėn gjermane momentalisht janė tė punėsuar 240 mijė njerėz, prej tė cilėve 182 mijė nė Gjermani.
Arsyeja pėr zvogėlimin e numrit tė tė punėsuarve ėshtė kriza
botėrore, shkruan gazeta, duke iu referuar anėtarėve anoni tė kėshillit
mbikqyrės tė hekurudhave gjermane.
Sipas burimit tė njėjtė, deri nė fund tė vitit tė ardhshėm nuk do tė ketė pushime nga puna.
Postuar: 14:39 / Dhjetor 2009 | RSS
avatar
blina--
Hero ne SHoqerinVIrtuale
Hero ne SHoqerinVIrtuale

Numri i postimeve : 5440
Registration date : 01/10/2009

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: me te rejat nga ekonomia

Mesazh nga blina-- prej Tue Dec 15, 2009 4:36 am

MTI, parku industiral i Drenasit nė fazen pėrfundimtare


Ishte
premtuar se Parku Industrial i Drenasit do tė pėrfundonte gjatė vitit
2008, mė pas nė pranverė, korrik e pastaj nė tetor tė kėtij viti, por
sot e kėsaj dite nė kėtė park industrial ende nuk ėshtė vėnė asnjė
gurėthemel i ndonjė biznesi.



Nė Ministrinė e Tregtisė dhe Industrisė vazhdojnė tė premtojnė se ky
park ėshtė nė fazėn perfundimtare, por askush nuk mund tė thotė se kur
do tė bėhet funksional ky investim, pėr tė cilin, vetėm, pėr
rregullimin e infrastrukturės janė shpenzuar shumė mjete buxhetore.
Naser Grajēevci, kryeshef i Agjencisė pėr Mbėshtetjen e Ndėrmarrjeve
tė Vogla dhe tė Mesme (AMNVM) pranė MTI-sė, tha se kėto punė janė
thelbėsore pėr funksionalizimin e plotė tė parkut nė mėnyrė qė
pėrfituesit tė mund tė fillojnė pa pengesa me ngritjen e kapaciteteve
tė tyre pėrmes tė cilave edhe kanė pėrfituar vende nė kėtė park. “Punėt
pėrfundimtare janė duke u zhvilluar nė furnizimin me ujė nė kapacitet
prej 80-100 litėr nė sekondė, furnizimin me rrymė.
Ky projekt, Grajēevci thotė se i pėrmbledh praktikat mė tė avancuara
nga BE-ja, SHBA-tė dhe Japonia, e qė sipas tij, pėrbėn njė filozofi
unike tė politikave tė shtetit tė Kosovės pėr mbėshtetje substanciale
tė sektorit privat, e nė veēanti sektorit tė ndėrmarrjeve tė vogla dhe
tė mesme.
Nė anėn tjetėr, pėrfaqėsuesit e bizneseve nė Kosovė e kritikojnė
punėn e institucioneve nė realizimin e kėtij projekti, duke vlerėsuar
se pėr shkak tė vonesave ky park madje nuk paraqet ndonjė interes.
Sekretari i pėrgjithshėm i Odės Ekonomike tė Kosovės (OEK), Berat
Rukiqi, vlerėson se Parku si i tillė nuk ėshtė aspak atraktiv pėr
bizneset. “Vonesat e bėra nė pėrfundimin e punimeve nė kėtė park dhe
procedurat burokratike dhe jo transparente nė gjithė kėtė proces qė nga
fillimi e deri tani, janė shkak qė ky projekt tė mos jetė atraktiv pėr
bizneset”.
avatar
blina--
Hero ne SHoqerinVIrtuale
Hero ne SHoqerinVIrtuale

Numri i postimeve : 5440
Registration date : 01/10/2009

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: me te rejat nga ekonomia

Mesazh nga blina-- prej Wed Dec 16, 2009 2:51 am

Shala nė Maqedoni pėr marrėveshje ekonomike

Ministri i Ekonomisė dhe Financave, Ahmet Shala, me ftesė tė homologut tė tij ministrit tė Ekonomisė sė Republikės sė Maqedonisė, Fatmir Besimi, nesėr do tė vizitojė Republikėn e Maqedonisė. Gjatė kėsaj vizite ministri, do tė takojė homologun e tij, ministrin Besimi dhe me kėtė rast do tė nėnshkruajnė Marrėveshjen pėr Bashkėpunim Ekonomik ndėrmjet Qeverisė sė Republikės sė Kosovės dhe Qeverisė sė Republikės sė Maqedonisė.



Takimi i Ministrave do tė mbahet nė Ministrinė e Ekonomisė sė Republikės sė Maqedonisė, nė ora 13:00, ndėrsa ceremonia e nėnshkrimit tė Marrėveshjes, do tė bėhet nė ora 13:30.
avatar
blina--
Hero ne SHoqerinVIrtuale
Hero ne SHoqerinVIrtuale

Numri i postimeve : 5440
Registration date : 01/10/2009

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: me te rejat nga ekonomia

Mesazh nga blina-- prej Wed Dec 16, 2009 2:53 am

Filloi mihja e Sibovcit Jugpėrendimor

Ka nisur funksionimin pjesa e parė e projektit mė madhor energjetik nė Kosovė gjatė dy dekadave tė fundit, mihjes sė re “Sibovci Jugpėrendimor” (SJP). Ky sistem i inauguruar tė martėn ka patur njė kosto 34.74 milionė euro.



“Vetė vlera e projektit tregon pėr rėndėsinė e madhe qė ka kjo linjė pėr eksploatimin e qymyrit nė Sibovcin Jugpėrendimor”, tha Drejtori Menaxhues i KEK-ut, z. Arben Gjukaj.

Investmet janė realizuar falė grantit nga Agjencioni Evropian i Rindėrtimit (AER) qė ka financuar si donacion shumėn prej 15 milionė eurosh, nga Buxheti i Kosovės janė dhėnė donacion 3 milionė euro, ndėrsa pjesa tjetėr prej 16.74 milionė euro janė financim nga KEK-u pėrmes kredisė afatgjatė tė siguruar nga Buxheti i Kosovės.

“Ky donacion tregon edhe njėherė pėr pėrkushtimin e BE-sė dhe tė Qeverisė sė Republikės sė Kosovės qė tė ndihmojnė sektorin energjetik tė Kosovės duke rehabilituar njėrėn prej linjave mė tė rėndėsishme pėr hapjen e sasive tė linjitit nė Sibovcin Jugpėrendimor”, shtoi Gjukaj. Ai tha se shumė e rėndėsishme ėshtė edhe puna e zellshme nė kėtė projekt me njė bashkėpunim tė shkėlqyeshėm tė stafit ndėrkombėtar dhe vendor, qė tregon pėr seriozitetin e KEK-ut nė pėrfundimin e projekteve tė rėndėsishme pėr kėtė sektor.

Tonėt e parė tė qymyrit nga SJP parashihet tė ekspolatohen nė prill tė vitit 2010, rreth gjashtė muaj para afatit tė planifikuar.

“Ka pėrmirėsime tė ndjeshme tė furnizimit me energji elektrike. Edhe ky projekt tregon pėrkushtimin e Qeverisė sė Kosovės pėr ta pėrmirėsuar edhe mė tutje furnizimin. Por, asnjė kompani nuk mund tė mbijetojė nėse nuk i paguhen shėrbimet qė ofron. Prandaj, apeloj tek tė gjithė qytetarėt t’i paguajnė faturat e energjisė elektrike”, tha Ministri i Ekonomisė dhe Financave, z. Ahmet Shala.

Ndihmė tė konsiderueshme nė hapjen e mihjes sė re ka dhėnė edhe Bashkimi Evropian.

“Ky projekt do tė rris kapacitetet gėrmuese nė mihje pėr sė paku 50 pėr qind, do ta bėjė sektorin energjetik mė tė qėndrueshėm, nėnkupton mė pak reduktime, mė shumė zhvillim ekonomik dhe hapje tė vendeve tė reja tė punės, sikurse do tė rrisė investimet e huaja direkte”, tha Kjartan Bjornsson, shef i operimeve nė zyrėn e Komisionit Evropian nė Kosovė.

Nė SJP parashihet tė eksploatohen 124 milionė tonė qymyr, sasi kjo e mjaftueshme deri nė fund tė jetės teknologjike tė termocentraleve ekzistuese. /t
avatar
blina--
Hero ne SHoqerinVIrtuale
Hero ne SHoqerinVIrtuale

Numri i postimeve : 5440
Registration date : 01/10/2009

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: me te rejat nga ekonomia

Mesazh nga blina-- prej Wed Dec 16, 2009 2:54 am

Punonjėsit e BE-sė nė grevė pėr rrogat

Rreth 1000 punonjės tė Bashkimit Evropian kanė zhvilluar njė grevė paralajmėruese.



Ata kanė thėnė se do tė bllokojnė takimin nė nivel ministrash tė Bashkimit Evropian, nė fund tė kėsaj jave, nėse nuk merren parasysh kėrkesat e tyre pėr rritje rrogash. Greva e zgjati tre orė.
avatar
blina--
Hero ne SHoqerinVIrtuale
Hero ne SHoqerinVIrtuale

Numri i postimeve : 5440
Registration date : 01/10/2009

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: me te rejat nga ekonomia

Mesazh nga blina-- prej Mon Dec 21, 2009 6:09 am

Shėndetėsia dhe arsimi - tė pakėnaqur me pagat


Ndėrkohė
qė flitet pėr rritje pagash tė deputetėve, gjendja pėr punėtorėt e
shėndetėsisė dhe tė arsimit nė Kosovė mbetet e pandryshuar.
Pėrfaqėsuesit e sindikatave tė kėtyre dy sektorėve kėrkojnė nga Qeveria
e Kosovės qė tė veprojė nė realizimin e kėrkesave tė tyre



Vendimi pėr ngritje tė pagave pėr deputetėt e Kuvendit tė Kosovės ka
irrituar Sindikatėn e Shėndetėsisė. Pėrfaqėsuesit e kėsaj sindikate
thonė se ngritja e pagave do tė duhej tė bėhej nė sektorin e
shėndetėsisė, pasi qė, sipas tyre, ky sektor ėshtė nė njė gjendje
alarmante qė nga paslufta.

Ndėrkaq, pėrfaqėsuesit e Sindikatės sė Arsimit nuk shprehen kundėr
ngritjes sė pagave tė deputetėve, por theksojnė dėshirėn qė njė gjė e
tillė tė ndodhė edhe nė sektorin e tyre.

Nėnkryetari i Federatės Sindikale tė Shėndetėsisė sė Kosovės, Jahir
Mujolli, thotė se sektori i shėndetėsisė ėshtė duke u ballafaquar me
probleme nga mė tė ndryshmet, ndėrkohė qė pagat e punėtorėve
shėndetėsorė mbesin shumė tė ulėta.

“Nuk ėshtė shėndetėsia nė gjendje tė rėndė tani, vitin e fundit apo
muajin e fundit, por qė nga paslufta ka shkuar duke u stėrkequr nė
vazhdimėsi. Ne, gjithnjė, kemi tentuar qė tė veprojmė si sindikatė,
porse proceset politike mos t’i lėndojmė, ato tė shkojnė rrjedhės sė
vet normale dhe politikanėt tė bėjnė punėn e vet. Por tani, ka ardhur
njė gjendje qė nuk mund tė shtyhet”, thotė Mujolli.

Edhe sektori i arsimit nė Kosovė vazhdon tė ballafaqohet me probleme
tė shumta. Kryetari i Sindikatės sė Bashkuar tė Arsimit, Shkencės dhe
Kulturės, Ali Shabanaj, kėrkon mė shumė angazhim nga ekzekutivi kosovar
pėr tė stabilizuar gjendjen materiale nė arsim.

“Unė uroj qė deputetėt t’i rrisin pagat. Por, njėkohėsisht, kėrkoj
nga qeveria qė edhe te tė tjerėt, siē ėshtė arsimi, qė ėshtė shtylla
kryesore e shtetit, tė rriten pagat. Nuk jam nga tė tillėt, tė cilėt
kėrkojnė qė pagat e tė tjerėve tė mbesin aty ku janė, por kėrkoj qė
pagat tė rriten edhe nė segmente tė tjera”, shprehet Shabanaj.

Ai thotė se gjatė vitit 2010 do tė fillojė tė negociojė me
Ministrinė e Arsimit dhe tė kėrkojė pėrkrahje financiare. Sipas tij, pa
kėtė pėrkrahje, nuk do tė mund tė realizohen synimet e Ministrisė sė
Arsimit.

Pėr gjendjen jo tė mirė tė punėtorėve nė Kosovė shprehet edhe Xhafer
Xhaferi nga Bashkimi i Sindikatave tė Pavarura tė Kosovės. Ai thotė se,
pėrkundėr pakėnaqėsive tė shprehura vazhdimisht, gjendja e punėtorėve
nė Kosovė mbetet e pandryshuar.

“Kjo pakėnaqėsi ėshtė shprehur menjėherė pas luftės. Nė vazhdimėsi,
situata me punėtorė ėshtė e rėndė. Qeveria, deri mė tani, nuk ka marrė
ndonjė hap konkret, qė tė tejkalojė kėtė situatė. Pėrveē njė takimi qė
kemi pasur me kryeministrin dhe nė tė cilin ėshtė premtuar se do tė
vazhdojė dialogu social, ne nuk kemi pasur takime tė tjera dhe hapa tė
tjerė, qė tė zgjidhen problemet e tilla”, thotė Xhaferi.

Ndryshe, pėrfaqėsues tė institucioneve ndėrkombėtare nė Kosovė kanė
thėnė se njė pėrmirėsim nė sektorin e shėndetėsisė dhe arsimit mund tė
ndodhė vetėm me investime. /rel/

Postuar: 14:03 / 21 Dhjetor 2009 | RSS
avatar
blina--
Hero ne SHoqerinVIrtuale
Hero ne SHoqerinVIrtuale

Numri i postimeve : 5440
Registration date : 01/10/2009

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: me te rejat nga ekonomia

Mesazh nga blina-- prej Mon Dec 21, 2009 6:10 am

IK Banka aprovoi kredi pėr TAV holding


Kredi
prej 10 milionė eurive pėr TAV Holding, i cili duhet ta merr pėrsipėr
menaxhimin e aeroportit tė Shkupit dhe tė Ohrit dhe tė ndėrtojė
aeroport nė Shtip, aprovoi grupacioni tė cilit i takon IK Banka e
Maqedonisė. Banka tė premten lajmėroi se, grupacioni tė cilės i takon,
siguroi kredi prej 10 milionė eurove pėr TAV-in, si parafinancim tė
projektit tė tyre nė Maqedoni.


Siē bėhet e ditur, aksioneri kryesor i IK Bankės, Demir-Halk
(Nederland) H.V. pagoi 8 milionė euro, ndėrsa 2 milionė u paguan nga IK
Banka.

Kompania turke pas dy investimeve, duhet tė fillojė me modernizimin e aeroporteve nė Maqedoni nė mars tė vitit tė ardhshėm.
TAV Holdingu nė tender fitoi aeroportet e Maqedonisė nėn konēesion
nė kohėzgjatje prej 20 vitesh dhe nė to duhet tė investojė 200 milionė
euro.

Postuar: 13:52 / 21 Dhjetor 2009 | RSS
avatar
blina--
Hero ne SHoqerinVIrtuale
Hero ne SHoqerinVIrtuale

Numri i postimeve : 5440
Registration date : 01/10/2009

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: me te rejat nga ekonomia

Mesazh nga blina-- prej Mon Dec 21, 2009 6:10 am

Papunėsia e lartė, shqetėsim i madh pėr amerikanėt


Kėtė
muaj, Presidenti Obama mbajti njė takim tė posaēėm tė nivelit tė lartė
pėr trajtimin e problemit tė papunėsisė. Ndėrkohė, Departamenti i Punės
njofton se niveli i papunėsisė nė muajin nėntor ishte 10 pėrqind.



Martin Phillips i Zėrit tė Amerikės vizitoi njė zyrė punėsimi nė
Manhatan tė Nju Jorkut, ku njerėzit qė kanė humbur punėn marrin
kompensime. Jashtė zyrės sė punėsimit njerėzit duken tė shqetėsuar.
Shumė prej njerėzve shqetėsohen se kanė mbetur pa para. Nju Jorku nuk
ėshtė i vetėm. Firma Caterpillar Tractor e pushoi nga puna Denise
Randolph nė fillim tė kėtij viti. Ajo montonte motorė pėr njė uzinė
pranė qytetit Peoria, dhe nuk ka gjetur dot punė tjetėr.
"Mendova se mund tė gjeja ndonjė punė si pastruese shtėpish mirėpo
askush nuk tė ofron punė, as pastruese nuk bėhem dot," thotė e papuna
Denisė Rendolf. Por humori i saj nuk zgjat shumė. "Ėshtė dekurajuese
kur pėrpiqesh tė gjesh punė nė zanatin tėnd dhe nuk gjen dot. Jam e
shqetėsuar ēdo ditė, edhe natėn nuk mė ze gjumi."
Gjatė Depresionit tė Madh, papunėsia ishte akoma mė e lartė, tė paktėn
25 pėr qind. Por ekspertėt thonė se nėse llogaritet edhe ata qė punojnė
me orė tė reduktuara ose ata qė kanė hequr dorė nga kėrkimi i punės,
niveli i papunėsisė sot do tė ishte mė shumė se 20 pėrqind.
Ekpertėt besojnė se nėse qeveria ka njė plan tė ri pėr tė ulur
papunėsinė, do tė duhen mė shumė se 4 vjet pėr tė arritur nė nivelin e
punėsimit tė vitit 2007. Ata mendojnė se rigjallėrimi ekonomik, sado i
fuqishėm tė jetė, nuk do tė ketė ndikim pozitiv nėse niveli i
papunėsisė nuk bie ndjeshėm.




Postuar: 10:09 / 21 Dhjetor 2009 | RSS
avatar
blina--
Hero ne SHoqerinVIrtuale
Hero ne SHoqerinVIrtuale

Numri i postimeve : 5440
Registration date : 01/10/2009

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: me te rejat nga ekonomia

Mesazh nga blina-- prej Mon Dec 21, 2009 6:11 am

Kinė do tė shtohen mbi 11 milionė tė punėsuar


Ministri
i Burimeve Njerėzore dhe i Sigurimeve Shoqėrore i Kinės Yin Weiming u
shpreh nė Pekin se, deri nė fund tė kėtij viti, numri i tė punėsuarve
nė qytetet e qytezat e Kinės do tė shtohet me mė shumė se 11 milionė
dhe pėrqindja e papunėsisė sė regjistruar nė qytete e qyteza do tė
ruajė nivelin e qėndrueshėm 4.3%.


Ndersa nė vitin 2010, me ndihmėn e Fondacionit Shtetėror tė
Studimeve jashtė Vendit, Kina do tė pėrzgjedhė nė mbarė vendin 12 mijė
veta pėr tė studiuar jashtė. Tė pėrzgjedhurit do tė studiojnė kryesisht
nė fushėn e energjetikės, tė bujqėsisė, tė mjedisit etj.

Postuar: 10:03 / 21 Dhjetor 2009 | RSS
avatar
blina--
Hero ne SHoqerinVIrtuale
Hero ne SHoqerinVIrtuale

Numri i postimeve : 5440
Registration date : 01/10/2009

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: me te rejat nga ekonomia

Mesazh nga blina-- prej Mon Jan 18, 2010 11:12 am

15 OJQ shpallen pėrfitues tė fondeve tė BE-sė


Sot
Zyra ndėrlidhėse e Komisionit Evropian shpalli pesėmbėdhjetė (15)
pėrfituesit e rinj tė dy programeve qė pėrkrahin shoqėrinė civile nė
Kosovė – Instrumenti Evropian pėr Demokraci dhe tė Drejtat e Njeriut
(EIDHR) dhe Instrumenti i ndihmės pėr para-anėtarėsim (IPA).



Janė
ofruar rreth 2.5 milionė euro pėr kėto projekte. Ftesa e ardhshme e
EIDHR-sė pėr propozime do tė shpallet nė fillim tė shkurtit 2010, duke
i kombinuar fondet nė dispozicion pėr 2009 dhe 2010.
Kjo ftesė e re paraqet mundėsinė qė organizatat e shoqėrisė civile
tė marrin grante nga BE-ja pėr dy vitet e ardhshme. Kėsaj here,
projektet e pėrzgjedhura mund tė financohen deri nė 95 pėrqind.
Projektet e pėrzgjedhura nė kuadėr tė EIDHR-sė dhe IPA-sė 2008
trajtojnė ēėshtjet kyēe tė shqetėsimit pėr shoqėrinė kosovare sikurse
qė janė: tė drejtat e njerėzve me nevoja tė veēanta, pėrkrahja e
komunitetit dhe zhvillimi pėrmes kulturės, tė drejtat e fėmijėve dhe e
minoriteteve, fėmijėt, ambienti, mundėsitė e barabarta dhe shėrbimet
sociale.
Pesėmbėdhjetė pėrfituesit janė: Down Syndrome Association of Kosovo,
NORMA, Kosovar Stability Initiative (Iniciativa Kosovare pėr
Stabilitet), Centre for Visual Arts Media, Kosova Development Centre,
Handicap Kosova, Kosovar Catholic Church Caritas, Center for Common
Ground, Civil Rights Programme Kosovo, One to One Children’s Rights,
SOS Kinderdorf, Handikos, Agroklina, Partners for Democratic Change
International dhe Interkulturelles Zentrum.

Postuar: 16:48 / 18 Janar 2010 | RSS
avatar
blina--
Hero ne SHoqerinVIrtuale
Hero ne SHoqerinVIrtuale

Numri i postimeve : 5440
Registration date : 01/10/2009

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: me te rejat nga ekonomia

Mesazh nga blina-- prej Mon Jan 18, 2010 11:13 am

Kompanitė e sigurimeve nė Kosovė funksionojnė me rregullore tė UNMIK-ut


Kompanitė
e sigurimeve, tė cilat funksionojnė nė Kosovė me rregullore tė
UNMIK-ut, kanė vonesa nė kompensimin e dėmeve, madje kėto vonesa, sipas
burimeve tė gazetės brenda Bankės Qendrore tė Kosovės (BQK), shkojnė
deri mė tepėr se njė vit.



Zėvendėsguvernatori i BQK-sė,
Nexhat Kryeziu, ka thėnė se kompanitė e sigurimeve nė Kosovė janė duke
u vetėdijesuar me shumė nė kompensimin e dėmeve.
“BQK-ja vazhdimisht nėpėrmjet mbikėqyrjes bėn presion tė vazhdueshėm
sa i pėrket raportimit tė kompanive tė sigurimeve nė BQK lidhur me
kompensimin e dėmeve. Kompanitė e sigurimeve raportojnė nė baza mujore
pėr kompensimin e dėmeve”, ka theksuar ai, duke shtuar se, nėse
kompanitė e sigurimeve bėjnė lėshime tė caktuara, BQK-ja merr masa nė
pajtim me rregullativėn nė fuqi.
“Si refleksion i zhvillimeve tė fundit nė tregun e industrisė sė
sigurimeve, tregu ėshtė pjekur dhe pėrgjegjshmėria e kompanive tė
sigurimit nė raport me klientin (policėmbajtėsin, apo palėn e dėmtuar)
duhet tė rritet edhe mė tej”, ka thėnė ai.
Kurse drejtori i kompanisė sė sigurimeve “Dukagjini”, Fatmir Gashi,
ka thėnė se tė gjitha dėmet qė janė bėrė gjatė viti 2009 janė
kompensuar.
“Nė vitin e kaluar kanė qenė mbi 20 mijė dėme dhe tė gjitha janė
kompozuar. Vlera e pėrgjithshme e dėmeve ka qenė mbi pesė milionė
euro”, ka theksuar ai.
Gashi ka thėnė se kompania “Dukagjini” nė tregun e sigurimeve nė Kosovė merr pjesė me rreth 25 pėr qind.
Ndėrsa drejtori i kompanisė sė sigurimeve “SIGKOS”, Ibrahim
Kastrati, ka thėnė se nė tri vjetėt e aktivitetit tė saj, ajo ka
ndėrtuar njė emėr tė mirė nė tregun e sigurimeve nė Kosovė.
“Gjatė vitit 2008 dhe 2009 ‘SIKGOS’ ka paguar afėrsisht 700 mijė
euro nga aksidentet nė trafik dhe njė numėr shumė i vogėl i dėmeve nga
sigurimet vullnetare”, ka treguar ai.
Kastrati ka shtuar se kompania e sigurimeve “SIGKOS” ka njė
portfolio shumė tė shėndoshė nė aspektin financiar, e cila nėnkupton se
nuk ka kurrfarė problemi financiar pėr kompensimin e dėmeve.
Por, burime tė gazetės brenda Bankės Qendrore tė Kosovės (BQK) kanė
treguar se kompanitė e sigurimeve i vonojnė pagesat e dėmeve, pasi nga
to ato pėrfitojnė. “Kompanitė e sigurimeve bėjnė vonesa tė pagesės sė
dėmeve tė aksidenteve nė trafik mė shumė se njė vit, pasi atyre u
konvenon”, ka treguar burimi i gazetės brenda BQK-sė.

Edhe pse Kosova ka rreth dy vjet qė ėshtė bėrė shtet i pavarur, ende
mbi licencimin, mbikėqyrjen dhe rregullimin e kompanive tė sigurimeve
nė Kosovė funksionon Rregullorja e UNMIK-ut, NR. 2001/25, e cila ka
paraparė tė gjitha kushtet pėr dispozitat pėr dėme.

Postuar: 16:35 / 18 Janar 2010 | RSS
avatar
blina--
Hero ne SHoqerinVIrtuale
Hero ne SHoqerinVIrtuale

Numri i postimeve : 5440
Registration date : 01/10/2009

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: me te rejat nga ekonomia

Mesazh nga blina-- prej Mon Jan 18, 2010 11:14 am

Bechtel Enka shpallet fituese pėr autostradėn Morinė-Merdare


Komiteti
Ndėrministror vendosi tė publikojė emrin e fituesit tė tenderit pėr
ndėrtimin e autostradės. Vet ministri i Transporteve dhe
Telekomunikacionit, Fatmir Limaj konfirmoi se fituese ėshtė kompania
Bechtel-Enka, e cila ka ndėrtuar autostradėn edhe nė Shqipėri.



Por,
ai nuk bėri publik koston e autostradės qė do ta pėrshkojė Kosovėn.
Para se kompania amerikano-turke Bechtel-Enka tė shpallet fituese,
oferta e saj u miratua nga Komiteti Ndėrministror.
Sipas njė vlerėsimi tė pėrafėrt, kostoja e projektit do tė jetė
rreth 700 deri nė 800 milionė euro. Ndryshe, autostrada
Morinė-Prishtinė-Merdar, ka njė gjatėsi prej 117 kilometrash. Sipas tė
dhėnave tė Ministrisė, traseja e autostradės parashihet tė kalojė nė
tetė komuna dhe me asfalt do tė mbulohen 1.062 hektarė tokė.
Kompanitė qė kanė ofertuar pėr ndėrtimin e kėsaj rruge janė:
kompania "Alpine" nga Austria, konzorciumi amerikano turk "Bechtel
Enka", qė e ka ndėrtuar edhe autostradėn Durrės-Morinė, pastaj kompania
"Makyol" nga Turqia, "Pizzaroti" nga Italia, "Porr" dhe "Strabag" nga
Austria dhe "Terna" nga Greqia.
Nga te gjitha kompanitė qė kanė konkuruar, vetėm dy kanė dhėnė ofertė finanancia
avatar
blina--
Hero ne SHoqerinVIrtuale
Hero ne SHoqerinVIrtuale

Numri i postimeve : 5440
Registration date : 01/10/2009

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: me te rejat nga ekonomia

Mesazh nga blina-- prej Mon Jan 18, 2010 11:15 am

Shqipėria preket nga kriza financiare


Zėvėndespresidenti
i Bankės Botėrore pėr Evropėn dhe Azinė Qėndrore Filip lė Ueru nė njė
intervistė pėr Zerin e Amerikės ka thėnė se muajve tė fundit ka pasur
njė rritjeje shumė tė fortė qė ėshtė dėshmuar nė Evropėn Lindore dhe
kjo ishte nė fakt produkt i njė integrimi shumė tė fortė nė njė treg
shumė tė madh, si ai i Bashkimit Evropian.



Ky integrim sipas tij ka ndodhur pėrmes tregtisė, pėrmes investimeve tė huaja direkte dhe huave tregtare.
Ai ka verėsuar se kur kriza financiare goditi kėta mekanizma tė
integruar, tė cilėt ishin motorė shumė tė fuqishėm tė kėtij integrimi
qė ka sjellė rritjen, ato ndryshuan pozicion duke u konvertuar nė
mekanizma transmetimi pėr ngadalėsimin e rritjes dhe vende tė caktuara
nė tė vėrtetė kaluan tkurrje shumė tė rėnda nė PBB-tė e tyre.
"Ėshtė e vėshtirė tė bėsh parashikime, por, ne nė Bankėn Botėrore,
nė rajon e me gjerė, tė gjithė bashkohemi nė njė konsensus tė
pėrgjithshėm qė ėshtė se dalja nga kriza nė Evropė do tė jetė e
ngadalshme.
Pra, nuk do tė kemi njė kthim tė fortė nė rritjen ekonomike, siē
ndodhi nė Azinė Lindore apo Indi. Gjė qė do tė thotė se viti i ardhshėm
do tė jetė i vėshtirė dhe do tė shohim diferencime mes vendesh: disa
vende do tė vazhdojnė tė dalin nga kriza mė parė se vendet e tjera,
ndėrsa disa tė tjera do tė vazhdojnė tė preken nga kriza, dhe kjo do tė
varet nga struktura e tyre e brendshme e ekonomisė dhe nga anėt e forta
tė gjendjes sė tyre makro-ekonomike si dhe nga vendndodhja e tyre", ka
deklaruar Ueru.
Edhe Shqipėria sipas tij ėshtė prekur nga kriza, ashtu si vende tė
tjerat tė rajonit, nėpėrmjet kanaleve tregtare, por sic ka theksuar ai
Shqipėria ishte me fat nė kėtė sens, sepse ajo nuk provoi krizė shumė
tė rėndė financiare, pėr shkak se sektori financiar dhe sektori bankar
kanė qenė mjaft elastik, por mekanizmat e transmetimit mund tė
filtrojnė si p.sh me rėnien e madhe nė tregtinė e tekstileve, por edhe
me rėnien e remitancave dhe gjithashtu kjo lidhet me faktin se shumica
e eksporteve dhe e dėrgesave nė tė holla vijnė nga dy vende: Italia dhe
Greqia.

Postuar: 12:58 / 18 Janar 2010 | RSS
avatar
blina--
Hero ne SHoqerinVIrtuale
Hero ne SHoqerinVIrtuale

Numri i postimeve : 5440
Registration date : 01/10/2009

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: me te rejat nga ekonomia

Mesazh nga blina-- prej Mon Jan 18, 2010 11:15 am

Kriminelėt e luksit, paratė e “fituara” harxhohen me femra, drogė e bixhoz


Rreth
50 persona i kanė dhėnė jetė modės mė tė fundit nė Shqipėri me natyrė
kriminale (grabitje, falsifikime, etj), pasi paratė e “fituara” i kanė
harxhuar nė kazino tė ndryshme, prostituta, si dhe nė vende dėfrimi si
diskoteka e tė tjera si kėto. Edhe pas ndalimit tė autorėve, shteti nuk
mund tė bėjė pothuajse asgjė pėr kthimin e sendit tė grabitur tek
pronari i ligjshėm.



Sipas hetuesve, kjo gjė ndodh pėr
faktin se, shumat financiare harxhohen nga tė pandehurit nė kohė dhe
vende tė ndryshme ose lekėt ata ia japin dorazi tė afėrmve tė tyre, ēka
vėshtirėson sė tepėrmi forcėn zbuluese tė policisė dhe Prokurorisė.
Mes klasifikimit, natyrave apo motiveve qė realizohen aktet
kriminale, ajo qė kohėt e fundit ka filluar tė bjerė nė sy ėshtė se
shumė persona, janė futur nė kėtė “valle”, thjesht pėr tė bėrė njė jetė
luksi, mes femrave, makinave tė bukura, drogės, bixhozit, gjėra kėto tė
cilat ata nuk kishin arritur t’i kryenin me punė apo diēka tė ndershme.
Aktualisht gjatė disa operacioneve policia dhe Prokuroria kanė vėnė
prapa hekurave rreth 50 persona, tė cilėt nga veprimet e para hetimore
ėshtė mėsuar se kanė pasur si moto “Kryej krim pėr jetė luksi”, pasi
nga e gjithė sasia e lekėve qė dyshohet se ata kanė grabitur, nuk i
ėshtė gjetur asnjė kacidhe nga kontrollet e organeve hetimore.
Veē grabitjeve, pėr ekspertėt edhe korrupsioni ėshtė njė krim qė
kryhet nga autori, pėr tė pasur njė jetė luksi. Ata thonė se pamundėsia
pėr t’i mbuluar tė gjitha shpenzimet private me pagėn mujore, lė
hapėsira qė nė njė kohė apo nė njė tjetėr, zyrtarėt e administratės tė
kryejnė korrupsion. Realiteti ka treguar se shumica e lekėve tė
pėrfituara nga ky aktivitet ėshtė pėrdorur pėr luks, si blerjen e
makinave, banesave apo kalimin e pushimeve nė hotele tė huaja. Gati 95
pėr qind e rasteve tė hetuara, nuk i ėshtė gjendur asnjė lekė, pasi
shumat financiare tė pandehurit i regjistrojnė, me emrat e tė afėrmve
dhe kushėrinjve tė tyre. /metropol/
Postuar: 20:46 / 17 Janar 2010 | RSS
avatar
blina--
Hero ne SHoqerinVIrtuale
Hero ne SHoqerinVIrtuale

Numri i postimeve : 5440
Registration date : 01/10/2009

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: me te rejat nga ekonomia

Mesazh nga *lissa* prej Sat Jan 30, 2010 9:37 am

FMN, jep parashikime pozitive pėr ekonominė


Fondi Monetar Ndėrkombėtar ka azhornuar me ngritje parashikimet e tij ekonomike.
Kėshtu, ky institucion parashikon tani qė prodhimi i brendshėm nė nivel botėror do tė rritet kėtė vit me 3.9 pėrqind.



Pėrmirėsimi, sipas FMN, i bie tė jetė 0.8 pėrqind krahasuar
me shifrat e publikuara nė tetor, ndėrsa rritja ekonomike do tė ngjitet
nga 0.1 nė 4.3%.

Pėrsa i pėrket situatės ekonomike ndėrkombėtare, autoritetet
britanike konfirmuan sot daljen e Mbretėrisė sė Bashkuar nga recesioni,
ndryshe nga SHBA dhe Japonia, qė e lanė pas atė vitin e kaluar.

Sipas tė dhėnave tė kuartalit tė fundit nė vitin 2009, ekonomia
britanike shėnoi rritje prej 0.1 pėr qind, qė ėshtė mė pak se ajo qė
pritej, por e mjaftueshme pėr tė kaluar kufirin pėr dalje nga
recesioni, lajmėrojnė mediumet perėndimore.

Ekonomia britanike ishte nė recesion gjashtė kuartale, gjegjėsisht 18
muaj me radhė, qė paraqet periudhėn mė tė gjatė tė recesionit prej
vitit 1955, kur filloi matja kuartale e indikatorėve ekonomik.

Njėra nga shenjat e rimėkėmbjes sė ekonomisė ėshtė rėnia e papunėsisė pas 18 muajve tė rritjes sė vazhdueshme.

Ekonomia britanike hyri nė recesion nė kuartalin e dytė tė vitit 2008.
Ky ėshtė vendi i fundit prej ekonomive kryesuese qė del nga recesioni.





Gjermania dhe Franca, dy ekonomitė mė tė mėdha evropiane, dolėn nga
recesioni verėn e kaluar. SHBA-tė dhe Japonia po ashtu dolėn nga
recesioni nė vitin 2009.
avatar
*lissa*
Mik/e i Forumit
Mik/e i Forumit

Numri i postimeve : 7230
Location : n'PrishtTinė (*)
Registration date : 26/09/2009

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: me te rejat nga ekonomia

Mesazh nga *lissa* prej Sat Jan 30, 2010 9:37 am

Sot, fillon konferenca e ofertuesve pėr ANP-nė


Sot
nė Prishtinė fillon konferenca e ofertuesve pėr partneritetin
publiko-privat nė Aeroportin Ndėrkombėtar tė Prishtinės (ANP).
Konferenca treditore mbahet me ofertuesit e kualifikuar nė garėn pėr
operim dhe zhvillim tė ANP-sė, nė mėnyrė qė ata tė kenė mundėsi tė
japin komentet e tyre rreth draft-kontratės pėr PPP nė ANP, e cila u
ishte dėrguar atyre me 29 dhjetor 2009.



Nga data 27 e deri
mė datėn 29 nėn organizimin e MTPT-sė do tė mbahet konferenca e
ofertuesėve tė kualifikuar tė pėrbėrė nga 3 konzorciume tė fuqishme
ndėrkombėtare:

1. Fraport IC ICTAS Havalimani Isletme A.S
2. Bouyges Batiment / Egis/ PAIC Consortium
3. Limak / Aeroport de Lyon Consortium

Mbajtja e konferences sė ofertuesėve bėhet me qėllim qė konzorciumet
e kualifikuara nė kėtė tender tė kenė mundėsi tė njihen mė pėr sė
afėrmi me infrastrukturėn ekzistuese tė ANP- sė dhe mjedisin e
pėrgjithshėm investues nė Kosovė, si dhe gjithashtu perms kėsaj
konference tre ditore, ofertuesėve do t’ju jepet mundėsia qė tė
shprehin komentet e tyre rreth draft kontratės pėr Partneritetin
Publiko – Privat, nė ANP.

Kjo konferencė ėshtė vazhdimėsi e prokurimit nderkombėtar dhe do tė
pasohet me dorėzimin e kėrkesės pėr propozim nga ana e ofertueseve ne
mars tė kėtij viti.

Konferencėn do ta hapė Hashim Thaēi, Kryeministri i Kosovės.
Ministri i Transportit dhe Postė-Telekomunikacionit, Fatmir Limaj, do
t’u drejtohet tė pranishmėve me fjalėn pėr rėndėsinė e modernizimit dhe
zgjerimit tė infrastrukturės nė Kosovė, kurse ministri i MEF, Ahmet
Shala, do t’i informojė ofertuesit pėr pėrkushtimin e Kosovės pėr
partneritetet publiko-private dhe investimet private nė infrastrukturė
publike nė pėrgjithėsi.
avatar
*lissa*
Mik/e i Forumit
Mik/e i Forumit

Numri i postimeve : 7230
Location : n'PrishtTinė (*)
Registration date : 26/09/2009

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: me te rejat nga ekonomia

Mesazh nga *lissa* prej Sat Jan 30, 2010 9:38 am

Dell inkurajon KEK-un


Ambasadori Dell u shpreh
i kėnaqur kur u informua se KEK-u ka pėrmirėsuar nė mėnyrė tė
vazhdueshme inkasimin e konsumatorėve tė tij, nga 51% e energjisė nė
dispozicion nė vitin 2006 nė 65% nė vitin 2009 (njė pėrmirėsim prej
30%). Kjo po ashtu ka dėrguar nė rritjen e inkasimit gjatė tė njėjtės
periudhė prej 96 milion € nė 160 milion €. Kėto pėrmirėsime kanė qenė
fillimisht si rezultat i pėrmirėsimit e kontrolleve tė brendshme dhe
mbikėqyrjes sė performancės sė punėtorėve nė baza individuale.



Christopher
William Dell, Ambasadori i Shteteve tė Bashkuara nė Kosovė, mė 26 janar
2010 ka vizituar Korporatėn Energjetike tė Kosovės. Ai ėshtė takuar me
Kryesuesin e Bordit tė KEK-ut, z. Fadil Ēitaku, Drejtorin Menaxhues tė
KEK-ut, z. Arben Gjukaj dhe anėtarėt e tjerė tė menaxhmentit, me ē’rast
edhe i ka bėrė vizitė minierave dhe termocentraleve Kosova A&B.

Gjatė vizitės sė tij, Ambasadori Dell ka shprehur interesim, pėr
pėrmirėsimet e fundit qė menaxhmenti i KEK-ut ka bėrė nė pėrformancėn e
kompanisė qė kanė rezultuar nė stabilizimin e furnizimit me energji
elektrike nė Kosovė, gjė me tė cilėn qytetarėt e Kosovės nuk e kanė
shijuar qė nga viti 1999.

Ai ėshtė informuar qė KEK-u ka punuar zellshėm gjatė dy viteve tė
fundit pėr tė hapur minierėn e Sibovcit Jug Perėndimor, e cila do tė
nisė prodhimin e thėngjillit para afatit tė paraparė, nė mes tė vitit
2010. Ambasadori Dell gjithashtu ėshtė informuar edhe me faktin e
riaktivizimit tė njėsisė A4 tė TC “Kosovsa A”, njė hap ky qė ka shtuar
kapacitetet e nevojshme pėr t’i furnizuar konsumatorėt e Kosovės me
energji elektrike.

Sa i pėrket anės komerciale tė operimeve, KEK-u ėshtė pėrqendruar nė
pėrmirėsimin e rrjedhjes, faturimit dhe inkasimit tė energjisė
elektrike. Pėrveē kėsaj, tani janė ndėrmarrė edhe masat pėr fuqizimin
dhe zgjerimin e kontrolleve tė brendshme tė KEK-ut nė vazhdimėsi, nė
pėrpjekje pėr tė pėrmirėsuar afarizmin dhe efikasitetin e kostos,
performancėn e punėtorėve dhe zvogėlimin e korrupsionit.

“Kjo vizitė e miqve tanė amerikanė ėshtė njė pėrkrahje e madhe dhe
njė motiv shtesė pėr ne qė tė vazhdojmė punėn pėr avancimin e
korporatės nė nivele edhe mė tė larta”, tha Drejtori Menaxhues i
KEK-ut, z. Arben Gjukaj.

Njė pikė tjetėr e rėndėsishme pėr Menaxhmentin e KEK-ut nė vitin
2009 ishte rregullimi i raporteve tė KEK-ut me bashkėsitė minoritare.
Deri mė sot, KEK-u ka realizuar marrėveshje pėr rregullimin e shėrbimit
me energji elektrike me tė gjitha bashkėsitė minoritare deri nė jug tė
Lumit Ibėr, qė nėnkupton se konsumatorėt nė kėto zona tani janė
regjistruar si konsumatorė tė KEK-ut dhe kanė filluar tė paguajnė pėr
energji elektrike qė e shpenzojnė. Kjo ėshtė njė arritje historike,
meqė KEK-u nuk kishte mundėsi tė inkasonte apo operonte nė kėto zona
pėr 10 vjet me radhė.

Nė 12 muajt nė vijim, KEK-u jo vetėm qė do tė punojė nė avancimin e
sukseseve tė fundit, por do tė pėrshpejtojė pėrgatitjet pėr
ristrukturimin dhe shthurjen ligjore tė afarizmit tė distribuimit,
proces i cili ėshtė nė zhvillim e sipėr, dhe do tė ndajė asetet e tij
tė minierave dhe gjenerimit, gjithnjė nė pajtim me politikėn e Qeverisė
pėr pėrgatitjen e kompanisė pėr privatizim.

Qėllimi i theksuar nė vazhdimėsi i Shteteve tė Bashkuara ėshtė qė
t’i ndihmojė Kosovės nė krijimin e njė shteti stabil, demokratik dhe
ekonomikisht tė qėndrueshėm nė Evropė. Programet e asistencės sė
Qeverisė sė SHBA-ve janė tė projektuara pėr tė ndihmuar nė arritjen e
kėtij qėllimi, duke punuar nė fushat kryesore si ajo e energjisė.

Qeveria e SHBA-ve ka pėrkrahur sektorin e energjisė nė Kosovė qė nga
viti 1999. Kjo pėrkrahje po vazhdon aktualisht pėrmes kėshilltarėve tė
saj me pėrvojė nė KEK, Zyrėn e Rregullatorit tė Energjisė dhe
Ministrinė e Ekonomisė dhe Financave. Nė vlerėsimin e saj tė fundit
strategjik, USAID-i parasheh mbėshtetjen e vazhdueshme tė sektorit tė
energjisė, nė mėnyrė qė t’i mundėsojė Kosovės njė furnizim tė
qėndrueshėm me energji elektrike nė funksion tė rritjes sė zhvillimit
ekonomik.
avatar
*lissa*
Mik/e i Forumit
Mik/e i Forumit

Numri i postimeve : 7230
Location : n'PrishtTinė (*)
Registration date : 26/09/2009

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: me te rejat nga ekonomia

Mesazh nga *lissa* prej Sat Jan 30, 2010 9:38 am

100 milionė euro investime nė Aeroport


"Ne
thjesht po i drejtohemi njė partneriteti me njė operator privat qė
ėshtė kompetent dhe ka pėrvojė tė madhe dhe do tė investojė afėr 100
milionė euro nė vitet e ardhshme. Nė kėtė mėnyrė, ne shpresojmė tė
bėjmė tė mundur qė Aeroporti tė jetė mė i miri dhe mė konkurruesi nė
rajon pėr dekadat qė do tė vijnė", ka deklaruar kryeministri Thaci.



Deklarata
e Kryeministrit u dha ne konferencen pėr Aeroportin Ndėrkombėtar tė
Prishtinės (ANP) qe ka nisur punimet sot dhe po zhvillohet me
ofertuesit e kualifikuar qė kanė hyrė nė garėn pėr operim dhe zhvillim
tė ANP-sė, ndėrsa brenda tri dite ofertuesit do tė kenė mundėsi tė
japin komentet e tyre rreth draft-kontratės pėr ANP, e cila u ishte
dėrguar atyre mė 29 dhjetor 2009.

"Edhe pse ka ende shumė punė pėr tė bėrė, pėrpara se tė paraqitni
ofertat e juaja me lejoni t’ju garantoj tė gjithė ofertuesit e
kualifikuar se Republika e Kosovės ėshtė e zotuar plotėsisht nė kėtė
projekt madhor", theksoi kryeministri Thaēi nė Konferencėn e Ofertuesve
– Partneriteti Publiko-Privat nė Aeroportin Ndėrkombėtar tė Prishtinės.

Kosova sipas tij ka nevojė urgjente pėr investime tė mėtejshme nė
infrastrukturėn dhe shėrbimet publike nėpėr sektorė tė ndryshėm.
Gjithashtu dihet se Qeveria e Kosovės, institucionet e saj, dhe
ndėrmarrjet publike - ka vazhduar me tej Thaqi, kanė burime tė
kufizuara financiare dhe duhet tė ushtrojnė kujdes tė madh financiar
pėr tė siguruar njė rritje tė qėndrueshme ekonomike.

Njėherit ai ka vlerėsuar sė futja e kapitalit dhe menaxhimit privat
nė punėt dhe shėrbimet publike mund tė lehtėsojė kufizimet fiskale dhe
tė rrisė efikasitetin, duke u kujdesur nė tė njėjtėn kohė pėr
infrastrukturėn dhe shėrbimet e reja.

"Me pjesėmarrjen e njė partneri privat nė drejtimin dhe zgjerimin e
Aeroportit Ndėrkombėtar tė Prishtinės ne parashikojmė shėrbime tė
pėrmirėsuara dhe infrastrukturė tė zgjeruar dhe gjenerim tė burimeve
shtesė pėr Qeverinė. Partneri privat do tė investojė paratė e veta nė
aeroportin tonė. Publiku do tė pėrfitojė nga njė ndėrtesė terminali tė
ri dhe modern, i cili do tė akomodojė numėr tė madh tė udhėtarėve dhe
shoqėrive ajrore, qė janė gjithnjė e nė rritje. Udhėtarėt dhe shoqėritė
ajrore do tė pėrfitojnė gjithashtu edhe nga shėrbimi i pėrmirėsuar dhe
i zgjeruar i ofruar nė aeroport. Po ashtu, Qeveria do tė fillojė tė
marrė njė pjesė tė pėrfitimeve tė aeroportit, duke krijuar kėshtu tė
hyra shtesė tė cilat do t’i investojmė pėr prioritete tė tjera
sociale", ėshtė shprehur kryeministri Thaqi.

Ai po ashtu ka thėnė se mė kėtė nuk po privatizohet Aeroportin
Ndėrkombėtar tė Prishtinės dhe as nuk po shitet pasuria apo aksionet e
aeroportit, tė cilat u takojnė tė gjithė qytetarėve tė Kosovės.

Shefi i qeverisė ka siguruar se pas dhėnies me koncesion edhe
operatori privat do tė respektoj tė gjitha afatet sipas kontratės dhe
se me ndėrtimin e njė ndėrtesė tė terminalit tė ri dhe modern, do tė
bėhet akomodimi i njė numri tė madh tė udhėtarėve dhe shoqėrive ajrore
qė janė gjithmonė nė rritje.

Ofertuesit e kualifikuar ose konzorcimet e interesuara pėr ANP-nė
janė Fraport Ictaf Hava Limani Isletme A.C, konzorciumi Bouyges
Batiment - Egis Segap dhe konzorciumi Limak -Aeroport de LION.
avatar
*lissa*
Mik/e i Forumit
Mik/e i Forumit

Numri i postimeve : 7230
Location : n'PrishtTinė (*)
Registration date : 26/09/2009

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: me te rejat nga ekonomia

Mesazh nga *lissa* prej Sat Jan 30, 2010 9:39 am

Sejdiu: T’i japim hapėsirė konkurrencės sė drejt nė biznes


President
Fatmir Sejdiu, tė mėrkurėn mori pjesė nė njė takim pune tė organizuar
nga Oda Ekonomike Amerikane nė Prishtinė. Presidenti Sejdiu nė kėtė
takim, i falėnderoi pėrfaqėsuesit e Odės Ekonomike Amerikane pėr punėn
dhe pėr mbėshtetjen qė SHBA-tė i japin Kosovės, pėr punėn e madhe tė
tyre pėr tė bėrė njė model tė mirė se si duhet tė veprojė njė odė
ekonomike qė mbėshtetėt bizneset dhe ekonominė e tregut si dhe pėr
pėrpjekjen pėr tė nxituar asociacionet simotra qė vėrtetė tė punojnė si
duhet.


“Ėshtė borxh i institucioneve tė Kosovės qė tė
ndėrtojnė edhe mė tej korpusin legjislativė dhe qė ligji tė zbatohet
nga tė gjitha hallkat e pushteteve shtetėrore e veēanėrisht ato tė
ekonomisė dhe tė sundimit tė ligjit, nė ndėrtimin e strategjisė sė
mirėfilltė shtetėrore tė zhvillimit ekonomik tė vendit dhe nė qasjen e
mirė tė zbatimit tė gjitha politikave shtetėrore nė njė kornizė tė
pėrbashkėt”, theksoi presidenti Sejdiu.

Gjithashtu, presidenti tha se nuk mund tė bėhet njė biznes i mirė
dhe zhvillim biznesi nėse ka vend pėr fenomene jo tė mira, nuk mund tė
bėhet njė biznes i mirė nėse nuk i jepet hapėsirė konkurrencės sė
drejtė dhe lojale, nuk mund tė ketė suksese tė mira nėse krijohen
monopole jashtė konkurrencės sė kualitetit, nuk mund tė ketė biznese tė
mira dhe tė suksesshme nėse lejohet korrupsioni qė t’i shkatėrrojė
bizneset.

Presidenti duke folur pėr resurset e Kosovės i inkurajojė
pjesėmarrėsit nė kėtė takim qė tė ndėrtojnė kapacitete lėvizėse dhe tė
punojnė nė joshjen e investitorėve amerikanė apo tė tjerė pėr tė
investuar nė Kosovė. Institucionet, vijoi presidenti, duhet tė bėjnė mė
shumė nė shumė rrafshe, dhe ėshtė borxh i politikės qė tė luftohet
korrupsioni, jo vetėm nė fushata elektorale, por lufta kundėr
korrupsionit duhet tė jetė temė e aktivizimit normal tė shtetit dhe tė
institucioneve tė sundimit tė ligjit.

Ndėrkaq, Lekė Musa, drejtor ekzekutiv i Odės Ekonomike Amerikanė nė
Kosovė, tha se sektori i biznesit, investitorėt potencial dėgjojnė me
shumė kujdes kur kreu i shtetit u adresohet dhe takohet me komunitetin
e biznesit. “Te presidenti Sejdiu kemi njė pėrkrahės jashtėzakonisht tė
madh tė komunitetit tė biznesit, politikave tė hapjes sė Kosovės ndaj
ekonomisė globale, promovimit tė investimeve dhe promovimit tė
bashkėpunimit tregtar ndėrmjet Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės dhe
Kosovės”, theksoi Musa.

Presidenti Sejdiu, vijoi Musa, gjithmonė ka pasur si pikėsynim,
zhvillimin ekonomik, pėrkrahjen ndaj iniciativės private, stimulimin e
promovimit tė investimeve dhe shumė herė ai vetė dhe nga partia nga e
cila vjen Presidenti, ėshtė thėnė se prioritet gjithmonė ėshtė
bashkėpunimi dhe miqėsia e pėrhershme me Shtetet e Bashkuar tė
Amerikės, edhe nė aspektin ekonomik.

Ai u shpreh se nė vitin 2010, Oda Ekonomike Amerikane do tė
bashkėpunojnė ngushtė me Zyrėn e Presidentit pėr tė adresuar disa
ēėshtje si prioritete pėr tė pėrmirėsuar ambientin ekonomik nė Kosovė.
“Besojmė se do tė kemi mbėshtetjen e Presidentit nė disa ēėshtje siē
janė, reformimi i mėtejshėm i Ligjit tė Prokurimit, reformimin dhe
pėrmirėsimin e mėtejshėm tė Administratės Tatimore dhe tė disa
proceduarave, si dhe pėr lehtėsimin apo heqjen e disa proceduarave
burokratike tė cilat kanė penguar zhvillimin ekonomik tė Kosovės’,
theksoi Musa.
avatar
*lissa*
Mik/e i Forumit
Mik/e i Forumit

Numri i postimeve : 7230
Location : n'PrishtTinė (*)
Registration date : 26/09/2009

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: me te rejat nga ekonomia

Mesazh nga *lissa* prej Sat Jan 30, 2010 9:39 am

Kuvendi vendos pėr financimin e RTK-sė nga buxheti



Kuvendi i Kosovės pitet tė vendosė sot nė seancėn plenare pėr ndarjen e mjeteve financiare pėr Radio Televizionin e Kosovės.Kjo
ėshtė njė ndihmė finaciare qė do t’i jept RTK-sė pėr gjashtė muajt e
ardhshme, ndėrkohe qė pritet tė zgjidhet mėnyra e pėrhershme e
financimit tė transmetuesit publik.
avatar
*lissa*
Mik/e i Forumit
Mik/e i Forumit

Numri i postimeve : 7230
Location : n'PrishtTinė (*)
Registration date : 26/09/2009

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: me te rejat nga ekonomia

Mesazh nga *lissa* prej Sat Jan 30, 2010 9:40 am

Sarkozy kėrkon kontrolle tė ashpra tė bankave


Presidenti
i Francės Nocolas Sarkozy nė hapje tė forumit botėror tė ekonomisė nė
Davos tė Zvicrės ka kritikuar sjelljet e papranueshme tė "kapitalizmit
tė pastėr financiar" nė krizėn mė tė fundit dhe kėrkoi kontrolle tė
ashpra ndėrkombėtare pėr kėtė fushė.


Pėr spekulimet dhe fitimet e tepruara bankat nė tė vėrtetė
kishin neglizhuar pėrgjegjėsinė e tyre pėr ekonominė dhe shoqėrinė,
kritikoi Sarkozy. Prandaj ai pėrkrah edhe planet e Presidentit tė
SHBA-sė Barack Obama pėr reformat e sistemit financiar.

Presidenti Sarkozy u tha udhėheqėsve tė biznesit nė Forumin Ekonomik
Botėror nė Davos tė Zvicrės, se reforma rrėnjėsore janė tė nevojshme
pėr tė ndrequr sistemet financiare tė botės, duke u bėrė kėshtu sfidė
bakierėve, qė kishin folur kundėr shtimit tė regullave.

"Jam dakord me propozimin e Presidentit Barak Obama pėr tė kufizuar
veprimtaritė e bankave tė mėdha nė mėnyrė qė tė parandalohet marrja e
vendimeve tė rrezikshme financiare", ka deklaruar ai.

Bankieri i njohur nė takim, Robert Diamond nga firma britanike
Barclays, i bėri sfidė planit tė zotit Obama. Diamond tha se vėnia e
kufizimeve pėr bankat do tė kishte njė ndikim negativ ndaj krijimit tė
vendeve tė reja tė punės, tregtisė globale, dhe ekonomisė globale nė
pėrgjithėsi.
avatar
*lissa*
Mik/e i Forumit
Mik/e i Forumit

Numri i postimeve : 7230
Location : n'PrishtTinė (*)
Registration date : 26/09/2009

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: me te rejat nga ekonomia

Mesazh nga *lissa* prej Sat Jan 30, 2010 9:40 am

OKB: 212 milionė tė papunė nė gjithė botėn gjatė 2009


Agjencia Ndėrkombėtare e Punės tha se papunėsia nė shkallė botėrore ka shkuar nė rreth 212 milionė njerėz nė vitin 2009.



Agjencia e OKB-sė tha se prej vitit 2007 armatės tė sė papunėve u janė shtuar 34 milionė njerėz.
Vitin e kaluar, papunėsia mė sė shumti goditi Amerikėn Veriore,
Japoninė dhe Evropėn Perėndimore si pasojė e recesionit mė tė rėndė qė
nga vitet e 1930-ta.

Rajone tjera mė tė goditura janė Evropa Lindore dhe Amerika Latine,
kurse shkalla e papunėsisė ishte mė stabile nė Azi, Afrikė dhe Lindjen
e Mesme.
avatar
*lissa*
Mik/e i Forumit
Mik/e i Forumit

Numri i postimeve : 7230
Location : n'PrishtTinė (*)
Registration date : 26/09/2009

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: me te rejat nga ekonomia

Mesazh nga *lissa* prej Sat Jan 30, 2010 9:41 am

Guvernatori grek optimist pėr ekonominė e Greqisė


Presidenti i Bankės qendrore greke Jorgos Pravopulos ėshtė optimist kur ėshtė fjala pėr politikėn ekonomike tė vendit.



Sipas guvernatorit Pravopulos, politika ekonomike e
udhėhequr nga Qeveria socialiste e Papandreut ka ardhmėri tė mirė dhe
ėshtė kahėzuar drejt rimėkėmbjes sė financave publike tė cilat
momentalisht “pėrjetojnė” njė periudhė shumė tė rėndė.

“Kisha njė bisedė tė gjatė me ministrin e Ekonomisė, sektor i cili
nė tė ardhmen do tė jetė edhe “nėn thjerrėz” tė Qeverisė greke dhe tani
jam shumė entuziast i madh”, deklaroi guvernatori Pravopulos pėr mediat
greke.

Ndryshe Greqia nė dhjetor ashpėr u kritikua nga Komisioni Evropian
meqė borxhi i brendshėm i vendit nė vitin 2009 arrin 113 pėr qind tė
Bruto-Prodhimit Vendor (BPV). Ky fakt e solli Greqinė nė pozitėn mė tė
vėshtirė ekonomike nė 30 vitet e fundit.
avatar
*lissa*
Mik/e i Forumit
Mik/e i Forumit

Numri i postimeve : 7230
Location : n'PrishtTinė (*)
Registration date : 26/09/2009

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: me te rejat nga ekonomia

Mesazh nga *lissa* prej Sat Jan 30, 2010 9:41 am

Investitorėt: Aeroporti ėshtė nė rregull, duhet vetėm tė zgjerohet


Shefat
e tre kompanive konkurente pėr marrjen me koncesion tė Aeroportit
Ndėrkombėtar tė Prishtinės u shprehėn tė kėnaqur nga prezentimi,
gjendja dhe operimi nė ANP.



Shefat ekzekutiv dhe pėrfaqėsues
tė tjerė tė tre kompanive konkurente tė kualifikuara pėr tė marrė me
koncesion Aeroportin Ndėrkombėtar tė Prishtinės, “Fraport Ictaf Hava
Limani Isletme A.C, konzorciumi Bouyges Batiment - Egis Segap dhe
konzorciumi Limak -Aeroport de Lion u shprehėn shumė tė kėnqur dhe tė
befasuar me gjendjen aktuale tė tė vetmit aeroport nė Kosovė.

Gjatė njė vizite qė i bėnė ata aeroportit, nė kuadėr tė Konferencės
pėr Investitorė qė po mbahet nga ana e Qeverisė sė Kosovės, ata u
njohėn nga ana e drejtorit menaxhues Agron Mustafa me performansėn
financiare dhe operative tė kompanisė gjatė viteve tė fundit.

“Mund tė ju them me bindje tė plotė se ANP ėshtė njė prej
aeroporteve mė atraktive nė regjion. Jemi certifikuar nė fund tė vitit
2008 me njė certifikatė ndėrkombėtare nga Islanda, ēertifikatė qė
dėshmon plotėsimin e kritereve ndėrkombėtare pėr operim. Dėshmi e
atraktivitetit tė kėtij aeroporti ėshtė fakti se tek ne operojnė
kompanitė mė tė njohura pėrshirė British Airways, Austrian Airlines,
Turkisht Airlines, Air Berlin, Swiss, Malev, Germania dhe shumė e shumė
kompani tjera tė njohura.

Numri i udhėtarėve qė kanė operuar kėto kompani gjatė 2009 ėshtė mbi
1.2 milionė udhėtarė”, tha Agron Mustafa, drejtor menaxhues i
Aeroportit Ndėrkombėtar tė Prishtinės.

Sipas tij, fitimet neto tė aeroportit nė vitin 2009 duke pėrfshirė
disa tė hyra tė jashtėzakonshme janė rreth 11 milion euro, ndėrkohė qė
kompani tjera tė mėdha dhe me emėr pritet tė operojnė nė kėtė aeroport
nga sezoni veror.
“Mund tė ju them edhe njė lajm tė mirė. Easy Jet, kompania mė e madhe
ndėrkombėtare e fluturimeve tė lira ėshtė para vendimit final pėr tė
fluturuar minimum 4 herė nė javė nga Zvicra nė Prishtinė dhe
anasjelltas. Shpresojmė qė konkurenca gjatė viteve nė vazhdim do tė
forcohet dhe mė shumė dhe nga kjo do tė pėrfitojnė drejtpėrdrejt
udhėtarėt pėrmes fluturimeve mė tė lira”, tha tutje drejtori Mustafa.

Pas prezentimit shefat edhe pėrfaqėsuesit e tre kompanive
konkurrente, kanė vizituar pothuajse tė gjitha pjesėt e aeroportit, nga
ku u ndanė shumė tė kėnaqur.

Philipp Bernard, Zyrtari Kryesor Ekzekutiv- CEO, i Aeroports de
Lyon, tha se Aeroporti Ndėrkombėtar i Prishtinės ėshtė shumė atraktiv
dhe i zhvilluar .

“Jemi tė befasuar nga Aeroporti Ndėrkombėtar i Prishtinės. Na ka
befasuar sidomos fakti qė ky aeroport operon me standarde tė larta
ndėrkombėtare, ēdo gjė ėshtė nė vendin e vet dhe nga sa po shohim ky
menaxhment ėshtė menaxhues nė mėnyrė profesionale . Nga vizita qė bėmė,
mund tė konkludojmė se ēdo gjė ėshė nė rregull me pėrjashtim tė faktit
qė ky aeroport duhet zgjeruar mė shumė. Jemi me fat qė jemi pjese e
kėtij tenderi”, tha CEO i Aeroport de Leyon Philipp Bernad, duke
pėrgėzuar edhe menaxhmentin pėr punėn e tij.
avatar
*lissa*
Mik/e i Forumit
Mik/e i Forumit

Numri i postimeve : 7230
Location : n'PrishtTinė (*)
Registration date : 26/09/2009

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: me te rejat nga ekonomia

Mesazh nga *lissa* prej Sat Jan 30, 2010 9:42 am

Reuters: Autostrada ndėrtohet me borxhe


Sipas
njė raporti tė agjencisė Reuters, Kosova do tė kėrkojė edhe hua
ndėrkombėtare pėr ndėrtimin e autostradės Vėrmicė- Merdar, kostoja e sė
cilės nė total pėrfshin shumėn prej rreth njė miliardė dollarėsh.



Ministri
i financave Ahmet Shala i tha Reuters-it se muajin e ardhshėm do tė
fillojnė bisedimet me Fondin Monetar Ndėrkombėtar pėr ta mbuluar
deficitin buxhetor.

“Nė gjendemi para dy zgjidhjeve: ose do tė rrisim taksat, e qė do tė
ishte ngarkesė pėr qytetarėt tanė, ose do tė marrim hua, qė prapė
paraqet ngarkesė pėr qytetarėt” , tha Shala. Ai paralajmėroi se nė
fillim qeveria do tė kėrkojė nga donatorėt qė tė mbulohet ky deficit i
paraparė dhe, po qe se do tė ketė donacione, nuk do tė ketė kėrkesa pėr
hua.

"Rruga do tė financohet 50% nga buxheti dhe 50% nga huaja", ka bėrė
tė ditur ministri Shala, por ka kundėrshtuar qė tė jep detaje lidhur me
atė se ku do tė kėrkohet kjo hua.

Reuter shkruan se nė shtatorin e kaluar Kosova pagoi kistin e parė
nga 381 milionė eurove sa i ka ajo borxh Bankės Botėrore dhe se kjo do
tė vazhdojė me nga 30 milionė euro pėr secilin vit nė vijim.
avatar
*lissa*
Mik/e i Forumit
Mik/e i Forumit

Numri i postimeve : 7230
Location : n'PrishtTinė (*)
Registration date : 26/09/2009

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: me te rejat nga ekonomia

Mesazh nga *lissa* prej Sat Jan 30, 2010 9:42 am

Gjermani: Rritet numri i tė papunėve pėr shkak tė motit


Nė muajin janar nė Gjermani, sikurse edhe pritej, ėshtė rritur numri ndjeshėm i tė papunėve.



Sipas
tė dhėnave tė Zyrės Federale tė Statistikave nė fillim tė vitit si tė
papunė ishin regjistruar rreth 3,62 milionė burra dhe gra.

Kėto janė rreth 342.000 mė shumė se nė dhjetor dhe rreth 129.000 mė shumė se para njė viti.

Si arsye pėr kėtė ėshtė edhe dimri i ftohtė dhe me borė. Pėrveē
kėsaj, janari ėshtė edhe koha tradicionale e pėrfundimit tė kontratave.

Pasojat e krizės ekonomike momentalisht nuk duken edhe pėr shkak tė
punės me orar tė shkurtuar dhe nga format e tjera tė kohės sė punės.
avatar
*lissa*
Mik/e i Forumit
Mik/e i Forumit

Numri i postimeve : 7230
Location : n'PrishtTinė (*)
Registration date : 26/09/2009

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: me te rejat nga ekonomia

Mesazh nga *lissa* prej Sat Jan 30, 2010 9:43 am

Siemensi do tė shkurtojė edhe 2000 vende tė punės


Koncerni pėr prodhime teknologjike Siemens do tė shkurtojė edhe 2000 vende tė tjera tė punės nė Gjermani.


Nga shkurtimet do tė preken teknologjia energjetike dhe biznesi me impiantet e mėdha pėr industrinė, njoftoi koncerni.
Sindikata IG Metall protestoi menjėherė. Duke pasur parasysh
rezultatet rekord qė pritet tė arrihen nė ēerekun e parė tė vitit 2010
kėto shkurtime janė tė panevojshme, vlerėson sindikata.
avatar
*lissa*
Mik/e i Forumit
Mik/e i Forumit

Numri i postimeve : 7230
Location : n'PrishtTinė (*)
Registration date : 26/09/2009

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: me te rejat nga ekonomia

Mesazh nga *lissa* prej Sat Jan 30, 2010 9:43 am

Kohėra tė vėshtira pėr tregjet e lėndės sė parė


Gjatė
kėtij viti ritmi i rritjes sė tregjeve tė lėndės sė parė do tė jetė mė
i vogėl nė krahasim me vitin 2009. Kėtė e parashikon fondi Ek Global
Hard Asets, ndėrsa e transmetojnė mediumet kineze.



Sipas njėrit nga udhėqėsit e fondit Sharl Maran tregjet e
lėndės sė parė gjatė tremujorėshit tė parė dhe tė dytė tė vitit 2010 i
prźt periudhė e vėshtirė. Gjatė vitit tė kaluar indeksi i 19 lėndėve tė
para u rrit pėr 29 pėr qind, qė ishte rekord pėr 30 vitet e fundit.

Malan theksoi se ndonėse ēmimet e lėndėve tė para nė vitin 2009 janė
rritur gjatė kėtij viti nuk mund tė priten kushte tė mira nė kėtė fushė.

Nga fillimi i vitit, indeksi ėshtė zvogėluar pėr 3.4 pėr qind “pėr
shkak tė kreditimit tė ngushtruar bankar” nė Kinė, ndėrsa kjo do tė
sjellė deri te kėrkesa mė e vogėl e lėndėve tė para.
avatar
*lissa*
Mik/e i Forumit
Mik/e i Forumit

Numri i postimeve : 7230
Location : n'PrishtTinė (*)
Registration date : 26/09/2009

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: me te rejat nga ekonomia

Mesazh nga Sponsored content


Sponsored content


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Faqja 1 e 3 1, 2, 3  Next

Mbrapsht nė krye

- Similar topics

 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi