Www.ShoqeriaVirtuale.NET
Pershendetje vizitor i nderuar...
Me sa duket, ju nuk jeni identifikuar akoma ne faqen tone, ndaj po ju paraqitet ky mesazh per tju kujtuar se ju mund te identifikoheni qe te merrni pjese ne
diskutimet dhe temat e shumta te forumit tone.

- Ne qofte se ende nuk keni nje Llogari personale ne forumin ton, mund ta hapni nje te tille duke u Regjistruar
-Regjistrimi eshte falas dhe ju merr koh maksimumi 1 min...

-Gjithsesi ju falenderojme shume, per kohen qe fute ne dispozicionper te n'a vizituar ne faqen tone.

Ose Indefitikohu Nese Je I Regjistrum

Me Respekt// Staffi

opinione

Faqja 3 e 4 Previous  1, 2, 3, 4  Next

Shko poshtė

Re: opinione

Mesazh nga *lissa* prej Sat Jan 23, 2010 7:14 am

Beogradi, pėrsėri kėrcėnim pėr rajonin


Fehmi Ramadani

-
Hapja e bazės ushtarake nė Cepotinė tė Bujanocit, marrėveshja pėr
hapjen e njė qendre tė ashtuquajtur “humanitare” ushtarake afėr Nishit,
hapja e korridorit 10 dhe plani pėr hapjen e njė kanali detar pėr mes
Luginės sė Preshevės janė disa nga projektet strategjike ruso-serbe, tė
cilat nė tė ardhmen do tė paraqesin rrezik pėr destabilizimin e rajonit
tė Ballkanit -

***
Mė 20 tetor tė vitit 2009, gjatė vizitės sė presidentit rus Dimitrij
Medvedev nė Beograd ishte nėnshkruar njė marrėveshje nė mes Kremlinit
dhe Beogradit pėr hapjen e njė tė ashtuquajture Qendėr logjistike
“humanitare” ushtarake, e cila do tė shėrbente si pėrgjigje ndaj
katastrofave natyrore dhe teknologjike tė kėtyre dy vendeve, por edhe
vendeve tjera tė rajonit. Kjo bazė “humanitaro-ushtarake” do tė
shėrbente edhe si mbrojtje ndaj projektit tė “Gazpromit” rus, gypat e
tė cilit do tė kalojnė nėpėr tokėn serbe. Ndėrsa, ajo do tė ngrihet
afėr qyteti tė Nishit, njė zonė mjaft strategjike, e cila gjendet nė
trekėndėshin afėr Bullgarisė, Kosovės dhe Maqedonisė. Kėtė marrėveshje
e kishin nėnshkruar Sergej Shoigu, zv/ministėr i ushtrisė ruse dhe
Ivica Daciq, zv/ministėr i Punėve tė Brendshme tė Serbisė. Kėshtu,
kishin njoftuar mediat serbe, sidomos Televizioni B-92, mė datė 21
tetor 2009.
***
Padyshim, kjo marrėveshje i hap dyert Rusisė pėr ta furnizuar Serbinė
me armatim tė ndryshėm pėr njė periudhė tė gjatė. Po ashtu, kjo bazė
ushtarake konsiderohet edhe si njė pėrgjigje simbolike ndaj bazės
ushtarake amerikan nė “Bondstill” tė Ferizajt, nė anėn e Kosovės. Jo
vetėm kjo, por edhe hapja e mėhershme e bazės ushtarake nė fshatin
Cepotinė tė Bujanocit, e cila do tė ketė rreth 1200 trupa, tregojnė pėr
synimet e qarta tė Beogradit. Bėhet e ditur, se nė kėtė bazė ushtarake
ka trupa tė ndryshme ruse dhe shėrbejnė si bazė logjistike e Shėrbimit
Inteligjent Rus (KGB-sė sė dikurshme), por edhe presin ndonjė moment tė
volitshėm pėr intervenim. Kėto forca, tanimė janė duke vepruar nė
Luginė tė Preshevės, duke u “pėrkujdesur” pėr popullatėn shqiptare, por
edhe pėr veprim nėpėr enklavat serbe, tė cilave u ofrojnė mbėshtetje
logjistike dhe materiale, sidomos tė ashtuquajturave struktura paralele
serbe. Po ashtu, kėto baza i duhen Rusisė qė tė qėndrojė ende si pandan
ndaj Bullgarisė, Rumanisė, Maqedonisė dhe Kosovės, nė mėnyrė qė ndikojė
nė kėto vende nė formė politike dhe ushtarake. Vlen tė theksohet se
baza ushtarake nė Cepotinė ka kushtuar rreth 200 milionė euro, derisa
kėto mjete financiare janė dhėnė nga bankat perėndimore pėr qėllime
ekonomike, ndėrsa Beogradi zyrtar kishte ndryshuar destinacionin e tyre
duke i investuar nė baza ushtarake.
***
Rusia pėrmes Serbisė dėshiron tė krijojė njė pozicion tė ri dhe tė
fortė strategjik nė Ballkan duke qėndruar karshi interesave tė botės
perėndimore, konkretisht SHBA-ve. Qėllimi i Rusisė ėshtė qė pėrmes
kėtyre bazave ushtarake tė krijoj njė situatė tė tendosur nė Ballkan,
konkretisht nė Kosovė nė kundėrshtim me planet e BE-sė dhe tė SHBA-ve.
Gjithashtu, Rusia ėshtė kundėr njė shteti funksional nė Bosnjė dhe
Hercegovinė dhe punon nė kundėrshtim me kursin e kėtij shtetit drejt
BE-sė dhe NATO-sė. Ajo ėshtė duke mbėshtetur ato forca politike
fashiste nė tė ashtuquajturėn “Republika Serpska”, njė krijese
gjenocidiale, e cila kėrkon shkėputje dhe bashkėngjitje me Serbinė.
Projekti tjetėr strategjik i Rusisė dhe Serbisė ėshtė hapja e njė
kanali detar nga Danubi pėr mes Moravės, nėpėr Luginė tė Preshevės dhe
Vardar tė Maqedonisė. Ky kanal do tė shkonte nė drejtim tė Portit tė
Selanikut nė Greqi, mė pastaj do tė shkojė nė Detin e Zi, Lindjen e
afėrt dhe tė largėt. Serbia tani nuk ka dalje nė det dhe paraqet pikėn
mė nevralgjike tė dobėsisė ushtarake tė saj dhe pėrmes rikthimit tė
kėsaj pike dėshiron tė rikthehet nė tokėn ujore ndėrkombėtare. Serbisė
kjo lidhje do t’i mundėsonte qė tė ketė qasje me Greqinė, Rusinė, disa
shtete arabe dhe disa vende tė ashtuquajtura tė pa inkuadruara, tė
cilat dėshiron t’i ketė aleat strategjik nė tė ardhmen. Tani, ky
projekt ėshtė duke u shqyrtuar dhe vetėm pritet momenti mė i volitshėm
i realizimit tė tij. Njė projekt tjetėr mjaft e rėndėsishme e kėtij
shteti ėshtė edhe Korridori 10, i cili lidh Serbinė me shtetet e
lindjes. Ky projekt mundėson lidhjen tokėsore me aleatėt e saj sllav.
Kėto dhe shumė “dhurata” tjera serbe, padyshim se kanė ardhur si
shpėrblim ndaj Rusisė pėr shkak tė qėndrimit tė saj kundėr pavarėsisė
sė Kosovės, kundėr perėndimit dhe SHBA-ve. Takimi i fundit
Medvedev-Tadiq nė Beograd, jo rastėsisht ishin mbajtur mė 20 tetor
2009, sepse nė kėtė tė 20 tetorit tė vitit 1944 Ushtria e Kuqe Ruse e
kishte shkelur tokėn serbe dhe i kishte “ēliruar” nga fashizmi
hitlerian.
***
Duhet theksuar, se nė kėto baza ushtarake ka edhe agjentura tė ndryshme
ruse, tė cilat sė bashku me ato serbe po presin momentin mė tė
pėrshtatshėm politik dhe ushtarak, nė mėnyrė qė tė bėjnė invadimin e
Kosovės, tė realizojnė njė kthim tė sėrishėm nė “tokėn e shenjtė dhe tė
bekuar serbe”, nė mėnyrė qė edhe njėherė tė ringjallin mitet serbe mbi
vuajtjet, golgotėn, dyndjet dhe tragjeditė serbe. Pėrmes kėtij plani
ogurzi serb dėshirohet qė tė merren nėn kontroll tė gjitha zonat e
banuara serbe nė Kosovė, zonat ekonomike dhe industriale, por edhe tė
ashtuquajtura zonat e trashėgimisė fetare ortodokse. Sipas planit serb,
nga Kosova duhet tė merren pjesėt mė tė mira tė saj, ndėrsa shqiptarėve
duhet tė dislokohen nėpėr disa djerrina tė thata. Pėr fat tė keq kėto
baza kanė kėto qėllime, por e keqja mė e madhe ėshtė se faktori
ndėrkombėtar po hesht, sidomos Brukseli, i cili nė vend qė tė kėrkojė
llogari nga Beogradi pėr krimet dhe dėmet e shkaktuara gjatė tri
luftėrave nė Ballkan(tė kėrkojė tė paguaj pėr dėmet e shkaktuara
njerėzore dhe materiale), ajo shpėrblen kėtė regjim fashist serb me
liberalizim tė vizave dhe me ndihma tė ndryshme ekonomike e financiare.

***
Tani, mund tė shtrohet pyetje, a nuk ėshtė fajtorė edhe Bashkėsia
Evropiane pėr dramėn e krijuar nė Ballkan? Pėrgjigja ėshtė e thjeshtė,
se me heshtje dhe me njė politikė tepėr inerte BE-ja ėshtė gjetur shumė
e papėrgatitur pėr sfidat e rajonit. BE-ja, kėsaj radhe, ajo nuk guxon
tė heshtė dhe tė pranojė faktet e kryera nė rajon. Ajo nuk guxon tė
lejojė qė ky shtet i pa reformuar tė kthehet pėrsėri nė njė fuqi
dominuese nė rajon, sepse rreziku pėr destabilizim ende ekziston.
Evropa mė nė fund nuk guxon tė heshtė dhe tė lejojė zbatim tė
projekteve ogurzeza ruso-serbe, nė dėm tė interesave tė popujve tė
rajonit, por edhe tė tyre e tė SHBA-ve. Ndėrsa, politika zyrtare nė
Tiranė, Prishtinė, Shkup, Preshevė dhe Ulqin duhet tė ketė njė
pėrgjigje tė qartė dhe tė pėrbashkėt kundėr kėtyre planeve ruso-serbe.
Hartimi i njė strategjie tė pėrbashkėt ushtarake e politike shqiptare
dhe bashkėpunimi i ngushtė ushtarak me SHBA-tė, do tė ishte pėrgjigja
mė e mirė ndaj tyre. Njė ushtri e pėrbashkėt shqiptare dhe njė aleancė
e fuqishme me SHBA-tė do tė rrėnonte kėto projekte ogurzeza dhe do tė
stabilizonte rajonin e Ballkanit pėrgjithmonė. Kėshtu do krijohen
kushte mė tė volitshme qė rajoni dhe popujt e saj tė jetojnė tė lirė,
tė qetė, si dhe tė kenė marrėdhėnie biznesi nė mes tyre.
avatar
*lissa*
Mik/e i Forumit
Mik/e i Forumit

Numri i postimeve : 7230
Location : n'PrishtTinė (*)
Registration date : 26/09/2009

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: opinione

Mesazh nga *lissa* prej Sat Jan 23, 2010 7:14 am

Qeverisja e keqe nuk ėshtė nė interes tė Kosovės


Adem Sylejmani

Kaloi
viti 2009 dhe nuk na solli mrekulli, ashtu siē premtuan pushtetarėt
tanė. Realisht as qė ėshtė pritur diēka e tillė, ngase kapacitetet
vepruese, punuese dhe mėnyra e menaxhimit e dikton ecjen mė tė shpejtė
apo tė ngadaltė tė njė procesi.

Jemi nė vitin 2010 dhe vitet po ecin, por zhvillimi i vendit tonė ka
ngelė aty ku ėshtė dhe nuk ka pėrparim, nė asnjė resorė qė vlen tė
pėrmendet.

Optimizmi qė mbėrtheu popullatėn tonė pas shpalljes sė Pavarėsisė,
tani ka rėnė ndjeshėm nga njė arsye e vetme: zhgėnjimi me institucionet
tona, me qeveritarėt tanė. Ky zhgėnjim po kthehet ngadalė edhe nė
urrejtje ndaj tyre. Shkak pėr kėtė ėshtė vetė kontributi i tyre.

Ėshtė krijuar pėrshtypja nė opinion, se ata qė mėsyjnė pushtetin
kanė vetėm njė qėllim: grabitjen e pasurisė shtetėrore, pasurimin dhe
keqpėrdorimin e taksapaguesve tė qytetarėve tė kėtij vendi. Pėrshtypjet
ndaj kėsaj dukurie tė shėmtuar tanimė janė ngulitė thellė nė mendjet e
qytetarėve dhe si pasojė e kėsaj, ne sot kemi mos-besueshmėri tė
theksuar ndaj institucioneve tona. Po ashtu, mos-dalje nė zgjedhje
sepse s’ke pėr kė tė votosh etj., etj.

Ky opinion nuk ėshtė krijuar vetėm nė vitin 2009, por nga paslufta ai gjithnjė po shkon fatkeqėsisht drejt rritjes.
Ne ēdo ditė nė mediumet tona si nė ato elektronike dhe nė ato tė
shkruara, kemi lajme nga mė tė ndryshmet, se gjoja qeveria e Kosovės do
tė re-formatizohet apo tė freskohet. Sido qė ta quajmė, ėshtė e njėjta
gjė. Lind pyetja, se ē’ka mund tė sjellė ky, ku po na ēon dhe pse
flitet rreth freskimeve? Duket se kjo pėrpjekje jep mesazhin, se kjo
qeveri nuk ėshtė nė gjendje tė bėjė asgjė mė shumė, se sa kėto qė po i
dėgjojmė.

Qartė po shihet se, kemi njė qeveri qė nuk po funksionon si duhet,
kemi njė koalicion i cili nuk po funksionon mirė (nėpėr kafene flasin
ndryshe, nėpėr gazeta dhe me deklarata ndryshe).Vetėm njė gjė dy
partnerėt e kanė tė pėrbashkėt, pasurinė e fituar nė mėnyrė tė
paligjshme nga ana e tyre. Mund tė jetė pak sa e vėshtirė tė dihet deri
nė fund, se cili do t’i prinė listės sė tė korruptuarve, pasi qė
konkurrenca ėshtė e fortė, se cili do tė bėjė mė shumė se sa tjetri.

Cilat rrethana e ēuan nė arritjen e koalicionit nė mes tyre? Nėse
dje ka qenė interesi i vendit bashkimi tyre (nėse ėshtė ky mendim,
atėherė mund tė shihet se ky veprim lė shumė pėr tė dėshiruar), sot me
interes ėshtė prishja e tij dhe largimi i tyre nga qeverisja e Kosovės.

Opinioni i gjerė publik, ka parė dyfytyrėsinė politike tė dy
subjekteve nė koalicion. Ky ėshtė edhe njė fakt qė duhet ta pamundėson
jetėgjatėsinė e tyre. Ata (dy partnerėt nė qeverisje) ende
bashkėjetojnė pėr interesa tė ngushta dhe jo pėr interesa tė vendit,
bashkėveprojnė vetėm sa pėr tė thėnė, se ja ne jemi tė qėndrueshėm,
jemi edhe mė tė fortė sesa qė ishim para deklarimit se ky koalicion u
prish etj. Ekziston njė mendim i shtrirė nė masė tė madhe te qytetarėt
e Kosovės, se praktika e keqe qeverisėse e dy partnerėve (PDK-LDK)
meriton po nga ana e tyre, ndėshkimin.

Ngecja e zhvillimit ekonomik tė vendit, mos-rritja e pagave tė
shėrbyesve civilė, policisė, punėtorėve shėndetėsorė, mos-zbatimi
ligjit, mos-kontrolli nė tėrė territorin e vendit, strukturat paralele
serbe, korrupsioni i njė shkalle tė lartė, tenderomania, fyerjet
kėrcėnimet e rivalėve politik, parregullsitė e shumta nė zgjedhje,
jo-serioziteti nė punė, janė tregues tė qartė dhe pėrbuzja mė e madhe
qė aktualisht i bėhet qytetarit tė vendit.

Kėta tregues negativė, tė gjithėve na bėjnė ditur, se qeveritarėt
tanė pa kurrfarė bazė dhe pa fije turpi mundohen tė ē’orientojnė
vėmendjen e opinionit, me kinse re-formatizim tė qeverisė, freskim tė
saj, e broēkulla tė tilla, vetėm e vetėm qė tė zgjatet jeta e njė
pushteti tė sėmurė rėndė nga tė metat dhe gabimet e shumta, vetėm e
vetėm qė tė ruhet bashkėjetesa e partnerėve, tė cilėt dėshtimet e mėdha
i paraqesin si suksese tė mėdha.

Nė kėtė atmosferė tė nderė duket interesante, pse bashkėsia
ndėrkombėtarė nuk ka njė qėndrim tė qartė, nuk e pėrkrahė freskimin e
qeverisė. Lidhur me kėtė, e ardhmja do tė qartėsojė dy dilemat e sotme
lidhur me kėtė “indiferencė” tė ndėrkombėtarėve.

A thua ndėrkombėtarėt shohin fundin e kėsaj qeveria dhe jo freskimin
e saj apo emrat e pėrfolur pėr zėvendėsimin e tyre janė tė
papėrshtatshėm pėr ta?
Sido qė tė jetė, qytetarit tonė sot i intereson pėrmirėsimi i
standardit tė jetės sė tij. Ai do punė, do rritje pagash, do tė sheh me
sy, se Kosova po pėrparon dhe ardhmėria e tij ėshtė e sigurt nė kėtė
vend. Nė tė kundėrtėn, te qytetarėt do tė kemi vetėm zhgėnjim dhe
tensionim tė gjendjes.

Ėshtė e pa-tolerueshme qė vetėm ne shqiptarėt, nuk jemi tė pėrfshirė
nė liberalizim tė vizave. Kjo na ndodhi edhe si pasojė e neglizhencės,
por edhe tė paaftėsisė vepruese tė institucioneve tona. Nuk mund tė
ketė asnjė justifikim tjetėr sepse ecja ne Evropė varet shumė nga puna
jonė, nga serioziteti ynė.

Pėr fund, ne shqiptarėt duhet tė japim shembullin nė rajon se si
duhet shteti, si forcohet shteti dhe si prosperon shteti. Por kjo bėhet
ndryshe, jo me shembujt e deritanishėm. Ata qė nuk e besojnė kėtė duhet
t’ia lirojnė vendin njė klase tjetėr politike, tė pėrkushtuar, tė aftė
dhe tė pa-korruptuar. Kjo duhet tė vijė sa mė parė, qė tė binden edhe
tė tjerėt, se mundėsitė tona janė tė mira dhe rruga e sukseseve ėshtė
nevojė, kėrkesė dhe pėrpjekje e vazhdueshme si dhe shqetėsimi ynė mė i
madh.
avatar
*lissa*
Mik/e i Forumit
Mik/e i Forumit

Numri i postimeve : 7230
Location : n'PrishtTinė (*)
Registration date : 26/09/2009

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: opinione

Mesazh nga *lissa* prej Sat Jan 23, 2010 7:15 am

Jemi tė vendosur qė tė ruajmė paqen dhe sigurinė nė Kosovė, dhe nė rajon


Skender Hyseni

-
Deklaratė e ministrit tė Punėve tė Jashtme tė Republikės sė Kosovės,
Skender Hyseni nė Kėshillin e Sigurimit tė Kombeve tė Bashkuara -

New York
22 janar 2010

Z. President,
Anėtarė tė shquar tė Kėshillit tė Sigurimit,

Si gjithmonė, do tė dėshiroja sė pari t’ju falėnderoj pėr mundėsinė
e dhėnė qė t’ju njoftoj pėr gjendjen nė Kosovė, qė do tė thotė pėr tė
arriturat e vazhdueshme dhe pėrparimin e qėndrueshėm qė Republika e
Kosovės ka bėrė qė nga fjala ime e fundit nė Kėshill mė 15 tetor tė
vitit tė kaluar. Pėrpara se tė vazhdojė, do tė dėshiroja tė uroja pesė
anėtarėt e rinj, Brazilin, Gabonin, Libanin, Nigerinė dhe Bosnjė e
Hercegovinėn pėr zgjedhjen e tyre nė Kėshillin e Sigurimit.

Z. President,
Kosova ka vazhduar tė ndėrtojė institucionet e saj mbi bazat e
Kushtetutės sonė tė re demokratike, si dhe mbi bazėn e dispozitave tė
Planit Gjithėpėrfshirės tė Presidentit Martti Ahtisaari. Viti 2009 ka
qenė vit i suksesshėm pėr Kosovėn nė shumė rrafshe. Ne kemi kompletuar
procesin e anėtarėsimit nė Fondin Monetar Ndėrkombėtar dhe nė Bankėn
Botėrore. Njohja e pavarėsisė sė Kosovės ka vazhduar nė mėnyrė tė
pandėrprerė.

Qeveria e Kosovės ka qenė shumė e suksesshme nė adresimin dhe
zgjidhjen e shumė ēėshtjeve nga fusha e ekonomisė, drejtėsisė dhe
sigurisė nė tė gjithė Kosovėn. Mirėqenia e komuniteteve pakicė, si dhe
kthimi i refugjatėve tė Kosovės nė shtėpitė dhe pronat e tyre ka qenė
prioritet, dhe pėrparimi i arritur gjatė vitit 2009 ėshtė i dukshėm.

Pėrmirėsimi i kushteve nė rajonet e komuniteteve pakicė, veēanėrisht
nė komunat me shumicė serbe mbetet njė prej prioriteteve kryesore tė
Qeverisė sė Republikės sė Kosovės edhe gjatė kėtij viti. Ne do tė
vazhdojmė pėrpjekjet tona tė veēanta pėr tė intensifikuar tutje kthimin
e refugjatėve serbė tė Kosovės dhe pėr mbrojtjen dhe restaurimin e
trashėgimisė fetare dhe kulturore.

Sa u pėrket marrėdhėnieve me shtetet e tjera, 65 shtete nga e mbarė
bota tashmė e kanė njohur Kosovėn si shtet tė pavarur dhe sovran.
Njohjet mė tė fundit kanė ardhur nga Zelanda e Re, Republika e Malaėit
dhe Republika Islamike e Mauritanisė. Dėshiroj t’ju shpreh kėtyre
shteteve mirėnjohjen mė tė thellė pėr njohjen e pavarėsisė sė vendit
tonė.

Kosova ka hyrė nė marrėdhėnie diplomatike me mbi 25 shtete nga e
mbarė bota. Nė vazhdimėsi tė pėrfundimit tė suksesshėm tė procesit tė
demarkacionit fizik tė vijės kufitare me Republikėn e Maqedonisė, ne
kemi nėnshkruar njė marrėveshje pėr marrėdhėniet diplomatike dhe hapja
e ambasadave ėshtė nė rrugė e sipėr. Mė 15 janar 2010, marrėdhėniet
diplomatike janė vendosur edhe me Malin e Zi. Ambasadorėt do tė
shkėmbehen nė kohėn e duhur.

Kosova ėshtė e gatshme qė tė pėrmirėsojė marrėdhėniet edhe me
Republikėn e Serbisė. Dialogu mes vendeve tona mund tė zhvillohet pėr
shumė ēėshtje tė interesit tė pėrbashkėt dhe mund tė ndodhė vetėm nė
nivel tė barabartė, si midis dy shteteve tė pavarura dhe sovrane. Ne
refuzojmė ēfarėdo thirrje pėr rifillim tė negociatave pėr statusin. Pėr
mė tepėr, ne vlerėsojmė se thirrjet pėr ripėrtėritje tė negociatave pėr
statusin e Kosovės vijnė nga njerėz qė janė qoftė tė pavetėdijshėm pėr
situatėn dhe pėrpjekjet e jashtėzakonshme pėr tė gjetur konsensus ose,
edhe mė keq, kėrkojnė aktivisht qė tė destabilizojnė rajonin.

Negociatat e reja do tė ishin tepėr destabilizuese, dhe madje mund
tė prodhojnė konflikt tė ri nė rajon. Pavarėsia e Kosovės ėshtė e
pakthyeshme dhe kėshtu do tė mbetet, jo vetėm pėr hir tė Kosovės, por
edhe pėr hir tė paqes dhe sigurisė sė qėndrueshme rajonale, pėr tė
cilėn pavarėsia e Kosovės ka kontribuar aq shumė.

Ne po ashtu kemi lidhur njė numėr marrėveshjesh dypalėshe pėr
ēėshtje si Nxitja e Investimeve, Zbatimi i Ligjit, Bashkėpunimi nė
Fushėn e Shėndetėsisė, Lėvizja e Ndėrsjellė e Qytetarėve, Ripranimi i
Personave, Bashkėpunimi Ekonomik, Bashkėpunimi Policor, Asistenca
Reciproke nė Ēėshtje Doganore, Bashkėpunimi Zhvillimor, Heqja e
Ndėrsjellė e Vizave, etj., pėrfshirė me Shqipėrinė, Austrinė,
Danimarkėn, Francėn, Luksemburgun, Maqedoninė, Slloveninė, Turqinė dhe
Shtetet e Bashkuara tė Amerikės. Sė fundi, ne kemi lidhur dhe
marrėveshjen e parė pėr suksedim tė traktateve me Belgjikėn.

Z. President, Shkėlqesi,
Nė nėntor dhe dhjetor kanė ndodhur dy ngjarje shumė tė rėndėsishme
pėr Kosovėn: E para: Zgjedhjet. Mbėshtetur nė Kushtetutėn e Republikės
sė Kosovės dhe nė pajtim me njė numėr ligjesh qė qeverisin mbajtjen e
zgjedhjeve nė Kosovė, qė do tė thotė Ligji pėr Zgjedhjet e
Pėrgjithshme, por edhe ai pėr Zgjedhjet Komunale, tė dy tė miratuar nė
qershor 2008, ne kemi organizuar zgjedhjet pėr kuvendet dhe kryetarėt e
komunave tė 36 komunave tė Kosovės. Komisioni Qendror i Zgjedhjeve i
Kosovės si rrjedhojė ėshtė ngarkuar plotėsisht me organizimin dhe
mbajtjen e zgjedhjeve tė 15 nėntorit.

Ato ishin shumė tė rregullta dhe paqesore. Pjesėmarrja e
komuniteteve jo-shumicė nė kėto zgjedhje ishte e konsiderueshme. Prej
74 entiteteve tė certifikuara pėr tė garuar nė kėto zgjedhje, 40 sosh
pėrfaqėsojnė komunitete tė ndryshme pakicė. Prej tyre, 22 ishin
entitete politike tė serbėve tė Kosovės. Kjo ėshtė dėshmi e qartė se,
pėrkundėr thirrjeve tė vazhdueshme tė Serbisė, dhe nė tė vėrtetė
pėrkundėr presionit tė Qeverisė sė Serbisė dhe thirrjes pėr bojkot,
serbėt e Kosovės gjithnjė e mė tepėr po marrin pjesė nė ndėrtimin e
institucioneve nė Kosovė.

Pjesėmarrja e mirė e serbėve tė Kosovės nė kėto zgjedhje ėshtė
mirėpritur gjerėsisht. Nė njė rezolutė, menjėherė pas zgjedhjeve,
Parlamenti Evropian mirėpriti “pjesėmarrjen shumė tė mirė tė serbėve tė
Kosovės” dhe i vlerėsoi ato si “njė tregues inkurajues se komuniteti
serb i Kosovės ėshtė i gatshėm tė marrė pėrgjegjėsitė e veta nė
institucionet e Kosovės.”

Z. President, ne besojmė se zgjedhjet e nėntorit kanė krijuar njė moment tė ri nė ndėrtimin e njė Kosove shumetnike.
Misionet vėzhguese tė zgjedhjeve tė 15 nėntorit nė deklaratat e tyre
pėrfundimtare i kanė pėrshkruar zgjedhjet si tė lira, tė drejta dhe
demokratike. Delegacioni Ad Hoc i Parlamentit Evropian e mirėpriti nė
deklaratėn e vet, procesin nė vazhdim tė decentralizimit dhe, si e kanė
quajtur ata, ditėn paqėsore tė zgjedhjeve nė Kosovė. Deklarata e
Presidencės sė Bashkimit Evropian, “mirėpriti mbajtjen e rregullt tė
zgjedhjeve komunale,” si dhe pjesėmarrjen e gjerė tė grupeve tė
ndryshme etnike.

Reagime shumė pozitive pėr zgjedhjet erdhėn edhe nga Sekretari i
Pėrgjithshėm i NATO-s, Pėrfaqėsuesi i Posaēėm i Bashkimit Evropian nė
Kosovė, Ambasadorėt e shteteve tė ndryshme tė akredituar nė Prishtinė,
dhe OJQ tė ndryshme vendore dhe ndėrkombėtare. Edhe PSSP-ja “e vlerėsoi
trendin drejt njė pjesėmarrjeje mė aktive nga komuniteti serb i Kosovės
si njė hap inkurajues drejt pajtimit afatgjatė dhe integrimit me
komunitetin lokal.”

Pjesėmarrja nė votime nė komunat me shumicė serbe ka shkuar deri nė
54 pėrqind, nė Shtėrpcė nė raundin e dytė, pėrderisa nė tri komunat e
tjera tė reja tė Graēanicės, Kllokotit dhe Ranilluk-ut, pjesėmarrja nė
votime ishte rreth 25 pėrqind. Si rezultat, ne tash kemi katėr kryetarė
tė zgjedhur komunash nga partia SLS nė katėr komuna.

Zhvillimi i dytė qė unė do tė doja ta theksoja ishin deklaratat
gojore nė Gjykatėn Ndėrkombėtare tė Drejtėsisė nga 1 deri mė 11 dhjetor
2009. Delegacioni i Republikės sė Kosovės, i udhėhequr nga Ministri i
Punėve tė Jashtme, ju drejtua Gjykatės mė 1 dhjetor, duke ofruar
informacion pėrmbajtėsor pėr procesin. Pasi tė gjitha deklaratat
drejtuar Gjykatės tashmė janė nė dispozicion tė publikut, mė lejoni qė
tė theksojė se, Republika e Kosovės ka kėrkuar nga Gjykata, qė nė rast
se e sheh tė pėrshtatshme qė tė pėrgjigjet nė kėrkesėn pėr njė mendim
kėshilldhėnės, sipas rezolutės 63/3 tė Asamblesė sė Pėrgjithshme, tė
gjejė se Deklarata e Pavarėsisė e 17 shkurtit 2008 nuk ka qenė nė
kundėrshtim me asnjė rregull tė aplikueshėm tė sė drejtės
ndėrkombėtare. Ne kemi besim tė plotė nė Gjykatėn Ndėrkombėtare tė
Drejtėsisė.

Z. President, siē kam thėnė nė deklaratėn drejtuar Gjykatės, ne nuk
mund dhe nuk duhet tė harrojmė krimet kundėr njerėzimit dhe terrorin qė
Republika e Serbisė e ka ushtruar mbi popullin e Kosovės; gjėra tė
kėtilla nuk duhet tė pėrsėriten asnjėherė. Sido qė tė jetė, Z.
President, Shkėlqesi, ne nė Kosovė jemi tė pėrkushtuar qė tė shikojmė
kah e ardhmja.

Ne jemi tė vendosur qė tė ruajmė paqen dhe sigurinė nė Kosovė, dhe
nė rajon. Tash ėshtė mė e sigurt se asnjėherė mė parė se e ardhmja e
pėrbashkėt si pėr Kosovėn ashtu dhe pėr Serbinė, dhe nė tė vėrtetė pėr
tė gjithė kombet e Ballkanit Perėndimor, ėshtė nė anėtarėsimin
pėrfundimtar nė Bashkimin Evropian, ashtu siē thuhet nė raportin mė tė
fundit tė Komisionit Evropian tė tetorit 2009.

Ne po ashtu shikojmė kah dita kur do tė mund tė zėmė vendin tonė si
Anėtar i Kombeve tė Bashkuara. Zotimet e shprehura nė Deklaratėn tonė
tė Pavarėsisė dhe nė Kushtetutėn tonė, demonstrojnė vullnetin tonė pėr
tė marrė pėrgjegjėsitė e kėtij anėtarėsimi. Nė vijė me kėtė, Qeveria
ime sė fundi u pajtua pėr njė projektligj qė i mundėson Kosovės tė
zbatojė sanksionet e Kėshillit tė Sigurimit tė Kombeve tė Bashkuara, i
cili pritet tė miratohet sė shpejti nga Kuvendi i Republikės sė Kosovės.

Shkėlqesi, gjendja e pėrgjithshme e sigurisė nė Republikėn e Kosovės
ėshtė e qetė dhe e qėndrueshme, ndonėse gjendja nė veri mbetet njė
ēėshtje shqetėsuese. Pėrpjekjet e shtuara dhe tė vazhdueshme janė tė
nevojshme pėr tė parė pėrmirėsim tė mėtejshėm tė gjendjes dhe pėrparim
nė atė pjesė tė Kosovės. Institucionet dhe Qeveria e Republikės sė
Kosovės kanė bashkėpunuar ngushtė me Misionin e Bashkimit Evropian pėr
Sundim tė Ligjit pėr tė luftuar krimin dhe korrupsionin, si dhe pėr tė
parandaluar veprime tė mėtejshme shkatėrrimtare tė strukturave paralele
dhe kriminale nė veri.

Ndėrhyrja skajshmėrisht pėrēarėse e Qeverisė sė Republikės sė
Serbisė nė Republikėn e Kosovės, dhe mbėshtetja pėr strukturat paralele
ka vazhduar. I ashtuquajturi nominim i gjykatėsve dhe prokurorėve pėr
gjykatat nė Kosovė i kohėve tė fundit nga autoritetet e Serbisė ishte
njė sulm tjetėr i rėndė nė sistemin e gjykatave tė Kosovės, siē duket
me qėllimin e qartė tė minimit tė procesit nė vazhdim tė
decentralizimit dhe themelimit tė komunave me shumicė serbe. Ky ėshtė
po ashtu njė tentim pėr tė bllokuar dhe minuar pėrpjekjet e pėrbashkėta
tė EULEX-it dhe Kosovės nė vendosjen e rendit dhe ligjit nė tė gjithė
Kosovėn pėrmes ndėrtimit tė institucioneve shumetnike. Ndėrhyrja e
vazhdueshme destabilizuese e Serbisė nė vendin tim ėshtė e papranueshme
dhe ajo duhet tė marrė fund.

Kosova, nga ana e saj, do tė vazhdojė tė gjejė mėnyra pėr tė
pėrmirėsuar dhe forcuar edhe mė shumė marrėdhėniet me fqinjėt,
pėrfshirė me Serbinė, dhe kjo mbetet njė prej prioriteteve kyēe tė
Qeverisė sime.

Z. President,
Nė fund, dėshiroj t’ju falėnderoj ju dhe anėtarėt e Kėshillit tė
Sigurimit pėr mundėsinė e dhėnė qė t’i paraqes pikėpamjet e Kosovės. Ne
mezi presim tė punojmė me tė gjithė anėtarėt e Kėshillit, dhe nė tė
vėrtetė me tė gjithė anėtarėt e Kombeve tė Bashkuara, pėr tė promovuar
qėllimet tona tė pėrbashkėta tė paqes ndėrkombėtare, dhe tė
stabilitetit e tė bashkėpunimit rajonal nė Ballkanin Perėndimor.

Ju faleminderit!
avatar
*lissa*
Mik/e i Forumit
Mik/e i Forumit

Numri i postimeve : 7230
Location : n'PrishtTinė (*)
Registration date : 26/09/2009

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: opinione

Mesazh nga *lissa* prej Sat Jan 30, 2010 11:06 am

“Tėrmeti” nė Nju Jork!


Agim Muhaxheri

S'ka
kthim prapa. Pavarėsinė tonė e kanė njohur deri mė tani 65 shtete,
priten njohjet e reja gjatė kėtyre javėve, muajve. Me Serbinė mund tė
bisedojmė, jo pėr statusin, por pėr ēėshtje teknike, ēėshtjet qė i
preokupojnė shqiptarėt dhe serbėt, spikati nė seancėn e KS tė OKB-sė,
me 22 janar, ministri i Jashtėm i Republikės sė Kosovės, Skėnder Hyseni.

Paraqitja e zotėri Hysenit ishte dinjitoze. Rivalit tė tij, Boris
Tadiqit nuk i lejoi kėnaqėsinė, luksin, tė luaj lojėn si macja me miun.
E nxori nga takti Tadiqin, ia bėri 8 me 2, ia mbylli gojėn, tė mos flet
mė dokrra. Ndodhi polemika e ashpėr, polemika 'inter partes', e dy
pėrfaqėsuesve tė shteteve, tė Serbisė dhe Kosovės.

Kjo seancė, e cila zgjati 2 orė e dyzet minuta, kujtoj, i ngjante
seancave nė procesin gjyqėsor tė Hagės. Serbia edhe kėtu u rrėfye si tė
jetė nė kishė, jo nė parlamentin e botės. Megjithėkėtė, pėrfaqėsuesit e
shteteve qė s'e kanė njohur pavarėsinė tonė, Brazili, Meksika, Uganda,
Nigeria, Libani... lanė tė nėnkuptohet se presin vendimin, mendimin e
Gjyqit tė Hagės pėr tė ndėrmarrė hapin e mėtejshėm.

Tadiqi e Hyseni pjesėn hyrėse tė fjalimeve ia kushtuan pasojave tė
tėrmetit katastrofal nė Haiti, ngushėlluan popullin e kėtij vendi, por
edhe OKB-nė, personeli i sė cilės e pėsoi nė kėtė tragjedi. Kjo ishte
ana njerėzore. Pastaj, Tadiqi e luajti lojėn e vet, "hyri llugave".

Zotėri Hysenin e pėrshėndetėn edhe ata, vendet e tė cilėve nuk e
kanė njohur pavarėsinė tonė. Ia pėrmendėn emrin e mbiemrin, jo
funksionin. Disa i pėrmendėn edhe funksionin sipas asaj: "ministri i
jashtėm i Kosovės". Hysenin s'e pėrshėndeti Rusia. Pėrfaqėsuesi i
Austrisė, vendi i tė cilit ka njohur pavarėsinė tonė, e bėri njė
lapsus, "harroi" ta pėrshėndes Hysenin. Pse ?!

Ajo ēka ndodhi nė Nju Jork ishte njė "tėrmet" pėr Boris Tadiqin dhe
ministrin e tij Vuk Jeremiqin. S'do ta harrojnė "uraganin", goditjet e
fuqishme qė ua shkaktoi ministri Hyseni. Do ta kujtojnė Hysenin,
"njeriun e vogėl", si Napoleon Bonaparte i Francės, i cili ua bėri
"sytė xixa".

"Vjersha" e Tadiqit u pėrsėrit. Mirė e kishte mėsuar vjershėn,
Kosovėn e quante "krahina jonė", "krahina serbe", por edhe "Kosovė e
Metohi". Presidenti serb, i cili dukej i shqetėsuar, nervoz, orvatej tė
bėj akrobacinė, kundėrshtoi planin e Pieter Feithit, pėrfaqėsuesit tė
Zyrės Ndėrkombėtare Civile (ICO-sė) dhe tė Qeverisė sonė 'pėr
integrimin e veriut tė Kosovės'. Kėtė plan e cilėsoi tejet tė
rrezikshėm pėr serbėt matanė lumit Ibėr. Ai shprehu aversion ndaj kėsaj
Zyre, e cila sipas tij na qenka e "ashtuquajtur", "Zyre ilegale".

Gazeta beogradase, Politika online, e 23 janarit, shkėput njė
vlerėsim tė Tadiqit se "... 'zgjidhja definitive' e Prishtinės pėr
veriun e Kosovės nuk do tė sjellė asgjė tė mirė pėr ata qė rrojnė atje.
Kjo do t'i kėnaq vetėm ekstremistėt...". Kjo gazetė informatėn e saj e
titullon - Tadic: Plan za severno Kosovo opasna provokacija ( "Tadiq:
Plani pėr veriun e Kosovės provokim i rrezikshėm").

Serbia, shkaktarja e katėr luftėrave, e pėrkėdhelur nga Evropa, i
bie "flakaresh" BE-sė, familjes elite. Evropa i bėri favore asaj, e
futi nė "zonėn e Schengenit". Ndėrkaq, ajo e shan BE-nė, ku pretendon
tė anėtarėsohet !

Njė kapitull tė posaēėm Tadiqi i kushtoi strukturave paralele qė
veprojnė matanė lumit Ibėr. Sipas tij kėto janė " legale", ndėrsa
"ilegale" i cilėsoi tė gjitha institucionet e Prishtinės zyrtare.
Tėrthorazi la tė nėnkuptoj se Beogradi haptazi i financon bandat e
Milosheviqit, u jep atyre bakshishin prej 42 milion euro pėr ta minuar
demokracinė nė kėtė pjesė tė rajonit. Shprehu emocionin se si
institucionet e Kosovės po e lėnė "nė terr" pjesėn veriore tė
Mitrovicės, thuajse diplomatėt nuk e dinė realitetin se kėtu energjia
elektrike vjen nga KEK-u.

Natyrisht, kjo qė pohoi Tadiqi, s' ėshtė ndonjė befasi. Ky ėshtė
zhargoni i kundėrshtarėve tė pavarėsisė, s'pritet nga ta diēka e meēme.

Tadiqi foli pėr "shuarjen" e gjyqeve tė Kosovės, formimin e gjyqeve
dhe prokurorive tė veta, "gjyqit tė lartė" dhe "gjykatės themelore", me
seli nė pjesėn veriore tė Mitrovicės dhe "filialat nė Shtėrpcė,
Gorazhdec, Graēanicė dhe Ranillug. Regjimi i tij e bėri me bujė tė
madhe emėrimin e prokurorėve dhe gjykatėsve nė Kosovėn, tė cilėt
zyrtarisht "do t'ia nisin punės qė nga 1 janari 2010". Nuk tregoi ai a
funksionojnė "gjykatat e katundeve" nė territorin e Kosovės. Sikur i ra
pishmanit, nuk i shpjegoi hollėsitė e kėtij "emėrimi...", s'e bėri kėtė
tė mos bėhet pėrrallė para diplomatėve. Diplomatėt e dinė se ē' ėshtė
sistemi unik i drejtėsisė.

Kryesuesi i seancės, pėrfaqėsuesi i Kinės, i zhveshur nga emocionet,
iu pėrmbajt parimit audiatur et altera pars, nuk u hyri nė hak palėve.
I lejoi Tadiqit tė flet dy herė, i lejoi edhe Hysenit tė paraqet
replikėn, kundėrvėnien ndaj asaj qė kishte pohuar rivali i tij.
Replikėn e tij ministri e nisi me fjalėt "po i sqaroj disa gjera...".
Kėsaj radhe, nuk lexoi, i bėri tė ditur audiencės provokimet e fundit
tė Serbisė. I pėrmendi njė pėr njė, me njė anglishte tė artikuluar.

Hyseni e tha troē se tash 10 vjet serbėt matanė lumit Ibėr, nuk e
paguajnė energjinė elektrike. Kėshtu nuk ngjet nė asnjė vend tė botės,
tha ai. Po ashtu, Hyseni iu kundėrvė rivalit tė tij, regjimit tė
Beogradit, rreth "emėrimit tė prokurorėve dhe gjykatėsve" nė shtetin e
Kosovės. Njė veprim i kėtillė, tha Hyseni, ėshtė ndėrhyrje e Serbisė nė
punėt e brendshme. Pėrmendi skandalin e ministrit tė Serbisė, Goran
Bogdanoviqit, i cili hyri tinėza nė shtetin tonė, vajti nė Shtėrpcė pėr
tė mbajtur fjalim politik, por kėtė policia e pėrzuri. Ka ligje,
rregulla, si hyn njė ministėr i huaj nė njė vend, kujt i kėrkohet leja,
kush vendos pėr tė.

Vazhdon filarmonia e politikanėve dhe popave. Kreu i kishės serbe,
pasardhėsi i patriarkut Pavle, i porsazgjedhuri Irinej Gavrilovic, nė
fjalimin e tij, nė ceremoninė pėruruese, tha se "Kosova ėshtė
Jerusalemi ynė" dhe se "Serbia pa Kosovėn nuk ėshtė Serbi".Patriarku
Irinej (Gavrilovic) le tė bėj politikė, tė sheh ėndrra. Kėsaj pune i ka
vdekur nėna, zotėrinj tė Beogradit.
avatar
*lissa*
Mik/e i Forumit
Mik/e i Forumit

Numri i postimeve : 7230
Location : n'PrishtTinė (*)
Registration date : 26/09/2009

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: opinione

Mesazh nga *lissa* prej Sat Jan 30, 2010 11:06 am

As Serbia, as Kosova nė BE!


Prof.dr. Mehdi Hyseni

- Barometri diplomatik -
Pa njohjen reciproke, sipas procedurės juridike tė sė Drejtės
Ndėrkombėtare, si pėr Serbinė, ashtu edhe pėr Kosovėn, hyrja e tyre nė
BE, do tė jetė vetėm njė utopi e shkretė. Asgjė mė shumė!

1.
Shtetarėt (politikanėt dhe diplomatėt) e Serbisė dhe tė Kosovės po
ushqejnė iluzione tė kota, sa pėr ta mashtruar opinion publik se, gjoja
BE-ja u ka premtuar se, sė shpejti, kėto dy vende tė ndryshme
ballkanike, do tė jenė anėtare tė saj.

Pavarėsisht nga lojėrat e ndryshme simuluese politike dhe diplomatike
se, Kosova dhe Serbia brenda njė kohe tė shkurtėr, do tė integrohen nė
kuadrin e BE-sė, ligjėrisht, sipas standardeve tė procedurės sė
pranimit, asnjėra prej kėtyre dy vendeve ballkanike nuk do tė ketė
rast, qė tė jenė anėtare tė BE-sė, pėr shkak se Serbia dhe Kosova nuk e
njohin njėra-tjetrėn si shtete sovrane dhe tė pavarura.

Pra, si Beogradi, ashtu edhe Prishtina, duhet ta mbajnė parasysh faktin
e rėndėsishėm se, pa njohjen e ndėrsjellė tė tyre, nuk kanė asnjė shans
real, qė tė integrohen nė BE. Me gjithė premtimet e politikės dhe tė
diplomacisė sė improvizuar tė qarqeve me kompetencė pėr zgjerimin e
BE-sė.

Ndryshe, vetėm politikanėt, diplomatėt dhe shtetarėt naivė dhe tė gjorė
si tė Beogrdit, ashtu edhe tė Prishtinės po e gėnjejnė dhe, po e
mashtrojnė opinionin e tyre publik se, edhe pa njohjen reciproke tė dy
vendeve tė tyre, do tė mund tė hyjnė nė BE. Kjo ėshtė vetėm njė utopi e
shkretė, qė ėshtė nė favor tė propagandės politike dhe tė diplomacisė
ditore tė Beogradit dhe tė Prishtinės.

2.
Gjithashtu, problemi i Kosovės Veriore nuk mund tė zgjidhet derisa
qeveria e Kosovės sė bashku me EULEX-in (veē mjeteve politike dhe
diplomatike paqėsore) nuk marrin edhe masat urgjente juridike pėr
spastrimin e strukturave paralele politike shtetėrore tė Serbisė nė
mbarė Kosovėn, e nė veēanti nė Veri tė Kosovės.

Ligjėrisht, sipas sė Drejtės Ndėrkombėtare, kur dy vende tė ndryshme
nuk e njohin njėra-tjetrėn, praktikisht nuk mund tė kenė kurrfarė
marrėdhėniesh bashkėpunimi ndėrmjet tyre (politike, ekonomike,
tregtare, diplomatike etj.).

Prandaj, nė kėtė kuptim duhet shikuar dhe trajtuar edhe marrėdhėniet ndėrshtetėrore tė Serbisė me Kosovėn.

Derisa Serbia nuk e njeh Kosovėn si shtet tė pavarur dhe sovran, ėshtė
krejtėsisht e qartė se, nuk mund tė ketė kurrfarė marrėdhėniesh qoftė
ekonomike, politike, tregtare, kulturore, qoftė diplomatike etj.

Nė kėtė kontekst, duhet shikuar edhe lėvizjen e qytetarėve tė kėtyre dy
shteteve, tė cilėt nuk e gėzojnė tė drejtėn e hyrje-daljes sė tyre as
nė Serbi, e as nė Kosovė, para se Beogradi dhe Prishtina zyrtare t’i
kenė shkėmbyer aktet dhe instrumentet e tyre juridike ndėrkombėtare tė
njohjes sė ndėrsjellė tė Kosovės dhe tė Serbisė.

Pra, sipas rregullave dhe normave tė sė Drejtės Ndėrkombėtare si
lidhjet ekzistuese tė Kosovės me Serbi (ekonomi dhe tregti etj.), ashtu
edhe hyrja e qytetarėve tė Serbisė nė Kosovė (e personave privatė, edhe
e atyre shtetėrorė, siē ishte rasti i fundmė i hyrjes sė Boris Tadiqit
nė Kosovė, me rastin e vizitės sė tij Manastirit tė Deēanit), ėshtė
krejtėsisht ilegale dhe e palejueshme, sepse bie ndesh me tė drejtėn
ndėrkombėtare.

Gjithashtu, ky reciprocitet vlen edhe pėr shtetarėt dhe pėr individėt
privatė tė Kosovės, tė cilėt nuk kanė asnjė tė drejtė, tė hyjnė nė
Serbi, qoftė pėr qėllime tė bashkėpunimit zyrtar, qoftė pėr qėllime
tregtare, ekonomike, kulturore etj.

Pra, nė kuptimin juridik tė sė drejtės ndėrkombėtare, derisa Serbia nuk
e njeh Kosovėn, nuk mund tė ketė kurrfarė bashkėpunimi tė ndėrsjellė
midis Beogradit dhe Prishtinės.

Sikur kėto rregulla, norma dhe parime tė sė drejtės ndėrkombėtare, tė
ishin zbatuar me konsekuencė nga qeveritė e deritashme tė Kosovės dhe
tė UNMIK-ut (1999-2010), sigurisht se, sot, nuk do tė ishin ballafaquar
me problemin dhjetėvjeēar tė Kosovės Veriore, si shkak dhe pasojė e
ndėrhyrjes direkte tė Serbisė. Mirėpo, do tė ndodhte e kundėrta.
Serbia, patjetėr, do tė kishte qenė e detyruar, qė ta njihte Kosovėn si
shtet tė pavarur dhe sovran. Ndryshe, nuk do tė kishte pasur kurrfarė
gjase, qė tė interesohej dhe, tė vendoste kontakte me minoritetin e saj
kolon nė Kosovė.

Mirėpo, duke qenė se politika, ligji, kushtetuta dhe diplomacia e
kuvendeve dhe e qeverive tė derisotme tė Kosovės kanė dėshtuar nė kėtė
plan, duke e injoruar tė drejtėn ndėrkombėtare, kėtė gabim fatal,
gjithashtu, ilegalisht, nė kundėrshtim me tė drejtėn ndėrkombėtare dhe
me Kartėn e Kombeve tė Bashkuara etj., Beogradi e ka shfrytėzuar duke
ndėrhyrė nė punėt e brendshme tė Kosovės, me ē’rast qe 10 vjet ia ka
shkėputur Kosovėn Veriore!

Sė fundi, duhet tė nėnvizojmė se, si Beogradi, ashtu edhe Prishtina i
kanė shkelur rregullat dhe standardet e sė drejtės ndėrkombėtare ngase
kanė lejuar dhe kanė pranuar organizimin e zgjedhjeve vendore,
parlamentare dhe presidenciale tė Serbisė nė Kosovė!

Ky akt ilegal i ndėrmarrė nga Serbia dhe, i lejuar nga Kosova, ėshtė nė
kundėrshtim flagrant me tė drejtėn ndėrkombėtare, me Kartėn e Kombeve
tė Bashkuara dhe me Aktin Pėrfundimtar tė Helsinkit (Kreu VIII), sepse
asnjė shtet nė botė nuk ka tė drejtė tė organizojė kurrfarė zgjedhjesh
tė tij, nė njė shtet tjetėr tė huaj.

Pėr tė gjitha ndėrhyrjet dhe shantazhet e derisotme tė Serbisė nė
Kosovė, tė kryera gjatė dekadės sė fundit tė kėtij shekulli
(1990-2010), fajin dhe pėrgjegjėsinė kryesore e mbajnė qeveritė dhe
parlamentet e derisotme tė Kosovės sė bashku me kryetitullarėt e tyre,
sepse de fakto dhe de jure kanė shkelur jo vetėm drejtėn ndėrkombėtare,
por edhe atė historike tė shqiptarėve, qė ėshtė favor tė realizimit tė
plotė tė vetėvendosjes sė Kosovės.

Si pasojė e njė politike tė tillė tė gabuar tė elitave tė ndryshme
politike tė Kosovės(1990-2010), tash kemi problemin e Qipros nė Veri tė
Kosovės. Sipas tė tė gjithė parametrave politikė dhe diplomatikė
ndėrkombėtarė, problemi i Kosovės Veriore, nuk ka gjasa reale, qė tė
zgjidhet nė mėnyrė paqėsore, por vetėm me mjete juridike, sepse,
ndryshe, Serbia nuk do tė tėrhiqet nga pozicionet e saj paraprake nė
Kosovėn Veriore, dhe mė gjerė nė tėrė Kosovėn.
avatar
*lissa*
Mik/e i Forumit
Mik/e i Forumit

Numri i postimeve : 7230
Location : n'PrishtTinė (*)
Registration date : 26/09/2009

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: opinione

Mesazh nga *lissa* prej Sat Jan 30, 2010 11:07 am

Ndėrmarrjet komunale ēelės i vetėm suksesi nė ofrimin e shėrbimeve publike


Naim Sahiti

Tranzicioni
i sistemit politik dhe ekonomik solli njė gjendje krejtėsisht tė re nė
Kosovė. Tė nisur kinse nga parimet e ekonomisė sė tregut qė gjithēka
duhet tė privatizohet, Institucionet tona apo mė mirė tė themi zyrtarė
tė kėtyre institucioneve qė vendosin pėr ekonominė nė Kosovė, marrin
vendime tė ēuditshme pėr tė privatizuar gjithēka duke sjellė shpesh
dilemėn se a janė kėto institucione duke punuar nė tė mirėn e vendit
apo tė kundėrtėn.

Kemi dėgjuar shpesh pėr reagime tė zyrtarėve komunal lidhur me
pronėn komunale e cila nė disa raste edhe pse ka qenė e evidentuar si e
tillė ėshtė shitur duke mos pėrfillė interesin e komunave qė nė
shkallėn e organizimit tonė janė shkalla e parė e organizimit dhe
pėrgjegjėsisė ndaj qytetarėve.

Shpesh ka ndodhur qė pronėn e Komunės ėshtė dashur qė ta mbrojnė nė
procedura gjyqėsore ndaj Institucioneve tė kėtij vendi qė kanė marrė
vendime arbitrare dhe tė ēuditshme. Kėshtu toka e kooperativave
bujqėsore, ndėrmarrjeve tė falimentuara para luftės apo edhe pronave
tjera komunale janė shitur nė kundėrshtim me interesin e Komunės dhe
qytetarėve. Sot kemi njė gjendje tė vėshtirė pėr komuna kur ndonjė
donatorė ofrohet pėr ndėrtim tė njė ēerdhe apo shkolle dhe komunat nuk
kanė tokė pėr tė mundėsuar realizimin e kėtyre donacioneve e mos tė
flasim tė investitorėve.

Pėr tė qenė gjendja edhe mė e rėndė nė komunat tona, janė edhe
vendimet e marra pėr tė shitur ndėrmarrjet shoqėrore qė kanė ofruar
shėrbime direkte pėr qytetarė. Nė vend tė forcimit tė kėtyre
ndėrmarrjeve, duke i deleguar kompetencat tek komunat, janė shitur edhe
ato ndėrmarrje qė janė jetike, si ndėrmarrja dhe prona e tregjeve,
stacionet e autobusėve, ndėrmarrjeve pėr mirėmbajtjen e rrugėve etj.

Shembull njė qyteti i shitet tregu, e nė anėn tjetėr me
legjislacionin nė fuqi komuna nė bazė tė pėrgjegjėsive duhet tė krijojė
dhe menaxhon me tregje. Format qė tregjet e shitura tė mbesin me statut
tė tillė nuk janė aspak tė zbatueshme, ngase nuk ka mekanizma
kontrollues e detyrues. A thua ka qenė mė lehtė qė njė ndėrmarrje tė
tillė tė kalohet nėn kompetencat e komunės apo ėshtė dashur tė krijohet
njė amulli e tillė.

Komunat kanė shumė vėshtirėsi qė tė ofrojnė shėrbime publike
cilėsore nė mungesė tė mekanizmave siē kanė qenė ndėrmarrjet komunale.
Mbushja e gropave nėpėr rrugėt tona duhet tė tenderohet, dhe shpesh,
pėr shkak tė procedurave tė komplikuara tė tenderimit gropat mbesin pa
u rregulluar me muaj. Gjendje e njėjtė ėshtė edhe tek mirėmbajtja e
ndriēimit, mirėmbajtjes sė banesave, varrezave, pastrimit tė rrugėve,
largimit tė borės, trajtimit tė mbeturinave, transportit publik,
objekteve kulturore e sportive etj.

Nė shumicėn e rasteve, komunave i ėshtė bartur pėrgjegjėsia pėr
ndėrmarrjet e mbledhjen e mbeturinave, ndėrsa qė paradoksi mė i madh
janė ndėrmarrjet e ujit e kanalizimeve tė cilat nuk i pėrgjigjen
komunave, ndėrsa komunat bėjnė investime nė shtimin dhe rregullimin e
rrjetit tė ujit apo kanalizimeve - e pastaj kėto rrjete i dorėzohen
ndėrmarrjes e cila pastaj vetėm me vullnetin e drejtorit apo bordit,
mund tė koordinojė punėt apo bashkėpunon me institucionet komunale.

Ėshtė koha e fundit qė kjo gjendje tė ndryshoi. Qeveria e Kosovės
duhet menjėherė qė ato ndėrmarrje qė ofrojnė shėrbime publike ti
transferojnė tek komunat. Ndėrmarrjet e ujit dhe kanalizimeve,
tregjeve, ato tė transportit publik (autobusėt dhe stacionet),
ndėrmarrjet banesore, ndėrmarrjeve pėr mbledhjen e mbeturinave me tė
gjitha asetet e tyre etj., tė kalojnė nėn menaxhimin e komunave, ndėrsa
qė komunat pėrmes bordeve tė ushtrojnė menaxhimin e kėtyre ndėrmarrjeve.

Sigurisht qė kjo do tė ndihmon dukshėm nė veprimtarinė e kėtyre
ndėrmarrjeve por ajo ēka ėshtė edhe mė e rėndėsishme tė pėrmirėsohen
shėrbimet publike qė ofrojnė kėto ndėrmarrje, ngase deri mė tani ėshtė
parė qė mbikėqyrja ka munguar.

Funksionimi i komunave nė rajon por edhe mė gjerė nuk mund tė
mendohet nė formėn siē janė komunat tona nė Kosovė. Zagrebi shembull
aktualisht ka 23 ndėrmarrje komunale, duke pėrfshirė edhe ato
profitabile, si ndėrtimi i banesave, ndėrmarrjes tregtare, rrjetit tė
barnatorėve etj. Edhe komunat nė shtetet fqinje si Maqedoni, Shqipėri,
Serbi por edhe nė shtetet evropiane kanė tė organizuara ndėrmarrje tė
tilla komunale, apo holding kompani qė kryejnė shėrbime publike.

Po ashtu komunat e Kosovės duhet tė krijojnė holding kompani, tė
cilat do tė pėrfshinin ndėrmarrjet ekzistuese si dhe ato qė do tė
krijoheshin nė ndėrkohė, si pėr mirėmbajtjen-pastrimin e rrugėve,
ndriēimit publik e sinjalistikės, mirėmbajtjes sė objekteve komunale
(shkollave, ambulancave…), sipėrfaqeve tė gjelbėra, parkingjeve,
reklamave etj.

Kėto ndėrmarrje do tė krijonin kushte pėr ofrimin e mirėfilltė tė
shpejtė e cilėsor tė shėrbimeve ndaj qytetarėve por do tė krijonin edhe
mundėsi tė kursimit tė buxheteve komunale ngase punėt nė mirėmbajtje
apo fusha tjera ndėrmarrjet komunale do ti kryenin me qėllim tė
mbulimit tė funksionimit e jo pėrfitimit siē logjikshėm bėjnė
ndėrmarrjet private qė pėrmes tenderėve kryejnė aktualisht njė pjesė tė
madh tė kėtyre shėrbimeve.

Qeveria e Kosovės duhet tė rregullojė edhe ēėshtjet e pasurive tė
pazgjidhura siē janė banesat e programeve tė ashtuquajtura
Ju-programit, pastaj tė mediumeve publike siē kanė qenė radiot lokale
etj.

Me krijimin e ndėrmarrjeve tė reja komunale qė ofrojnė shėrbime
publike por edhe tė atilla qė do tė krijojnė profit pėr buxhetet
komunale, komunat do tė fuqizohen edhe nė aspektin financiar edhe nė
atė tė ofrimit tė shėrbimeve publike. Nuk shoh se kush do tė mund tė
humb nė rast tė krijimit tė ndėrmarrjeve komunale apo holding kompanive
komunale, pėrveē njė grup i vogėl i bizneseve qė aktualisht pėrfitojnė
nga punėt qė bėjnė nė shėrbime tė tilla.

Bizneset apo ndėrmarrjet private duhet tė pėrfshihen pėrmes
aksioneve tė caktuara nė kėto ndėrmarrje tė reja ,qė do tė krijonte
mundėsinė e investimeve nė krijimin e mjeteve dhe kushteve pėr punė tė
ndėrmarrjeve komunale.

Qeveria e parlamenti duhet tė ndryshojnė ligjet dhe tu krijojnė
kushtet komunave qė tė jenė tė suksesshme nė zbatimin e pėrgjegjėsive
tė tyre.

Ne duhet ta dimė qė duhet shpejtė ti pėrmirėsojmė shėrbimet ndaj
qytetarėve andaj duhet tė praktikojmė forma tė sprovuara se si ta bėjmė
kėtė.
avatar
*lissa*
Mik/e i Forumit
Mik/e i Forumit

Numri i postimeve : 7230
Location : n'PrishtTinė (*)
Registration date : 26/09/2009

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: opinione

Mesazh nga *lissa* prej Sat Jan 30, 2010 11:07 am

Sa po kujdesimi pėr Diasporėn?


Ismet Mulaj


nė fund Kosova ėshtė duke diskutuar pėr njė ligj pėr Diasporėn. Ky
ėshtė njė hap i duhur nė drejtim tė humanizmit tė ligjeve tona. Ai e
kthen vėmendjen e shoqėrisė sonė drejt njė pjese tė rėndėsishme tė saj,
qė ėshtė Diaspora.

Nė kėto vite tė vėshtira pėr mbijetesėn kombėtare, tė mėrguarit kanė
ndihmuar kėtė mbijetesė. Format e tyre tė organizimit, mbledhja e
fondeve pėr arsimin paralel ndėrtimin e rezistencės se armatosur si dhe
mbajtjen e gjallė tė ekonomive familjare janė shembuj tė shkėlqyer tė
shėrbimit tė diasporės pėr zhvillimin tonė. Pra, siē pranohet
gjerėsisht, Diaspora jonė pėrfaqėson ashtu si dhe nė rastin e
Shqipėrisė, Izraelit etj, aktorin mė tė rėndėsishėm ekonomik tė vendit.
Bazuar ne disa studime te Institutit RIINVEST, remitancat qe sjellin
diaspora sillen: rreth 20 deri 30 % tė tė ardhurave kombėtare.

Tė mendosh pėr ruajtjen e gjuhės shqipe, zhvillimin kulturor tė
tyre, hapėsirėn televizive nė funksion tė tyre ėshtė diēka vėrtet
largpamėse dhe me njė pėrkushtim patriotik shumė pak tė ndeshur nė
histori.

Por ne si Shoqėri propozojmė diēka tjetėr. Mė tė avancuar. Njė
faktori kaq tė rėndėsishėm si Diaspora duhet t’i lejohet mė shumė se
kaq. Ne duhet tė krijojmė kushtet qė njerėzit e diasporės sonė tė pjesė
e zhvillimit te vendit. Tė marrin pjesė nė proceset politike. Kjo mund
tė bėhet qoftė nėpėrmjet zgjedhjes sė pėrfaqėsuesve tė tyre nė
parlamentin e Kosovės, qoftė nėpėrmjet pėrfshirjes sė tyre nė votime
pėr kandidatėt e partive tona njėlloj si qytetarėt me banim nė Kosovė.
Ky hap ėshtė i domosdoshėm pėr disa arsye.

Pesha e diasporės nė pikėpamje demografike ėshtė e madhe e rendit tė
30%. Nuk mund tė injorohet, tė nxirret jashtė shoqėrisė njė grup kaq i
madh i popullsisė. Shikoni listat zgjedhore dhe arrini tė kuptoni
peshėn e tyre.

Sė dyti, Diaspora pėrfaqėson potencialin mė tė madh demokratik tė
Kosovės. Ajo ėshtė e pėrbėrė nga tė rinj e tė reja, burra e gra qė janė
formėsuar me kulturėn perėndimore demokratike. Ata mund tė ndikojnė
pozitivisht nė demokratizimin e jetės sonė tė brendshme, duke injektuar
nė shoqėri vlera tė reja. Kjo diasporė ka ndjenjė tė zhvilluar
organizimi jashtė vendit, ka aktivitet shoqėror, ka ndjenjė tė fortė
kombėtare. Ajo nuk ėshtė njė diasporė qė po asimilohet, pra ne kemi
nevojė tė madhe pėr tė.

Sė treti, kjo nuk ėshtė diēka qė e bėjmė vetėm ne. Tė gjithė vendet
qė kanė diasporė tė madhe i gjejnė rrugėt pėr pėrfshirjen e tyre nė
jetėn politike tė brendshme, madje dhe ato perėndimoret, nuk duhet
harruar Izraelin apo vendin tonė fqinjė Kroacinė. Dikush madje ngre njė
ministri nė funksion tė tyre, megjithėse besnikė tė idesė pėr njė
sistem shtetėror me burokraci sa mė tė vogėl ne mbėshtesim idenė e njė
agjencie nė varėsi tė kryeministrit edhe njė institut autonom qė tė
trajtojė problemet e tyre sipas ligjit tė ri.

Dikush mund tė flasė pėr problemet qė mund tė krijohen prej kėsaj
pėrfshirjeje, pamundėsisė pėr votim tė diasporės tanė qė jetojnė nė
vende tė ndryshme. Tė shpėrndarė nėpėr Evropė apo gjetkė dhe ndėrkohė
trupi ynė diplomatik ėshtė i vogėl dhe nė konsolidim e sipėr qė tė
marrė pėrsipėr njė angazhim tė tillė. Ne duhet tė studiojmė forma apo
modele qė e mundėsojnė me koston mė tė vogėl pėrfshirjen e emigrantėve
nė votime, duke u mbėshtetur nė eksperiencėn e vendeve qė kanė
emigracion tė zhvilluar, veēanėrisht atyre perėndimore. Edhe vetė SHBA
qė kanė ushtri, personel diplomatik tė madh i pėrfshijnė nė votime tė
gjithė. Italia gjithashtu, por dhe vende tė tjera tė ish bllokut
socialist. Ne mund tė bashkėpunojmė dhe me Shqipėrinė qė ka gjithashtu
probleme tė ngjashme dhe njė diasporė tė re.

Sot si kurrė me parė ne duhet qė tė angazhohemi sinqerisht pėr
diasporėn, sepse ata nuk janė pjesė e zhvillimeve politike dhe
ekonomike, ata akoma kanė ankesa pėr burokracinė tonė jo profesionale,
ata akoma sorollaten nėpėr ambasada tė vendeve jo mike tė Kosovės pėr
njė pasaportė apo dokument civil, atyre akoma nuk ju njihet nė kufi TPL
–ja ndėrkombėtare dhe duhet qė tė presin me orė tė tera pėr ta paguar,
ata akoma nuk i shijojnė instrumentet konsullore nė shtetet prej nga
vijnė.
Njė vend qė kujdeset pėr Diasporėn e vet ėshtė human. Kosova e re, duhet tė jetė humane.
avatar
*lissa*
Mik/e i Forumit
Mik/e i Forumit

Numri i postimeve : 7230
Location : n'PrishtTinė (*)
Registration date : 26/09/2009

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: opinione

Mesazh nga *lissa* prej Sat Jan 30, 2010 11:08 am

Nė 20 vjetor - ēka i parapriu themelimit tė LDK-sė?


Nexhmedin Spahiu

Odisejada
e gjetjes sė liderit nuk ishte njė tendencė pėr tė gjetur njeriun e
duhur sa pėr tė gjetur njeriun se “kujt po i a ngulim”, tė shohim se
ēka po i ndodhė atij e ne tė hidhemi nė skenė nė moment tė
pėrshtatshėm. Kur tė gjithė u treguan tė menēur qė tė mos “ngulėn”, nė
kėtė kurth tė shokėve tė vet, u gjet ai qė “u ngul” (Ibrahim Rugova)
dhe mė nuk u shkul nga ai vend derisa vdiq. Vetėm kėshtu mund tė
shpjegohet se si njė intelektual i thellė e serioz (Ibrahim Rugova) u
vu nė ballė tė njė lėvizjeje tė iniciuar nga intelektualė shumica jo
fort seriozė
.

20 vite histori nuk ėshtė pak pėr tė reflektuar mbi tė kaluarėn, pėr
tė parė se sa jemi tė pėrgatitur pėr tė ardhmen. Por mėkati i
historianėve ėshtė kur fshihet e vėrteta pjesėrisht ose tėrėsisht.

Vrojtuesit tė kujdesshėm tė deklaratave tė themeluesve tė LDK-sė, tė
intervistuar kohėve tė fundit, i bie nė sy se sa e papėrgatitur ka qenė
shoqėria kosovare pėr shanset qė po i ofronte historia 20 vite mė parė.

Klasa politike e asaj kohe s’ishte askund. Ajo ishte thyer nė 3
etapa. Mė 1981 ishte thyer Mahmut Bakalli, kah fundi i viteve tė
tetėdhjeta edhe Fadil Hoxha, dhe mė nė fund edhe Azem Vllasi. Elitė
financiare nuk mund tė kishte si vend komunist, ndėrsa krejt sytė ishin
tė kthyer nga elita kulturore.

Babai i elitės kulturore kosovare, Esad Mekuli i kishte pėrballuar
me shumė sukses dallgėt e fuqishme kundėr ērrėnjosjes qė i kėrcėnohej
kulturės shqiptare nė ish-Jugosllavi. Por mė 1989, Esad Mekuli ishte 73
vjeēar, dhe njeri qė ishte brumosur me ideale komuniste qė nė rininė e
vet. Ishte e tepėrt tė pritej qė njė njėri nė moshė tė tillė tė merrte
njė rrol pėr kthese historike.

Kėshtu, brezi i mesėm i elitės kulturore u gjet tėrėsisht nė
mjegull. Duke parė se po rrėnohej njė sistem i tėrė shoqėror, shumicės
prej tyre i kruhej tė bėjė diēka, por nuk e kishin as idenė e as
vizionin se ēfarė tė bėnin e as ua mbante tė nisnin atė ēfarė duhej
nisur.

Njerėzit mė tė guximshėm (Adem Demaēi) tashmė veē ishin nėpėr
burgje, ndėrsa shumica nga kėta qė kishin mbetur jashtė burgjeve ishin
njėri mė frikacak se tjetri. Odiseja e gjetjes sė liderit nuk ishte njė
tendencė pėr tė gjetur njeriun e duhur sa pėr tė gjetur njeriun se
“kujt po i a ngulim”, tė shohim se ēka po i ndodhė atij e ne tė hidhemi
nė skenė nė moment tė pėrshtatshėm”.

Kur tė gjithė u treguan tė menēur qė tė mos “ngulėn”, nė kėtė kurth
tė shokėve tė vet, u gjet ai qė “u ngul” (Ibrahim Rugova) dhe mė nuk u
shkul nga ai vend derisa vdiq. Vetėm kėshtu mund tė shpjegohet se si
njė intelektual i thellė e serioz (Ibrahim Rugova) u vu nė ballė tė njė
lėvizjeje tė iniciuar nga intelektualė shumica jo fort seriozė.

Ėshtė e habitshme se nė gjithė kėto evokime kujtimesh asnjėri nga
kėta nuk pėrmend njė fakt shumė tė rėndėsishėm: diskutimin e autorit tė
kėtyre rreshtave nė Konferencėn e 23-tė Krahinore tė Rinisė sė Kosovės
nė vjeshtė tė vitit 1989. Si student, delegat i Universitetit tė
Prishtinės unė pata bėrė njė diskutim i cili shkaktoi njė revolucion tė
vėrtetė nė lirinė e tė shprehurit nė Kosovė.

Diskutimi ishte ky:
“Kėtė vit po kremtohet 200 vjetori i Revulucionit Francez dhe gati
kudo nė Evropė po riaktualizohet ēėshtja e tė drejtave dhe lirive tė
njeriut. Nė vendet mė tė qytetėruara tė Bllokut tė Lindjes kanė filluar
lėvizjet tė cilat po synojnė riafirmimin e kėtyre vlerave. Siē duket,
vetėm ne nė Kosovė po vendnumėrojmė.


Para kėsaj Konference tė XXIII tė Rinisė sė Kosovės, u mbajt
Konferenca XV e Lidhjes sė Komunistėve tė Kosovės, e cila nuk u muar me
asgjė tjetėr pos me marrėdhėniet ndėrnacionale nė Kosovė ku u thanė
gjėra tė vjetra tė thėna e tė stėrthėna me miliona herė. Kėtu nė kėtė
Konferencė, nė raportin e kryetarit flitet pėr gabimet, lėshimet dhe
diletantizmin politik tė udhėheqėsisė sė mėparshme. Natyrisht, nė
raportin e kryetarit nuk thuhet se, me po kėto gjėra dhe me po kėtė
diletantizėm, u ballafaquam edhe gjatė udhėheqjes sė tij. Nė fakt, kėtu
po ndėrrohen vetėm njerėzit por jo edhe metodat e punės, tė cilat kanė
mbetur njėlloj me ato tė pasluftės sė Dytė Botėrore edhe tani nė
shekullin e kompjuterizmit.

Kot i ndėrrojmė udhėheqėsit nėse nuk ndėrrojmė metodat e punės.
Dua ta them hapur dhe qartė se ky sistem, pėr mendimin tim u tregua
tėrėsisht i dėshtuar. Shoqėrisė sonė i duhet konkurrenca e ideve, gjė e
cila nuk mund tė bėhet pa diversitet pikėpamjesh e idesh. Unė jam pėr
tejkalim kualitativ tė problemeve qė pėrmenda mė parė. Kjo gjė nuk mund
tė bėhet pa reformim radikal jo vetėm tė organizatės sonė rinore por
edhe tė vet sistemit tonė shoqėror.

Mė konkretisht, unė propozoj: Konstituimin e shtetit juridik,
heqjen e monopolit tė Lidhjes sė Komunistėve dhe krijimin e sistemit
shumėpartiak, lirimin e tė burgosurve politikė, zgjedhjet e lira,
zgjedhjen me referendum tė kryetarit tė Kosovės, mosmiratiminin e
programit tė asnjė mandatori tė Kėshillit ekzekutiv tė Kosovės po qė se
programi ekologjik nuk ėshtė pjesė e kėtij programi mandator, si dhe
gjėra tė tjera qė lidhen me kėto ēėshtje.

Diēka tė ngjashme pata propozuar edhe dy vjet mė parė, mė 1987,
kur isha kryetar i Konferencės Universitare tė Kosovės, por atėherė mė
patėt akuzuar se po dua ta bėjė sllovenizimin e Kosovės. Tani kjo akuzė
duket qesharake sepse kanė nisur tė "sllovenizohen" edhe republikat e
tjera. E keqja qėndron aty se disa forca po tentojnė qė Kosovėn ta
pėrjashtojnė nga kėto procese duke deklaruar hapur se "pluralizmin edhe
mund ta lejojmė nė Jugosllavi, por jo nė Kosovė".

Nga kjo del se, disa forca politike, Kosovėn e duan si rezervat
(laborator) pėr studime sociologjike. Kjo nuk mund tė lejohet. Kosova
ka mė sė shumti probleme dhe pikėrisht Kosovės i nevojiten ide dhe
programe pėr zgjidhjen e kėtyre problemeve. Nėse pas sllovenėve, ideja
pėr pluralizėm politik ka dalė pikėrisht nė Kosovė, atėherė kjo gjė
duhet tė pasohet edhe nė veprime.

Shoqėrisė sonė, po e them edhe njėherė, i duhet diversiteti. Ata
qė thonė se nė njė sistem shumėpartiak mund tė vijnė nė pushtet edhe
forca qė janė kundėr barazisė kombėtare kanė tė drejtė, por puna ėshtė
se gjendja bėhet akoma mė keq kur nė njė sistem njėpartiak janė nė
pushtet ata qė janė kundėr barazisė kombėtare siē ndodh sot nė Serbi.
Tek e fundit, sistemi shumėpartiak ndihmon edhe vet Lidhjen e
Komunistėve, sepse secili anėtarėsohet nė partinė qė e ka nė zemėr dhe
jo sikur tani kur nuk dihet se kush kėnd po e diferencon.

Natyrisht, pas kėtij diskutimi pritej tė mė fusnin nė burg. Kjo nuk
ndodhi pėr arsyen mė tė thjeshtė, se nė fund tė diskutimit pothuaj tė
gjithė delegatėt shqiptarė nė sallėn e Parlamentit tė sotėm tė Kosovės,
mė duartrokitėn. Po t’mė burgosnin mua duhej tė burgosnin gjithė
delegatėt shqiptarė tė Konferencės Krahinore tė Lidhjes sė Rinisė
Socialiste.

Gazetarėt u trimėruan. Diskutimi im zuri vend nė gazeta mė shumė se
gjithė diskutimet e delegatėve tjerė. Tė gjithė intelektualėt e
gazetarėt qė donin tė tregonin simpati pėr pluralizmin nuk kishin guxim
ta thonin si mendim tė vetin por citonin diskutimin tim nė Konferencė.

Kjo zgjati derisa muaj mė pas u krijua KLMDNJ nga Prof.Dr.Zekiria
Cana, UJDI nga Veton Surroi dhe nė fund tė dhjetorit LDK nė krye me
Dr.Ibrahim Rugovėn.

Shumė veta mė kanė shtruar pyetjen pse unė nuk u gjenda njė prej
themeluesve nė asnjė prej kėtyre organizatave? Pėrgjigja ėshtė e
thjeshtė. Nga iniciativa ime trembeshin shumica e studentėve dhe
intelektualėve me arsyetimin se ishte herėt pėr kėtė. Pėr mė tepėr,
edhe kur filluan tė shpurdhin intelektualėt nė kėtė drejtim, diskutimi
im kish qenė shumė i qartė dhe shumė i guximshėm sa ata kishin frikė
nga pushteti t’mė kishin pranė.

Kėtė e dėshmon edhe biseda me Ibrahim Rugoven 3 muaj para se tė
formohej LDK. E pata takuar rastėsisht nė vendin ku sot gjendet
pėrmendorja e Fehmi Aganit para Fakultetit Filozofik. I tregova pėr atė
ēfarė planifikoja tė diskutoja nė Konferencėn Krahinore tė Rinisė sė
Kosovės. Rugova mė tha: “Mos fol se ende ėshtė herėt pėr kėtė e
digjesh, tė fusin nė burg”. Kur unė ngulmova se do tė flas e le tė dalė
ku tė dal, mė tha: “Tė paktėn thuaj pluralizėm e jo sistem
shumėpartiak”. I thash po njėsoj ėshtė: Pluralizėm do tė thotė sistem
shumėpartiak. “Ashtu ėshtė po atyre u tingėllon mė vrazhdė sistemi
shumėpartiak”.

Kjo mė impresionoi tej mase, pasi me tė deri mė atėherė kishim
biseduar vetėm biseda rreth letėrsisė e kulturės, dhe aty e kuptova se
Ibrahim Rugova po mendonte si unė, por ishte shumė mė i matur se unė,
dhe ishte i vetmi njeri tek i cili gjeta deri diku mirėkuptim.
Megjithėkėtė, unė nuk e dėgjova kėshillėn e tij dhe n’Konferencė e
thash troē: “sistem shumėpartiak” e jo “pluralizėm” siē mė sugjeroi
Ibrahim Rugova.

Kur pas tre muajsh u formua LDK, unė nuk u bėra anėtar i saj edhe
pse e kisha ēmuar lart Ibrahim Rugovėn, tė cilin e kisha e ftuar nė tė
gjitha mbrėmjet letrare qė organizoja nė Universitetin e Prishtinės.

Le qė nuk u bėra kurrė anėtar i saj, po madje isha kritiku i parė
publik i saj. Sado qė Ibrahim Rugova dhe LDK u bėnė sinonime, nė
mendjen time nuk u bėnė kurrė njėsoj. Sado kritikat e mia drejtoheshin
herė Ibrahim Rugovės herė LDK, asnjėherė nuk e kam vėnė nė pyetje rolin
historik si tė LDK-sė si lėvizje, e sidomos tė Rugovės si intelektual e
lider. Edhe pse kritiku mė i madh i Rugovė,s e kam mbėshtetur atė sa
herė qė rrezikohej lidershipi i tij.

Tani 20 vite pas kur shoh bashkėthemeluesit e LDK-sė shoh rolin e
Rugovės si lider unik nė botė. Ishte origjinal, tolerant, i durueshėm,
intelektual i thellė, qė u jepte pėrshtypje joserioze nė shikim tė parė
gjithė politikanėve qė e vrojtonin ose takoheshin me tė, por qė pas njė
kohe e kuptonin seriozitetin e tij.

Ai e mbajti suksesshėm timonin deri nė momentin kur i erdhi radha
luftės. Kur amerikanėt ia shkelėn syrin qė tė fillonte luftėn
ēlirimtare, ai ngurroi. Pati frikė qė tė merrte pėrgjegjėsinė pėr njė
aventurė tė tillė. E lufta gjithnjė ėshtė njė aventurė. AutoritetiiI
tij u rrėnjos thellė nė zemrat e shqiptarėve tė Kosovės, sa ky
autoritet nuk u venit as nė momentet mė tė vėshtira tė luftės. Kjo
tregon se sa ka qenė njohės i thellė i mentalitetit kosovar.

Por me gjithė kėtė LDK nuk ishte Ibrahim Rugova edhe pse, nėse jo nė
fillim, nė vijim ajo ishte krijesė e tij. LDK ishin degėt e nėndegėt e
saj qė vepronin nėn njė filozofi uniforme politike sado me karaktere
diametralisht tė kundėrta nga dega nė degė, nga nėndega nė nėndegė, ku
fytyrat mė shembullore pėr mua ishin prof. Latif Berisha (kryetar i
degės sė Mitrovicės) dhe Idriz Rrecaj (kryetar i degės sė Skenderajt).

Ėshtė ironi e kohės qė 20 vjetori i LDK-sė e gjen atė mė tė
shkatėrruarėn pikėrisht nė Mitrovicė e Skenderaj. Madje, pėr turp,
kėtyre qyteteve u mungojnė edhe pėrmendoret e tyre (Latif Berishės dhe
Idriz Rrecajt).

Dy vitet e fundit LDK ka pėrjetuar njė poshtėrim tė thellė;
poshtėrim nga partneri i koalicionit dhe nga lidershipi i vet, i cili
nuk ėshtė nė gjendje tė merr vendime tė prera.

Ē’ėshtė e vėrteta, as vetė Ibrahim Rugova nuk ka marrė vendime tė
prera, por ai ka qenė i palėkundur nė pozicionet e tij. Por pozicionin
poshtėrues tė LDK ma ka shpjeguar mė sė miri njė simpatizant i saj:
“LDK-ja ėshtė si llastik qė lakohet por nuk thyhet, atė nuk e theu dot
Millosheviqi e nuk do ta thyejė dot as PDK-ja”.


Faksimili i gazetės "Rilindja"
avatar
*lissa*
Mik/e i Forumit
Mik/e i Forumit

Numri i postimeve : 7230
Location : n'PrishtTinė (*)
Registration date : 26/09/2009

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: opinione

Mesazh nga *lissa* prej Sat Jan 30, 2010 11:09 am

Pėr dy ėndrra dhe njė realitet


Adem Abazi

Njė
autostradė dhe njė termocentral nuk janė lajme tė jashtėzakonshme nė
njė shtet tė zhvilluar dhe qė e ka harruar shijen e robėrisė. Nuk janė
lajme optimiste pėr njė vend qė ka infrastrukturė tė zhvilluar dhe
ndėrton rrugė pėr tė pėrmirėsuar cilėsinė. Po, janė lajme pėr njė vend
qė ende lėngon nga lufta, varret e pambyllura, politikat destruktive
dhe gjendja sociale.

As opozita nuk ėshtė e ndėshkueshme nėse hedh vickla nė drejtim tė
projekteve madhore tė kombit: autostrada Morin-Merdar dhe
termocentrali, Kosova e Re. As mundėsitė e firove nė projekte nuk janė
tė pėrjashtueshme. Nuk jemi shtet i arrirė dhe nuk prodhojmė vepra tė
pėrkryera. E megjithatė, ėshtė pėr mburrje dhe krenari se dy vepra
madhore po nisin.

Po, ėshtė mburrje dhe krenari. Arsyet? Janė shumė dhe janė, pėrveē
ekonomike, edhe patriotike. Janė ekonomike sepse vendi ynė do tė futet
fuqishėm nė infrastrukturėn rrugore rajonale dhe do tė bėhet pjesė
interesi e biznesit tė vendeve tė rajonit dhe mė gjerė. Rrugėt moderne
sjellin edhe kapitalin dhe paranė. Pa rrugė ne vetėm mund t’i
ėndėrrojmė ato.

Edhe energjia. Ajo ėshtė gjaku i ekonomisė, guximit pėr investime
dhe sigurisė. E tė dyja bashkė janė bosht i ecjes sė sigurt drejt njė
tė ardhme qė jep shpresa, por jo mė nga ėndrrat, por nga realitetet e
reja qė preken me dorė.

Edhe patriotike. Jo? Unė mendoj qė po. Nėse dje lufta fizike ka qenė
patriotizėm, sot ėshtė zhvillimi i vendit. Guximi pėr tė bėrė vepra tė
mėdha, pėr tė vėnė themele veprash qė peshojnė me dekada, qė janė shumė
mė shumė jetėgjatė sesa koha qeverisėse e njė partie apo individi. Ky
ėshtė vizion i guximshėm. Sado qė do tė ketė mendime kundėrshtuese. Do
tė ketė, me a pa shkas, vėrejtje nga tė gjithė ne. Veprat e mėdha kanė
pėrherė pėrcjelljen e skeptikėve. Fundja, ēdo luftė, nė kohė tė vėrtetė
lufte a paqe, ka nėnproduktet e saja qė meritojnė kritikė. Por, nėse
shohim tej interesit tė ditės, atėherė do tė peshojmė me interesat e
kombit. Rezultati do tė jetė i njėjtė pėr tė gjithė ne.

Kombet qė kanė vetėbesim dhe e duan vetveten ndėrmarrin hapa
gjigandė nė ēdo kohė dhe pėrballė ēdo situate. Njėherė e mirė duhet ta
heqim nga mentaliteti jonė se nuk kemi fuqi tė pėrballemi me vepra tė
mėdha. Duhet ta kuptojmė se jemi Zot tė Shtėpisė Sonė. Se as njė
mekanizėm i huaj nuk duhet tė na mbajė mė pėrdore dhe tė na tregojė ēdo
ditė se ēfarė duhet tė bėjmė.

Ėshtė koha e dėshmimit. Kur ne duhet tė tregojmė se e kemi
pėrnjėmend ndėrtimin e shtyllave themelore tė shtetit dhe tė zhvillimit
tė tij. Ėshtė koha kur ne duhet tė ndėrtojmė konturat e njė vendi tė
rėndėsishėm nė rajon qė peshon nė ēdo aspekt. Vend qė do tė ketė peshė
nė fushat mė tė ndjeshme tė sė sotmes dhe sė ardhmes: rrugėve dhe
energjisė.

Kėta sektorė tė ekonomisė janė ēelės i futjes nė mesin e vendeve tė
zhvilluara dhe tė rėndėsishme nė botėn tonė qė na rrethon. Dikush duhej
t’i niste ato. Dhe dikush duhej tė guxonte. E pėr mua nuk ėshtė fort me
rėndėsi se kush. Besoj as pėr ju dhe opozitėn politike. S’ka rėndėsi as
nga cili fshat do tė bije rruga e Kombit. Njė ditė kėto do tė harrohen.
Sepse tė gjitha do tė udhėtojmė mė mirė, mė lehtė dhe do tė kemi
profitet tona individuale dhe kombėtare.

Ka mė shumė se dy dekada qė nė Kosovė vepra tė mėdha nuk janė bėrė.
Ndoshta edhe mė shumė se kaq. Ka tri dekada qė Kosova pėrtyp atė nivel
zhvillimor qė kishte dikur dhe sillet nė mjegull pa pasur, ndoshta as
guxim, e vizion pėr tė dalė nė dritėn e diellit dhe pėr t’i pėrvjelė
mėngėt. Nėse na pėlqen agonia dhe masim me peshore ari ēdo vepėr tė
madhe, kurrė nuk do tė kemi guxim tė hapėrojmė. Pėr tė bėrė njė hap tė
madh duhet guxuar, pavarėsisht peshės dhe fjalėve, por edhe pasojave
anėsore.

Ka shumė vite qė vendi ynė nuk ka shėnuar ndonjė moment tė kthesave
tė rėndėsishme zhvillimore. E ato po nisin kėtė vit. Vetėm dy vite pas
pavarėsisė sė vendit. Sigurisht qė frytet nuk do tė korren shpejt.
Sigurisht se mirėqenia jonė nuk do tė ngritet radikalisht dhe tė bėhemi
tė pasur brenda natės. Sigurisht qė mirėqenia jonė ekonomike do tė
vazhdojė edhe pėr njė kohė tė mos jetė e asaj shkalle qė ne e duam.
Por, tani kemi arsye tė shpresojmė, pa ėndėrruar. Sepse, pėr tė
ndėrtuar shtėpinė e re, duhen themele. Themelet, sipas traditės,
kėrkojnė njė fli. Flijimi pėrherė ėshtė njė ēmim i simbolizuar. Sepse
po bėhet njė vepėr e pa rėndomtė. Tė pa rėndomtat kėrkojnė vepra
sakrifikuese. Por fundi ėshtė vlerė e pallogaritshme pėr tė mirėn e tė
gjithė neve.
...
Dhe, nė fund, paramendojeni veten tuaj nė Kosovėn e pas 3 a 4 vitesh.
Duke udhėtuar nėpėr njė autostradė moderne. Kthejeni kokėn kah fushat e
Kastriotit dhe shihni njė Termocentral modern. Shikojini qytetet dhe
fshatrat qė shndrisin vazhdimisht, si yje tė pashuara. Por, kujdes
sepse autostrada ėshtė e mbushur deng. Nė vendin tonė hynė e dalin me
dhjetėra, me qindra e mijėra vetura, maune. Kalojnė edhe transit. Ky
ėshtė vendi ynė i vogėl qė peshon rėndė nė ekonominė e rajonit dhe mė
gjerė.

Kjo nuk ėshtė mė ėndėrr...
avatar
*lissa*
Mik/e i Forumit
Mik/e i Forumit

Numri i postimeve : 7230
Location : n'PrishtTinė (*)
Registration date : 26/09/2009

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: opinione

Mesazh nga *lissa* prej Sat Jan 30, 2010 11:09 am

Po pėrzihet Prezereni


Nexhat Haziri

Me
gjithė vlerėsimet e para pozitive qė u dhanė pėr zgjedhjet komunale si
nė rundin e parė ashtu edhe nė balotazh, krejt nė fund dolėn tė ishin
pėr faqen e zezė. Dhe kur dolėn tė palarat e kėtij procesi, hajnitė dhe
mashtrimet gati nga tė gjithė edhe jo nė pak komuna, u vendos pas
rekomandimeve tė KZAP-it, qė tė pėrsėriten zgjedhjet nė Prizren, Lypjan
dhe Gjilan, e pėr kėtė tė fundit KQZ-ja, urdhėroi “hetim” tė
dokumentacionit nga qendrat e votimit tė ardhura nga kjo komunė, dhe
zoti e di se si do tė pėrfundojė i gjithė ky marifet me Gjilanin...

Sidoqoftė kapitulli i zgjedhjeve lokale tė 15 nėntorit nė Kosovė
akoma ėshtė larg pėrmbylljes, proces ky “shembull’ pėr rajonin, bile
edhe pėr Amerikėn, sigurisht pėr tė keq po. Pikėrisht sot (e hėnė) do
tė fillojė edhe fushata elektorale pėr rundin e tretė tė zgjedhjeve pėr
pushtetin lokal nė Prizren dhe nė Lypjan, tė pėrcaktuar pėr 31 janar,
ku Prizreni do tė shndėrrohet ne njė arenė gladiatorėsh, ku do masin
forcat PDK dhe LDK, dy partnerėt e koalicionit qeverisės tė nivelit
qendror.

Ka tė ngjarė qė qyteti i lashtė, historik dhe i kulturės, Prizreni,
tė shndėrrohet nė betejė pėr jetė a vdekje pėr secilėn nga kėto dy
subjekte politike, sidomos pėr partinė udhėheqėse tė qeverisė, PDK-nė,
apo edhe fundin e pashmangshėm tė koalicionit qeverisės ndėrmjet PDK-sė
dhe LDK-sė, koalicion ky qė na ka shndėrruar nė zezak tė Evropės sė
viteve 50/60-ta, pėrpos nėse ėshtė bėrė ndonjė pazar me Gjilanin
ndėrmjet Fatmir Sejdiut dhe Hashim Thaēit, qė nė rast tė humbjes sė
Prizrenit nga njėra prej dy partive garuese, ti “falet” Gjilani si
ngushėllim, dhe mė ketė tė tentohet stabiliteti i koalicionit qeverisės.

Kėshtu, qė pėr qytetarėt e Prizrenit, qė nga sot do tė rikthehen
ethet e procesit te votimit pėr pushtet lokal, dhe sė bashku me to edhe
dilema se pėr kė duhet votuar. Pėr profesorin veteran, plakun Ramadan
Mujėn e PDK-sė, qė shumė mė mirė do ti shkonte tė udhėhiqte ndonje
shoqatė pensionistėsh, sesa njė qytet dinamik nė shumė sfera siē ėshtė
Prizreni, apo tė preferuarin e shakaxhiut tė LDK-sė, Eqės (Eqrem
Kryeziut), Hanefi Muharremin qė nė fillim ishte krejtėsisht i panjohur
pėr opinionin prizrenas dhe po ashtu duket se ka paksa probleme edhe me
tė folurit e gjuhės shqipe.

Pėr qytetin e dytė pėr nga madhėsia nė Kosovė, Prizrenin, e po ashtu
edhe i dyti nga rėndėsi gjeo-politike, ėshtė shndėrruar nė njė lakmi tė
madhe pėr dy partitė garuese PDK-dhe LDK-ja, e sidomos kryeministrin
Thaēi qė ėshtė edhe lider i PDK-sė, lakmi kjo qė e ka shtyrė tė bėjė
edhe deklarata paushallė qė vėrtetė kanė trazuar qetėsinė dhe
normalitetin e jetės sė qytetarėve nė qytetin e krenarisė kosovare, jo
vetėm pėr lashtėsinė e tij dhe pėr ngjarjet dhe vendimet historike qė
janė zhvilluar dhe marrė nė kėtė qytet, por edhe pėr qetėsinė, mėnyrėn
e tė jetuarit nė paqe e tolerancė pa marrė parasysh diversitetin
nacional, kulturor dhe fetar, bukurinė natyrore dhe pastėrtinė e
ambientit qė ka Prizreni.

Deklarata e kryeministrit Thaēi, ditė mė parė, se Prizreni ėshtė
Jerusalemi i PDK-sė, nuk ėshtė asgjė mė shumė se sa njė ogurzi pėr
procesin e zgjedhjeve pėr kėtė qytet, dhe krijoi ankth se si do tė
kalojė ky proces. Identifikimi i Prizrenit me tė gjitha ato qė e
karakterizojnė kėtė qytet, e qė i cekem pak mė lart, me Jerusalemin qė
pėrpos qė ėshtė njė vend i shenjtė pėr njė pjesė tė krishterėve, ėshtė
edhe sinonim i dhunės dhe konflikteve tė pėrgjakshme tash e disa dekada
ndėrmjet palestinezėve dhe hebrenjve, ėshtė nonsens.

Kryeministri Thaēi, sikur harroj qė me kėtė paralelizėm famėkeq, apo
me kėtė qytet tė Lindjes sė Mesme Jerusalemin, elita politike serbe e
dikurshme dhe kjo e tanishmja, e kanė identifikuar Kosovėn si Jerusalem
serb, qė mė dekada tė tėra kanė ushqyer ndjenjat shoviniste kundėr
Kosovės dhe si rezultat patėn masakrat dhe dhunėn e ushtruar ndaj
shqiptarėve, sidomos gjatė periudhės sė luftės tė viteve 98-99 . A thua
kryeministri Thaēi, me deklaratėn e tij do tė mobilizojė “xhihadistėt”
qė me ēfarėdo forme duhet tė fitohet Prizreni- Jerusalemi i PDK-sė.

Dhe kjo deklaratė nga disa opinonistė u komentua si njė nxitje nga
dy aspekte tė interesave qė ka kryeministri Thaēi dhe partia e tij
PDK-ja. Aspekti i parė ai politik - me tė cilin partia e tij do tė ketė
shtrirje nacionale dhe forcim i pozicionit tė tė madhit nė raport me
partnerin nė koalicion LDK-nė, si dhe aspekti i dytė ai ekonomik, qė
lidhet edhe me fillimin e ndėrtimit tė autostradės Vermicė-Merdar, qė
do tė sillte milionat pėr kryeministrin dhe partinė e tij, dhe kėto tė
“mira” do tė vinė shumė mė mirė dhe mė komod nėse partia e tij dal
fituese.

Por, sikur kryeministrit nuk i ka bėrė pėrshtypje se ēfarė do tė
ndodhė nėse nga lakmia e tepėrt qe ka pėr Prizrenin dhe pushtetin lokal
nė kėtė qytet, gjėrat do tė mund tė marrin kahet e padėshiruara, tė
ketė dhunė, krisma tė kallashėve, ndėrprerje tė procesit, vjedhje
votash, mospranim tė rezultateve nga cilado parti, e gjėra tė pa
hijshme, e atėherė kush do tė fitojė, kush do t’i gėzohet asaj tė
padėshiruarės. Dhe vetvetiu sikur shtrohet pyetja, a me rėndėsi ėshtė
partia apo shteti, edhe pse qeverisja e tij e ka kthyer vendin ne
parti- shtet. Apo ndoshta edhe kėsaj radhe Prizrenit do t’i takojė tė
marrė njė vendim aq shumė tė nevojshėm dhe vendimtar. Fundin e kėsaj
qeverie tė ēmendur dhe tė kėtij kryeministri qė hiqet si i menēur.
avatar
*lissa*
Mik/e i Forumit
Mik/e i Forumit

Numri i postimeve : 7230
Location : n'PrishtTinė (*)
Registration date : 26/09/2009

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: opinione

Mesazh nga *lissa* prej Sat Jan 30, 2010 11:10 am

RTK dhe Rregullat e Masonerisė


Ecc.dipl. Nehat Gubetini

Derisa
ish-drejtori i pėrgjithshėm e ka vrarė RTK-nė, Bordi i ri sė bashku me
drejtorin e ardhshėm (pavarėsisht cili do tė jetė dhe sa profesionist
do tė jetė ai), mbetet qė ta kryejnė vetėm edhe njė detyrė; organizimin
e ceremonisė sė varrimit tė RTK-sė

1.
Gjashtė vjet mė parė, njė qytetar pasi kishte marrė pushimin vjetor
vetėm pėr t’u pajisur me certifikatė tė lindjes dhe pasi ishte
sorollatur disa ditė nėpėr korridoret e Gjendjes Civile, mė pyeste se
edhe ēfarė duhet tė ndodh qė tė avancohen shėrbimet nė kėtė
institucion?! Pėrgjigja ime ishte se zgjidhja mė e mirė do tė ishte
suspendimi i shumicės sė punonjėsve nga puna dhe mė pas tė ndodhte
shpallja e konkursit pėr pranimin e punėtorėve tė rinj. Qytetari mbet
si i nemitur duke pandehur se po bėja shaka, por njė javė mė vonė
pėrmes njė telefonate po e sforconte pėrgjigjen time dhe shtonte se
“ideja juaj ėshtė shumė e mirė, por vėshtirė e realizueshme!”.

Pėrgjigje tjetėr nuk mund tė ketė as pėr Radiotelevizionin e
Kosovės, i cili nuk po kalon ditė tė vėshtira vetėm muajve tė fundit,
por qė nga themelimi i tij. Nėnshkrimi i peticionit tė 322 punonjėsve
tė RTK-sė ditė mė parė dhe kėrkesa e tyre qė ish-drejtori i
pėrgjithshėm i RTK-sė tė rikthehej sėrish nė postin e tij, t’i kujton
rregullat e masonerisė gjithnjė tė mbuluara me vellon e misterit, ku
ndėr motot kryesore tė saj mbetet: Nė fillim krijo kaos, pastaj
rivendos rregull!

Pėr gati njė dekadė, Zatriqi e udhėhoqi pikėrisht kėtė rregull.
Punėsoi qindra njerėz pa konkurse e kritere, pastaj krijoi spiralen e
nepotizmit dhe qė situata tė katandisej si mos mė keq, ish-drejtori i
RTK-sė shkoi aq larg sa nė tre vjetėt e fundit i solli mesatarisht nga
pesė “profesionistė” brenda njė jave, me qėllimin e vetėm krijimin e
kaosit brenda RTK-sė, nė mėnyrė qė njė ditė kur ai do tė largohej me
dorėheqje a shkarkim, kaosi brenda kėtij institucioni tė krijohej deri
nė atė nivel, sa punonjėsit e kėtij institucioni nė pamundėsi pėr tė
dalė nga rrethi vicioz, tė kėrkojnė rikthimin e tij, kėsaj radhe si
shpėtimtarin e vetėm tė saj.

2.
Vendosjen e njė rregulli nė RTK e pengon pikėrisht Ligji pėr RTK-nė, i
cili e sanksionon tė drejtėn e profesionistėve pėr tė qenė qoftė anėtar
i Bordit, qoftė pjesė e stafit tė lartė menaxherial tė RTK-sė. Sipas
kėtij Ligji tė miratuar nga Parlamenti i Kosovės, tė gjithė
profesionistėve qė punojnė nė kuadėr tė institucioneve ua mbyllė tė
gjitha rrugėt pėr tė qenė pjesė e stafit udhėheqės e menaxherial tė
RTK-sė, ndėrkohė qė njerėzve tė shoqėrisė civile, tė cilėt duket sikur
kanė zbritur nga planeti i marsit u hapen tė gjitha rrugėt, pasi kinse
njerėzit e kėsaj kategorie janė tė pandikuar politikisht, por qė pėr
fat tė keq deri tash e kanė dėshmuar tė kundėrtėn.

Edhe nė ato shtete evropiane ku funksionojnė mediumet publike,
pėrzgjedhja e stafit udhėheqės tė kėtyre institucioneve bėhet edhe
pėrmes koalicioneve tė partive nė pushtet, ku pėrzgjedhja bėhet pa
zhurmė e spektakle mediale. Kjo ndodh pėr shkak tė krijimit tė
balancimit politik dhe pikėrisht pėr shkak tė krijimit tė balancave
politike edhe funksionojnė institucionet qė e kanė statusin e mediumeve
publike.

3.
Shpallja e konkursit pėr pranimin e drejtorit tė pėrgjithshėm tė
RTK-sė, nė fakt vetėm se e ka politizuar edhe mė shumė
Radiotelevizionin e Kosovės, punonjėsit e saj dhe opinionin publik. Sė
pari, pas shpalljes sė konkursit publik, profesionistėt duket qė nuk
preferojnė t’ia mėsyjnė kėtij posti gjithnjė e mė “delikat”, tė cilėt
edhe janė tė sanksionuar nga Ligji pėr RTK-nė dhe sė dyti nė kėtė
institucion pritet qė tė vijnė njerėz pikėrisht nga shoqėria e “pa
politizuar” civile.

As Bordi i ri, as menaxhmenti i ardhshėm i RTK-sė, as do tė kenė
vullnet, as do tė guxojnė tė ndėrmarrin masa elementare qė do tė duhej
tė ndėrmerreshin nė RTK; eliminimin e nepotizmit, numrin e tepėrt tė
punonjėsve tė pa sistemuar dhe largimin e shumė jo profesionistėve, tė
cilėt e kanė ngulfatur kėtė institucion. Nuk do tė mund tė bėjnė asgjė
edhe pėr faktin se Bordi i i zgjedhur dhe stafi menaxherial qė pritet
tė zgjidhet, janė emėruar pėr tė mos bėrė asgjė.

Fundja dihet njė fakt. Derisa ish-drejtori i pėrgjithshėm e ka vrarė
RTK-nė, Bordi i ri sė bashku me drejtorin e ardhshėm (pavarėsisht cili
do tė jetė dhe sa profesionist do tė jetė ai), mbetet qė ta kryejnė
vetėm edhe njė detyrė; organizimin e ceremonisė sė varrimit tė RTK-sė…
avatar
*lissa*
Mik/e i Forumit
Mik/e i Forumit

Numri i postimeve : 7230
Location : n'PrishtTinė (*)
Registration date : 26/09/2009

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: opinione

Mesazh nga *lissa* prej Sat Jan 30, 2010 11:11 am

Disa ide pėr rininė


Njomza Emini

Ndėrsa
mbi 60% e popullsisė nė Republikėn e Kosovės janė tė rinj dhe pėr kėtė
ne jemi vendi me popullsinė mė tė re nė moshė nė rajon dhe nė tėrė
Evropėn, ne jemi mė tė privuarit nga bashkėmoshatarėt tanė fqinjė. Ende
duhet tė presim nė radhė tė gjata pėr tė aplikuar pėr njė vizė, ndėrsa
fqinjėt tanė tashmė e kanė tė tejkaluar kėtė problem.

Derisa pėr shtetet fqinje janė liberalizuar vizat, pėr vendin tonė
kjo mund te ndodhė vetėm pas dy deri nė pesė vite, sigurisht nėse kemi
fat. Vendi mbetet tė jetė si vrima e zezė e Evropės. E imagjinoni ē’do
tė thotė tė jesh vendi i vetėm pasaportat e tė cilit kontrollohen nė
kufijtė e Evropės, hapur pėr tė gjithė tė tjerėt?

Fatkeqėsisht, ky nuk ėshtė problemi i vetėm mė tė cilėn ne
pėrballemi ēdo ditė. Lista e shqetėsimeve tė tė rinjve kosovarė ėshtė
shumė e gjatė! Ēdo vit tregut tė punės nė Kosovė i shtohen mbi 30.000
tė rinj, pjesa mė e madhe e tė cilėve nė pamundėsi pėr tė gjetur njė
punė tė dinjitetshme i’u bashkėngjiten grupit tė tė papunėve.

Pra, ēėshtje tjetėr shumė shqetėsuese pėr tė rinjtė ėshtė edhe
niveli i lartė i papunėsisė tek te rinjtė. Kjo vjen sigurisht si
rezultat i mungesės sė njė vizioni tė qartė qeveritarė pėr zhvillimin
ekonomik dhe punėsimin e tė rinjve.

Po sa mendon shteti pėr kėto shqetėsime? Cili ėshtė vizioni i
shtetit? Po i referohem njė tė dhėne – buxheti pėr rininė nė qeverinė
qendrore dhe komuna.

Shpėrndarja e buxhetit, sikur nė nivelin qendror, e fatkeqėsisht
edhe nėpėr komunat e Kosovės ėshtė nė disfavor pėr zhvillimin dhe
integrimin e rinisė. Qeveria e Republikės sė Kosovės pėr vitin 2010 ka
paraparė qė pėr rininė, konkretisht pėr departamentin i cili merret me
ēėshtjet e rinisė janė ndarė vetėm 625.125 euro, qė i bie pak mė shumė
se 50 cent pėr kokė tė riu.

Fatkeqėsisht, kėto mjete tė ndara pėr rini nuk sigurojnė as fillimin
e implementimit tė Ligjit pėr Fuqizim dhe Pjesėmarrje tė Rinisė, i cili
pėrkundėr mangėsive tė mėdha ėshtė miratuar nga Kuvendi i Republikės sė
Kosovės. Por as nė planifikimin buxhetor pėr vitet vijues 2011 dhe 2012
parashikimet nuk janė mė pozitive. pėr vitin 2011 pėr rini janė
paraparė 650 130 euro, ndėrsa pėr vitin 2012 janė paraparė vetėm
676.135 euro.

Derisa jemi tek buxheti dhe shpėrndarja e tij, as nė komunat tona si
nivel lokal i qeverisjes nuk i jepet prioritet rinisė dhe pėrkrahjes sė
saj. Sa pėr krahasim kemi marrė disa komuna dhe i kemi krahasuar dy
linja buxhetore tė tyre, buxhetin pėr zyrėn e Kryetarit tė komunės dhe
buxhetin pėr Kulturė, Rini dhe Sport.

Shembujt
Nė komunėn e Pejės pėr zyrėn e Kryetarit pėr vitin 2010 ėshtė
paraparė buxhet nė vlerė prej 817.268 euro, ndėrsa pėr Kulturė, Rini
dhe Sport janė paraparė vetėm 355.143 euro. Nė komunėn e Gjakovės pėr
zyrėn e Kryetarit pėr vitin 2010 ėshtė paraparė buxhet nė vlerė prej
277.500 euro, ndėrsa pėr Kulturė, Rini dhe Sport janė paraparė vetėm
281.736 euro.

Nė komunėn e Drenasit pėr zyrėn e Kryetarit pėr vitin 2010 ėshtė
paraparė buxhet nė vlerė prej 101.833 euro, ndėrsa pėr Kulturė, Rini
dhe Sport janė paraparė vetėm 92.389 euro.

Nė komunėn e Suharekės pėr zyrėn e Kryetarit pėr vitin 2010 ėshtė
paraparė buxhet nė vlerė prej 147.286 euro, ndėrsa pėr Kulturė, Rini
dhe Sport janė paraparė vetėm 66.205 euro.

Nė komunėn e Deēanit pėr zyrėn e Kryetarit pėr vitin 2010 ėshtė
paraparė buxhet nė vlerė prej 56.436 euro, ndėrsa pėr Kulturė, Rini dhe
Sport janė paraparė vetėm 45.623 euro, kurse konkretisht pėr pėrkrahje
tė rinisė janė paraparė vetėm 4.209 euro.

Andaj, me qėllim tė forcimit dhe avancimit tė rolit tė rinjve si
resurs e jo si problem, duhet tė bėhet prioritet krijimi i njė
platforme zhvillimore pėr tė rinjtė. Ēėshtjet e tė rinjve duhet tė jenė
pjesė e secilės politikė dhe strategji nė tė gjitha institucionet
shtetėrore tė nivelit qendror dhe lokal.

Reforma tė thella duhet tė bėhen edhe nė sistemin edukativo arsimor
me qėllim tė krijimit tė kuadrove tė aftė dhe kompetentė qė i
pėrgjigjen kėrkesave tė tregut. Sidomos nė procesin e integrimeve
rajonale dhe evropiane nuk ėshtė avantazh fuqia punėtore e
pakualifikuar por kuadrot e rinj tė pajisur me shkathtėsitė dhe
njohuritė qė kėrkohen nė tregun e brendshėm dhe atė rajonal.

Vizioni i AKR-sė
Ēėshtjet qė ndėrlidhen me avancimin dhe perspektivėn e tė rinjve
duhet tė pėrfshihen ne tė gjitha strategjitė zhvillimore tė Qeverisė me
qėllim tė sistemimit dhe integrimit tė tyre pėrbrenda vendit. Pėr
Aleancėn Kosova e Re ēėshtjet qė ndėrlidhen me tė rinjtė vazhdojnė tė
jenė ndėr prioritetet kryesore nė agjendė dhe do tė demonstrohen:

• Duke informuar tė rinjtė pėr tė drejtat dhe mundėsitė e tyre
• Duke organizuar nė vazhdimėsi aktivitetet pėr tė rinjtė
• Duke inkurajuar tė rinjtė tė marrin pjesė nė proceset vendimmarrėse nė tė gjitha institucionet
• Duke siguruar pėrfshirjen e tė rinjve veēanėrisht procesin e implementimit tė strategjive dhe planeve tė veprimit
• Duke siguruar pėrfshirjen e tė rinjve nė krijimin e infrastrukturės
ligjore qė adreson ēėshtjet e tė rinjve, sidomos nė fushėn e arsimit
• Duke krijuar fondacione pėr dhėnien e bursave pėr studime jashtė vendit
• Duke krijuar mundėsi pėr aktivitete tė pėrbashkėta qė kanė pėr qėllim
shkėmbimin e njohurive dhe pėrvojave me tė rinjtė e vendeve tė rajonit
dhe Evropės
• Duke krijuar fondacione pėr pėrkrahjen e iniciativave tė ndryshme tė tė rinjve.
avatar
*lissa*
Mik/e i Forumit
Mik/e i Forumit

Numri i postimeve : 7230
Location : n'PrishtTinė (*)
Registration date : 26/09/2009

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: opinione

Mesazh nga *lissa* prej Sat Jan 30, 2010 11:11 am

Lugina mes tre dimensionesh


Arben Jahiu

Sot
nė fillimin e vitit 2010, Lugina e Preshevės ndodhet njėkohėsisht
pėrball vetvetes, ecjes sė mjegulluar tė saj drejt vendosjes sė
statusit tė ardhshėm, zgjedhjes mes gjendjes aktuale apo aplikimin e
principit tė vetėvendosjes, apo edhe mė keq, zhytjen nė tė kaluarėn e
errėt tė viteve tė 90-ta. Kjo mjegull, kjo apati e riproduktuar si
pasojė e situatave delikate qė po kalon rajoni, ka sjellė nė Luginė
gjendjen e vdekjes klinike tė politikės shqiptare atje.

Por, sa janė me faj shqiptarėt atje pėr gjendjen aktuale aty, a do tė kishin mundur ata tė bėnin mė shumė?
Po, patjetėr qė po, ata do tė kishin mundur edhe tė bėnin mė shumė,
por vetėm aq sa i lejojnė tre rrathėt e pushtetit global politik, apo
tre dimensionet politike qė pasqyrojnė zonat ku fillon e ku mbaron
influenca e njė superfuqie, pėr tė filluar me superfuqinė tjetėr.

Lugina, si pasojė e “resursit tė saj gjeografik”, sot mė shumė se
asnjėherė mė parė, pasqyron pikėtakimin dhe njėkohėsisht edhe vend
thyerjen e kėtyre tre dimensioneve super politike, tepėr tė ashpra
njėra me tjetrėn.

Por cilat janė, dhe si ndahen kėto dimensione super politike, qė me
kaq shumė kėmbėngulje nuk po heqin dorė edhe pas shumė dekadash nga njė
fushė "e harruar" aty buzė qytetit po ashtu tė "harruar" tė Preshevės.
Ēfarė ata kanė gjetur aty qė i bėnė kaq shumė tė lakmojnė pėr kėto
fusha tė zbrazėta, t’i lakmojnė edhe mė shumė se detet e magjepsura
tropikale, apo zonat e pasura nėntokėsore, po vallė ēfarė e zezė e
gjeti Luginėn e shkretė tė gjendet buzė kėtyre gjigantėve, vallė kush
ja mbushi mendjen Luginės ti futet tėrė kėsaj loje.

Natyrisht , Lugina nuk ka faj aspak se qėlloi tė ishte luginė, e aq
mė pak sepse qėlloi mu nė mesin e njė gadishulli tepėr strategjik e
shumė tė volitshėm pėr planet e mėdha tė superfuqive botėrore.

Asaj Luginės iu imponua situata, rrethanat dhe fati i saj kolektiv.
A ka gjasė qė gjendja e tanishme tė japė shenjat e fundit tė saj.
Sigurisht qė gjendja e tanishme do tė pėrjetojė evolucionin e saj
logjik, nė dobinė e ndonjėrės nga superfuqitė e kohės. A do tė jetė apo
jo kjo nė dobinė e popullatės shqiptare tė Luginės, kjo do tė varet,
krejtėsisht drejtpėrsėdrejti nga po kjo popullatė, sa do tė dijė ajo tė
orientohet, cilės palė do t’ia mbajė anėn dhe me cilin dimension apo
mentalitet politik do tė mbajė aleancė.

Evoluimi i procesit tė tanishėm sociopolitikė nė Luginė do tė shkojė
nė favorin e njėrės nga kėto dimensione - mentalitete politike globale,
atij integralist evropian, mentalitetin lindor rus (ruajtjen e statusit
tė tanishėm tė Luginės) dhe mentalitetit anglo-sakson (anglo amerikan)
ndryshimin e tėrėsishėm tė statusit tė Luginės.

- Mentaliteti integralist evropian si ēdoherė
mbėshtetet tek ideja e rehatimit tė konfliktit mbi bazat e mos
ndryshimit tė statusit tė vendit ku ndodhet konflikti, e as nė
pėrmbushjen e kėrkesave tė palėve nė konflikt, por si kompensim ajo
ofron ofertėn e saj pėr njė jetė tė pėrbashkėt brenda superstrukturės
sė saj evropiane (BE-sė). Duke tentuar tė krijojė njė frymė tė re qė
pėrjashton idenė kombėtare (e cila ishte baza e konfliktit) pėr ta
zėvendėsuar me idenė e universale tė shteteve multnietnike e
multifetare, ku figura qendrore do tė ishte individi - njeriu, e jo
kolektivi - (populli).

Ky mentalitet deri sa pati sukses nė zgjidhjen e problemit
financiar-ekonomik, dėshtoi shkarazi nė promovimin e idesė kozmopolite
multinacionale e multifetare. Absorbimi evropian i shteteve me kriza tė
trashėguara, jo qė nuk zgjodhi problemin etnik e fetar nė kėto vende,
por edhe mė shumė tensionojė marrėdhėniet ndėrmjet tyre. Janė sot katėr
raste qė po rrezikojnė seriozisht idenė kozmopolite evropiane dhe janė
disa sosh tjera tė heshtura qė presin ditėn tė lulėzojnė. Katalonia,
Irlanda e Veriut, Qiproja dhe Baskia pasqyrojnė vrimat e zeza tė idesė
kozmopolite evropiane, deri sa Korzika, Liga Veriore Italiane dhe disa
kantone zvicerane shfaqin dimensionin se deri ku mundet tė shkojė
shthurja e idesė intergaliste evropiane nė qoftė se nuk merret parasysh
fillimisht kolektivi - populli para individit-njeriut.

Ky mentalitet dhe kjo erė gati 10 vite po frynė mbi Luginė, duke
tentuar ta dėrgojė idenė kolektive shqiptare jashtė kornizave tė BE-sė,
e ta adoptojė si tė dalė kohe, pra ta vrasė parimin Uilsonian tė
drejtės sė vetėvendosjes sė popujve.

- Mentaliteti lindor rus ėshtė shumė mė i
drejtpėrdrejtė dhe mė pak i kamufluar. Krijimi i aleatėve strategjik
dhe mbrojtja me ēdo kusht e interesave nacionale tė kėtyre aleatėve,
duke mos marrė parasysh asnjė tė drejtė ndėrkombėtare, janė dimensionet
kryesore se ēka nė tė vėrtetė ėshtė nė gjendje tė bėjė ky mentalitet
politikė nė rast se do tė arrinte tė imponohej si formė e zgjidhjes sė
statusit tė ardhshėm tė Luginės.

Dimensioni lindor rus, nė kundėrshtim me atė evropian, oferton
zgjidhjen mė tė dhimbshme pėr Luginėn duke mos respektuar asnjė tė
drejtė as ndėrkombėtare, e duke tentuar tė ruaj me ēdo kusht interesat
nacionale tė Serbisė. partnerit tė saj strategjik, nė Evropėn Lindore.
Ky mentalitet shfaqet nė Ballkan disa herė mė i fuqishėm dhe mė efektiv
se ai evropian, i cili pėr shkakun e interesave nacionale tė shteteve
anėtare ka humbur unitetin dhe fuqinė ekzekutuese.

- Vjen mentaliteti i fundit, apo i njohur si dimensioni anglo-sakson (anglo-amerikan),
i cili problemet etnike, fetare tenton ti zgjidhė sipas metodės sė
njohur, asaj tė ndryshimit tė pėrgjithshėm tė gjendjes sė njė territori
duke mbėshtetur tė drejtėn e vetėvendosjes sė palės sė sulmuar. Ky
mentalitet pati sukses nė ēdo tentativė qė aplikoj duke u shfaqur si
dimensioni mė modern politikė i shekullit tė fundit. Deri mė tani nuk
ėshtė vėrejtur asnjė vrimė brenda zgjidhjeve tė aplikuara nga ky
mentalitet politik. Janė me dhjetėra konflikte qė kanė gjetur rehatinė
si pasojė e implikimit tė dimensionit anglo-sakson brenda zgjidhjes sė
konflikteve tė tyre.

Ky mentalitet lindi nė Londrėn viktoriane, i cili krijoi SHBA-nė, i
dha formė asaj, juridikisht, politikisht dhe territorialisht. Ky
mentalitet ndihmojė dekolonizimin e pjesės mė tė madhe tė globit duke
pranuar dhe ndihmuar nė vetėvendosjen e popujve si gjendje faktike tė
tyre. Po qe se ne punojmė dhe pranojmė zgjidhjen qė na oferton ky
dimension politik, atėherė ditėt e mira do tė lindin prapė mbi Luginė.

Por mė saktėsisht ēka i ofron ky mentalitet Luginės si zgjidhje?
Pasi qė problemi nė Luginė ėshtė me karakter etnik, territorial, edhe
zgjidhja ėshtė me karakter territorial. Anglosaksonėt kėto probleme i
zgjedhin nė disa mėnyra, duke u nisur nga parimi i parė i
vetėvendosjes, e nėse ky nuk ka terren pėr aplikim, ata mbėshtesin dy
zgjidhjet e njohura tashmė. Qė me marrėveshje brenda palėve tė
shkėmbejnė territoret e diskutuara apo me marrėveshje direkte me palėn
sulmuese ata tė marrin territorin me blerjen komplete tė tij.

Kėto dy tė fundit zakonisht aplikohen nė situata kur pala sulmuese
nuk garanton mbajtjen e referendumit pėr vetėvendosje tė popullit tė
sulmuar. Se sa kėto metoda kanė pasur sukses mjafton tė kujtojmė
zgjidhjen e problemit tė Alaskės me rusėt, kur amerikanėt e blenė
gadishullin e alaskas dhe sot ky rajon ka gjetur rehatin e humbur.
Pastaj shteti aktual federativ i SHBA-sė Luiziana u ble me marrėveshje
me francezėt, duke stabilizuar me shumė efektivitet jugun amerikan. Sot
ky shtet ka tė ardhurat mė tė mėdha brenda SHBA-sė pėr kokė banori.
Gjithashtu kemi edhe shumė raste tjera gjatė shekullit tė kaluar qė
ėshtė aplikuar kjo metodė e qė pati sukses.

Po vazhdojmė me metodėn tjetėr, atė tė shkėmbimit tė territoreve tė
diskutuara mes palėve. Kjo metodė shėnoi sukses edhe mė tė madh se e
para. Britania e Madhe dhe Spanja me marrėveshje dhe me respektimin e
referendumit pėr vetėvendosje ranė dakord qė qyteza e Gjibraltarit tė
mbetej brenda Britanisė sė Madhe, duke shkėmbyer e duke i dhėnė Spanjės
disa ishuj me popullatė spanjolle nė arkipelagun e Karaibeve. SHBA-ja
arriti marrėveshjen me Meksikėn pėr shkėmbimin e territorit tė saj
brenda lumit Rio Grande me shumicė meksikan, e duke i marrė asaj
territore poshtė qytetit tė San Diegos nė Kaliforninė jugore me shumicė
angleze-amerikane. Kjo ndodhi fill pas fundit tė luftės me Meksikėn.
Janė shumė konflikte tjera tė kėsaj natyre qė pėrjetuan zgjidhjen sipas
mentalitetit anglosakson qė gjetėn stabilitetin dhe prosperitetin
ekonomik.

Cilėn palė dhe cilėn zgjidhje ta pėrkrahim?
Shqiptarėt duhet tė punojnė aq shumė sa qė tė arrijnė t’i kapin
erėrat anglo-amerikane qė po fryjnė mbi Luginė, sepse pėrndryshe dy
erėrat e para nuk janė edhe aq miqėsore me ne. Sot politika amerikane
krijohet nga tė ashtuquajturat “think tank” institucione, qė fillimisht
e survejojnė problemin dhe japin zgjidhjen e tyre. Para se tė kalojė si
politikė dhe qėndrim zyrtar qeveritar. Problemi i Luginės sė Preshevės
pasi qė u survejua nga kėto institucione amerikane ajo u shtrua pėr
zgjidhje. Daniel Serwer ėshtė pikėrisht njėri nga njerėzit e
<think-tank> -ve amerikan , cili e propozoj zgjidhjen
anglo-amerikane pėr Luginėn.

Njė kongresist tjetėr duke parė se nuk ka asnjė mundėsi pėr
garantimin e referendumit pėr vetėvendosjen e popullatės shqiptare nė
Luginė, kėrkoi publikisht aplikimin e metodės qė cekėm pak mė lartė,
atė tė marrėveshjes sė dy palėve nė konflikt pėr shkėmbim territori. Po
qe se edhe kjo dėshton atėherė shum lehtė Lugina mundet tė shndėrrohet
nė <Alaskėn e re> tė Ballkanit.

Janė disa faktorė shumė tė rėndėsishėm qė SHBA-tė dhe Britaninė e
nxisin drejt zgjidhjes sė drejtė tė konfliktit nė Luginė. Por pėrjashto
interesat gjeostrategjike dhe ekonomike, kėto dy vende si bazė e marrin
parimin Uillsonian tė vetėvendosjes sė popujve, qė i lejon tė
mbėshtesin lėvizjet pėr pavarėsi nė botė dhe Luginė.

Nuk dua tė mė marrin pėr tė keq, struktura politike shqiptare nė
Luginė, por ajo ēka i nevojitet sot politikės zyrtare amerikane ėshtė
njė qėndrim i fort shqiptarė nė Luginė pėr vetėvendosjen e popullit
shqiptar, qė pėrjashton ēdo zgjidhje qė promovon gjendjen aktuale apo
ndonjė zgjidhje brenda strukturės sė shtetit serb.

Para nesh shtrohen dy rrugė lokale, qė na dėrgojnė drejt zonave tė influencės sė ndonjėrės nga kėto tre mentalitete politike.
E para drejtė Beogradit qė detyrimisht do tė na ēonte brenda influencės
sė mentalitetit lindor rus, dhe e dyta drejtė Prishtinės dhe Tiranės qė
do tė na shtrihej rruga drejtė zonave tė influencės sė mentalitetit
anglo amerikan, shumė miqėsor ndaj nesh.
Na mbetet neve si popull tė zgjedhim.
avatar
*lissa*
Mik/e i Forumit
Mik/e i Forumit

Numri i postimeve : 7230
Location : n'PrishtTinė (*)
Registration date : 26/09/2009

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: opinione

Mesazh nga *lissa* prej Sat Jan 30, 2010 11:12 am

Nė Serbi asgjė tė re


Milazim Mustafa

Shumė bujė dhe hapėsirė mediatike iu dha zgjedhjeve nė Kishėn ortodokse serbe (KOS).
Ky lajm, nė mediat maqedonase ishte i njė rėndėsie tė veēantė, duke
u radhitur ndėr lajmet kryesore tė ditės. Mund tė supozojmė se problemi
qė ka kisha maqedonase me (mos)njohjen nga ajo serbe, e bėri tė veten.
Maqedonasit shpresonin se do tė ketė freski nė KOS, duke u “lutur” qė
tė fiton “krahu mė liberal” (qė nė realitet nuk ekzistonte fare), me
ē’rast do tė vinte edhe deri te njohja e Kishės ortodokse maqedonase
nga ajo serbe.

Pėrkundėr problemit kishtar qė kanė maqedonasit me kishėn serbe, ne
shqiptarėt me kėtė institucion famėkeq, kemi probleme tė natyrės
tjetėr, fakt ky qė kampanjės sė zgjedhjes sė patriarkut tė ri serb, t’i
bėjė vend edhe nė mediat shqipe.

Shekuj me radhė, ne shqiptarėt kemi pasur problemin e ekzistencės nė
trojet tona etnike, ku nė mėnyrė tė drejtpėrdrejtė, nė kėtė ēėshtje, ka
pasur ndikim kisha ortodokse serbe. Konvertime tė dhunshme fetare, si
dhe terrorizimet e papara ndaj popullatės shqiptare, janė vetėm njė
fazė nė planin e tyre pėr krijimin e shtetit tė tyre tė madh. Pastaj,
metoda e shumė njohur e spastrimit etnik dhe kulturorė, kanė qenė akte
qė vazhdimisht janė ndjekur, praktikuar dhe pėrkrahur nga klerikėt
ortodoks serb. Pėr kėtė kemi fakte tė pamohueshme historike.

Nė territore tė tėra etnike shqiptare, sot nuk vėrehet asnjė element
i tillė. Gjithēka ėshtė zhdukur dhe tjetėrsuar. Nė vend tė tyre janė
vendosur koloni nga pjesė tė ndryshme tė Serbisė, si dhe tė njėjtit
janė shoqėruar me prona tė mėdha dhe tė mira tjera materiale, por edhe
kisha serbe nė ēdo qosh. Gjitha kėto akte kanė pasur bekimin dhe
pėrkrahjen e kėtij institucioni famėkeq.

Mediat serbe e kanė pasur borxh t’i japin hapėsirėn qė ia dhanė
kėtyre zgjedhjeve. Sepse nga zgjedhjet kishtare nė mėnyrė (in)direkte
varet edhe politika e vet Serbisė, ku shumė mirė dihet se sa ėshtė
ndikimi i kishės nė politikėn shtetėrore serbe.

Kisha nė Serbi llogaritet si frymėzuesi mė i madh i shovinizmit dhe
nacionalizmit serb. Tė gjitha aktet e kryera gjatė dy dekadave tė
fundit nė luftėrat e ish Jugosllavisė, qė i iniciuan dhe zhvilluan
serbėt, ishin drejtpėrdrejtė tė frymėzuara dhe pėrkrahura nga kjo kishė
famėkeqe. Kjo nė vete ngėrthen edhe pėrkrahjen e dhėnė pėr gjenocidin,
kulturocidin dhe spastrimin etnik tė popujve tė tėrė, si shqiptarėve,
boshnjakėve dhe kroatėve.

Nė shumė raste kemi parė, nė mėnyrė vizuale kriminelėt e dėnuar pėr
krime lufte duke u bekuar nga prifti serb, bile edhe duke i lavdėruar
pėr masakrat e kryera mbi popullatat civile tė popujve fqinjė, duke i
llogaritur si bijtė mė tė mirė tė kombit por edhe si martirė tė rėnė
pėr mbrojtjen e atdheut. E gjithė kjo ėshtė kryer nėn patronatin e
patriarkut tė vdekur Pavle, si njėri nga baballarėt e kombit serb.
Person ky qė ka qenė pėrkrahėsi dhe justifikuesi mė i madh i politikės
sė Millosheviqit dhe radikalėve tjerė serb.

Patriarku i sapo zgjedhur serb Irineji, (qė zėvendėsoi patriarkun e
vdekur Pavle) pėrkundėr pritjeve tė disave se do tė sjellė freski nė
KOS, nga deklaratat e tij fillestare, kėtė nuk patėm mundėsi qė ta
dėgjojmė. Fjalimi i tij i ndjekur dhe duartrokitur nga kreu i politikės
serbe duke u nisur prej kryeministrit, trashėgimtarit tė fronit
mbretėror serb, funksionarė dhe personalitete me peshė nė jetėn
politike, ekonomike dhe kulturore serbe, dėshmon edhe mė shumė peshėn
qė e ka kisha, por edhe pėrkrahjen qė ia japin kėtij institucioni nė
deklaratat dhe politikėn e tyre shoviniste.

Fjalimi i parė i Irinejit, ishte se do tė kėrkojė gjak, prej serbėve
pėr mbrojtjen e “tėrėsisė territoriale tė tokės serbe”, duke kėrkuar
kthimin e Kosovės nėn juridiksionin serb. I njėjti person, me ide tė
tilla, u urua nga njė numėr i konsiderueshėm i shteteve evropiane, por
edhe prej atyre tė lindjes sllave, duke pėrfshirė kėtu edhe presidentin
rus Medvedev, por edhe papėn e Romės, Benediktin e 16-tė.

Me bindje tė plotė them se raste tė tilla nuk duhet tė kalohen ashtu
heshtazi. Duhet reagim i ashpėr nga faktori politik shqiptarė por edhe
nga ai ndėrkombėtarė ndaj pretendimeve tė tilla, sepse retorikat e
tilla, nuk sjellin qetėsi nė Ballkan. Nėse Irineji kėrkon “viktima dhe
sakrifica”, njė gjė e tillė nuk guxon tė pėrshėndetet, por duhet tė
dėnohet ashpėr.

Pa asnjė mėdyshje them se feja nuk guxon tė pėrdoret pėr nxitjen e
sė keqes, sepse nė atė rast nuk bėhet fjalė pėr fe. E kemi shumė tė
qartė se sa gjak ėshtė derdhur, gjatė historisė sė njerėzimit, e qė
akoma derdhet nga konfliktet fetare nė pjesė tė ndryshme tė botės.

A i pėrket kjo njė institucioni qė thirret nė Zot, apo njė
udhėheqėsi tė njė institucioni zyrtarė, tė thėrret pėr derdhje gjaku
dhe sakrificė? Kjo ėshtė nė kundėrshtim me tė gjitha konditat njerėzore
dhe morale. Kjo del jashtė petkut tė fesė dhe religjionit qė nė esencė
thėrrasin pėr paqe, tolerancė dhe mirėkuptim.

Nė kėtė rast, kisha dashur tė bėj njė krahasim tė vogėl. Po tė
kishte dalė njė udhėheqės fetar shqiptar dhe tė kishte kėrkuar,
dėshmorė dhe sakrificė pėr kthimin e trojeve tona etnike shqiptare, do
ta kishim parė reagimin serb, por besa edhe atė ndėrkombėtarė. Kushedi
sa herė do ta kishin titulluar, si ekstremist, fundamentalist,
terrorist,dhe me tė gjitha ista-t tjerė.
avatar
*lissa*
Mik/e i Forumit
Mik/e i Forumit

Numri i postimeve : 7230
Location : n'PrishtTinė (*)
Registration date : 26/09/2009

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: opinione

Mesazh nga *lissa* prej Sat Jan 30, 2010 11:12 am

Kur do tė fillojė lustrimi nė Kosovė?


Fehmi Ramadani

Fillimi
i zbatimit tė ligjit tė lustrimit nė Kosovė si njė akt demokratik dhe
human do tė zbardhte pastėrtinė e figurave tė ndryshme publike, do tė
ndihmonte qė kjo shoqėri tė lirohet nga mėkatet e sė kaluarės, do tė
arrihej pajtimi ndėretnik, zhvillimi i gjithmbarshėm shoqėror,
stabiliteti rajonal, por edhe ecje drejt kursit tė proceseve integruese
euroatlantike.

***
Ēka ėshtė lustrimi? A janė pjekur kushtet qė nė Kosovė tė fillojė
procesi i lustrimit pa e dėmtuar demokracinė fillestare tė saj dhe
raportet ndėretnike? Kur duhet filluar zbatimi i tij? Nga kush duhet tė
miratohet ky ligj? Cilat janė “kushtet specifike” tė lustrimit nė
Kosovė? Cilat shtete deri mė tani kanė aprovuar ligjin e lustrimit? Pse
Kosova po ngec nė nxjerrjen e njė ligji tė tillė, kur dihet kursi i saj
drejt integrimit nė strukturat euroatlantike? Nė kėto dhe disa pyetje
tjera do tė bėhet pėrpjekje tė jepen pėrgjigje pėr kėtė temė, e cila
shumė rallė trajtohet nėpėr mediumet kosovare.

Nė Kosovė lustrimi ėshtė njė term jo shumė i njohur politik. Ky
nocion rrjedh nga fjala latine, lustrato, lustrare, qė do tė thotė
pastrim, ndėrsa grekėt e vjetėr e pėrdornin fjalėn katharsis, pastrim i
shpirtit. Nė literaturė, lustrimi ka dy kuptime; historik dhe modern.
Si term historik lidhet me ritet e romakėve dhe grekėve tė lashtė nga
pastrimi i mėkateve. Ndėrsa, versioni modern, lidhet me kufizimin e
pėrkohshėm tė spiunėve dhe informatorėve tė policisė sekrete nė detyrat
e shėrbimit civil, nė procesin e dekomunizimit tė njė vendi.

Pas periudhės sė luftės sė ftohėt, analistėt lustrimin filluan ta
trajtojnė si zgjidhje e mesme nė mes tė ndjekjes penale dhe tė
ekzekutimit ndaj atyre qė kishin shkelur tė drejtat themelore tė
njeriut gjatė sė periudhės komuniste. Nė vitin 1991, pas shkatėrrimit
tė komunizmit nė Evropėn Qendrore e Lindore, tė parėt qė kishin filluan
tė zbatojnė ligjin e lustrimit ishin Ēekėt, me ē’rast ua kishin ndaluar
tė merren me veprimtari civile dhe politike tė gjithė atyre qė kishin
shėrbyer nė periudhėn komuniste prej vitit 1948 deri nė vitin 1989.

Ky proces kishte vazhduar tė zbatohet edhe nė Shqipėri nga viti
1991, Kroaci, Hungari, Bullgari, Serbi, etj, pėr tė vazhduar nėpėr
shtetet e Evropės Qendrore dhe Lindore. Vitin e kaluar edhe Maqedonia
kishte filluar tė hartonte njė ligj tė tillė. Ndėrsa, Kosova pas
pavarėsimit tė saj, mė 17 shkurt 2008 nuk ka bėrė aspak pėrpjekje pėr
tė filluar tė merret me njė ēėshtje tė tillė kaq tė rėndėsishme pėr
vendin, pėrkundėr rekomandimeve tė Kėshillit tė Evropės, i cili i
obligon tė gjitha vendet qė dalin nga komunizmi tė nxjerrin njė ligj tė
tillė.

***
Duhet theksuar se, Kėshilli i Evropės pėr kėtė qėllim kishte
aprovuar dy rezoluta: Rezolutėn nr.1481 e miratuar nė vitin 2006 dhe
Rezolutėn nr. 1096 e vitit 1996. KE-ja pėrmes kėtyre rezolutave kėrkon
qė gjatė hartimit tė ligjit tė lustrimit tė respektohen parimet e njė
shteti ligjor, zbatimit tė ligjeve tė lustrimit, apo tė masave
administrative pėrkatėse.

Sipas, kėtyre rezolutave, disa nga orientimet themelore duet tė jenė:
a) Lustrimi duhet tė drejtohet kundėr rreziqeve, qė kanosin
respektimin e tė drejtave themelore tė njeriut dhe proceset demokratike,

b) Hakmarrja nuk duhet tė jetė objektiv i kėtyre ligjeve dhe duhet tė evitohet pėrdorimi i tyre pėr qėllime politike e sociale,
c) Lustrimi nuk duhet tė ketė pėr qėllim tė sanksionojė prezumimin e fajtorėve, por tė mbrojė demokracinė e re qė lind,
ē) Lustrimi nuk duhet tė aplikohet pėr funksionet me zgjedhje, pėrveē rastit kur kandidati e kėrkon kėtė gjė vetė,
d)Lustrimi nuk duhet tė aplikohet nė institucionet private apo gjysmė private,
dh) Afati i aplikimit tė lustrimit nuk duhet tė jetė mė shumė se 5
vjet dhe konsiderohet e preferueshme nė atė kohė, qė masat pėr
lustrimin duhet tė pėrfundonin deri mė 31 dhjetor tė vitit 1999, si njė
datė qė konsiderohej e mjaftueshme pėr konsolidimin e tė gjithė
regjimeve tė reja demokratike,

e) Lustrimi i “bashkėpunėtorėve koshientė” lejohet vetėm nė rast se
aktiviteti i tyre nė bashkėpunim me Shėrbimin Sekret tė regjimit
komunist ka ēuar nė dhunimin e drejtave tė njeriut, ka shkaktuar
dėmtimin e njė personi tjetėr (burgim, persekutim), apo ka pasur pasoja
shkatėrrimtare,

f) Lustrimi nuk duhet tė aplikohet mbi personat qė kanė pasur moshė
mė tė vogėl se 18 vjeē nė momentin kur analizohet implikimi i tij,

g) Nė asnjė rast, nuk mund tė aplikohet lustrimi mbi njė person pa
ju garantuar tė gjithė procedurat e rregullta tė njė gjykimi tė
rregullt, pėrfshi edhe vėnien nė dispozicion tė avokatit mbrojtės.

***
Duke parė kėto kondita mund tė shtrohet pyetje, a ėshtė vėrtet
shoqėria kosovare e pjekur dhe e pėrgatitur pėr njė proces tė tillė tė
nxjerrjes sė ligjit tė lustrimit, kur dihet se ky vend njėherė pėr
rreth 100 vjet ishte nėn okupimin sllav, rreth 45 vjet e nėnshtruar nga
komunizmi jugosllav dhe njė dekadė ishte nėn protektorat ndėrkombėtar?

Po ashtu, pėr dallim nga vendet tjera tė Evropės Qendrore e Lindore
dhe ish-republikave jugosllave (tė cilat mė vonė u bėnė shtete tė
pavarura), Kosova ishte njė rast specifik, ishte njė krahinė nėn Serbi
e Jugosllavi, ndaj saj zbatohej njė politikė aparthejdi dhe nė tė
zbatoheshin ligjet mė diskriminuese nė Evropė. Kosova ishte vendi i
vetėm nė Evropė qė zbatoheshin ligjet ē’njerėzore dhe kishte njė
trajtim tė egėr nga aparati sllavo-komunist.

Shteti komunist jugosllav kishte mekanizma tė fortė represiv si:
OZNA, KOS, UDB, BIA, etj, tė cilat ishin shėrbime tepėr jo humane,
sidomos ndaj shqiptarėve nė pėrgjithėsi. Pėr kėtė mė sė miri tregon
fakti i trajtimit ē’njerėzor tė rreth 800 mijė shqiptarėve tė Kosovės,
tė cilėt kishin kaluar nėpėr duart e regjimit shtypės jugosllav.

Ndėrsa, gjatė periudhės sė luftės sė vitit 1997-1999, pothuajse e
tėrė popullata 2 milionėshe shqiptare e Kosovės ishte nė shėnjestėr tė
dėbimit kolektiv, rreth 1 milionė ishin dėbuar nga Kosova, rreth 15
mijė ishin vrarė, rreth 120 mijė shtėpi ishin djegur, pra kishte njė
gjenocid tė hapur dhe tė paparė nė historinė e Evropės moderne. Kėto
fakte nuk ishin karakteristikė e popujve tjerė, tė cilėt dolėn nga
komunizmi. Prandaj, edhe fillimi i procesit tė lustrimit nė Kosovė
duhet tė trajtohet si specifik pėr shkak tė konditave tė rėnda.

Kushti tjetėr mjaft specifik ėshtė se, edhe pse kanė kaluar dhjetė
vjet nga “ēlirimi” i kėtij vend dhe dy vjet nga shpallja e pavarėsisė
saj, nė Kosovė ende operojnė shėrbimet sekrete serbe, bile kjo haptas
ėshtė bėrė e ditur nė prononcimet e zyrtarėve tė Beogradit, se pas
largimit tė forcave tė tyre ushtarako-policore e paramilitare serbe, nė
kėtė vend kishin lėnė tė veprojnė edhe 50 mijė spiunė dhe
bashkėpunėtorė tė tyre.

Atėherė, vėrtet shtrohet njė dilemė e madhe; si do tė funksionojė ky
vend me kaq shumė spiunė, a do tė ketė demokraci tė shėndoshė dhe
kohezion tė brendshėm ky shtet nė tė ardhmen? Pastaj, si mund tė
shpjegohet fakti qė njė pjesė e kėtyre struktura kriminale serbe ishin
inkorporuar nė administratėn e UNMIK-ut, agjencive tė ndryshme private,
OJQ-tė, por ishin infiltruar edhe nėpėr disa organizma tė ndryshėm
politik? Sot e kėsaj dite, njė numėr i tyre, ende gjendet nėpėr detyra
dhe funksione tė larta publike e politike tė Kosovės.

Specifikė e radhės qė duhet tė merret nė konsideratė gjatė hartimit
tė kėtij ligji duhet tė jetė edhe verifikimi i figurave tė njė numri tė
pakicės serbe nė Kosovė, e cila edhe pas gjithė kėsaj tragjedie ende
nuk ka pėrjetuar njė pastrim tė vetin (katharsis).

Njė pjesė e pjesėtarėve tė kėsaj pakice pėr njė periudhė tė gjatė
kishte qenė pjesė e aparatit tė dhunės ndaj shqiptarėve, disa prej tyre
kishin marrė pjesė direkte nė krime tė rėnda ndaj tyre. Nė luftėn e
fundit 1997-1999 aparati serb i dhunės kishte vrarė me mijėra civilė
shqiptar, ndėrsa serbėt lokal ishin bashkė zbatuesit e kėsaj politike.

Sot e kėsaj dite, nė emėr tė tyre nuk ka kėrkuar falje askush pėr
krimet e shkaktuara, ndėrsa nuk ka ndonjė rast qė ka filluar tė merret
gjyqėsia kosovare pėr krimet e bėra. Bile, me njė pjesė tė tyre ende
ėshtė duke manipuluar Beogradi pėr qėllime tė tyre hegjemoniste.

Beogradi ėshtė shkaktari kryesor i gjendjes sė tyre, por padyshim se
njė pjesė tė fajit e kanė edhe liderėt e tyre, tė cilėt deri mė tani
nuk kanė marrė guxim qytetar dhe moral t’i kėrkojnė falje shqiptarė pėr
krimet e bėra dhe kėshtu tė ndihmojnė procesin e pajtimit ndėretnik.
Sot e kėsaj dite tė gjitha dosjet sekrete janė nė Beograd. Pushteti i
Kosovės sė bashku me faktorin ndėrkombėtar duhet tė kėrkojnė pa asnjė
kusht qė Beogradi t’i kthejė dosjet sekrete shtetėrore.

***
Zbatimit i ligjit tė lustrimit nė Kosovė do tė ndihmonte demokracinė
e vendit dhe do tė forconte kohezionin e brendshėm tė shtetit.
Verifikimi i pastėrtisė sė figurave tė ndryshme politike dhe civile nė
Kosovė ėshtė njė akt demokratik, human dhe mjaft domethėnės pėr
zhvillimin e gjithėmbarshme tė kėtij shteti.

Kosova ka nevojė pėr njė demokraci tė shėndosh, e kėtė demokraci e
bėjnė vetėm kur nga detyrat publike dhe politike do tė largohen
njerėzit me njė tė kaluar tė dėmshme. Kjo do tė ishte sikur nė trupin e
njeriut tė infektuar tė jepet terapia shėruese nė mėnyrė qė ky
organizėm tė mbrohet nga shkatėrrimi i tij i plotė.

Kjo duhet tė ndodhė nė Kosovė dhe kjo shoqėri duhet tė lirohet nga
njerėzit e inflamatuar, nė mėnyrė qė tė mos inflamatohet e tėrė
shoqėria. Ose, si ėshtė e mundur qė sot, njerėzit me rroga tė zakonshme
nė Kosovė tė kenė disa shtėpi, makina luksoze, vila dhe beneficet
tjera, kur dihet se spiunėt nuk kanė punuar kurrė?

Pastaj, ky ligj duhet pėrfshijė paragrafin ku t’i kėrkohet falje tė
gjithė personave qė kanė qenė akuzuar, proceduar, dėnuar, burgosur,
internuar dhe persekutuar gjatė periudhės komuniste 45 vjeēare, pėr
dhunimin e tė drejtave politike, civile, sociale, morale dhe ekonomike.
Ligji pėr lustrim nė Kosovė duhet t’i shpallte tė gjithė ata persona,
tė pafajshėm, po ashtu si dhe tė gjithė ata qė ishin arratisur, kanė
vdekur, apo janė ende gjallė.

Po ashtu, ligji duhet t’ia mundėsonte krahas kompensimit moral qė
shkonte deri nė dekorimin e tyre edhe tė drejtėn pėr kompensim
financiar pėr vitet e burgut, tė internimeve dhe tė dhėnies sė
privilegjeve shoqėrore. Pėr tė jetėsuar njė ligj tė tillė duhet tė
formohet njė Komision i veēantė me ekspertė vendorė dhe ndėrkombėtar,
tė cilėt do tė hartonin dhe do tė procedonin nė Parlamentin e Kosovės,
i cili do tė miratojė.

Hapja e dosjeve ndaj njerėzve qė ishin tė pėrlyer nė spiunim,
tortura, burgosje dhe vrasje tė ndryshme, padyshim se duhet tė ndodhė,
sepse kjo do t’i ndihmonte kėsaj shoqėrie qė tė pėrjetojnė njė pastrim
shpirtėror. Ky ligj duhet tė miratohet sa mė parė nė Kosovė, sepse
ėshtė kėrkesė e kohės, ėshtė nė tė mirė tė pajtimit ndėretnik, tė
stabilitetit tė rajonit, por edhe tė proceseve tė reja integruese
euroatlantike.

Prandaj, sa do tė jenė tė vullnetshėm qė pėrgjegjėsit e pushtetit nė
Kosovė tė miratojnė njė ligj tė tillė do tė shihet nė tė ardhmen!

Parlamenti i Kosovės
Parlamenti i Kosovės ėshtė organi mė lartė i shtetit, i cili duhet
tė miratojė ligjin e lustrimit. Pa miratimin e kėtij ligji nė Kosovė
nuk do tė ketė demokraci tė shėndoshė, pajtim ndėretnik dhe shoqėror,
por nuk do tė ketė edhe funksionalitet dhe kohezion tė institucioneve
shtetėrore.
avatar
*lissa*
Mik/e i Forumit
Mik/e i Forumit

Numri i postimeve : 7230
Location : n'PrishtTinė (*)
Registration date : 26/09/2009

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: opinione

Mesazh nga *lissa* prej Sat Jan 30, 2010 11:14 am

Rulet grek pėr Shqipėrinė


Avni Xhemajli

Na
ishte njėherė jo edhe shumė kohė e largėt, kur trojet shqiptare kishin
njė territor prej mė shumė sė 100000 km², na ishte njėherė edhe njė
njeri, njė burrėshtetas qė pati rastin ta bėnte Arbėrinė, na ishte dhe
ēfarė nuk na ishte njėherė; por qė, lidhja e miqėsive me armiqtė,
pozicionimet politikisht tė gabuara nga liderėt shqiptarė, lidha nė dėm
tė shqiptarėve e traktateve dhe marrėveshjeve shpeshherė edhe tė
fshehta nga ana e ndėrkombėtarėve dhe jo rrallėherė edhe nga vet
shqiptarėt nė dy shekujt e fundit dhe madje edhe tani ‘matanė e kėtė
anė tė kufirit’, solli njė tkurrje tė paparė tė hapėsirave tokėsore
shqiptare, ngjashėm si tkurrjen e mishit kur hedhet mbi tiganin nė vaj
tė nxehtė e qė servohet pastaj nė pjatė tė huaj.

Si rezultat i gjithė kėtyre veprimeve tė gabuara politike e
diplomatike tė udhėheqėsve shqiptarė, trojet shqiptare sot tė
shpėrndara e tė mbetura nėn sovranitetin e shteteve fqinje si Presheva,
Bujanovci e Medvegja nėn Serbinė, hapėsirat territoriale shqiptare nėn
Maqedoni, trevat shqiptare tė mbetura nėn Malin e Zi, si dhe Ēamėria
nėn Greqi, solli tkurrjen pėrmbi 60% tė territorit nga ajo qė trojet
shqiptare e kishin dikur; e qė, pėr nga madhėsia e pamja si njė tėrėsi
e vetme hapėsinore do t’i ngjate sot pak a shumė territorit tė sotėm tė
Portugalisė.

Fatkeqėsisht kjo tkurrje e territoreve nė dėm tė shqiptarėve po
vazhdon edhe sot e asaj dite. Loja e grekėve lidhur me territoret
shqiptare nuk ėshtė edhe gjithaq e panjohur. Po aq ėshtė e njohur qė
grekėt gjithmonė i kanė synuar tė marrin nė posedim ngushticat si
Bosforin dikur, ose hapjen e ndonjė ngushtice tjetėr si kanalin e
Korintit apo zėnien e ndonjė ngushtice si ngushticėn e Termopileve
pranė brigjeve tė detit.

Ndėrsa deri nė fund, kėsaj radhe grekėt i shkuan njė tjetėr beteje,
-jo me “Leonidas” as me “Akilin” as me ndonjė tjetėr- kėsaj radhe ata
ia mėsyn njė ngushtice tjetėr, t’ia marrin Shqipėrisė ngushticėn e
Otrantos. Dhe jo me luftė, as mė dhunė, por me bukurinė qė vret, me
dorėn qė e dėrguan nė Tiranė, me tė cilėn si duket arritėn t’ia mpinė
mendtė Bashės, ngjashėm siē ia mpinė dikur rusėt e grekėt sė bashku
Pashės nė Janinė, ashtu siē edhe e gjejmė nė dramėn e shkrimtarit
Milazim Krasniqi “Rulet ruse pėr Ali Pashėn”.

Tani historia po pėrsėritet, humbja po pėrsėritet, po pėrsėritet
ngase s’kemi nxjerr si duket kurrė ndonjė mėsim prej saj. Po pėrsėritet
edhe diēka tjetėr, loja si nė rulčt. Dhe gjithēka ishte gati qė loja tė
fillojė, kur me 27.04.2009, ministri i punėve tė jashtme i Shqipėrisė,
Lulzim Basha dhe homologia e tij greke Dora Bakojanis, nėnshkruan nė
Tiranė marrėveshjen pėr delimitimin e kufirit detar, e cila pėr
opinionin e gjerė publik erdhi si krejt e papritshme dhe jo
transparente. Sigurisht sepse ishte lojė mė rulčt dhe s’mund tė luhej
ndryshe. Pėr kėtė arsye marrėveshja detare apo siē u quajt:
“Marrėveshje ndėrmjet Republikės sė Shqipėrisė dhe Republikės sė
Greqisė, pėr delimitimin e zonave tė tyre pėrkatėse, tė Shelfit
kontinental dhe zonave tė tjera detare qė u pėrkasin nė bazė tė sė
Drejtės ndėrkombėtare.”- nga pala greke u pėrmbyll nė njė kohė rekord
prej vetėm tri takimeve duke ushtruar vazhdimisht presion mbi palėn
shqiptare, tė cilėn ministrja e punėve tė jashtme e Greqisė, Dora
Bakojanis menjėherė pas miratimit tė saj nė parlamentin grek e quajti
si arritje historike e strategjike pėr vendin e saj.

Bakojanis nuk e tha pa ndonjė arsye kėtė gjė. E tha pėr arsye se
pala greke doli fituese, shumėfish bile, kurse ajo shqiptare humbėse e
vėrtetė nga kjo marrėveshje. Dhe tani sipas ish drejtorit tė Institutit
Gjeografik tė Shqipėrisė Dr. Myslim Pasha, i cili nė studimin e tij
prej 117 faqesh nė lidhje mė kėtė ēėshtje nė tė cilin sjell argumentet
e tij teknike dhe hartografike pėr rishqyrtimin dhe mosratifikimin e
kėsaj marrėveshjeje, thotė se kjo marrėveshje shkel sovranitetin
kombėtar tė Shqipėrisė duke i dhuruar hapėsira detare vendit fqinjė, nė
bazė tė sė cilės Shqipėria pėson njė tkurrje tė hapėsirės detare nė njė
sipėrfaqe prej 354 km², si dhe nė gjirin e Sarandės si njėra nga vendet
mė tė rralla dhe mė tė bukura turistike qė shquhet pėr bukuritė e
rivierės shqiptare tė detit Jon, ku humb njė sipėrfaqe detare prej 15
km², hapėsirė e cila nė marrėveshjen e lartpėrmendur ėshtė trajtuar si
vijė e zakonshme bregore, edhe pse ėshtė det shtetėror i Shqipėrisė.
Kurse nė kuadėr tė sipėrfaqes sė humbur detare prej 354 km² hyn edhe
humbja e sipėrfaqes nė ngushticėn e Otrantos qė gjendet mes Shqipėrisė
dhe Italisė si njė nga pjesėt detare mė strategjike tė saj.

Mė kėtė fitore edhe kėsaj radhe Greqisė si duket rulčta i shkrepi
mirė duke vrarė tri shėnjestra me njė plumb. Sepse humbja e hapėsirės
territoriale tė detit shqiptar duket tė mos jetė humbja e vetme pėr
Shqipėrinė qė del si rezultat i kėsaj marrėveshjeje, e cila sipas tė
gjitha gjasave do ndikojė qė Shqipėria tė mbetet jashtė pėrfshirjes nė
projektet ndėrkombėtare energjetike. Ish z.ministri i energjetikės
Pajtim Bello zbuloi para mediave prapaskenat e njė debati tė hershėm tė
zhvilluar mes Tiranės dhe Athinės objekt i sė cilės ishte gazsjellėsi i
cili do tė transportojė gazin e Kaspikut nga Turqia pėr nė Itali pėrmes
territorit tokėsor tė Greqisė dhe me pas pėrmes detit pėr tė arritur nė
tregun e madh evropian nevojat energjetike tė sė cilės janė nė rritje
ēdo ditė e mė shumė. Pala shqiptare nė atė kohė kishte shtruar
propozimin qė gazsjellėsi i cili do tė kėtė njė kapacitet prej 2.5
miliard m³, tė pėrfshijė edhe Shqipėrinė duke kaluar pėrmes luginės sė
lumit Vjosa pėr tė dalė pastaj nė gjirin e Sarandės dhe prej aty pėrmes
ngushticės sė Otrantos tė kalojė pėr nė Itali, propozim i cili u
mirėprit nga Brukseli por qė u refuzua ashpėr nga Athina. Ndėrsa tani
me humbjen e hapėsirės detare kjo gjė bėhet edhe mė e pamundur qė tė
realizohet.

Kurse pėrfitimi i milionave pėrmes transportimit tė gazit pėrmes
gazsjellėsit tė planifikuar duket tė mos jetė benificioni i vetėm i
shėnuar nga kjo marrėveshje pėr Greqinė. Gjasat janė reale qė Greqia
pėrmes hapėsirės detare tė fituar nga marrėveshja e shėnuar, tė
pėrfitojė miliona euro edhe nga ndonjė burim i mundshėm nafte qė
gjendet aty. Nė lidhe mė kėtė gjė Agjencia Kombėtare e Burimeve
Natyrore e Shqipėrisė na bėn me dije se nė kėtė zonė ka naftė. Qeveria
shqiptare nė vitin 1992 kishte zhvilluar nė kėto hapėsira detare
kėrkimin e burimeve tė naftės duke angazhuar nė atė kohė kompaninė
australiane Helinton Oil dhe me pas edhe kompaninė BHB, tė cilat
shpenzuan 12,5 milion dollar pėr hulumtime. Nė vitin 2007 qeveria
shqiptare angazhoi pėrsėri njė kompani pėr hulumtimin e burimeve tė
naftės, kėsaj radhe kompaninė britanike Medoil, qė sipas tė gjitha
gjasave del se nė kėtė hapėsirė detare duhet tė ketė naftė.

Lidhur mė kėtė ēėshtje tė interesave ekonomike qė ka Greqia nga kjo
marrėveshje, koloneli nė rezervė i Forcave tė Armatosura Shqiptare
Myslim Pasha, tregon se prirja e njė pale tė tretė -qė nė kėtė rast
ėshtė Greqia nė raport me Shqipėrinė dhe Italinė- pėr tu futur nė
hapėsirėn e Otrantos ėshtė prirje e cila ėshtė krejtėsisht nė
kundėrshtim me Konventėn e detit, ku nė njė nga nenet e saj thotė:
“Asnjė shtet i tretė nuk ka tė drejtė qė tė vendos viza tė drejta
bazore, pėr tė ndėrprerė detin shtetėror, hapėsirėn e afėrt vijimore
dhe hapėsirėn ekskluzive ekonomike tė shtetit tjetėr.”

Po ashtu Myslim Pasha i cili ėshtė topograf dhe ekspert i matjeve
detare thekson gjithashtu njė shkelje tjetėr nga pala greke, edhe pse
nė nenin e parė tė marrėveshjes shprehet qartė parimi i respektimit tė
baraslargėsisė sė kufijve mes dy shteteve ku thuhet: “Kufiri ndėrmjet
Republikės sė Shqipėrisė dhe Republikės sė Greqisė do tė saktėsohet nė
pėrputhje me parimin e baraslargėsisė. Nė mėnyrė specifike vija e
delimitimit do tė jetė vija e mesme, ēdo pikė e sė cilės ėshtė e
baraslarguar nga pikat mė tė afėrta tė vijės bazė si kontinentale ashtu
edhe ishullore nga e cila matet gjerėsia e ujėrave territoriale
detare.” Eksperti i matjeve detare Myslim Pasha, tregon se nė hartimin
e marrėveshjes se kufirit detar, mes pikės mė tė afėrt bregdetare tė
Shqipėrisė dhe mes ishullit tė Korfuzit tė Greqisė, nė kėtė hapėsirė qė
ėshtė mjaft e ngushtė mes tė dy vendeve, janė pėrdorė si pika referuese
edhe shkėmbinjtė nėnujor qė shpeshherė zhduken nga sipėrfaqja ujore dhe
nuk duken pėr njė kohė tė gjatė. Ai thotė se nė kėtė zonė detare, kjo
lloj matjeje qė pėrfshin kryesisht detin mes gjirit tė Sarandės dhe
ishullit grek tė Korfuzit, ėshtė absolutisht e papranueshme nė kėtė
rast, sepse njė matje e tillė e hapėsirave detare ku pėrdoren edhe
shkėmbinjtė nėnujor si p.sh. qė nė kėtė rast ėshtė pėrdorė shkėmbi
Barketa, vjen nė konsideratė vetėm tė hapėsirat e mėdha detare ku nuk
ka pika bregdetare referuese, kurse assesi nė hapėsira tė ngushta siē
ėshtė rasti mes bregut tė Sarandės dhe ishullit grek tė Korfuzit ku
brigjet e njėrės dhe tjetrės palė shihen edhe me sy.

Prandaj marrėveshja e shėnuar mes Shqipėrisė dhe Greqisė nė pranverė
tė vitit 2009, e cila tani gjendet nė Gjykatėn Kushtetuese pėr shkak tė
ankimimit tė opozitės, dhe e cila nuk ėshtė bėrė ende e plotfuqishme
pėrfundimisht, si e tillė ēfare ėshtė, ėshtė e pa pranueshme, duhet tė
shfuqizohet dhe tė bėhen matjet tė reja nga fillimi. Pėr ndryshe edhe
Shqipėrisė i rrezikohet seriozisht t’i shkojnė nė bisht tė sorrės
territori i saj detar siē i shkuan Kosovės 22 hektar tokė nė
delimitimin e zonės kufitare me Maqedoninė.

Dhe e gjithė kjo nuk ėshtė njė dramė imagjinare. Ėshtė e vėrtetė,
sikur qė janė tė vėrtetė edhe aktorėt e saj. Andaj liderė e politikanė
gjithandej trojeve shqiptare, merrni pak mėsim nga historia qė tė
ruheni nga pėrsėritja e mallkimi i saj -siē porosiste Hasan Prishtina;
merrni pak mėsim nga drama “Rulčt ruse pėr Ali Pashėn”, qė tė ruheni
nga prototipi i ushtarakėve e diplomatėve si Vladimiri, Kosta, e
Aleksisi, si dhe nga hijet e nga gratė qė jep e qė sjell drama; edhe
nga prototipi i politikanėve si: Churkin, Jeremiq, Lavrov, Gruevski e
Putin. Por ama ruhuni edhe nga profili i diplomatėve si Dora Bakojanis
qė mban nė dorė ruletin drejtuar Shqipėrisė.
avatar
*lissa*
Mik/e i Forumit
Mik/e i Forumit

Numri i postimeve : 7230
Location : n'PrishtTinė (*)
Registration date : 26/09/2009

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: opinione

Mesazh nga *lissa* prej Sat Jan 30, 2010 11:14 am

“U bo s’u bo i ēela sytė”!


Iljasa Salihu

Politika
dhe inteligjenca shqiptare, qėndrimin pėrpara murit me sy tė mbyllur
dhe me duar mbi sy, siē po shihet e kishte trashėguar prej kohės sė
femėrisė, nė atė kohė kur loja symbyllazi kishte marrė pėrmasa tė
mėdha, qė vlerėsohej si njėra prej lojėrave mė atraktive tė asaj kohe.
Se nė atė kohė dhe nė atė moshė, kjo lojė kishte pushtuar tė gjitha
zemrat dhe ėndėrrtat e gjithsecilit fėmijė ishte normale dhe e kapshme,
por e njėjta lojė vetėm me aktor dhe protagonist tė tjerė tė vazhdoj
ende tė luhet, edhe atė, nė moshė tė shtyrė, assesi nuk po arrij ta
kuptojė, por nė prezencė tė kėsaj pakuptimėsie, dhe nė mungesė tė njė
vizione tė qartė, nė vazhdimėsi i pash dėshtimet e njėpasnjėshme qė
vinin si rrjedhojė e nostalgjisė sė kėsaj loje.

Pėrfundimisht, pas mosrealizimit tė tėrėsishėm tė Marrėveshjes sė
Ohrit, shpresat dhe ndjenjat tona pėrjetuan dėshpėrime, injorime dhe
zhgėnjime ēka nuk pėrjeton dot njeriu, por mbetėm aq normal, sa s’mund
tė besoj ndonjė njeri normal! Megjithėqė tė zhgėnjyer deri nė
skajshmėri, pikėsėpari prej politikanėve shqiptarė, e pastaj prej
politikanėve dhe udhėheqėsve jo legjitim maqedonas, ne prapė nuk
hezituam qė t’ia japim pėrkrahjen dhe vullnetin tonė partive politike
shqiptare.

Nė mungesė dhe mosdashje tė kontaktimit nė mėnyrė tė drejtpėrdrejt
me palėn udhėheqėse maqedonase, kėtė detyrė tė komunikimit tė
domosdoshėm ia besuam partive tė cilat i votuam. Por, udhėheqėsit
politik maqedonas i trajtuan, edhe kėta njėjtė, ashtu siē kemi menduar
se do na trajtojnė neve popullin shqiptarė qė jetojmė nė Maqedoni.
Padrejtėsitė dhe pabesit e palės politike maqedonase vazhdojnė!
Gjakftohtėsia e shqiptareve sa vjen e nxehej, por njė sulm befasues
dhe, disa burgosje bombastike nė zonat shqiptare, me automatizėm po e
artikulohet si dėshpėrim dhe zhgėnjim psikologjik, sepse pavarėsisht
shkaqeve, pėrjetimi i gjithė kėtyre maskarallėqeve (lexo: pasojave) po
i takon shqiptarėve.

Pėrkundėr kėtyre demoralizimeve, shqiptarėt nė vazhdimėsi shpresojnė
se do bėhet mirė, kėshtu po i thojnė politikanėt, tė cilėt paraqiten se
sikur nuk po ndodh kurrgjė. Dikur dhe tash numėronin pas murit deri nė
njė milion, duke harruar t’i hapin sytė. Kėshtu qė, protagonistėt qė
ishin nė lojė bėnin, demonstrime tė llojeve tė ndryshme tė pėrbuzjes,
ku skajshmėrisht e nėnēmonin numėruesin, i cili pas numėrimit tė tepėrt
u hipnotizonte dhe, tė tjerėt lojtar tė krahut tė tij, qeshnin me
ngashėrim, nė vend qė gradualisht ta heqin prej ngjitjes sė murit dhe,
t’i shpjegonin se ēka nė tė vėrtet ėshtė duke bėrė.

Kėshtu ndodhi me politikanėt shqiptarė, ku dėshira e tyre pothuajse
e vetme ishte dhe ėshtė qė partitė tjera shqiptarė tė gabonin sa mė
shumė qė tė jetė e mundur, pavarėsisht se gjithė kėto budallallėqe dhe
naivitete i paguante populli shqiptarė. Ata u bėnė sikur harruan se,
pėrballė e kemi njė armik tė pėrbashkėt dhe tė pėrbetuar qė synimi i
tyre fillestarė dhe pėrfundimtarė ėshtė gjunjėzimi total i yni, ku pėr
nevoja momentale dhe dashakeqe ėshtė i prirė tė bėhet edhe mik i yni mė
i ngushtė.

Politikanėt tanė, nė vend qė ndershmėrisht oponentėve politik
shqiptare, apo nė vend qė vėllai vėllanė ta kėshilloj ashtu siē ėshtė
mė sė miri, ata e zgjodhėn rrugėn e pėsimit dhe gjymtimit tė popullit.

Si rrjedhojė e kėsaj amullie, kryeministri e kishte mė tė lehtė qė
tė lozte me liderėt tanė! Nė vazhdimėsi ia demantonte marrėveshjet e
bėra nga ai dhe ata, e merrte nė koalicion partinė politike shqiptare
pa legjitimitetin e shqiptarėve, ndėrtonte kisha, emėrtonte aeroportin
dhe ca rrugė me njė emėr jabanxhi, financonte dhe merrte pjesė nė
promovimin e enciklopedisė shpifarake, pastaj u deklaronte si i
paanshėm, e tėrhoqi kryeredaktorin e saj, por askush nuk e paditi pėr
vepėr penale, pėr statusin e luftėtarėve tė lirisė i ndėrronte
deklaratat sikurse kravatat, dhe prapė asgjė nuk zgjidhi, por vetėm se
gjėrat edhe mė tej i pėshtjelloj, duke hyrė kėshtu me pavetėdije, nė
njė labirint qė as djalli s’mund t’i bjer nė fije. Bėri e ēka nuk bėri,
e nuk e la pa e futur nė mėnyrė urgjente nė programin arsimor, edhe
gjuhėn e maqedonishtes qė tė mėsohet prej klasės sė parė.

Mos tė habitemi, kuptohet nėse e tolerojmė tė na ndodhė edhe kjo
fatkeqėsi, kur fėmijėt tanė tė vijnė nė shtėpi e pavetėdije tė na thonė
“zdravo tatko, nie sme...”, ngase dihet mirė mirėfilli ndikues i gjuhės
nė jetėn e pėrditshme, edhe atė nė fillet e pėrballjes me arsimimin.

Nėse fėmijėt vazhdojnė prej klasė sė parė tė mėsojnė maqedonisht,
ata nė mėnyre spontane mund qė nganjėherė edhe tė mendojnė e tė vishen
maqedonisht. Pala tjetėr pėrmes gjuhės dėshiron qė ta plasojė kulturėn
e pakulturuar nė mesin tonė, edhe atė, nė kohėn kur botėrisht dihet se
me kulturė, shqiptarėt janė shumė tė pasur dhe tė vjetėr.

Po ashtu, kryeministri po paraqitet tėrėsisht i “paanshėm” ndaj
arkitektėve maqedonas me rastin e projektit tė urbanizimit, ku me pahir
e kishin futur nė plan ndėrtimin e kishės, e ēuditėrisht dhe rastėsisht
e kishin harruar ta futin nė projektplan edhe ndėrtimin e Burmali
Xhamisė nė vendin e saj natyral.

Pra, pas ēdo padrejtėsi qė edhe fėmijėt e djepit i tmerronte, ne
mendonim se, “ja kėtu ėshtė fundi i kėsaj padrejtėsie apo i kėsaj
politike”, por torturat psikike dhe fizike vazhdonin, ne prapė, ashtu
tė mallėngjyer dhe tė etur pėr ditė dhe net tė mira, verbėrisht besonim
se, “ky akt vandal ėshtė i fundin”.

Kėto tė pabesuara i besonim, sepse nuk kishim mė kujt t’i besojmė
nga radhėt tona, pas ēdo tmerri tė besuarit e popullin predikon nė
mėnyrė tė shkėlqyer durim dhe transparencė, por si duket kėtij fundit
tė tmerrshėm i erdhi fundi, ku parimit tė forcės sė tė drejtės, do
duhej t’i themi pėr pak ēaste rri anash, sepse pėrballja me bisha kėtė
parim tė shkėlqyer ende nuk po e njohka!
avatar
*lissa*
Mik/e i Forumit
Mik/e i Forumit

Numri i postimeve : 7230
Location : n'PrishtTinė (*)
Registration date : 26/09/2009

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: opinione

Mesazh nga *lissa* prej Sat Jan 30, 2010 11:15 am

Zgjedhjet – mundėsia e humbur


Fisnik Dobra

(Analizė me shkas)
Zgjedhjet janė zemra e demokracisė. Pėrkundėr faktit se ato edhe
mund tė mos jenė nė vetvete kusht i mjaftueshėm pėr pėrfaqėsimin
politik, por pa dyshim qė ato janė njė kusht i nevojshėm. Madje,
zgjedhjet janė organizuar edhe nė sisteme autoritare dhe, edhe pa qenė
konkurruese, ato kanė shėrbyer si dhėnie e legjitimitetit dhe
justifikim pėr atė sistem sundimi. Pra, zgjedhjet janė shumė tė
rėndėsishme.

Kosova, pėr herė tė parė pas shpalljes sė pavarėsisė, nė nėntor
2009, i organizoi zgjedhjet lokale. E veēanta e kėtyre zgjedhjeve nuk
ishte vetėm se ato ishin tė parat zgjedhje pas shpalljes sė pavarėsisė,
por edhe se pėr herė tė parė ato u organizuan nga institucionet vendore.

Sot, me shumė se dy muaj nga raundi i parė i zgjedhjeve (tani pritet
tė mbahet raundi i tretė ...), ende nuk e kuptuam nėse e dhamė testin
apo jo! Konkretisht, kėto zgjedhje, a ishin “rrugė dydrejtimėshe” tė
cilat i japin edhe qeverisė edhe popullit rastin e madh qė tė ndikojnė
mbi njėri tjetrin?!

A gabuam?
Nga prizmi i njė tė riu optimist, i cili jeton nė Kosovė dhe qė
fatkeqėsisht nuk mund tė udhėtoj mė larg se tek shtetet fqinje,
pėrgjigja do tė ishte: PO. Pse? Sepse, rezultatet e zgjedhjeve, me disa
ankesa tė dy apo tri subjekteve, u pranuan nga tė gjitha subjektet qė
garuan nė kėto zgjedhje. Institucionet qė i organizuan dhe i qeverisėn
kėto zgjedhje e kryen punėn e tyre nė nivelin mė tė lartė, madje
kryesuesja e KQZ-sė, pėr tė treguar paanėsinė e saj tė plotė, nė
shumicėn e rasteve, kur edhe duhej tė merreshin vendime kruciale pėr
kėtė proces, e shfrytėzonte tė drejtėn e saj ligjore pėr abstenim. Po
ashtu, pati pak manipulime, por pikėrisht pėr kėtė arsye, dy komuna po
shkojnė nė raundin e tretė tė zgjedhjeve, gjė e cila nuk ndodh as nė
Shtetet e Bashkuara tė Amerikės, qė njihen edhe si shteti me
demokracinė mė tė zhvilluar nė botė.

Fatkeqėsisht, kjo pėrgjigje ėshtė shumė subjektive, pėr njė fakt
shumė tė rėndėsishėm, sepse epet nga njė i ri i cili ka dėgjuar se
vlerėsimi pozitiv i kėtyre zgjedhjeve ėshtė shumė i rėndėsishėm pėr
shtetin e tij, e dėshira e tė cilit ėshtė qė edhe pėr vendin e tij tė
liberalizohen vizat, qė edhe ai, sikur edhe tė gjithė bashkėmoshatarėt
e tij fqinj, tė ketė tė drejtė tė udhėtoj nėpėr Europė, pa pasur nevojė
qė paraprakisht tė nxjerrė njė grumbull dokumentesh dhe t’i bashkohet
radhėve tė gjata tė pritjes para ambasadave pėr njė vizė.

Ku gabuam?
E para, kėto zgjedhje ishin “rrugė
njėdrejtimėshe” sepse populli, pėrkundėr qė e pati rastin tė ndikojė
mbi qeverisjen, edhe nėse e bėri njė gjė tė tillė, vendimi i tij nė
shumicėn e rasteve u manipulua dhe qeverisja lokale ‘e mori’
legjitimitetin e dėshiruar pėr tė jutsifikuar edhe mė tutje qeverisjen
e saj tė keqe.

E dyta, vėrtetė qė rezultatet e kėtyre
zgjedhjeve pėrgjithėsisht u pranuan sepse shumica e subjekteve
interesin e Kosovės e vendosėn nė rend tė parė, por tashmė ėshtė sekret
publik se ankesat sikur nuk u trajtuan nė mėnyrė tė pavarur dhe tė
barabartė nga institucionet pėrkatėse (pėr ankesa tė ngjashme u dhanė
vendime tė ndryshme).

E treta, institucioni kryesor qė i ka
organizuar kėto zgjedhje nuk po e kryen punėn e vet si duhet. Sigurisht
se ėshtė e drejtė ligjore e kryesueses sė KQZ-sė qė nė votim tė
abstenoj (sikur qė ėshtė e drejtė kushtetuese e Presidentit qė tė
emėrojė anėtarėt e Gjykatės Supreme), por kjo tregon mungesė
pėrgjegjėsie prej lidereje dhe mungesė guximi pėr tė vendosur. Vota e
saj (abstenimi) po e mban rezultatin e zgjedhjeve nė komunėn e Gjilanit
tė pa definuar qartė.

Dhe, e fundit, mbajtja e raundit tė tretė
tė zgjedhjeve nė dy komuna nuk ėshtė zhvillim i demokracisė, pėrveē qė
ėshtė edhe njė maltretim i votuesve tė ndėrgjegjshėm tė atyre komunave.
Nė zgjedhjet presidenciale tė vitit 2000 nė ShBA, fituesi i zgjedhjeve
u vendos vetėm pas vendimit tė Gjykatės sė Lartė tė ShBA-ve, meqė nė
shtetin e Floridės, i cili ishte pėrcaktues pėr fituesin e atyre
zgjedhjeve (pėr shkak tė numrit tė elektorėve qė ka ky shtet nė ShBA),
rezultati i zgjedhjeve ishte shumė i ngushtė, dhe pas numėrimit dhe
rinumėrimit tė fletėvotimeve, ēėshtja iu drejtua Gjykatės sė Lartė.

Gjykata e Lartė vendosi qė President i SHBA-ve tė jetė Xhorxh W.
Bush, pėrkundėr faktit se kishte mbi gjysmė milioni vota (nė nivel
federal tė ShBA-ve) mė pak se kandidati tjetėr Al Gore, por qė me vetėm
disa dhjetėra vota mė shumė qė fitoi nė Florida, dhe nė fund, mė
vendimin e Gjykatės nė favor tė tij, Bush mori numrin e mjaftueshėm tė
elektorėve pėr tė qenė President i ShBA-ve. Pra, edhe pse votat e
kontestueshme tė Floridės vendosėn pėr Presidentin e shtetit mė
demokratik nė botė, institucioni i cili i organizoi ato zgjedhje nuk e
qoi Floridėn nė njė rivotim tė dytė, ndėrsa kandidati i cili i humbi
zgjedhjet i pranoi ato duke thėnė: “tani Gjykata e Lartė e ShBA-ve
foli. Unė mė gjithė qenien time nuk pajtohem me tė, por nuk do tė kėtė
asnjė dyshim se unė e pranoj vendimin e saj”.

Raundi i tretė i zgjedhjeve nė dy komunat, atė tė Prizrenit dhe tė
Lipjanit do tė mbahet, njėra nga dy partitė e mėdha nė koalicionin
qeverisės (PDK apo LDK) ‘do tė fitojė’! Por, mė kėtė, Kosova e humbi
rastin qė tė dėshmoj se nuk e meriton tė trajtohet sikur fėmija bonjak
nga Bashkėsia Ndėrkombėtare. Ndėrsa, i riu kosovar do tė vazhdojė tė
pres nė radhėt e gjata para ambasadave pėr njė vizė shpėtimi pėr tė
ikur nga ky vend.
avatar
*lissa*
Mik/e i Forumit
Mik/e i Forumit

Numri i postimeve : 7230
Location : n'PrishtTinė (*)
Registration date : 26/09/2009

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: opinione

Mesazh nga *lissa* prej Sat Jan 30, 2010 11:17 am

Integrimi ndėrshqiptar, punė e Sizifit!


Behxhet Sh. Shala

Bashkimi i copėzave tė ndara:
Shqiptarėt, si populli mė i lashtė nė kėtė pjesė tė Evropės gjatė
rrugėtimit tė tyre mijėra vjeēarė pėr mbijetesė janė pėrballur me sfida
tė mėdha dhe tė rrezikshme qė seriozisht e kanė rrezikuar qenien e tyre
andaj nuk kanė pasur shumė kohė tė mendojnė pėr integrimin
brendashqiptar apo bashkimin e tyre. Tė shkelur me shekuj nga pushtues
tė ndryshėm, ėshtė mrekulli si nuk janė tjetėrsuar por kanė arritur ta
ruajnė identitetin e tyre. Pushtuesit nuk kanė lejuar asnjėherė qė
shqiptarėt, duke forcuar identitetin e tyre tė mendojnė pėr
homogjenizimin etnik dhe tė bėhen subjekt i rėndėsishėm qė pastaj do tė
shndėrrohej nė njė forcė rajonale!

Te shqiptarėt dėshira pėr bashkim kombėtar u konkretizua vetėm nė
ēastet kur rrezikohej substanca dhe palca e tyre kombėtare! Posa
kalonte rreziku edhe kjo dėshirė venitej dhe lihej nė harresė! Si
pasojė e kėsaj pavendosmėrie pėr ndėrtimin dhe forcimin e njė shtylle
kurrizore kombėtare, nė tė gjitha luftėrat e rajonit dhe ato tė
pėrmasave mė tė gjera, shqiptarėt ndaheshin si humbės apo rreshtoheshin
prapa forcave qė ishin kundėr bashkimit kombėtar. Shqiptarėt u
shndėrruan nė copėza tė mozaikut tė shteteve tė ndryshme ballkanike
andaj edhe fuqia e tyre skajshmėrisht u relativizua! U krijua njė
situatė ku, nė vend tė forcimit tė vetėdijes kombėtare u forcua ndjenja
si tė mbijetohet?!

Nė periudhėn e Rilindjes kombėtare, patriotėt qė angazhoheshin pėr
bashkim kombėtar, thuaja tė gjithė u vranė, shumica e tyre prej vet
shqiptarėve qė, pėr ta ruajtur pushtetin e kishin shitur shtetin!
Asgjėsimin e shqiptarėve qė vepronin pėr bashkim kombėtar e nisi Ahmet
Zogu ndėrkaq e ngriti nė shkallėn e krimit tė tmerrshėm diktatori Enver
Hoxha. Kjo ishte gjendja nė Shqipėri e cila, nė rrethana normale do tė
duhej tė ishte Pijemont i tė gjithė shqiptarėve ndėrkaq qė roli i saj
ishte krejtėsisht i kundėrt! Nė Shqipėrinė e Enver Hoxhės mė shumė
ishte i theksuar identiteti kombėtar i sllavėve tė jugut, rusėve,
kinezėve, vietnamezėve, kubanėve se ai shqiptar! Duket paradoks i
llojit tė vet por ashtu ishte, pėrmbajtja ishte krejtėsisht ideologjike
si lufta e klasave dhe internacionalizmi proletar ndėrkaq kjo shėmti
pėrpiqej tė mbėshtillej me njė ambalazhim kombėtar!

Nė Kosovėn e robėruar nga serbėt ata qė ishin pėrkrahės tė bashkimit
kombėtar u vranė, arrestuan apo u diferencuan- margjinalizuan! Po ky
regjim e krijoi njė inteligjencė shqiptare e cila, pjesa dėrrmuese e
saj nė vend qė tė angazhohej pėr zgjimin dhe emancipimin kombėtar si
parakusht i domosdoshėm pėr bashkim, angazhohej pėr zbatimin e
shkombėtarizimit dhe i shėrbeu regjimit jugosllav. Madje, u shkua aq
larg sa e luajtėn njė rol shumė aktiv nė shpėrnguljen e shqiptarėve pėr
Turqi dhe deklarimin e sa mė shumė shqiptarėve si jugosllavė.
Shqiptarėt e Malit tė Zi i kishin mbiemrat me prapashtesėn sllave dhe
gjuhėn serbe e kishin adoptuar nė vend tė asaj shqipe.

Edhe nė Maqedoni gjendja nuk ishte aspak mė e mirė, lejohej feja dhe
ndėrtimi i xhamive mirėpo pengohej hapja e shkollave shqipe si dhe
ndėshkohej ēdo shfaqje e ndjenjave kombėtare. Kėto ishin arsyet pse nė
tė kaluarėn shqiptarėt e rrezikuar nga tė tjerėt por edhe nga vetja e
tyre nuk ishin nė gjendje t’i krijonin as parakushtet mė elementare pėr
realizimin e njė tė drejte elementare dhe tė natyrshme, bashkimin
kombėtar nė kohėn kur ky proces kishte pėrfunduar te popujt tjerė.
Treni kishte ikur ndėrkaq ne ngarendnim pas kuajve!

Aktualiteti si realitet:
Nuk mund tė mohohet se janė bėrė pėrpjekje qė fryma e bashkimit
kombėtar tė mbahet gjallė dhe tė ofrohet si mundėsi qė ēėshtja
shqiptare tė zgjidhet njė herė e mirė. Mirėpo ambienti politik duket se
nuk ėshtė shumė i favorshėm pėr jetėsimin e kėtij qėllimi. Tashmė kjo
ide nuk pengohet me mjete tė dhunės si mė parė por me mjete shumė mė tė
sofistikuara siē janė: shantazhet politike, oferta pėr investime
ekonomike dhe premtimet pėr anėtarėsim nė organizmat ndėrkombėtarė.

Ofertė jashtėzakonisht joshėse ėshtė integrimi nė BE dhe NATO. Ne qė
verbėrisht besojmė, jemi nė bisht tė lahutės ndėrsa ata qė e investojnė
edhe gėnjeshtrėn janė duke e pėrmbyllur procesin e integrimit! Pėr
integrimin e njė populli duhet , nė radhė tė parė vullneti shpirtėror
dhe i cili do tė pėrkrahej edhe nga vullneti politik, mekanizmat
vendimmarrėse tė shteteve ku jetojnė shqiptarėt. Duket se kėto dy
parakushte nuk janė sot nė asnjė shtet ku jetojnė shqiptarėt, qoftė si
shumicė apo si pakicė. Ose, nėse edhe ekzistojnė ato pėrfaqėsohen nga
njė numėr i vogėl, thuaja simbolik i shqiptarėve.

Nė Shqipėri (shtetin amė tė gjithė shqiptarėve) kjo temė edhe sot
ėshtė tabu. Politika zyrtare, nė ēaste kur nuhatė se i duhet pėr
pėrfitime politike dhe spekulative e bėnė njė bashkim qė kohėzgjatjen e
ka pėr aq sa e marrin njė telefonatė nga Brukseli. Me atė ēast kur
ngritet receptori i telefonit dhe dėgjohet zėri prej baritoni i
Solanės, ideja e bashkimit kombėtar pėson infarkt apo goditje
vdekjeprurėse!

Derisa nė mediet e Shqipėrisė plasohen shkrimet nė stilin, u
arrestuan dy shqiptarė dhe njė kosovar, nė mėnyrė eksplicite
pėrjashtohet mundėsia e bashkimit kombėtar! Pastaj, shqiptarėt nė
Shqipėri kanė njė qėndrim thuaja racist dhe injorues ndaj shqiptarėve
tė Kosovės! Duket paksa banale por ky ėshtė realiteti i sotėm nė
Shqipėri. Baballarėt e kombit kosovar janė nė Shqipėrinė e Enver Hoxhės
dhe Sali Berishės andaj, pėr kėtė arsye botėrisht ua mohoj atėsinė pėr
kombin kosovar, Nexhemdin Spahiut, Migjen Kelmendit dhe Halil Ibn
Matoshit.

Nė Republikėn e Kosovės nuk qėndrojmė aspak mė mirė! Bartėsit e
idesė sė bashkimit kombėtar arritėn ta sigurojnė njė peticion prej
50.000 nėnshkrimeve me tė cilin synonin t’i bashkojnė afėrsisht 7
milionė shqiptarė. Nė fakt, ky ishte njė referendum kundėr bashkimit!
Fatkeqėsisht ! Ato parti nuk e kanė kaluar as 1% e votave nė zgjedhjet
vendore! Dhe nė fund, partizanėt qė me armė nė dorė nė luftėn e fundit
angazhoheshin pėr bashkimin e tė gjitha trojeve shqiptare pėrfshirė
kėtu edhe trojet e Pakistanit, tash po angazhohen pėr bashkimin e sa mė
shumė parave nė xhirollogaritė e tyre!

Ėshtė shumė i ēuditshėm fakti se sa mė shumė flitet pėr bashkimin e
trojeve deri te Molla e Kuqe, Kosova po tkurret nga brenda duke humbur
territore tė reja! Po del se mė mirė mos t’i bashkojmė fare trojet nėse
duam ta ruajmė edhe kėtė pak Kosovė qė ka mbetur!

Shqiptarėt e Luginės sė Preshevės po mundohen ta ruajnė gjuhėn
shqipe duke mėsuar nga abetarja e pėrkthyer nga gjuha serbe! E njėjta
situatė ėshtė edhe nė Mal tė Zi! Janė krejt tė pėrēarė dhe nė Prishtinė
vijnė tė ndarė pikė e pesė! Kėta nuk mund tė bashkohen nė oborrin e
tyre e lere mė tė jenė pjesė e bashkimit kombėtar!

Nė Maqedoni, Ali Ahmeti mė lehtė bashkohet me Nikolla Gruevskin se
me Menduh Thaēin dhe anasjelltas; Menduh Thaēi mund tė flirtoi dhe
bisedoi me Cėrvenkovcat dhe boshkovsat por jo edhe tė merret vesh
shqiptarqe me Ali Ahmetin! Janė shndėrruar nė korba, duan t’i nxjerrin
sytė njėri – tjetrit! Dhe kėta pastaj tė bėhen pjesė e bashkimit
kombėtar! Asnjėherė!

E ardhmja e bashkimit kombėtar:
Bashkimi i shqiptarėve mund dhe do tė ndodhė gjatė proceseve
integruese nė BE. Kjo ėshtė rruga paqėsore e bashkimit kombėtar. Ky
bashkim mund tė ndodhė edhe pėrmes rrugės jopaqėsore. Pėr kėtė
kontribut tė madh janė duke dhėnė Serbia dhe Maqedonia me politikėn e
tyre tė ēmendur dhe diskriminuese ndaj shqiptarėve.

Nėse e vazhdojnė kėtė politikė bashkimi kombėtar do tė jetė i
pashmangshėn dhe ky rikonfigurim etnik do ta ketė edhe pėrkrahjen e
faktorėve qė vendosin pėr fatin e popujve tė vegjėl dhe pa krahė. Deri
atėherė ta festojmė bashkimin kombėtar Durrės – Morinė. Sa pėr fillim!

(Autori ėshtė drejtor ekzekutiv i KMDLNJ-sė. Qėndrimet janė krejt personale)
avatar
*lissa*
Mik/e i Forumit
Mik/e i Forumit

Numri i postimeve : 7230
Location : n'PrishtTinė (*)
Registration date : 26/09/2009

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: opinione

Mesazh nga *lissa* prej Sat Jan 30, 2010 11:17 am

Politika i pėrzien gishtėrinjtė, vritet drejtėsia!


Agim Muhaxheri

Ajo
ēka po ngjet me Albin Kurtin s' ėshtė gjė tjetėr pos njė politikė,
trysni, pėrmes kėrbaēit, t'i mbyllet goja, tė ngulfatet mendimi i tij i
lirė, si lider i Lėvizjes Vetėvendosje! Bėhet trysnia: Mbylle gojėn,
ose tė pret ndėshkimi! Zėri kritik i kėtij lideri, ndryshe nga
pushtetarėt, politikanėt, bėri qė ndaj tij tė aktivizohen, pėrdoren
'mekanizmat e shtetit', pėr ta "disiplinuar".

Ai ngriti zėrin kundėr pakos sė Martti Ahtisaarit, kundėr
decentralizimit. Teza e tij ėshtė se Serbia "e merr kalanė nga
brenda...". Kjo u pengon atyre qė bėjnė "politikėn e lartė". Andaj, mu
pėr kėtė i kėrcėnohen me kėrbaē, i bėjnė shantazh se do ta pėsojė.

Sėrish dolėn nė skenė Kurtistėt dhe Antikurtistėt. Tė parėt,
Kurtistėt, idolin e tyre e cilėsojnė si vox populi, ndėrsa tabori
tjetėr, tė paktėt, bėjnė vėrejtje:"Ky Albini po naj prishė
politikėn...".

Albini s' ka kryer kurrfarė vepre penale. Pėr politikanėt s' vlenė
parimi i trashėguar nga e drejta romake: nullum crimen, nullum poenae,
sine lege - nuk ka vepėr as dėnim, nėse nuk ėshtė i parashikuar me
ligj. Politikanėt e gjejnė vegėzėn, e sajojnė veprėn, imagjinojnė '
veprimin inkriminues '. Prokurorėt bėjnė cilėsimin e veprės, nxjerrin
"pacientėt" nė gjyq.

Zyrtarėt e EULEX-it s'janė budallenj, e dinė kush e shkaktoi
rrėmujėn mė 10 shkurt 2007, kush janė vrasėsit e dy protestuesėve Arben
Xheladini dhe Mon Balaj. Megjithėkėtė, e nxjerrin nė gjyq viktimėn, tė
akuzuarin Albin Kurtin. Nė rastin konkret, Kurti e ka vendin nė gjyq,
jo si i akuzuar, po si dėshmitar. Politika i pėrzien gishtėrinjtė,
vritet drejtėsia.

Nė Athinė policia vret protestuesin 15 vjeēar, ngritet nė kėmbė Greqia. Te ne ndodhė e kundėrta, bėhet politika...
Prokurorėve dhe gjykatėsve u ka nxjerrė telashe ky "recidivist", tė
cilin si zėdhėnės tė UĒK-sė nė zyren e Adem Demaēit nė Prishtinė e pati
rrėmbyer regjimi i Sllobodan Millosheviqit duke e mbajtur nė burgjet e
Serbisė. Pas luftės, ai merr atributin e tė akuzuarit tė OKB-sė, tash
tė EULEX-it.

Kundėr liderit tė Vetėvendosjes! ishin "njerėzit e UNMIK-ut". Kėtė e
bėjnė sot ata tė EULEX-it. Lėnda qė ishte nė "strofull" gati dy vjet,
nxirret, paralajmėrohet se gjyqi ndaj tij do tė rinisė mė 15 shkurt.

"EULEX-i nuk ka kohė dhe vullnet politik (guxim jo se jo) tė merret
me kriminelėt e Serbisė nė Kosovė, dhe as me politikanėt e korruptuar.
Ai nuk ka ardhur kėtu as pėr ta hetuar pasurinė milionėshe tė
udhėheqėsve politikė nė vendin tonė. Jo. EULEX-i ka ardhur nė Kosovė tė
arrestoj ushtarė tė thjeshtė tė UĒK-sė dhe shqiptarė qė kėrkojnė
vetėvendosje", thuhet mes tjerash nė komunikatėn e Vetėvendosjes!

Dy ditė pas seancės sė KS tė OKB-sė, ku u fol edhe pėr planin Feith
- Thaēi pėr "integrimin e veriut nė Mitrovicė", paralajmėrohet procesi
ndaj Albinit, pėrballja e tij me gjyqin dy ditė para se tė nis
manifestimi, shėnimi i dyvjetorit tė pavarėsisė sonė. Ndoshta, kjo mund
tė mos jetė koincidencė ?!

Shpesh ndodhė, politika t'ia "shkel kėmbėn" drejtėsisė. Ajo ėshtė
katalizatori i sė keqės. Prokurorėt e gjykatėsit formalisht e kryejnė
punėn, i qojnė nė vend mesazhet e politikės. Nė kėtė kontekst, shkėpus
njė mendim tė publicistit gjerman Hans Habe, i cili nė librin e tij
"Zotėrinj porotė" thotė: gjykatėsi i shėrben shtetit, por kjo s'do tė
thotė se nė vendet demokratike pėrfaqėson popullin.

Lėnda e Albinit daton qė nga 10 shkurti 2007, atė ditė kur policia e
UNMIK-ut, njėsiti i rumunėve, hapi zjarr mbi protestuesit, ekzekutoi
Arben Xheladinin e Mon Balajn, u shkaktoi plagė trupore 80 tė tjerėve.
Vrasėsit s' i gjeti gjė, s'u mungoi as qimja e flokėve, ata sot
shetisin tė lirė nė vendin e tyre. Nuk e gjeti gjė as kryepolicin e
UNMIK-ut, Stephen Curtisin dhe tė tjerėt. Pse?!

"Njerėzit e UNMIK-ut" u morėn me viktimėn, Albinin duke e mbajtur
herė brenda grilave, herė jashtė tyre, nė arrest shtėpiak. Njė
"trajtim" i kėtillė zgjati gati njė vit.
Gjatė seancės sė parė, mė 19 shtator 2007, gjykatėsi Maurizio Salustro
e fyu personalitetin e Kurtit, i tha "mbylle". Kjo arrogancė u shpreh
nė seancat e tjera. Salustro, i veshur me xhinse, me kapelėn "Nike",
sillej si nė rrugė, kafene. Skenat e pamira tė tij i ka vėrejtur edhe
prokurori i ēėshtjes Eli Copel.

Pikėrisht mė 7 shkurt 2008, nė Gjyqin e Qarkut nė Prishtinė, ndodhi
"autogoli" i Salustros. Albinit iu ndėrpre paraburgimi. Arsyeja ishte e
thjeshtė. Avokatėt iu pėrmbajtėn apelit tė Albinit tė "mos duken" nė
gjykatore. Trupi gjykues u zu pisk, "ngrehu flamurin e bardhė".

Me vendim tė posaēėm, atė ditė, mė 7 shkurt, Albinit i ndėrpritet
paraburgimi. Policėt e rrėmbejnė, i vėnė prangat dhe me shpejtėsi e
largojnė nga gjykatorja, e ēojnė nė burgun e Prizrenit pėr t'u
"shkarkuar". Po kėtė ditė, nė orėt e mbrėmjes, rrugės pėr nė shtėpi ai
pėson nė fatkeqėsi trafiku.

Gjykatėsi s'i "pa" prangat! Kėsaj, zotėri Salustro, i thonė privim i
kundėrligjshėm nga liria, vepėr kjo penale e sanksionuar sipas nenit
162 tė Kodit penal tė Kosovės. Po tė ndodhte ky veprim nė vendin e tij,
Itali, do t'i jepej "kartoni i kuq".

Albini akuzohet pėr tri vepra penale: pjesėmarrje nė turmė,
pjesėmarrje nė grup nė pengimin e personave zyrtarė si dhe thirrje pėr
rezistencė, tė sanksionuara sipas Kodit penal tė Kosovės.

Nė gjyqin e parė, ai pėrgėnjeshtroi aktakuzėn, pohoi se ėshtė e
inskenuar, ka prapavijė politike. Ndėrkaq dėshmitarėt policė, me
uniformė e pa uniformė, i "futi nė gėrshėrė", nxori nė pah deklaratat e
tyre kundėrthėnėse. Mbrohej nė gjuhėn amtare, pėr hir tė auditoriumit
nė gjykatore, e here herė fliste edhe nė anglishte. Madje, e nxori nga
takti gjykatėsin Salustro. Ky i nervozuar i thoshte: Mbylle gojėn...
Atij edhe nė gjyq i mohohej fjala e lirė!

Me asnjė fakt, provė juridike nuk u vėrtetua qė Albini tė ketė bėrė
rezistencė, tė ketė penguar personat nė kryerjen e detyrės zyrtare.

Si reporter i gjyqit e kam ndjekur kėtė proces pėr gazetėn ku
punoja. Procesin e kanė ndjekur edhe misionarėt pėr mbrojtjen e tė
drejtave tė njeriut, amerikanja Julie Chadboume, danezja Jytte Lindgard
etj. Historia e procesit tė Albinit gjendet nė raportet e organizatave
pėr mbrojtjen e tė drejtave tė njeriut, Amnesty International (AI), me
seli nė Londėr, Human Rights Watch (Nju Jork)...

Ky proces i ngjet lojės sė futbollit, njė kampionati. UNMIK-u "doli
nga loja", "nuk u kualifikua pėr kampionat", atė tash e zėvendėson
EULEX-i. Nė lojė janė: Albin Kurti, EULEX-i, dy qeveritė, njėra e
Prishtinės, tjetra e Beogradit. Dy skuadra "tė forta", ajo e Londrės
(Amnesty International) dhe e Nju Jorkut (Human rights Watch) ... Kush
do tė jetė asi?
avatar
*lissa*
Mik/e i Forumit
Mik/e i Forumit

Numri i postimeve : 7230
Location : n'PrishtTinė (*)
Registration date : 26/09/2009

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: opinione

Mesazh nga *lissa* prej Sat Jan 30, 2010 11:18 am

Lidhja Demokratike si e vetmja alternativė


Dr. Naser Rugova

- Thirrje publike pėr tė gjithė rugovistėt kudo qė janė -
Lidhja Demokratike, si e Dardanisė ashtu edhe e Kosovės, pėr dallim
nga tė gjitha partitė tjera, nė vazhdimėsi janė nė qendėr tė diskutimit
publik. Demokracia e brendshme e asnjė partie tjetėr nuk bėhet pjesė e
diskutimit publik pėr arsyen e thjeshtė se nė asnjė parti tjetėr nuk ka
demokraci tė brendshme.

Fakti se Lidhja Demokratike, qoftė ajo e Dardanisė apo e Kosovės,
nuk ngurron qė tė jetė transparente para publikut ėshtė njė nga
argumentet e shumta se filozofia politike e kultivuar nga Presidenti
Rugova ėshtė mendėsia e vetme e cila reflekton demokraci dhe liri.
Ėshtė e vetmja mendėsi ku individi do tė mund ta gjejė lirinė e tij tė
punės dhe tė shprehjes pa frikė nga presioni e nga haraēi.

Tė gjithė ata qė nė njė formė apo tjetrėn kanė marrė diēka nga
shkolla politike e Presidentit Rugova nuk kanė prirje qė politikėn
partiake ta shndėrrojnė nė sistem konspirativ tė dysheve dhe tresheve
tė njė lufte pakompromis intrigash larg syve tė opinionit.

Mos ta mashtrojmė veten me iluzione! Liritė tona, e drejta jonė qė
tė punojmė dhe tė jetojmė lirshėm ėshtė nė rrezik! Ēdo ditė e mė shumė
jemi duke u zhytur drejt njė diktature tė heshtur e cila po i merr edhe
ato pak liri qė na kanė ngelur. Ne po lejojmė qė kjo tė ndodhė sepse
elektorati Rugovian, gardiani i vetėm i demokracisė nė Kosovė, ėshtė
shndėrruar nė njė masė pasive dhe ėshtė barikaduar nė enklava politike
rreth njė numri tė vogėl qytetesh.

Vala fanatike e Rugovizimit nė Dukagjin, Ferizaj e gjetiu ėshtė nė
defanzivė totale pėrderisa zgjedhjet nė Prizren dhe Gjilan janė
shndėrruar nė njė betejė pėr mbijetesė.

Politika e bazuar nė interesa klanore dhe rajonale por mbi tė gjitha
pėrēarjet shpesh edhe absurde e kanė krijuar njė situatė ku disa nga
zyrtarėt e LDK dhe LDD mė shumė merren me njėri tjetrin sesa me rivalėt
ideologjik. Pėr njė numėr zyrtarėsh kyē tė LDK-sė dhe LDD-sė lufta
kundėr njeri tjetrit ėshtė e vetmja gjė qė dinė pėrderisa bastione tė
tėra tė Rugovizmit pasivizohen dhe shpėrbėhen.

Po tė njėjtėve zyrtarė u mjafton tė jenė bartės tė funksioneve nė
parti e cila mund ta gjejė veten nė prehjen e njė koalicioni qoftė me
PDK apo me AAK dhe nuk e kanė as motivin mė tė vogėl ta lirojnė
elektoratin Rugovian prej kthetrave tė shantazhit nga forcat politike
qė dėshirojnė ta copėtojnė dhe ta thyejnė deri nė shpėrbėrje totale
elektoratin Rugovian dhe qė mė pas Kosovėn ta udhėheqin me logjikėn e
diktatit dhe haraēit. Shpėrbėrja e Rugovizmit ėshtė pika e fundit e
cila do tė shėnojė kalimin nė njė diktaturė pėrfundimtare.

Intelektualėt e shumtė, tė cilėt dikur edhe e kanė sfiduar
Presidentin Rugova, sot e kėrkojnė atė pėr faktin se ju mungon liria
dhe respekti qė ju garantonte vet prania e Presidentit Rugova. Tė
ballafaquar me realitetin e diktaturės sė heshtur tė instaluar nga tė
tjerėt kėta intelektualė kanė filluar ta kuptojnė vlerėn e demokracisė
dhe lirisė qė e reflektonte Presidenti Rugova.

Patjetėr duhet qė ta rikthejmė krenarinė elektoratit Rugovian por
kjo nuk mund tė bėhet me formula tė ndarjes sė kulaēit dhe me plotėsim
egosh por vetėm me njė bashkėrendim pėrpjekjesh duke forcuar lidhjet qė
na bashkojnė dhe duke respektuar ato qė na ndajnė.

LDD dhe LDK duhet tė punojnė nė forcimin e strukturave tė veta, si
dy shtėpi vėllezėrish qė jetojnė nė njė lagje pėrplot me kundėrshtarė
fanatik, dhe jo tė merren me njėri tjetrin derisa partitė tjera
pėrvetėsojnė vlerat tona. Bashkėpunimi i sinqertė dhe vėllazėror nė
disa komuna ėshtė tregues se nėse LDK dhe LDD e respektojnė njėri
tjetrin sė bashku mund tė ndryshojnė qasjen e tė tjerėve ndaj tyre.
Bashkėpunimi nė Istog, nė vendlindjen e Presidentit Rugova, ėshtė
thirrje dhe jehonė se bashkėpunimi me respekt tė ndėrsjellė nė mes tė
dy Lidhjeve Demokratike nuk ka alternativė.

Ne nuk mund ta ndryshojmė atė ēka ka ndodhur. Ne nuk mund tė
shlyejmė ato qė na kanė ndarė por ne mundemi qė ta ndryshojmė tė
ardhmen. Pėr kėtė ne duhet qė sė pari tė ndryshojmė mendėsitė brenda dy
partive tonė si motra dhe mbi tė gjitha tė lirojmė veten nga kthetrat e
atyre qė organizimet politike i trajtojnė si prona private. Kėta mė me
dėshirė do t’i shihnin kėto dy parti si forca shkurtabiq por nėn
kthetrat e tyre e jo si dy gjigant qė marrin frymė lirshėm.

Njė LDD e fort dhe me njė udhėheqje tė urtė duhet tė ishte interes
strategjik i LDK-sė e poashtu e njėjta vlen edhe anasjelltas. Ne duhet
tė aspirojmė qė Kosovėn nė tė ardhmen ta udhėheq njė koalicion LDK-LDD
si njė koalicion vėllazėror i atyre qė ndajnė vlera tė pėrbashkėta. Ēdo
gjė tjetėr ėshtė shmangie nga vetvetja.

Unė si deputet dhe si zyrtar i Lidhjes Demokratike tė Dardanisė do
tė angazhohem me tė gjitha qė kam qė ta lirojė LDD-nė nga mendėsia e
deritanishme qė e ka pasivizuar nė ekstrem veprimin tonė politik, dhe
sė bashku mė veprimtarėt e devotshėm ta reformojmė dhe ta forcojmė
LDD-nė.

Njė LDD e fortė do tė jetė krah i tė gjithė atyre qė angazhohen pėr
rikthimin e krenarisė sė Rugovizmit si cak final. I ftoj tė gjithė qė
tė bashkohen nė kėtė rrugėtim aspak tė lehtė por fatkeqėsisht tė
domosdoshėm si alternativė e vetme e shėndoshė e cila e garanton
rifaktorizimin e Rugovizimit si gardian tė vetėm tė demokracisė dhe
lirive qytetare tė secilit individ.

Lutem qė me 31 Dhjetor Prizreni, i cili ishte boshti i pėrēarjes
sonė, tė shndėrrohet nė boshtin e bashkėpunimit tė ri nė mes tė forcave
tona e mė pas e njėjta tė ndodhė edhe nė Gjilan dhe nė njė tė ardhme jo
tė largėt sė bashku ta formojmė qeverinė e konceptit Rugovian e cila
ėshtė e vetmja qė mund ta qojė Kosovėn nė familjen evropiane qė ishte
ėndrra e madhe e Presidentit Rugova.
avatar
*lissa*
Mik/e i Forumit
Mik/e i Forumit

Numri i postimeve : 7230
Location : n'PrishtTinė (*)
Registration date : 26/09/2009

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: opinione

Mesazh nga *lissa* prej Sat Jan 30, 2010 11:19 am

Moment historik pėr integrimin ndėrshqiptar


Demir Reshiti

"Shqipėria u ngjall nga idealistėt, u ruajt nga rastet, u vra nga politikanėt", (Faik Konica)
Sot kur forca e sė drejtės ka marrė pėrparėsi mbi tė drejtėn e
forcės, ėshtė momenti historik qė shqiptarėt tė kėrkojnė dhe realizojnė
tė drejtat e tyre kombėtare. Ne shqiptarėt, duhet tė respektojmė vlerat
dhe qėllimet tona madhore, siē ėshtė problemi i madh i bashkimit tė tė
gjithė shqiptarėve nė njė Shqipėri Natyrale. Njė Shqipėri e bashkuar nė
njė njėsi territoriale, nė njė shtet tė vetėm, ėshtė e drejta e vetme
dhe e padiskutueshme. Me shqiptarėt e bashkuar, shteti shqiptar do tė
jetė dyfish mė i pasur, dyfish mė i ditur, dyfish mė kulturor, dyfish
mė energjik. Kėshtu edhe Ballkani do tė jetė i stabilizuar njė herė e
mirė.

Ka plot mjete dhe instrumente juridiko-diplomatike, qė pėrcaktojnė
tė drejtėn e kombeve pėr vetėvendosje, siē janė Karta e Kombeve tė
Bashkuara e vitit 1945, Rezoluta 1514 e Asamblesė sė Pėrgjithshme tė
OKB e vitit 1960, Konventa Ndėrkombėtare pėr tė Drejtat Civile dhe
Politike e vitit 1966, Rezoluta e OKB-sė nr. 2625 e vitit 1970, e
njohur si Deklarata e Marrėdhėnieve Miqėsore, Akti final i Helsinkit i
vitit 1975, karta e Parisit e vitit 1990, etj. Nė shumicėn e kėtyre
dokumenteve theksohet dhe pėrcaktohet qartė e drejta e vetėvendosjes sė
kombeve, por edhe njohja e ndryshimit tė kufijve. Po kėshtu edhe Karta
e Parisit pėr njė Evropė tė Re e vitit 1990, pėrcakton dhe madje e
avancon edhe mė tej kėtė tė drejtė tė popujve.

Roli i elitės
Edhe pse disa ambasadorė e copėtuan Shqipėrinė nė Londėr nė fillimin
e shekullit, elita shqiptare nuk e pėrfilli kėtė ndarje, por vazhdoi
logjikėn e bashkimit. Hasan Prishtina u bė kryeministėr mė shumė se
dhjetė vjet pas kėtij copėtimi. Bajram Curri qe anėtar i qeverisė sė
Nolit. Po sot? As qė mund tė mendohet nga njė pjesė e politikės tonė.
Dikush thotė, se nuk janė pjekur kushtet e ndėrkombėtarėve. Sė pari nuk
e kuptoj cilėt janė kushtet e tyre! Ē'lidhje kanė ato me ne, me
problemet e zhvillimet tona tė brendshme? Jam i bindur se kushtet e
tyre nuk pėrmbushen asnjėherė. Ata nuk do tė jenė asnjėherė dhe nė
asnjė rrethanė nė favorin tonė. Historia shqiptare ka dėshmuar qartė
qėllimet e synimet e tyre.

Ne mbėshtetemi nė energjitė tona, por edhe nė dokumentet e sotme
ndėrkombėtare, se jemi pjesė e kėsaj Evrope. Gjermania nuk qe radikale
kur kėrkoi dhe e bėri bashkimin e vet. As ne nuk jemi kurrė tė tillė,
pse kėrkojmė bashkimin e trojeve tona.
Mbetet respektimi i mendimit tonė kombėtar, respektimi i elitės
shqiptare. Mbetet ndėrtimi i platformės tonė nga akademikėt. Por edhe
kėrkohet respekt e ndėrgjegje patriotike nga tė gjithė shqiptarėt kudo
qė janė.

Akademik Rexhep Qosja bashkimin kombėtar e sheh si synim historik tė
popullit shqiptar. “...Bashkimi kombėtar-bashkimi i trojeve, nė tė
cilat shqiptarėt janė popullatė e vetme shumicė nė shtetin amė me
Shqipėrinė shtetėrore, duhet tė jetė synimi historik i popullit tė
ndarė shqiptar", thekson akademik Qosja. Ndėrkaq, Faik Konica, si
mendje brilante qė ishte, pat thėnė dikur "Shqipėria u ngjall nga
idealistėt, u ruajt nga rastet, u vra nga politikanėt". Nėse ėshtė
vėrtetė kėshtu siē thotė ai, idealistėt shqiptarė, nė tė ardhmen nuk
duhet ta lejojnė vrasjen e Shqipėrisė nga politikanėt.

Platforma e Shqipėrisė Natyrale
Kur jemi te ndėrtimi i Platformės kombėtare, duhet theksuar se pėr
fat tė keq dy Akademitė tona, e Tiranės dhe e Prishtinės, pothuajse nuk
e kanė bėrė asnjė pėrēapje nė kėtė drejtim. Megjithatė, studiues,
historianė e analistė tė shquar tė kombit nuk kanė ndenjur duarkryq.
Njėri nga ta qė do ta veēoja nė kėtė shkrim, ėshtė profesori dhe
analisti i mirėnjohur Koēo Danaj, i cili kėto ditė e ka botuar librin
Platforma e Shqipėrisė Natyrale. Thelbi i kėsaj Platforme, tė botuar nė
pesė gjuhė (shqip, anglisht, serbisht, greqisht dhe maqedonisht), ėshtė
domosdoshmėria e bashkimit tė shqiptarėve nė njė shtet tė vetėm, jo
vetėm si njė e drejtė fundamentale e tyre, por edhe si rruga e vetme e
stabilitetit dhe progresit rajonal.

Koēo Danaj nė Platformėn e Shqipėrisė Natyrale, thekson se formimi i Shqipėrisė Natyrale duhet tė kalojė nėpėr shtatė faza:
Faza e parė - Heqja e kontrolleve kufitare Shqipėri-Kosovė dhe heqja e taksave dhe doganave midis Shqipėrisė dhe Kosovės…
Faza e dytė – Fillimi i procedurave pėr krijimin e sistemit unik
arsimor midis Shqipėrisė dhe Kosovės sipas parimit: Njė komb- Njė gjuhė
– Njė Abetare.
Faza e tretė – Krijimi i forumit partiak mbarshqiptarė me miratimin e
partive kryesore shqiptare nė Shqipėri, Kosovė, Maqedoni, Luginė e
Preshevės, Ulqin dhe shqiptarėve tė Ēamėrisė.
Faza e katėrt - Nisma nga presidenca e Republikės sė Shqipėrisė e procedurave tė bashkimit, bazuar nė Kushtetutėn e Shqipėrisė.
Faza e pestė – Krijimi i konfederatės Shqipėri-Kosovė dhe e drejta e
referendumit. (Nė kėtė fazė sipas Danajt duhet tė zhvillohet edhe
kėrkesa pėr federalizimin e Maqedonisė si dhe krijimi i zonės sė lirė
nė Luginėn e Preshevės).
Faza e gjashtė – zgjidhja e ēėshtjes sė shqiptarėve tė krahinės sė
Ēamėrisė e cila fillimisht duhet tė shpallet si Zonė e lirė midis
Shqipėrisė dhe Greqisė…, dhe,
Faza e shtatė – Bashkimi nė njė shtet tė vetėm tė Shqipėrisė Natyrale.

Unioni Shqipėri-Kosovė, fazė kalimtare drejt krijimit tė Shqipėrisė Natyrale
Disa nga kėto faza tashmė janė nė rrugė tė mbarė tė realizimit. Unė
do tė ndalem nė fazėn e pestė-Krijimi i konfederatės (Unionit)
Shqipėri-Kosovė dhe e drejta e referendumit, e cila pėr mendimin tim
ėshtė faza vendimtare drejt krijimit tė Shqipėrisė Natyrale.
Lėvizja Popullore e Kosovės (LPK), nė fund tė vitit 2002, pati dalė me
propozimin pėr krijimin e Unionit Shqipėri-Kosovė. Kjo ide e bashkimit
kombėtar, ringjallur nga idealistėt e Lėvizjes Popullore tė Kosovės,
pėrmes njė amendamenti pėr Unionin Shqipėri-Kosovė, qė u propozohet dy
parlamenteve shqiptare, ishte jo vetėm nė kohė, por shumė e rėndėsishme
sepse qe propozuar nė njė kohė kur qenė krijuar njė sėrė premisash.

Kryesia e LPK-sė me anė tė kėtij propozimi ka kėrkuar nga kuvendi i
Kosovės dhe ai i Shqipėrisė pėrgatitjen dhe aprovimin e njė Amendamenti
kushtetues pėr krijimin e Unionit Shqipėri-Kosovė. Pėr ta arsyetuar
kėtė propozim, krerėt e LPK-sė kanė paraqitur njė varg argumentesh dhe
kanė organizuar aksionin pėr nėnshkrimin e peticionit nga ana e
qytetarėve, me kėrkesė drejtuar Kuvendit tė Kosovės pėr krijimin e
Unionit Shqipėri-Kosovė. Ftesės pėr tė nėnshkruar kėtė peticion, i janė
pėrgjigjur mbi 50 mijė qytetarė tė Kosovės nė mesin e tė cilėve edhe
pjesėtarė tė minoriteteve. Peticioni me mbi 46 mijė nėnshkrime valide,
i ėshtė dorėzuar Kuvendit tė Kosovės. Ky i fundit, ndonėse ka proceduar
me kėtė peticion, kurrė nuk e ka parė tė udhės qė ta parashtrojė pėr
diskutim nė Kuvend.

Nė arsyetimin e propozimit pėr krijimin e Unionit Shqipėri – Kosovė,
theksohet se populli i Kosovės dhe i Shqipėrisė kanė luftuar ndėr
shekuj pėr liri, integritet dhe sovranitet. Nė kėtė rast pėrmenden
pėrpjekjet e bėra qė nga Lidhja Shqiptare e Prizrenit (1878) e deri nė
luftėrat e zhvilluara nė fund tė shekullit njėzetė dhe fillim tė
shekullit njėzetenjė nė Kosovė, Maqedoni e Luginė tė Preshevės.

Bashkėpunimi i Shqipėrisė dhe Kosovės gjithnjė ka qenė i natyrshėm
dhe konstruktiv dhe u ka sjellė vetėm dobi qytetarėve pa dallim por
edhe paqes nė rajon. Shqipėria i ėshtė gjendur Kosovės nė kohėt mė tė
vėshtira. Popullata e Kosovės nė Shqipėri e kanė ndier veten mė mirė se
gjithkund nė vendet pėrreth nė kohėn e eksodit biblik nga terrori i
ushtrisė dhe policisė serbe. Kosova dhe Shqipėria nė rrugė demokratike
kanė tė drejtė tė integrohen. Nė rrethanat e tashme forma mė e mirė
ėshtė krijimi i Unionit Shqipėri-Kosovė si njė fazė kalimtare drejt
krijimit tė Shqipėrisė Natyrale. Ky Union apo Konfederatė nuk u sjell
dėm por vetėm dobi popujve dhe vendeve fqinje. Unioni Shqipėri - Kosovė
do tė ndikojė nė vendosjen e rendit e qetėsisė sė pėrhershme dhe
demokracisė nė Evropėn Juglindore. Unioni Shqipėri-Kosovė ėshtė i
frymėzuar nga nismat e Bashkimit Evropian nė Evropėn Juglindore dhe
ėshtė nė pajtim me integrimin e pėrgjithshėm nė kontinent.

(Autori ėshtė publicist dhe sekretar pėr marrėdhėnie me publikun i LPK-sė)
avatar
*lissa*
Mik/e i Forumit
Mik/e i Forumit

Numri i postimeve : 7230
Location : n'PrishtTinė (*)
Registration date : 26/09/2009

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: opinione

Mesazh nga *lissa* prej Sat Jan 30, 2010 11:19 am

Viti i Obamės nė politikėn e jashtme amerikane


Halit Mehmetaj / New York

“Change
and hope” e kishin dėrguar atė nė ulėsen e liderit mė tė fuqishėm tė
botės. Fjalimin e tij brilant gjatė inaugurimit qė pak a shumė i
ngjante atij tė Linkolnit mbi fitoren e shpresės ndaj frikės, unitetit
mbi konfliktin dhe ndryshimet qė aq shumė i kėrkonte opinioni amerikan,
kishte mbledhur mbi dy milionė njerėz qė rrallė mbahet mend nė
historinė presidenciale tė Amerikės.

Tashmė Obama ishte bėrė njė yll jo vetėm i politikės amerikane por
edhe mė gjerė. Amerika mezi nuk priste qė t’i testojė aftėsitė e kėtij
lideri pragmatik qė kishte lėnė mbresa tė forta gjatė shumė fjalimeve
tė menēura gjatė fushatės elektorale ku nuk kishin munguar edhe
premtimet pėr ndryshime.

Po si do tė vinė kėto ndryshime gjatė punės njėvjeēare tė
presidentit Obama dhe nė ē’shkallė do tė arrijnė ato. Ai ka mbajtur 42
konferenca shtypi, 158 intervista dhe 411 fjalime.

Analistė tė shumtė edhe pse pajtohen se Obama ka ndjekur njė
politikė gjithsesi tė suksesshme pėr Amerikėn ata nuk mendojnė se kanė
ndodhur ndryshimet e pritura ndaj problemeve tė shumta me tė cilat
pėrballet Amerika sot.

Orvatjet e Obamės pėr t’i atakuar problemet ekonomike, dy luftėrat
nė Irak e Afganistan, luftėn kundėr terrorizmit si dhe pėrpjekjet e
njėpasnjėshme qė ta parandalojė Iranin nga pajisja me armė bėrthamore,
duket se nuk e kanė arritur efektin e tyre nė opinionin amerikan.

Nuk duhet harruar se problemet e tilla me tė cilat pėrballet Amerika
sot janė probleme gjigante dhe kėrkojnė mund e kohė tė gjatė pėr t’i
vėnė nėn kontroll.

Nuk ėshtė faji i Obamės pse nė kohėn kur mori mandatin e
presidentit, ekonomia po kolapsej, papunėsia po rritej, kėrcėnimet nga
terrorizmi gjithashtu si dhe strategjia e luftės nė Irak e Afganistan
nuk po jepte rezultate tė kėnaqshme.

Obama duke ndarė 787 bilionė dollarė ndihmė nga paketa stimuluese
duke e shpėtuar vendin nga katastrofa ekonomike qė nuk ishte parė qysh
nė kohėn e depresionit tė madh mė 1930.

Megjithatė kritikėt kanė shprehur qartė se Obama nuk do tė duhej
t’ju ndihmonte me fonde tė shtetit bankave dhe kompanive gjigante
ekonomike, tė cilat nga neglizhenca dhe papėrgjegjėsia e tyre krijuan
kushte e predispozita qė ekonomia tė pėsonte kolaps.

Shkalla 10 pėr qind e papunėsisė rrinė si ēekan mbi kokėn e
presidentit i cili pati premtuar qė jo vetėm ta zbret atė po tė krijojė
edhe mbi dy milionė vende tė reja tė punės.

Presidenti Obama vėmendje tė veēantė i ka kushtuar politikės sė
jashtme tė shtetit ku nėpėrmjet vizitave e fjalimeve qė ka mbajtur nė
Evropė, Turqi, Kajro, Afrikė e gjetiu ka arritur qė ta pėrmirėsojė
imazhin e dėmtuar nė masė tė Amerikės, duke i shpėrndarė kėshtu shumė
re tė zeza qė kishin mbuluar qiellin e kaltėr amerikan. Fjalimet e tij
janė mirėpritur gjithandej si njė fillim i ri, sidomos nė botėn arabe.

Nga frontet e luftės bėhet e ditur se nė Irak edhe pse situata ende
ėshtė e brishtė ajo ngadalė po normalizohet. Vrasjet dhe dhuna ėshtė nė
njė shkallė shumė mė tė vogėl se sa njė vit mė parė. Zgjedhjet po
pėrgatitet qė tė mbahen kėtė pranverė dhe trupat amerikane dhe tė
Aleancės do tė fillojnė tė tėrhiqen gjatė kėsaj vere. Kjo ndoshta
shėnon edhe progresin mė tė madh tė administratės sė Obamės gjatė vitit
tė parė.

Pėrderisa situata nė Afganistan ka qenė e rėnduar. Korrupsioni i
madh nė organet mė tė larta tė shtetit afgan si dhe grupet terroriste
tė Al Qaidas kanė bėrė misionin amerikan shumė tė vėshtirė pėr sukses.
Megjithatė Obama ka njė strategji tė re (jo si ajo e veriut tė
Mitrovicės, qoftė larg!), duke e siguruar kufirin nė tė dyja anėt dhe
duke dėrguar edhe 30 mijė trupa shtesė, shkatėrrimi i grupeve
terroriste, promovimi i qeverisė afgane qė ajo tė jetė mė e
pėrgjegjshme, mė efikase, ndėrtimi dhe zgjerimi i forcės se sigurisė
etj.

Presidenti Obama ka punuar edhe nė ripėrtėritjen e marrėdhėnieve me
Rusinė qė edhe ashtu janė tė ftohta edhe pse administrata qė ai drejton
ka bėrė disa lėvizje pozitive nė drejtim tė normalizimit. Rusia si
gjithnjė dėshiron tė jetė larg ndikimi amerikan, sidomos nė Europė. Ajo
me gjithė fuqinė ėshtė duke e penguar sistemin amerikano-europian
kundėr sistemit raketor tė Iranit pėr shkak tė politikės sė
Uashingtonit pėr negociatat mbi zvogėlimin e kontrollit tė armėve
bėrthamore.

Duke dashur tė dimė nėse gjatė kėtij viti ka pasur ndryshime nė
politikėn zyrtare amerikane tė administratės sė Obamės ndaj Kosovės,
shihet qartė se politika amerikane vazhdon tė jetė e pėrkushtuar ndaj
Kosovės, duke e mbėshtetur atė nė zhvillimin e saj ekonomik dhe tė
demokracisė sė shtetit tė sė drejtės. Ajo gjithashtu po vazhdon tė
lobojė pėr njohje tė reja ndaj Kosovės si dhe forcimin e lidhjeve mes
Kosovės dhe shteteve qė kanė njohur pavarėsinė e saj.

Luftimi i terrorizmit mbetet njė prej prioriteteve kryesore tė
administratės sė Obamės. Deri mė tash janė shkatėrruar disa celula tė
terroristėve, janė vrarė shumė tė tjerė, ndėr ta edhe figura
udhėheqėse, si dhe kanė dėshtuar disa tentime terroriste pėr sulme ndaj
Amerikės, ai mė i fundit nė ditėn e krishtlindjeve ku Abdulmutallab
kishte planifikuar ta hudhte nė erė aeroplanin e kompanisė ajrore
Northwest 253 qė vinte nga Amsterdami nė Detroit.

“Guatamo bey” vrima e zezė e Kubės duhet tė mbyllet dhe imazhet e
tij tė shlyhen pėrgjithmonė. Edhe pėrkundėr premtimeve tė presidentit
Obama se do tė mbyllej pas njė viti, ai ende qėndron i hapur, ku rreth
dyqind tė burgosur ende vazhdojnė tė mbahen aty, pesėdhjetė prej tė
cilėve flitet se do tė mbahen pėrgjithmonė. Ky ėshtė dėshtimi mė i madh
i Obamės gjatė vitit tė parė si president i Amerikės.

Pa marrė parasysh kritikat ndaj Obamės si dhe ngecjet e aty-kėtushme
tė administratės sė Obamės, presidenti amerikan Obama ka treguar njė
udhėheqje tė ndėrgjegjshme me kompetencė tė politikės amerikane si
brenda ashtu edhe jashtė shtetit.
avatar
*lissa*
Mik/e i Forumit
Mik/e i Forumit

Numri i postimeve : 7230
Location : n'PrishtTinė (*)
Registration date : 26/09/2009

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: opinione

Mesazh nga *lissa* prej Sat Jan 30, 2010 11:20 am

Pėrdorni softuer tė lirė nė shkollat e Kosovės


Arianit Dobroshi


voni ėshtė pėrfolur tenderi pėr pajisjen e mbi 1000 shkollave tė
Kosovės me laboratorė kompjuterik dhe internet. Pikė kyēe e debatit
ėshtė bėrė ēmimi i ofertės fituese. Unė desha tė ndalem te i tėrė
konceptimi i kėtij projekti: te softueri qė pėrbėn njė pėrqindje tė
konsiderueshme tė vlerės sė secilit prej kėtyre kompjuterėve.

Nė botė ekziston softuer shumė kualitativ pėr shumė mė pak pare:
softueri i lirė dhe me kod burimor tė hapur. Ky softuer - Linux,
Firefox, OpenOffice.org, GIMP, etj. - pėrveē se mė i lirė, ėshtė mė i
sigurt ndaj sulmeve dhe vrimave tė ndryshme tė sigurisė, ofron zgjedhje
tė bollshme nga fusha edukative, ofron pronėsi totale dhe nė mėnyrė
permanente, karakteristika tė pėrafėrta me softuerin komercial, dhe
freskim dhe mirėmbajtje shumė mė tė lehtė se alternativat komerciale.
Ėshtė edhe mė mirė, ky softuer ėshtė plotėsisht pa pagesė dhe mund tė
pėrdorėt qė tash nga secili prej nesh. Por njė investim shtesė do tė
ishte i mirėseardhur nė lokalizmin e disa prej kėtyre produkteve dhe
modifikimin e tyre pėr nevojat e Kosovės dhe projektit nė veēanti.

Kodi burimor i hapur nėnkupton qė nxėnėsit dhe tė tjerėt kanė qasje
tė plote nė mėnyrėn se si funksionojnė programet dhe mund tė bėhen edhe
pjesėmarrės nė zhvillimin e tyre, e jo vetėm pėrdorues pasiv.

Softueri i lirė mundėson zvogėlimin edhe tė shpenzimeve harduerike
nėpėrmjet shfrytėzimit tė njė serveri pėr tė shėrbyer disa desktop
terminale duke e rritur edhe nivelin e kontrollit dhe filtrimin e
internetit.

Aplikacionet mund tė zgjedhėn sipas moshės dhe nevojave qė nga ato
parashkollore e deri tė ato universitare. Aplikacioni ATutor mundėson
menaxhim tė pėrmbajtjes mėsimore online, OpenBiblio tė bibliotekės
shkollore, iTest mundėson dhėnien e testeve online, kurse openSIS dhe
FreeSMS menaxhim tė administratės shkollore nga drejtoria dhe
arsimtarėt, si regjistrimi i nxėnėsve, mungesat dhe notat. Pastaj njė
mori e tėrė e aplikacioneve tė tjera janė nė dispozicion pėr mėsimin e
fizikės, kimisė, astronomisė, matematikės, biologjisė, gjeografisė,
gjuhėve, etj. Pėr krahasim, koncepti i tanishėm zyrtar sheh vetėm
instalimin e sistemit operativ dhe aplikacioneve pėr zyra.

Kursimet qė do tė realizoheshin nga ēmimi 0 do tė mund tė
pėrdoreshin pastaj pėr qėllime tė tjera nė projekt, si pėrkrahja
teknike, hardueri, trajnimet dhe pagesa mė e lartė e arsimtarėve.

E gjithė kjo nėnkupton qė njė pjesė mė e madhe e vlerės se kėtij
tenderi do tė mbetej nė Kosovė tė firmat e teknologjisė informative,
duke e forcuar njė sektor kyē tė ekonomisė kosovare.

Dhe nė fund, por jo me mė pak rėndėsi, ėshtė aspekti moral i
konceptimit tė projektit. Nėse realizohet koncepti i tanishėm, nxėnėsit
tanė do tė trajnohen nė softuer tė cilėn njė pjesė shumė e vogėl e tyre
kane mundėsitė financiare ta blejnė nė shtėpi apo nė bizneset e tyre tė
vogla. Kjo qasje i detyron fėmijėt dhe prindėrit e tyre tė kalojnė nė
ilegalitet kur veē ekzistojnė alternativa tė lira legale.

Por edhe pas gjithė kėsaj, koha qe secili nxėnės do tė mund ta
pėrdorė njėrin prej kėtyre kompjuterėve dhe hapėsirat e dedikuara pėr
ta do tė jetė shumė e vogėl. Njė hap me kualitativ do tė ishte pajisja
e secilit nxėnės me laptop personal siē po bėjnė vendet me nivel
zhvillimi tė ngjashėm me tonin. Revolucioni i filluar nga projekti One
Laptop per Child (OLPC) ka mundėsuar zbritjen e ēmimit tė kėtyre
pajisjeve nė $200 pėr laptop apo 28 milion euro pėr 200,000 laptop.

Vetėm atėherė Kosova do tė pėrjetonte njė revolucion tė vėrtetė.
(Autori ėshtė kryetar i Bordit tė FLOSS Kosova, OJQ qė merret me promovimin e softuerit tė lirė)
avatar
*lissa*
Mik/e i Forumit
Mik/e i Forumit

Numri i postimeve : 7230
Location : n'PrishtTinė (*)
Registration date : 26/09/2009

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: opinione

Mesazh nga *lissa* prej Sat Jan 30, 2010 11:20 am

Shqipėria e rrezikuar nga sharlatanėt


Faik Smajli

Vendimi
i drejtė i Gjykatės Kushtetuese tė Shqipėrisė pėr anulimin e Paktit
detar me Greqinė, pėrfundimisht u dha fund spekulimeve e gėnjeshtrave
tė Qeverisė skandaloze tė Sali Berishės. Gjykata Kushtetuese e shpėtoi
kėsaj radhe Shqipėrinė! E ndaloi ekzekutimin e tradhtisė kombėtare tė
qeverisė sė Sali Berishės.

Zaten qė nga fillimi i negociatave me palėn greke, qeveria shqiptare
ėshtė munduar qė gjithė kėtė proces ta mbajė disi sekret, ose ta
paraqesė jo aq tė rėndėsishėm, e nė asnjė mėnyrė kundėr interesave
shtetėrore tė Shqipėrisė. Pėrkundrazi, bėnin be e rrfe se kjo
marrėveshje ėshtė mė shumė nė interes tė Shqipėrisė se sa tė Greqisė,
dhe se vijat ndarėse detare janė vendosė nė mėnyrė proporcionale dhe tė
drejtė.

A nuk ėshtė kjo skandaloze? A nuk ėshtė kjo tradhti kombėtare, shitje e interesave shtetėrore?
Shitja ose falja e njė pjese detare Greqisė nuk mund tė justifikohet nė asnjė mėnyrė.
Sharlatanėt e grupit (ekspertėt) negociues me nė krye Gjen. Gėrvenin,
janė mbėshtetur vetėm nė hartat detare greke, tė cilat harta kushedi se
si janė bėrė e pėr ēfarė qėllimi, e tė cilat kuptohet se kanė qenė
vetėm nė interes tė Greqisė.

Nuk janė marrė parasysh hartat shqiptare, matjet e dokumentet qė
janė bėrė edhe mė herėt. Nuk janė mbėshtetė nė konventat e rregullat
ndėrkombėtare, nė tė drejtėn ndėrkombėtare dhe nuk ėshtė kėrkuar ndonjė
ndihmė nga njė palė e tretė etj.. Krejt kėtė Pakt, nė dėm tė
Shqipėrisė, negociatorėt ("ekspertėt") tanė e kanė bėrė sharlatanēe dhe
me vetėdije tė plotė, sikur tė ishte kjo tokė e askujt.

Greqia ka interes tė madh ekonomik e strategjik nė hyrjen mė thellė nė
ujėrat shqiptare, sepse nėpėr kėtė pjesė mendohet tė kalojė gazi qė do
tė vijė nga Turqia, pėr tė kaluar nė Itali e nė gjithė Evropėn.
Gjithashtu grekėt parashohin ose kanė informata se kjo pjesė detare
ėshtė e pasur edhe me naftė, dhe po ashtu pėr ta shfrytėzuar pėr
peshkim, turizėm etj. Leverdi e mirė apo jo!


Greqia duke qenė nė pozitė mė tė favorshme ndėrkombėtare, sidomos qė
ėshtė anėtare e Bashkimit Evropian nuk le asnjė shansė pa pėrfituar nė
kurriz tė Shqipėrisė, derisa edhe Shqipėria tė bėhet anėtare e
Bashkimit Evropian. Nga ana tjetėr, frika e Shqipėrisė se Greqia mund
tė bėjė ndonjė pengesė gjatė rrugės pėr nė Bashkimin Evropian, e vėn nė
pozitė mė tė dobėt dhe nė njė farė presioni. Kėtij presioni i shtohet
edhe numri i madh i emigrantėve shqiptarė qė gjenden nė Greqi etj.

Por pėrkundėr kėtyre rrethanave e arsyeve tjera, kjo marrėveshje nuk
mund ta justifikojė vendimin e qeverisė shqiptare tė Sali Berishės qė
t'ia falė qoftė njė milimetėr ujė apo tokė Greqisė. Ēdo milimetėr tokė
shqiptare, nuk ėshtė pronė private e asnjė qeverie qė vjen nė pushtet!
Qeveritė vijnė e shkojnė, ndėrsa toka apo uji i mbeten shtetit,
popullit tė tij. Nuk mbrohen interesat shtetėrore e fqinjėsia e mirė
duke i falur tjetrit pjesė tė shtetit tėnd. Pėr kėtė nuk tė detyron
askush, asnjė rregull, asnjė kod, asnjė ligj. Pėrkundrazi, je i
detyruar edhe me Kushtetutė qė t'i mbrosh interesat shtetėrore, me ēdo
ēmim.

Sikur tė ishte kjo qeveri e ndėrgjegjshme kombėtarisht dhe e
pėrgjegjshme politikisht, nuk do tė vinte puna fare deri kėtu. Shumė
tragjedi e skandale e kanė kapluar Shqipėrinė nga kjo qeveri, e
pandėrgjegjshme kombėtarisht, dhe e papėrgjegjshme politikisht, dhe nuk
ėshtė aspak ēudi qė edhe nė tė ardhmen, tė na ndodhin tragjedi e zezona
tjera.

Merita shumė tė mėdha kanė ata burra tė Gjykatės Kushtetuese tė
Shqipėrisė, qė pėrkundėr presioneve e shantazheve tė ndryshme tė kėsaj
qeverie, nuk u gjunjėzuan, por e mbrojtėn Shqipėrinė.



Po kaq merita kanė edhe ato media shqiptare dhe tė gjithė ata
ekspertė e atdhetarė qė ngritėn zėrin kundėr kėtij akti skandaloz, dhe
bėn tė mundur qė kjo ēėshtje tė shkojė nė Gjykatėn Kushtetuese tė
Republikės sė Shqipėrisė, dhe nė kėtė mėnyrė tė shpėtohet njė pjesė e
Shqipėrisė.

Pėr mua, Kolonel Myslim Pasha ėshtė hero i vėrtetė, i cili ngriti
fuqishėm zėrin kundėr kėtij Pakti, edhe me ndihmėn e disa medieve
shqiptare e atdhetarėve tjerė, luftoi me tė gjitha mundėsitė, ua qiti
pėr fushe gėnjeshtrat dhe tė pa vėrtetat kėsaj qeverie sharlatane dhe
negociatorėve tė saj. Ani pse kryesharlatani Sali Berisha e quante
sharlatan, por qė tani kur doli e vėrteta, po shihet se kush ėshtė
sharlatani i vėrtetė!

A thua si ndjehet tani sharlatani tjetėr, Gjen. Gėrveni, i cili
bėrtiste dhe i shkonte shkumė nga goja duke e mbrojtur kėtė
marrėveshje, nė njė debat televiziv me Kol. Myslim Pashėn!
Nuk ėshtė i gjithė faji i Gjen. Gėrvenit, sepse ai vetėm ka zbatuar
urdhrat, por e ka njė pjesė tė fajit, sepse nuk ėshtė dashur ta pranojė
njė detyrė tė tillė kur ėshtė nė dėm tė Shqipėrisė. Aq mė tepėr si njė
ushtarak i lartė shqiptar. Fundja nuk kanė mundur ta detyrojnė pėr ta
bėrė njė gjė tė tillė.

Nė ēdo shtet normal e demokratik, njė qeveri e tillė do tė duhej tė
shkarkohej dhe tė vihej para pėrgjegjėsisė, pėr shitje tė interesave
kombėtare e shtetėrore. Pra do tė duhej tė dėnohej ashpėr ky akt i
rėndė. Por nė Shqipėrinė tonė edhe kjo ngjarje, si shumė ngjarje tjera
deri mė tani, do tė kalojė pa pėrgjegjėsi ligjore, pa ndėshkim.

Ashtu edhe siē pritej, Greqia reagoi me indinjatė ndaj vendimit tė
Gjykatės Kushtetuese tė Shqipėrisė. Ta merr mendja, sepse ishte interes
i madh grek qė ta zgjerojė edhe mė shumė hapėsirėn detare, pa ēka se
ishte nė dėm tė Shqipėrisė. Ish-ministrja e Jashtme Dora Bakojanis e
cila e pat nėnshkruar kėtė marrėveshje me homologun e tij shqiptar
Lulzim Basha, asokohe pat deklaruar nė parlamentin grek se kjo
marrėveshje ėshtė shumė e rėndėsishme pėr Greqinė.

Pala greke ka qenė e bindur se ia hodhi edhe kėsaj radhe Shqipėrisė,
dhe se kjo marrėveshje ėshtė ēėshtje e pėrfunduar. Ajo akuzoi sidomos
Edi Ramėn, se iu bashkua ekstremistėve shqiptarė dhe e bėri tė mundur
qė kjo ēėshtje tė shkojė nė Gjykatėn Kushtetuese tė Shqipėrisė. Ajo
fajėsoi edhe qeverinė aktuale greke, se pse nuk e mbrojti e ratifikoi
kėtė marrėveshje me procedurė tė shpejtė nė parlamentin grek.

Po ashtu edhe ministri i Jashtėm Dimitris Droutsas e cilėsoi si
ngjarje negative anulimin e kėsaj marrėveshje nga Gjykata Kushtetuese e
Shqipėrisė, dhe kėrkoi sqarim nga pala shqiptare pėr kėtė. Ku ta dimė
se si ėshtė arsyetuar ministri i jashtėm shqiptar Ilir Meta gjatė
takimit me tė.

Doemos ndodh kėshtu kur njė qeveri e papėrgjegjshme si kjo, qė ėshtė
mėsuar tė pėrulet ndaj tė tjerėve, tė futė nė telashe tė panevojshme.
Qeveria shqiptare, sė pari do tė duhej ta shtronte nė tavolinė me palėn
greke problemin ēam, qė sėpari shteti grek t'u njohė tė drejtat e tyre
dhe t'ua plotėsojė kėrkesat, t'i zgjidhė tė gjitha problemet e ēamėve,
e tek atėherė tė ulen dhe t'i vendosin kufijtė tokėsorė e detarė. Kjo
do tė ishte marrėveshje e mirė, marrėveshje e drejtė, marrėveshje
pėrfundimtare!

Greqia e din shumė mirė se kufiri i vėrtetė nuk ėshtė nė Gjirin e
Sarandės, por shumė mė nė jug, aty ku kufizohet Ēamėria me Greqinė. Por
me kėso qeverishė antikombėtare qe vijnė e shkojnė nė Shqipėrinė tonė,
Greqia le qė nuk do tė qajė kokėn pėr problemin e pazgjidhur tė
Ēamėrisė, por do t'i rritė orekset edhe mė shumė, dhe nesėr a pasnesėr
do t'i kėrkojė tė "drejtat" e saj, shumė mė thellė nė tokėn shqiptare...

Ky rast, qoftė i fundit, ndoshta na i ka hapur pak sytė dhe na ka
bindė, mjerisht, se Shqipėrinė duhet ruajtur nga shqiptarėt , nga
qeveritė e saj. Duhet tė jemi vigjilent sepse, pėrsėri duhet tė ulemi
nė tavolinė me grekėt, dhe me kėtė qeveri sharlatanėsh, pėrsėri
rrezikojmė tė humbasim ndonjė pjesė Shqipėrie.

Zoti e bekoftė Shqipėrinė!
avatar
*lissa*
Mik/e i Forumit
Mik/e i Forumit

Numri i postimeve : 7230
Location : n'PrishtTinė (*)
Registration date : 26/09/2009

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: opinione

Mesazh nga *lissa* prej Sat Jan 30, 2010 11:21 am

Si nuk po i kapė politikanėt “mėsyshi”?


Agim Vuniqi

Ėshtė
vėshtirė tė kuptohet se ē’po ndodhė realisht nė tokat shqiptare. Nė
njėrėn anė nuk po i le eksiq shqiptarėt konfrontimi politik nė mes tė
socialistėve e demokratėve pėr tė shpėtuar, apo “hequr” kokėn "Salės".
Flamujt partiak ende nuk janė ngritur nė maje tė Olimpit, ėshtė faza
fillestare e mprehjes sė shtizave tė luftės demokratiko-socialiste pėr
t’u dhėnė mė vone sinjali luftarak, me bori, pėr t’u sulmuar kėshtjella
qeveritare nė Tiranė.

Shumė ėshtė pėrfolur deri mė tash korrupsioni qeveritar, tash sė
fundi ka arritur zenitin ogurzi tė "shkėlqimit" medial. Nga
interpretimet e shumta tė parlamentarėve opozitarė, jo vetėm nga ata,
ėshtė krijuar pėrshtypja se QEVERIA ėshtė vetė krimi, korrupsioni,
hajni plaēkitėsi e ēkado tjetėr, ndėrsa tė tjerėt janė vetėm vallėzues
baleti “primadona” tė politikės shqiptare, me njė kulturė shumė tė
lartė qytetėrimi, qė do t’ua kishte zili edhe Ēajkovski, pėr t’ua lėnė
atyre pusin demokratik e jo mjellmave tė bardha nė Balshoj teatėr, nė
Moskė.

Ky frymėzim i erės sė fuqishme "demokratike" tiranase po frymon
fuqishėm nė Prishtinė e kudo tjetėr nė Kosovė, duke sinjalizuar
papėrgjegjėsinė nė qeverisje. Qyteti ka njė pamje impozante me shumė
“VIP” persona qė ndajnė njė copė hyqymet, derisa EULEX-i, UNMIKU e
qeveritarėt serbė merren me politikė, duke elaboruar projektin serb pėr
ndarjen e Kosovės. Besoni, ėshtė e pamundur tė kalohet njė natė pa kėtė
“sherbet” diabeti.

Njėherė, mė herėt u pata gėzuar shumė pėr tė arriturat e biznesit
kosovar nė pėrpunimin e ushqimit, dhe mė thoshte mendja se turshimania
kosovare do tė zė vend tė rėndėsishėm nė tregun global, pastaj rasoji i
pėrgatitur enkas nga kreatorėt e politikės ishte kėrkesė e shumė
degustatorėve pėr tė rikthyer filmin prapa, pėr t'u joshur me kėto
vlera historike dhe kombėtare. Ēuditėrisht si nuk protestojnė bujqit
shqiptarė dhe nuk shtrojnė kėrkesat shumė tė arsyeshme qė tė mbahen
garat nė zgjedhjen e mė tė mirit nė prodhimin e rasojit, se sa pėr
pekmez e ėmbėlsime tjera jemi rrasė. Bėj seri si nuk po materializohen
kaq shumė ide, tė kaq shumė ideatorėve.

Nuk e thash kėtė rastėsisht, ngase aty pas viteve tė 60-ta
(fatkeqėsisht mė ra tė dėgjoja vonė) nė SHBA, i kishte ra njėrit nė
mend tė shpėrblejė prodhuesin mė tė mirė tė patates, shpėrblimin do ta
merrte ai qė kishte kultivuar pataten mė tė madhe dhe mė tė rėndė me
peshė nė Amerikė. Se sa ishte ideja e shkėlqyeshme u pa mė vonė, ngase
ideatori u bė milioner. Si ndodhi kjo mrekulli? Fermerėt amerikanė me
tė dėgjuar lajmin se shpėrblimi do tė jetė…, jo i vogėl pėr atė kohė –
1.000 dollarė amerikanė, e vėrshuan vendin nga “polli” ideja. U dėrguan
me tonelata patate, me vagonė, vetėm pėr tė dalė fermerėt nga
anonimiteti dhe pėr tė fituar llagapin e njėshit “VIP”.

Ėshtė e vėrtetė e madhe se nėse je person i njohur publik nė
Amerikė, atėherė je mall i kėrkuar, nė kėtė treg tė tmerrshėm tė
konkurrimit. Ideatori vėrtet shpėrbleu fermerin mė tė mirė, por nga ky
marshim i patate-fermerėve u bė "milioner", ngaqė kuptohet ai patatet
nuk i ktheu, ishte aneks i marrėveshjes gjatė aranzhimit tė shpalljes.

Duke mos dashur t’u mbetet hatri konsultantėve dhe analistėve tė
shumtė politik qėllimisht pėrmenda fermerėt ngase vendin e tyre po ua
zėnė politikanėt dhe ata po i drejtojnė se si duhet tė punohet toka,
kanė edhe tė drejtė se nė Kosovė fermerėt janė kuadėr deficitarė, se sa
pėr doktora e magjistėr tė politikės ka shumė, po tė peshohen
bashkėrisht do tė dalin mjaft tė rėndė, edhe pse nuk i gjen kund nė
literaturėn rajonale, as mos t'ia mėsyjmė asaj evropiane se lodhemi kot.

Edhe tash nė Kosovė ka pak fermerė se janė bėrė tė gjithė
"akademikė", pak kanė mbetur asi qė punojnė tokėn, tash diplomat bėjnė
punė, ėshtė kohė pazari, vrap e nė log tė burrave tė marrim sa mė shumė
diploma politike publike e private, kanė humbur minatorėt, inxhinierėt
e mirė, zejtarėt…, tė gjithė kėta qė pėr nga zanati janė krijues.
Listat e tė papunėve, por edhe parlamentin e kanė vėrshuar juristėt me
diploma, ēdo gjė ėshtė pėrgjithėsuar, se sa janė tė pajisur me dije
shikoni nivelin e gjykatave; pastaj ekonomistėt dhe biznesmenėt kanė
arritur statusin e tė privilegjuarve, ngase nuk ka fare ekonomi
vendore, por pjesa mė e madhe janė politikanė tė shumė universiteteve
private tė pasluftės. Shumė interesant tregun e kanė vėrshuar
universitetet e universitarėt, secili ideolog partiak premton nga njė
universitet, ndėrsa fabrika tė reja nuk premtohen, vende tė reja pune
po, por fabrika hiē.

Pėr keqardhje edhe biznesmenė tonė tė popullarizuar po i lėshon
lėngu, i ka marrė malli pėr pasul tė Leskovcit. Shikuar nga aspekti i
biznesit nuk ėshtė edhe shumė keq, derisa tė ketė ndėrmarrje publike
pėr privatizim lehtė do ta ketė qeveria e ministrat, nuk u duhet as
programi qeveritar, po dalin ashiqare shumė guximshėm. Dhe vėrtetė tash
ka pėr tė vluar paqja, duke na ia pėrvėluar buzėt diplomatike. Nuk
duhet tė flitet shumė pėr kėtė, mė shumė ka tė bėjė me mjeshtri
kulinarie dhe zbulim recete si tė zbuten raportet me Serbinė, tash, me
zgjedhjet "realiste", jo me ato shumė moderne tė shekullit XXI, qė e
pėrmendi gjatė debatit me kryetarin serb Tadicin ministri i jashtėm z.
Hyseni nė KS tė OKB-sė.

Tani mund tė vlerėsohet lehtė niveli i parlamentit dhe i
parlamentarėve, se gjuhėtarė qė flasin shqip pak kemi, e asi qė flasin
mesele sa tė duash, keq qė kemi mbetur pa kaca rasoji, nuk po ka kush
t'i punoj. Ėshtė vėshtirė tė zgjedh njeriu ēfarė dialekti tė flet tash
se mund tė kėrcėnohet nga "coolerėt", luftėtarė tė rebeluar, qė e
flasin "kosovarishten", se sa pėr gjuhė akademike as qė bėhet fjalė,
ngase shkrimtarėt, intelektualėt, poetėt … i kanė shkelur nė fyt.

Kush u ka faj akademikėve qė nuk dalin tė protestojnė, nė kohėn kur
nuk mund tė dallosh perin e bardhė nga i ziu, ata pėrmenden kur qeveria
dhe kryeministri ua ndėrtojė godinėn e re, apo kur iu hidhet ndonjė
lekė apo euro "sadaka".
avatar
*lissa*
Mik/e i Forumit
Mik/e i Forumit

Numri i postimeve : 7230
Location : n'PrishtTinė (*)
Registration date : 26/09/2009

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: opinione

Mesazh nga *lissa* prej Sat Jan 30, 2010 11:21 am

“Ad`hokracia” e qeverisjes aktuale, rrezikon Kosovėn


Behgjet Pacolli

Katastrofat
natyrore nė Haiti e (mė pak) nė Shqipėri patėn njė pėrgjigje tė
lavdėrueshme solidariteti. Komunitetet u mobilizuan, individėt iu
gjendėn pranė tė pastrehėve nė nevojė, empatia njerėzore u shfaq nė
momentin e saj kulmor.

Pėrpos kėsaj, ngjarjet kanė ngjashmėri dhe dallime specifike: nė
rastin e Haitit gjėma ishte tėrėsisht natyrore, kurse nė rastin e
Shqipėrisė pamė njė miks tė tė dyjave - tėrbimit tė natyrės dhe
paaftėsisė parashikuese dhe korrigjuese tė faktorit njeri. Nga ana
tjetėr, pėrgjigja ndaj rasteve ndryshon nė sasi dhe cilėsi. Nė sasi,
sepse numri i viktimave nė Haiti ishte pakrahasueshmėrisht mė i madh se
ai i dėmeve materiale tė shkaktuara nė veri-perėndim tė Shqipėrisė. Nė
cilėsi, sepse pėrgjigja ndaj tėrmeteve ndryshon nga ajo ndaj
pėrmbytjeve apo llojeve tė tjera tė fatkeqėsive natyrore.

Mirėpo tė dyja rastet duhet tė na bėjnė tė reflektojmė lidhur me
skenarė tė ngjashėm nė Kosovė, meqė emėruesi i pėrbashkėt i kėtyre dy
llojeve tė emergjencave nxorri nė pah dobėsinė e strukturave publike nė
vendet pėrkatėse, ēka ėshtė 'sėmundje' qė e e ndajmė edhe ne nė Kosovė.

Shtete tė konsoliduar kanė njė reagim shumė mė harmonik, koherent dhe efektiv ndaj krizave si ajo qė dėshmuan kėtij fillim viti.
Duke dashur t'ua lė specialistėve vlerėsimin pėr vėshtirėsitė qė ka
Kosova pėr njė akses tė shpejtė nė marrjen dhe dhėnien e ndihmės - si
kapacitetet e kufizuara tė aeroportit tė Prishtinės, jo-funksionaliteti
i autostradės me Shqipėrinė, komunikimi i ndėrprerė me Serbinė qė na
bėn tė varemi nė njė masė tė madhe nga dashamirėsia dhe
operacionaliteti i Maqedonisė - dėshiroj tė tėrheq vėmendjen nė
aftėsinė tonė shtetėrore pėr tė performuar nė atė qė ėshtė funksioni
themeltar i njė shteti: mbrojtja e jetės, pronės dhe dinjitetit tė
qytetarėve.

Zoti mos dhėntė qė tė ballafaqohemi me situata ekstreme tė
'zemėrimit' tė natyrės. Sepse nė njė rast hipotetik, nuk jam nė gjendje
tė mendoj asnjė skenar optimist.

Shqetėsimin tim e bazoj nė mėnyrėn se si funksionojnė strukturat
publike te ne: me forca tė sigurisė nė ndėrtim dhe ende tė pa-testuara,
me njė buxhet tė mjerė qė zor se do tė pėrballonte vėshtirėsitė shtesė,
me njė sistem tė shėndetėsisė qė tremb edhe mė tė shėndetshmit dhe, mbi
tė gjitha, me atė qė mund ta quajmė, pa frikėn se po tregohemi tė
ashpėr, 'adhocracy' - nė kuptimin mė pezhorativ tė kėsaj fjale.

Besoj ėshtė e qartė: ēdokush qė sheh njė mbledhje tė inskenuar tė
Qeverisė, vėren me sy tė lirė improvizimet, vendimet e marra ad-hoc,
sot pėr sot, tani pėr tani. Prioritetet janė tė pakuptueshme dhe
bizarre nė mėnyrėn si formulohen. Psh, shpallet prioritet integrimi nė
Bashkimin Evropian ndėrkohė qė dihet fare mirė se ky ėshtė njė proces
afatgjatė qė vetėm pjesėrisht kontrollohet nga vendorėt pasi bėhet
fjalė pėr njė marrėdhėnie dypalėshe pėr tė cilėn kėrkohet pėlqimi i
Brukselit. Nė vend tė kėsaj do prisnim tė trajtohej si prioritet nga
Qeveria ulja e papunėsisė, rritja e prodhimit dhe eksporteve, luftimi i
korrupsionit, dėrrmimi i aktiviteteve kriminale, etj.etj, pra cdo masė
qė e bėn njė vend tė veprojė e performojė sipas standardeve evropiane!

Ėshtė pėr tė ardhur keq qė institucionet e Kosovė nuk kanė arritur
ende tė kalojnė nė njė stad mė tė avancuar qė do t'i shkėpuste nga
nocioni 'ad-interim', i pėrkohshėm, i cili i ka shoqėruar prej '99-ės.
Eshtė mėkat qė nga gjendja 'ad-interim', nė sajė tė kėsaj qeverisjeje
amatore, kaluam nė gjendjen 'ad-hoc', ku vendimet merren restoranteve e
kafeneve dhe pėrhapen me sms! Klasa politike qė ka marrė besimin e
qytetarėve ta drejtojė kėtė vend duhet tė jetė mė e vėmendshme, mė e
kujdesshme, mė serioze e mė profesionale nė mėnyrėn si i trajton punėt
e shtetit. Kosova nuk meriton tė jetė njė kėnd lojėrash i politikanėve
tė babėzitur. Qytetarėt tanė meritojnė mė shumė!
avatar
*lissa*
Mik/e i Forumit
Mik/e i Forumit

Numri i postimeve : 7230
Location : n'PrishtTinė (*)
Registration date : 26/09/2009

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: opinione

Mesazh nga *lissa* prej Tue Feb 16, 2010 9:59 am

Autostrada Prizren – Prishtinė


Faik
Miftari


Kėto ditė ėshtė aktuale dhe shumė e pėrfolur si nė mediet
elektronike ashtu edhe tė shkruara autostrada Vėrmicė – Merdar si njė
projekt i njė rėndėsie tė veēantė strategjike, ekonomike, rajonale,
ballkanike pėr Kosovėn.

Por sipas mendimit tim, duhet tė kthjellemi pakėz, dhe tė analizojmė
kėtė projekt kapital nė disa aspekte tė veēanta, duke u nisur prej asaj
nacionales (kombėtares) shqiptare, ekonomike, komerciale, ballkanike.
Titullin e kėsaj analize e emėrtova jo autostrada Vėrmicė – Merdar, por
autostrada Prizren – Prishtinė.

Janė disa arsye qė e pagėzova kėtė autostradė me nocionin Prizren-
Prishtinė, tė cilėt do tė ceki si mė poshtė.

Pas pėrfundimit tė ndėrtimit (pritet qė tė pėrfundojė gjer nė fund tė
vitit 2010) tė autostradės Durrės – Morinė, ka qenė e logjikshme qė kjo
tani tė vazhdojė edhe me pjesėn kosovare, duke u nisur nga kufiri nė
Vėrmicė, drejt Prizrenit dhe tė pėrfundojė nė kryeqendrėn e Kosovės, nė
Prishtinė.

Ashtu qė Tirana si kryeqytet i Shqipėrisė sė bashku me Durrėsin,
qytet i dytė kryesor nė Shqipėri pėr nga rėndėsia e tij, dalja nė detin
Adriatik dhe porti i Durrėsit, do tė lidhej me Prishtinėn, kryeqytet i
Kosovės, dhe Prizrenin si qytet i dytė kryesor dhe i njė rėndėsie tė
veēantė historike, kulturore dhe turistike tė Kosovės.

Me pėrfundimin e pjesės kosovare do tė realizohet edhe “bashkimi” apo
afrimi i dy kryeqendrave shqiptare, Tiranės dhe Prishtinės. Sikurse
neve kosovarėve qė ėshtė i njė rėndėsie tė veēantė strategjike,
nacionale, ekonomike, turistike autostrada Durrės – Morinė, ashtu edhe
pėr shqiptarėt tė Shqipėrisė do tė jetė i njė rėndėsie tė veēantė, pasi
Durrėsin dhe Tiranėn e afron me tė madhe me Prizrenin e Prishtinėn.

Po ashtu nė kėtė aspekt do tė pėrfitojė edhe Prishtina, meqense
shkurtohet me tė madhe dhe afrohet distanca dhe lidhja me Tiranėn, por
edhe Prizreni pasi qė afrohet dhe shkurtohet distanca me kryeqytetin e
Kosovės, Prishtinėn.

Pėr momentin, sugjerojė qė autostrada tė pėrfundojė nė Prishtinė,
pasi qė tani u bė definitive se kjo autostradė nuk do tė jetė e njė
rėndėsie tė veēantė ballkanike dhe panevropiane, sepse Serbia me
shpalljen e ndėrtimit tė autostradės Veri – Jug, prej Beogradit e gjer
nė kufi me Mal tė Zi, pėr tė vazhduar mė tutje lidhjen me portin e
Tivarit, e ka anashkaluar dhe pėr momentin as qė ėshtė e interesuar nė
njė tė ardhme tė afėrt tė ndėrtojė autostradėn e vet prej Nishit gjer nė
kufi me Kosovėn, e cila do tė vazhdojė me autostradėn Merdar- Vėrmicė,
Morinė – Durrės, pėr t’u lidhur me portin e Durrėsit.

Njashtu kohė mė parė edhe Mali i Zi shpalli ndėrtimin e autostradės
Jug – Veri, duke u nisur nga porti i Tivarit e deri nė kufi me Serbi, me
tė cilin do tė lidhej me autostradėn serbe Veri – Jug e cila pėrfundon
nė Beograd. Pėr kėtė arsye ne nuk guxojmė tė lejojmė vetes atė luks pėr
momentin, pasi qė nuk kemi as kapacitet financiar, dhe me njė zhvillim
ekonomik ēfarė e kemi, nuk mund tė hyjmė nė projekt pėr tė vazhduar
autostradėn gjer nė Merdar, pasi qė ajo do tė pėrfundonte deri nė kufi,
pa mundėsi lidhjeje tė mėtejme me Serbinė. Nė momentin qė Serbia tregon
interes qė tė ndėrtojė autostradėn prej Nishit e gjer nė kufi me
Kosovėn, atėherė edhe Kosova mund tė vazhdojė me vazhdimin e ndėrtimit
tė autostradės prej Prishtinės gjer nė Merdar, dhe me njė distancė tė
mbetur vetėm prej 30 -40 km gjatėsie varėsisht prej trasesė se ku do tė
kalon.

Rėndėsia e dytė strategjike rrugore e Kosovės, ėshtė ndėrtimi i
autostradės Prishtinė – Shkup, me njė gjatėsi prej rreth 60 km, dhe atė
nė faza, pasi qė tani pėr momentin janė tė ndėrtuar rreth 10 km nga
dalja prej Prishtinės e gjer nė kthesėn te QMI-ja pėr nė Prizren, me
mundėsi vazhdimi nė fazėn e parė gjer nė Ferizaj, e nė faza tė mėtejme
nė Kaēanik, e qė do tė pėrfundon me kufirin nė Han tė Elezit.

Edhe pse gjer nė ditėt e sotshme pala maqedonase nuk ka treguar pėr
momentin interesin pėr tė ndėrtuar 22 km autostradė prej Shkupit gjer nė
kufi me Hanin e Elezit, edhe pse me dėshirė i ka ndėrtuar disa
autostrada tė brendshme siē janė, Shkup – Kumanovė, Shkup – Veles –
Gjevgjeli, Shkup – Tetovė – Gostivar, porse nė njė tė ardhme tė afėrt
pala maqedonase medoemos do tė jetė e detyruar nga aspekti ekonomik dhe
komercial, qė ta ndėrtojė edhe autostradėn prej vetėm 22 km prej Shkupit
e gjer nė kufi me Kosovėn.

Njashtu pėr momentin nuk ėshtė e njė rėndėsie tė veēantė ideja e
ndėrtimit tė autostradės Prishtinė – Pejė – Kullė, gjer nė kufirin
malazias, pasi qė pala malaziase pėr momentin ėshtė e orientuar nė
ndėrtimin e autostradės sė mė parė cekur Jug- Veri, dhe se me ndėrtimin e
autostradės Prishtinė – Prizren, Morinė – Durrės, distanca apo rruga
pėr nė Mal tė Zi ėshtė shkurtuar pėr gjysmė, ashtu qė nėpėrmjet Shkodrės
mund tė arrihet pėr vetėm 4 orė gjer nė Ulqin e Podgoricė, nė krahasim
me 8 orėt e tanishme nėpėrmjet Kullės e Rozhajės.

Pėr momentin ėshtė nonsens i llojit tė vet tė flitet pėr ndėrtimin e
autostradės Prizren – Tetovė, qė ėshtė hedhur si ide nga disa individ
gjatė fushatės zgjedhore nė Prizren, akoma nuk po mund tė kuptojė se si
individėt e caktuar politik nuk po munden tė dallojnė kompetencat
qendrore nga kompetencat lokale. Po edhe tė ndėrtohej ajo do tė mbetet
nė gjysmė gjer nė kufi me Maqedoni, nė rast se pala maqedonase nuk
tregon interesim pėr vazhdimin e ndėrtimit tė pjesės sė saj tė
autostradės, prej kufirit e gjer nė Tetovė, e sa ėshtė e interesuar pala
maqedonase pėr momentin, tregon fakti qė edhe pse janė vetėm 22 km
rrugė prej Shkupit gjer nė Han tė Elezit, pėr momentin nuk ka nė plan
ndėrtimin e saj.

Nė aspektin ekonomik, kostoja e ndėrtimit tė autostradės Prizren
–Prishtinė do tė kishte mė pak harxhime, pothuajse gjysmėn e mjeteve tė
parapara sipas parallogarisė sė parė, pasi qė do tė ishin vetėm 70-80 km
nė krahasim me projektin e tanishėm prej 110-120 km tė parapara tė
autostradės Vėrmicė – Merdar. Kjo shumė do tė ishte shumė mė e kapshme
edhe pėr buxhetin e Kosovės pasi qė nga rreth 800 milion euro, duke
marrė pėr bazė njė ēmim mė tė arsyeshėm pėr ndėrtimin e saj, pasi qė
edhe reliefi i tokės ėshtė mė i pėrshtatshėm kundruall asaj nė Shqipėri,
shuma totale prej 400 milion euro do tė ishte mė lehtė e pėrballueshme
pėr buxhetin e Kosovės, nga e cila do tė mund tė hyhej nė marrjen e
kredisė prej 200 milion euro, ndėrsa gjysma tjetėr do tė mund tė
financohej nga buxheti i Kosovės gjatė 5 viteve tė ardhshme nga 40
milion euro nė vit.

Pėrndryshe do tė ishte luks i madh dhe i papėrballueshėm pėr buxhetin
aktual tė Kosovės, duke marrė parasysh kėtė zhvillim ekonomik aktual,
ku gjatė vitit 2010 planifikohet qė Kosova tė arkėtojė tė hyra vetanake,
kryesisht nga doganat, tatimet dhe taksat e ndryshme prej 900 milion
euro, maksimalisht do tė kishte mundur tė arkėtoj edhe rreth 100 milion
euro tjera, po tė kishte nė kontroll dy portat nė veri tė Kosovės, nė
Leposaviq dhe Zubin Potok, sipas sė cilės vlerėsohet se humbjet e
gjithmbarshme brenda vitit 2010 mund tė shkojnė edhe gjer nė 100 milion
euro nė total nga mos kontrolli dhe kontrabandimi i mallrave, ndėrsa
gjatė vitit 2010 janė planifikuar shpenzimet (tė dalat) prej rreth 1,5
miliard euro.

Nė rast se sivjet ky dallim do tė mbulohet me pjesėn e mbetur tė
pashpenzuar tė buxhetit tė vitit tė kaluar, dhėnies me koncesion tė
aeroportit tė Prishtinės, shitjes sė PTK-sė, apo edhe tė KEK-ut, po,
athua se si do tė mund tė mbulohet ky disproporcion i buxhetit gjatė
vitit 2011, kur nuk do tė mbetet pothuaj se asgjė mė ēfarė tė shitet apo
tė epet me koncesion prej projekteve kapitale tė Kosovės. E tė hyhej nė
kredi(borxh), gjer nė fyt ėshtė tepėr e rrezikshme dhe e
papėrballueshme pėr qytetarėt e Kosovės, pasi qė shumė mė lehtė ėshtė tė
marrish kredi(borxh), por shumė mė e vėshtirė dhe mė dhimbshme ėshtė tė
kthehej kredia (borxhi), edhe atė me kamatė.

Qeveria e Kosovės duhet tė jetė shumė e kujdesshme dhe Parlamenti i
Kosovės shumė i arsyeshėm nė vendimin qė do tė marrė pėr autostradėn, tė
cilin pastaj atė vendim qė e merr Parlamenti i Kosovės qeveria e
Kosovės do tė duhet tė zbatojė dhe tė realizojė atė nė praktikė.

Do tė pėrfundojė kėtė analizė me thėnien e njohur tė Faik bej
Konicės: ”Ky popull nuk mėsohet, nuk kulturohet, nėpėrmjet lavdit, por
nėpėrmjet kritikės”.
avatar
*lissa*
Mik/e i Forumit
Mik/e i Forumit

Numri i postimeve : 7230
Location : n'PrishtTinė (*)
Registration date : 26/09/2009

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: opinione

Mesazh nga *lissa* prej Tue Feb 16, 2010 9:59 am

Tė ndėrpritet procesi kundėr Albin Kurtit


Letėr e
hapur


Drejtuar
- Shefit tė ZCN-sė (ICO), z. Peter Feith
- Shefit tė EULEX-it, z. Yves de Kermabon
- Kryetarit tė Republikės sė Kosovės, z. Fatmir Sejdiu
- Kryeministrit tė Republikės sė Kosovės, z. Hashim Thaēi
- Kryeparlamentarit tė Republikės sė Kosovės, z. Jakup Krasniqi
- Mediave tė shkruara dhe elektronike.

Zotėrinj!
Kėto ditė EULEX-i rihapi procesin gjyqėsor kundėr liderit tė Lėvizjes
Vetėvendosje! - Albin Kurtit.

Pas protestės sė 10 shkurtit 2007, nė tė cilėn u vranė dy demonstrues
dhe u plagosėn mbi 80 tė tjerė, organet gjyqėsore tė UNMIK-ut ngritėn
aktakuzė kundėr Albin Kurtit me pretekstin se “ka shkaktuar rrezik tė
pėrgjithshėm dhe/ose dėmtim tė gjerė tė pronės”; se “ka penguar personat
zyrtarė nė kryerjen e detyrės sė tyre” dhe se “ka nxitur njerėzit pėr
rezistencė”.

Pikėrisht nė trevjetorin e vrasjes sė Arben Xheladinit e Mon Balajt
dhe tė plagosjes e keqtrajtimit tė sa e sa demonstruesve tė tjerė,
riaktulizohet, tani nga EULEX-i, akuza ndaj Albin Kurtit si “fajtor pėr
ngjarjen e 10 shkurtit”.

Riaktualizimi i kėtij procesi tė padrejtė e jodinjitoz ėshtė fyerje
pėr tė gjithė ne qė kemi parė me sytė tanė se ē’ndodhi mė 10 shkurt 2007
nė rrugėt e Prishtinės, tė cilat, si pasojė e dhunės sė pajustifikuar
tė policisė ndėrkombėtare, u lanė me gjak.

Tashmė dihet fare mirė se dhunė mė 10 shkurt 2007 nuk ushtruan
demonstruesit paqėsorė e duarthatė, por pjesėtarėt e policisė sė
armatosur deri nė dhėmbė tė UNMIK-ut dhe konkretisht njėsiti i policisė
rumune, i cili u kthye i pandėshkuar andej prej nga kishte ardhur.

Demonstruesit e 10 shkurtit shfrytėzuan tė drejtėn e tyre elementare
pėr tė manifestuar vullnetin politik nė rrugė paqėsore, kurse
(ri)gjykimi i njeriut qė ishte nė krye tė manifestimit tregon se Kosova,
edhe pas shpalljes sė Pavarėsisė dhe vendosjes sė Misionit tė BE-sė,
ėshtė larg tė qenit shoqėri ku Drejtėsia ėshtė nė shėrbim tė qytetarit e
jo mjet nė duart e autokracisė pushtetore.

Ne konsiderojmė se procesi kundėr Albin Kurtit duhet tė ndėrpritet:
- sepse vetėm ashtu do tė marrė fund fyerja dhe cenimi i kujtimit pėr
jetėt e humbura tė dy tė rinjve tė pafajshėm;
- sepse vetėm ashtu do tė marrė fund fyerja dhe cenimi i dinjitetit qė
po u bėhet familjarėve tė tė ndjerėve;
- sepse vetėm ashtu do tė mund tė pengohen proceset joemancipuese nė
shoqėrinė kosovare, qė cenojnė vlerat dhe standardet themelore tė njė
shoqėrie tė lirė e demokratike;
- sepse vetėm ashtu do t’i bėhet shėrbimi i duhur e i shumėpritur
Drejtėsisė, Etikės dhe Politikės.

Procesin gjyqėsor ndaj Albin Kurtit e konsiderojmė si njė proces
thjesht politik, ku Drejtėsia s’e ka pėrmbajtjen dhe synimin qė duhet ta
ketė, por ėshtė mjet pėr arritjen e objektivave politikė.

Si i tillė ky proces do ta dėmtojė rėndė autoritetin e EULEX-it nė
sytė e qytetarėve tė Kosovės dhe besueshmėrinė e tyre nė misonin e tij
tė sundimit tė ligjit.

Konsiderojmė gjithashtu se ky proces, qė koincidon me dyvjetorin e
shpalljes sė Pavarėsisė sė Kosovės, e dėmton procesin e konsolidimit tė
Kosovės si shtet, si dhe prestigjin e institucioneve tė saj nė sytė e
opinionit.

Pėr tė gjitha kėto kėrkojmė qė tė hiqet dorė nga ky proces dhe tė
ndėrpritet menjėherė procedura pėr ndjekjen e mėtejshme tė liderit tė
Lėvizjes Vetėvendosje! - zotit Albin Kurti.

Ky dokument pėrmban tri faqe, ku ne fund te tekstit pasojnė emrat
dhe nėnshkrimet e kėtyre reaguesve:

Adem Demaēi,
akad. Rexhep Qosja,
Prof. Dr. Agim Vinca,
Prof. Dr. Shyqyri Galica,
Prof. Dr. Shefkije Islamaj,
Prof. Dr. Zymer Neziri,
Mr. Sc. Arben Hoxha,
Prof. Dr. Emin Kabashi,
Prof. Dr. Resmije Kryeziu,
Dr. Arbnora Dushi,
Prof. Dr. Ragip Mulaku,
Dr. Sali Bytyēi,
Mr. Sc. Fadil Grajēevci,
Prof. Dr. Rrustem Berisha,
Mr.Sc. Jahir Ahmeti,
Mr.Sc. Bedri Zyberaj,
Prof. Dr. Sadri Fetiu,
Prof.Dr. Hysen Matoshi,
Prof. Abdyl Kadolli,
Prof.Dr. Enver Mehmeti,
Prof.Dr. Isak Shema,
Mr. Muhamet Peci,
Mr. Marjela Progni,
Prof. Asc.dr. Sedat Kuqi,
Mr. Zahrie Kapllanaj.
avatar
*lissa*
Mik/e i Forumit
Mik/e i Forumit

Numri i postimeve : 7230
Location : n'PrishtTinė (*)
Registration date : 26/09/2009

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: opinione

Mesazh nga *lissa* prej Tue Feb 16, 2010 10:00 am

Njė popull ėshtė i madh, kur jep njerėz tė mėdhenj!


Adnan
Abrashi


“Si nė trupin e njeriut, ashtu edhe nė shtet,
sėmundja mė e rėndė ėshtė ajo qė fillon nė kokė” - Plini

Nuk mjafton vetėm tė jesh i madh me mendje, por duhet tė jesh ashtu
edhe nė shpirt. Nuk mjafton vetėm tė jesh i menēur si individ por edhe i
urtė, dhe kėto dyja dallojnė nė mes veti.

Edhe pse shpesh ne me skepticizėm pyetemi se a ka URTĖSI fare te ne
sot, dhe, nė kėto rrethana aktuale tė shoqėrisė sonė kosovare, a kemi
vėrtet njerėz tė tillė?! Pėrgjigja do tė ishte: KEMI, por, jo nė vendet
ku vendoset. Jo Nė PUSHTET! Ata nuk gjenden aty, sepse nuk dinė tė
vardisen, nuk imponohen dhe as lajkatojnė, prandaj edhe nuk janė nė
institucione shtetėrore ku ne jemi mėsuar zakonisht t’i kėrkojmė. Nė tė
vėrtetė, ata mund t’i gjesh atje poshtė! Tė tretur me vegjėlinė nga e
cila kanė dalė dhe nga e cila buron edhe urtėsia e tyre e madhe qė kanė.

“Me shkrimtarin merr fryme kombi. Ai pėr asgjė as nuk shitet as nuk
blihet”. Me kėtė fjali mbaron komunikata publike e bėrė kėto ditė e
shkrimtarit tone tė madh, Rexhep Hoxha, me tė cilėn, ai e njofton
opinionin e gjerė se refuzon Ēmimin Kombėtar “Azem Shkreli”. Preteksti:
“... duke qenė se ēmimin e jep njė qeveri servile ndaj tė huajve dhe
mashtruese ndaj te vetėve, me zyrtarė tė lartė tė pangopur pėr t'u
pasuruar nė kurriz tė Kosovės sė varfėr, me deputetė rrogash shumėfish
me tė mėdha se mjekėt, mėsuesit, policėt, gjyqtarėt, pa i pėrmendur
kategoritė mė tė ulėta tė nėpunėsve me rroga tė mjerueshme, pensionistė
lėmoshash, tė kėrkojnė edhe nga njė veturė pėr kokė, shofer pėr vete dhe
beneficione tė tjera nė njė kohe varfėrie tė hatashme e papunėsie tė
pėrvajshme, me vetėvrasje si kurrė mė parė nga humbja e besimit nė jetė,
pėr t'u lėnduar ēdo zemėr njeriu, kėtė ēmim e refuzoj”

Pėrveē si morale, ky ēmim kishte edhe vlerėn e vet materiale.
Kushtonte 2.500 euro nė favor tė nominuesit. Nė mes tė pėrfitimit
nominal, nė vlerė prej 2.500 euro, qė nė kėto kushte dhe rrethanat tona
tė vėshtira materiale do tė ishte jo pak joshėse pėr shumė kė nga elita e
jonė e gjerė (pseudo) intelektuale, me njė pretekst dhe motiv tė
fuqishėm njerėzor, duke e refuzuar publikisht atė, shkrimtari ynė i
madh, Rexhep Hoxha, si dekoratė jetėsore pėr vete, zgjodhi ēmimin mė tė
madh, mė tė vlefshėm dhe mė tė pavdekshėm moral: atė tė lavdisė
kombėtare dhe humanizmit njerėzor, aktualisht, tė cilit, pėr kėtė gjest
dhe guxim tė pashoq intelektual, kėto ditė si pėrkrahje ia dha populli i
vet.

Mund ta shohim edhe si njė simbolikė e rastit ndoshta kėtė. Nė vend
tė 2.500 euro para si shpėrblim, shkrimtari Rexhep Hoxha zgjodhi lavdinė
dhe bekimin e 2,5 milion banorėve tė Kosovės dhe shume e shumė tė
tjerėve nga hapėsira gjithėshqiptare dhe diaspora.

Nė kėto momente sublime tė pėrjetimit emocional tė kėtij lajmi, edhe
mua si njėri prej tyre, tėrėsisht mu janė ndal mendimet. Kam mbetur i
shtanguar nė vend dhe po ndjej se po mė mungojnė idetė pėr tu
shprehur...

Ashtu i nemitur ri palėvizshėm para ekranit tė kompjuterit dhe me
pasion lexoj nė internetit komentet e lexuesve tė shumtė tė cilėt nė
mėnyrėn e vet e vlerėsojnė kėtė lajm. Komentet e vegjėlisė, kuptohet. Tė
atyre prej nga rrjedh dhe ju pėrket edhe vetė shkrimtari. Nga kėto
komente tė shumta qė lexoja, si pėrfundim tė kėtij artikulli tė shkurt,
do ta pėrzgjidhi njė vlerėsim tė njė lexuesi anonim. Koment ky shumė
domethėnėse, i cili do t’i pėrmblidhte nė vete edhe kuptimin e
vlerėsimeve tė ngjashme tė qindra lexuesve tjerė:
“Te lumtė o njeri i mire! Te lumtė o shkėndije e shprese se gjerat
ndoshta do te ndryshoj (kjo gjendje e tanishme); ndonjėherė sytė do ti
hapen kėtij populli te verbėruar qe sjell ne krye te vendit kriminel e
hajdut te paskrupullt ! Te lumtė o njeri i madh ! Qofsh i nderuar pėr
jete e jetofsh sa malet ! Me rrjedhėn lotėt kur e dėgjova lajmin dhe
ndjeva respekt tė thellė pėr ju qe keni guxim t’u thoni “JO” atyre qė po
e pinė gjakun e kėtij populli !
Me ty janė shumė zemra te pėrvuajtura e tė pėrvėluara nga mos shpresa
pėr te ardhmen pėr shkak te kėtyre krimineleve. Me ty janė ata qe u janė
thyer ėndrrat pėr njė vend me perspektive e begati. Me ty ėshtė populli
i mjerė i Kosovės qe po paguan haraēin e votės sė vet. Te paēim pėrjetė
tė jetėve, o YLL!”
avatar
*lissa*
Mik/e i Forumit
Mik/e i Forumit

Numri i postimeve : 7230
Location : n'PrishtTinė (*)
Registration date : 26/09/2009

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: opinione

Mesazh nga Sponsored content


Sponsored content


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Faqja 3 e 4 Previous  1, 2, 3, 4  Next

Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi